Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Lettered]

žinojau, kad sulauksiu tokio atsakymo, dėl to bandžiau du kartus pabrėžti, kad trūkstant žinių negaliu diskutuoti dėl Lenkijos didesnių atlyginimų. Bet, kadangi tau netrūksta tai turi paaiškinti kaip gali taip būti, kad Lenkijoje yra didesni atlyginimai ir mažesnės kainos, nei Lietuvoje, o pagal BVP/gyventojui Lietuvos yra didesnis už Lenkijos.



Visų pirma, tai mažiausiai, ką reikėtų daryti, tai šalių ekonomikos konkurencingumą lyginti vizualiai nuvažiavus į vieną ar kita Lenkijos mažesnį miestelį Na ir visų antra, tai smulkus verslas nelabai ką turi bendro su konkurencingumu. T.y. konkurencingoje ekonomikoje tiek smulkiam, tiek stambiam verslui yra geresnės salygos.

Ne vieną miestelį, o daug miestų ir miestelių, nesuprantu, kodėl bandot slėptis po lapais? O nuvažiuoti reiktų, kad praktiškai pamatytumėte kaip viskas yra, ir nereiktų kraipyti galvą žiūrint į skaičius. Lenkijoje geresnės sąlygos smulkiajam verslui, pas mus labiau dominuoja stambus verslas, ypač tas gerai matosi mažmeninėje prekyboje, kur dominuoja oligopolijos. Taip ir gaunasi, kad kainos yra mažesnės, o atlyginimai didesni. Jeigu turit kitokią nuomonę, kodėl taip yra, galit parašyti, yra beabejo ir daugiau priežasčių

[index]

Konkurencingesnė šiuo atveju Lenkija, nes joje atlyginimai didesni, o kainos mažesnės. Kuo didesnės šios žirklės, kuo reiškia ekonomikos yra konkurencingesnės ir efektyvesnės. Vizualiai nuvažiavus matosi, jog net mažesniuose miestuose žymiai daugiau smulkaus verslo, kitaip sakant ekonomika žymiai konkurencingesnė. Beto pažiūrėjus BVP struktūrą matosi, jog mažiausią bvp dalį sukuria tie sektoriai, kur mokami didžiausi atlyginimai.Taip, kad bvp dar ne viskas. Manau ir pats nenorėtumėte dirbti kokioje nors gamykloje, kuri pastatyta vien dėl to, kad šalia yra daug pigios darbo jėgos.

Kažkaip keistai supranti konkurencingumą. Konkurencingumas visų pirma yra sugebėjimas pagaminti pigiau, geriau ir pritraukti užsienio investicijas. Taigi, didesni atlyginimai iš tikro ekonomiką daro mažiau konkurencingą ir atlyginