Biškiuka juokinga, kad straipsnis pasirodė 1996-aisiais. Nuo tada JAV skola (65,2%) stabiliai ir ženkliai mažėjo gerus 5 metus iki 54,8% 2001-aisiais. Ir tik per globalią 2009-ųjų krizę pasiekė 1996-ųjų lygį.
The ONS also said the latest borrowing figures showed UK government debt as a percentage of gross domestic product (GDP) has exceeded 100 per cent for the first time since 1963.
Debt levels at the end of May were 100.9 per cent of GDP, standing at £1.95 trillion – up by a fifth, or £173.2bn, on the same period in 2019.
Airių pajamos irgi gana varganos, nebent dirbi tam tikrose multinationaluose. Airių BVP yra tax haven burbulo pagrindu, realiai nėra jie ten pasieke ES vidurkio ir panašiai kaip Lietuva laikosi.
Airiu pajamos nesiekia ES vidurkio, kazkas neregeto!
Actual Individual Consumption įskaičiuoja ir individualų valstybės varotjimą, pvz kompensacijas už šildymą ar vaistus. Todėl pvz lietuvoje yra toks atotrūkis kur yra namų ūkių varitojimas ir actual individual consumption. Pas mus daugiau kompensacijų. Nesu tikrais kaip Rumunijoje.
Spėju, kad didele dalimi lemia tai, kad sunku suvaldyti riziką dalinant paskolas kitoje šalyje, Skolos administravimas taip pat brangsta, ne viską gali padaryti remote.
Dar reikia pridėti kitos šalies įstatiminę bazę, kuri ypač mūsų atveju dažnai keičiasi ir prie jos reikai taikytis.
O lietuviai su varganomis pajamomis vartoja beveik tiek pat kiek airiai. Ypatingai lietuviai suvartoja daug svietimo paslaugu nes jos yra pigios ir gausiai prieinamos kiekvienam baznytkaimy. Vartotojiska visuomene
Airių pajamos irgi gana varganos, nebent dirbi tam tikrose multinationaluose. Airių BVP yra tax haven burbulo pagrindu, realiai nėra jie ten pasieke ES vidurkio ir panašiai kaip Lietuva laikosi.
Actual Individual Consumptionconsists of goods and services actually consumed by individuals - tai suprantu AIC yra viso išleisti vartojimui pinigai?
Tokiu atveju kuo čia dėtas automobilis? Ta prasme jei estai net ir daug brangesnius automobilius perka, tai atmetus automobilį, Rumunai netgi dar labiau triuškintų pagal AIC.
Ir kodėl rumunams lenbviau įpirkti viską nei estams? Juk estų pajamos yra daugiau didesnės už rumunų, poalyginus su kiek kainos estijoj didesnės nei pas rumunus. Tai gaunasi, kad estams lengviau viską įprkti.
Bet ir tai AIC juk ne įperkamumo duomuo, o kiek absoliučiais skaičiais suvartota buvo. Gaunasi, kad rumunai su mažesnėmis pajamomis suvartojo daugiau nei estai...
Čia matyt prisideda visokie niuansai, kaip kad sveikatos apsaugos sistema, rūpyba, visokios kompensacijos už šildymus ir panašūs reikalai. Bet šiaip būtų labai įdomu pamatyti, kur tiksliai Lietuva prisideda daugiausiai taškų.
O lietuviai su varganomis pajamomis vartoja beveik tiek pat kiek airiai. Ypatingai lietuviai suvartoja daug svietimo paslaugu nes jos yra pigios ir gausiai prieinamos kiekvienam baznytkaimy. Vartotojiska visuomene
Actual Individual Consumptionconsists of goods and services actually consumed by individuals - tai suprantu AIC yra viso išleisti vartojimui pinigai?
Tokiu atveju kuo čia dėtas automobilis? Ta prasme jei estai net ir daug brangesnius automobilius perka, tai atmetus automobilį, Rumunai netgi dar labiau triuškintų pagal AIC.
Ir kodėl rumunams lenbviau įpirkti viską nei estams? Juk estų pajamos yra daugiau didesnės už rumunų, poalyginus su kiek kainos estijoj didesnės nei pas rumunus. Tai gaunasi, kad estams lengviau viską įprkti.
Bet ir tai AIC juk ne įperkamumo duomuo, o kiek absoliučiais skaičiais suvartota buvo. Gaunasi, kad rumunai su mažesnėmis pajamomis suvartojo daugiau nei estai...
Jei ne laidai kaip Lotynų Amerikos užkampyje ir ne stereotipai apie tautines mažumas, tai Rumunija, sakyčiau, gana normali šalis.
Lietuva stebina savo ekonominiu charakteriu (aukštas vartojimas, bet didoka/didelė turtinė nelygybė). Ar čia susiję su kažkokiais stereotipiniais rusiškais elgesenos modeliais, nežinau. Galima tik tikėtis, kad ne...
Pagal tą žemėlapį, jei visas šalis suvidurkinant, mes turėtume būti apie "75-80" Laikant, kad mes arba lenkų ir latvių mišinys, arba lenkų tęsinys
Pvz. turtinė nelygybė yra apie 37, tai suvidurkinus latvius ir lenkus turėtų būti apie 32, o jei "mes panašūs į lenkus", tai apie 30. Dar galėčiau paskaičiuot, kiek pas mus turėtų būti savižudybių suvidurkinus lenkus su latviais, bet gal čia jau kita tema
Komentuoti: