Pasaulio ekonomikos aktualijos

[andyour]

Gal tai nėra lengva pripažinti žmonėms, ypač baigus gerus universitetus ir pastačiusius tiek kortų ant 'intelekto' ir 'išradingumo', kad galų gale pagrindinis ekonomikos variklis yra juodas darbas. Tie kas dirba daugiau ir organizuočiau (bet nebūtinai produktyviau), galų gale ima viršų ekonomiškai.

Produktyvumą galima ir kitais būdais kontroliuoti, nestabdant progreso. Elementarus įrankis PVM, kurį galima skirti sveikatos, švietimo sistemai, aplinkosaugos. Esant pakankamai aukštam PVM, žmonės neturės daug pinigų, pirks tik būtiniausias prekes, vadinasi daug dirbs bei nesipūs ekonominiai burbulai. Nors realiai taip ir yra, tik finansiniai įrankiai suteikė nežmoniškus svertus ir pagrindą NT spekuliacijoms.
Paslaugų ekonomika labai priklausoma nuo vartotojų emocijų, nes žmonės taupydami pirmiausia atsisako dalies labai brangių paslaugų, pvz. NT, viešo maitinimo, kelionių per atostogas. Šiam momentui tai visų geidžiamiausios paslaugos. Pirkimas automobilio už paskutinius pinigus čia tik rytų europos ypatybė.

[Tomas]

Problema pasirinkti 'austerity' politiką (kaip Europa) ar ne (kaip JAV) yra giliau psichologinė, nei polit-ekonominė. Tiesiog Europa paskutiniame šimtmetyje yra ne kartą nusodinta ant žemės, labiau patyrusi nesėkmių, dėl to jai yra lengviau praryti savo išdidumą ir daryti tai, kas bet kokio vidutinio normalaus stebėtojo nuomone yra 'būtina' - susiveržti diržus.

ES problema ta, kad gyvena paraleliniame pasaulyje ir nebeskiria finansinių resursų (kurie yra ne kas kita kaip buhalteriniai įrašai balansuose, t.y. neturi realios vertės) nuo realių resursų. Šiuo metu ES taupo realios vertės neturinčius finansinius resursus ("kad neužkrautų skolų naštos vaikams ir anūkams" ar dėl dar kokių kitų davatkiškų ar ideologinių įsitikinimų), bet švaisto realius resursus perniek, tuo užkraudama realią naštą mūsų vaikams ir anūkams.

[nomad]

GDP augimas ir jo santykis su skola yra viena tema tik. Bet dar įdomesnė tema mano galva - esamų finansinių resursų efektyvesnio valdymo klausimas. Kur JAV geriau valdo (viešus ir privačius) resursus už ES:
- JAV valdžia laikosi filofosijos, kad 'investuoti' valstybė turi tik į mokslą ir tyrimus (R&D), bet ne komercializaciją. Geriausias būdas valstybei inovuoti yra tiesiog suteikti sąlygas privačiam sektoriui tai daryti per mažesnius mokesčius (ypač darbo apmokestinimą).
- JAV mažiau ir efektyviau subsidijuoja žemės ūkį už Europą. Be to naudoja GMO, kas duoda žymiai geresnį našumą (tiesa, neaišku kol kas kokia kaina - žr taip pat apie sveikatos apsaugos sistemą apačioje).
- JAV energetikos sektorius visumoje duoda geresnį rezultatą negu Europoje už mažesnę kainą - labiausiai dėl to, kad yra labiau versatilus, geriau išnaudojantis visus vidinius resursus, tiek atsinaujinančius, tiek ne. JAV nėra tiek išankstinių nusistatymų kaip ES dėl būtų ir nebūtų ekologinių trukdžių vystant naujas energetikos sritis, tokias kai skalūnai. Plius JAV nėra dar tiek perinvestavusi į atsinaujinančią energiją kaip Europa - trumpalaike prasme, bent jau, tai amerikonams duoda efektyvesnį rezultatą.

Kur Europa geriau laikosi finansinių resursų (viešų ir privačių) valdymo prasme:
- Gynyba Europoje padori už žymiai mažesnę kainą. Kodėl JAV privalo išleisti gynybai kasmet daugiau, nei dešimt sekančių iš karto po jos valstybių kartu sudėjus?.
- Sveikatos apsauga - JAV bedros sveikatos išlaidos (17.7% GDP) vos ne dvigubai didesnės nei ES vidurkis, o rezultatas - prastesnis negu daugumos Europos valstybių. Po šiai dienai JAV vis dar neturi universalaus draudimo, o Obamacare kol kas to draudimo kainos nenuleido. Ir nereikia painioti kai kurių JAV ligoninių prašmatnumo su visuomenės sveikata, nes tai yra skirtingi dalykai.
- Švietimo sistema, o ypač profesinio mokymo, Europoje (ypač Šiaurės šalyse) yra žymiai geresnė nei JAV, jei priimame domėn kainos-kokybės santykį. JAV vien vyriausybė išleidžia tam 5.5% GDP (Vokietija - 4.5%), o dar beveik tiek JAV subjektai išleidžia privačioms mokykloms. Dauguma JAV tik apie 35 metus išsimoka savo student loans .... Apskritai Europa (viešas ir privatus sektorius) švietimui išleidzia vos ne perpus mažiau nei JAV, o darbo jėga geriau išsilavinusi, nei JAV ... Vėlgi, jei nepainiosime kai kurių atskirų JAV elitinių universitetų stovio su bendru švietimo sistemos stoviu ...

Sumoje, ir ten ir ten daromos klaidos ir esami resursai naudojami neefektyviai.

[ViR2]

Europiečiai, atvirai pasakius tik burbuliuoja apie tai. Jų požiūriu Europa privalo laikytis sutarčių, bet Rusija ne, nes rimtų sankcijų nematome. Be to, patys europiečiai nesilaiko sutarčių Ukrainos atveju, kai Britanija buvo viena iš garantų dėl Ukrainos sienų neliečiamumo.

Jei ES ir JAV nustotu laikytis sutarciu, tai taptu teisinio nihilizmo pradzia, del kurio teisine sistema - griutu. ES yra butent ta aplinka, kuri traukia investuotojus ir siaip konfilktuojancias puses spresti savo nesutarimus, nes yra teises, nepriklausomybes, nesaliskumo ir objektyvumo garantas pasauliniu mastu. Tai yra visas ES pamatas. Jei siulai ji sugriaut nusileidziant iki "bomzo" lygio "varkiu", kuomet sutartis abi puses interpretuoja kaip tik nori - ES sugriutu, kaip kortu namelis

Teisiskai, nei JAV nei UK neisipareigojo ginti ginklu Ukrainos sienu, nes tas punktas nebuvo papildomai detalizuotas. O tai, jog jos nepripazista Krymo okupacijos - yra visiskai atitinkantis teritorinio integralumo garanto principa is teisines puses. O vat rusijos veiksmai - remiasi marsieciu teises desniais

Ekonominiu poziuriu, nei viena is triju valstybiu neis i ekstremalumus del perdaug stipriai susietu ekonomiku, ypac finansiniu rinku. Todel vakarai gins integraluma vidutiniskomis sankcijomis, o putlerio hunta atsakys butaforinemis sankcijomis atgal ir zais pele ir kate tol, kol pele neuzlips ant zaidzdos uodegoje del keliamo kracho.

[nomad]

Jei ES ir JAV nustotu laikytis sutarciu, tai taptu teisinio nihilizmo pradzia, del kurio teisine sistema - griutu. ES yra butent ta aplinka, kuri traukia investuotojus ir siaip konfilktuojancias puses spresti savo nesutarimus, nes yra teises, nepriklausomybes, nesaliskumo ir objektyvumo garantas pasauliniu mastu. Tai yra visas ES pamatas. Jei siulai ji sugriaut nusileidziant iki "bomzo" lygio "varkiu", kuomet sutartis abi puses interpretuoja kaip tik nori - ES sugriutu, kaip kortu namelis

Būtent, kalba eina apie rule of law, kurios pasekmė yra sistemos stabilumas, o priežastis
- pragmatiškumas. Tikrai pragmatiškose kultūrose suprantama, kad taisyklių laikomasi ne dėl to, kad taip 'apsimoka' trumpalaike prasme, bet dėl to, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai sukuria pasitikėjimą ir galimybę, kad ir kitas taisyklių laikysis. Bet negi juk gali paaiškinti pragmatiškumo pagrindus turguje prekiaujančiam gruzinui, kurios tikslas yra šiandien tau parduoti supuvusį arbūzą, o ne ieškoti ilgalaikių klientų?

[ViR2]

Atvirai tai manau, kad cia jau garanto is "barbariskosios" sandorio ar sutarties puses problema. Vakarai paprastai neivertina sutarciu su neprognozuojamais atstovais riziku ir netaiko panasiu apsidraudimu, kaip valiutu rinkoje (valiutos rizikos, stabilumo rizikos premijos ir pan) Cia jau poziuris turetu keistis, jog sudarant sutarti su "bomzu" nera jokiu lygiu sutarties pusiu, todel is "bomzo" reikia ieskoti papildomo garanto, jog sis vykdys isipareigojimus

[nomad]

Beje, Kinijos ir Rusijos sandoris dėl dujų irgi yra 'bomžų' sandoris, tik šiek tiek aukštesniame bomžiškumo lygyje Ten iš anksto aišku, kad abi šalys nesilaikys jokių sutartų sąlygų, jei tik interesai ar kontekstas pasikeis ... Todėl kalbėti apie jį, analizuoti jį kaip suteikiantį kažkokias ilgalaikes prognozuojamas pasekmes ar teisėtus lūkesčius, yra beveik beprasmiška. Tai turi reikšmės kaip politinė deklaracija ir tiek.

[Tomas]

Tuo tarpu ECB sumažino indėlių palūkanų normą (deposit facility) iki -0,1%, t.y. bankai mokės "baudą" už perteklinius rezervus. Praktika kiek suprantu civilizuotame pasaulyje dar netaikyta, bus įdomu stebėti rezultatus.

[Lettered]

Be abejo, JAV yra Vakarų pasaulio ašis visais atžvilgiais. Tačiau paskutiniai keli metai po Krizės pradžios yra labai įdomūs, nes JAV pirmą kartą per savo istoriją susidūrė akis į akį su faktu, kad pats jų ekonominis modelis nebeefektyviausias, ir kad jie pirmą kartą istorijoje neranda būdų atsigauti organiškai ... Nei 1929, nei 1945, nei 1973, nei 1987 nebuvo tokie skaudūs, kaip 2008 ... Taigi gaivinasi labai naiviais būdais, per monetarinę politiką ir didėjančią skolą. Ekonomiškai tai iš esmės yra alchemija, o panaudojant pischologinę terminologiją - 'denial' ...

Problema pasirinkti 'austerity' politiką (kaip Europa) ar ne (kaip JAV) yra giliau psichologinė, nei polit-ekonominė. Tiesiog Europa paskutiniame šimtmetyje yra ne kartą nusodinta ant žemės, labiau patyrusi nesėkmių, dėl to jai yra lengviau praryti savo išdidumą ir daryti tai, kas bet kokio vidutinio normalaus stebėtojo nuomone yra 'būtina' - susiveržti diržus. Tačiau JAV vis dar bando išlaviruoti iš Krizės nepripažindama, kad tai tiesiog evoliucinis reiškinys, sąlygojantis post-industrinio ekonominio modelio, service-based (ir ypač financial services-based) ekonomikos, o kartų Vakarų politinės hegemonijos, pabaigos pradžią ... Gal tai nėra lengva pripažinti žmonėms, ypač baigus gerus universitetus ir pastačiusius tiek kortų ant 'intelekto' ir 'išradingumo', kad galų gale pagrindinis ekonomikos variklis yra juodas darbas. Tie kas dirba daugiau ir organizuočiau (bet nebūtinai produktyviau), galų gale ima viršų ekonomiškai. Tai tų pačių JAV istorija, tai - Japonijos istorija, o paskutiniu metu tai - Kinijos istorija. Tačiau su tokiu mojo kaip pas amerikonus, labai sunku tai pripažinti, o dėl to sunku ir įskiepyti tokias idėjas kaip austerity - tiek tarp JAV 'dešiniųjų', tiek 'kairiųjų'. Amerikonams tiesiog dar reikia išmokti pralaimėti, ką Europa jau išmoko.

Čia mitas, kad JAV gyvena tik iš skolų ir spausdindama dolerius, tokius argumentus kaip pastebėjau mėgsta naudoti Rusijos mylėtojai, įdomu kodėl? Su skolomis tas pats, bendra valstybės skola pas JAV nėra tokia jau ir kosminė, pvz. lietuvių svajonių šalis UK žymiai labiau prasiskolinusi:



Aišku JAV irgi yra problemų, nemaža turtinė nelygybė, daug žmonių be sveikatos draudimo ir pan. (bet tai irgi nėra labai blogai, jei jūsų pažiūros dešiniosios?), bet JAV visai atvejais konkurencingesnė už Europą, tiek viešojo sektoriaus valdyme, tiek dėl pigesnių išteklių, tiek aukštųjų technologijų srityje, neveltui Merkel skundžiasi, kad net ir iš tokios kietos šalies kaip Vokietija vyksta protų nutekėjimas į JAV. Bet kai pažiūri geriausių pasaulio universitetų reitingus, brangiausių prekinių ženklų sąrašus, didžiausius atlyginimus mokančias įmones, tai JAV tikrai yra nugalėtoja, jau nekalbant apie visus praktinius ekonomikų palyginimus kaip GDP PPP, nedarbas ir t.t. Tik gaila dėl to, kad Europa turėdama neblogą potencialą jo neišnaudoja, argi smagu būti tarp pasaulio pralaimėtojų? Jei Europoje kiltų karas, tai vėl 100% amerikiečiams tektų mus gelbėti.

[Tomas]

Taip pagalvojus ko gero pagrindinis teigiamas efektas bus, kad EZ šalims sumažės skolinimosi kaina.
Neigiamas - visokie investiciniai, pensijų fondai, o taip pat ir eiliniai indėlininkai gaidžiais giedos ...

[Volius]

Tuo tarpu ECB sumažino indėlių palūkanų normą (deposit facility) iki -0,1%, t.y. bankai mokės "baudą" už perteklinius rezervus. Praktika kiek suprantu civilizuotame pasaulyje dar netaikyta, bus įdomu stebėti rezultatus.

Danijoje taikyta, Danijos bankai sumažino maržą ir tiek. Negavo norimo rezultato.

[index]

Tuo tarpu ECB sumažino indėlių palūkanų normą (deposit facility) iki -0,1%, t.y. bankai mokės "baudą" už perteklinius rezervus. Praktika kiek suprantu civilizuotame pasaulyje dar netaikyta, bus įdomu stebėti rezultatus.

Kiek žinau, danai jau yra tai darę. Čia netgi nedidelę jų prezentaciją apie tai radau.

http://www.bankofengland.co.uk/resea...n_lynggard.pdf

Taip pagalvojus ko gero pagrindinis teigiamas efektas bus, kad EZ šalims sumažės skolinimosi kaina.
Neigiamas - visokie investiciniai, pensijų fondai, o taip pat ir eiliniai indėlininkai gaidžiais giedos ...

Taip. Skolos VP grąža dėl to sumažės, bet lygiagrečiai smarkiau brangti turėtų pradėti nuosavybės VP.

[pauliaK]

Matyt dar ilgus metus nematysim normalaus ir tvaraus ekonomikos augimo išsivysiusiose ekonomikose. Vienintelis dalykas kuris tiek šiapus, tiek anapus atlanto suvokiamas kaip galimas sprendimo būdas tai dirbtinai pumpuoti pinigus nesvarbu, kad kad ir kiek tai bedaroma laukiamo rezultato kaip neduoda taip neduoda, bet niekam netrukdo ir toliau tą patį daryti. Nuisimato stagnacija dar ilgam.

[Tomas]

Centriniai bankai stumia virvę ir tiek.

O sprendimai ką reikia daryti žinomi, bet ideologiškai nepriimtini.

[pauliaK]

Būtent, o tam kad tokie sprendimai būtų priimami reikia kažko labai didelio ir baisaus, kad tiesiog jau nebūtų ką daugiau daryti. Dėl to ir sakau, kad ilgai ir nuobodžiai stagnacijai pasiruošti reikia, tuo tarpu stebint kaip po truputį smunka pragyvenimo lygis eilinio europiečio ar amerikiečio. Tiesa tai labiau galios vakarų europai ir Š. Amerikai, mums dėl atsilikimo nuo išsivysčiusių europos valstybių tai gal ir nebus taip jau baisu ir dar kurį laiką turėsime kur augti, tiesiog vejantis.

[Tomas]

Sunkiai įsivaizduoju kodėl LT (ar pvz. visos Baltijos šalys) turėtų tapti kažkokia augimo oaze stagnuojančioje eurozonoje.

[andyour]

Sunkiai įsivaizduoju kodėl LT (ar pvz. visos Baltijos šalys) turėtų tapti kažkokia augimo oaze stagnuojančioje eurozonoje.

Kaip ir dabar tokia esame. Kapitalas ypač krizės metu visada ieško kur susimažinti kaštus. ES rinka nors ir stagnuojanti, bet joje galimybių belenkiek, jei gali pagaminti prekę ar paslaugą už mažesne nei rinkos kainą.

[senasnamas]

Norint augimo reikia vartojimo. Norint vartojimo reikia naujų vartotojų arba esamų vartotojų perkamosios galios didėjimo. Paskutiniu metu augimas juk buvo stimuliuojamas skolintais pinigais, o dabar vyksta skolų grąžinimas. Norint augimą paspartinti reikia nurašyti skolas . Babiloniečiai, rodos, turėjo formulę, parodančią, kada laikas tai padaryti .

Joseph Stiglitz. 1 proc. problema
http://www.tiesos.lt/index.php/tinkl...proc.-problema

Laikykime pavyzdžiu kažką panašaus į Mittą Romney, kurio pajamos 2010 m. siekė 21,7 mln. dolerių. Net jei jis gyvena gana išlaidžiai, tik maža dalis jo gautų pajamų bus išleistos išlaikyti žmonai, vaikams bei turimam nekilnojamajam turtui. O tas pats pinigų kiekis, padalytas 500 žmonių jų darbui apmokėti, sumokant jiems po 43 tūkst. 400 dol. per metus, bus išleistas iki paskutinio cento.
Santykis čia paprastas: kai daugiausia pinigų valdo turtingieji, paklausa smunka. Nebent atsiranda kažkas tokio, kas priverčia poreikius didėti ar būti ne mažesnius, nei ekonomika gali patenkinti. Priešingu atveju auga nedarbas, kuris dar labiau sumažina vartojimą.

[andyour]

/\ gal dėl to JAV ir spausdina pinigus, nes niekam neina iš tų "turtingųjų" gauti pinigų, jiems parduodant prekes ar paslaugas ir sau duodant darbo.
Bet čia ne apie labai turtingus, nes jų prekės specifinės, o tokių įmonių gaminančių prabangą labai mažai ir jų įtaka bendram nedarbui labai minimali.
Bankuose rekordiniai indėlių kiekiai tai ne milijonierių pinigai.

[Tomas]

Na taip - civilizuotą pasaulį kamuoja subalansuotų/proficitinių biudžetų manija.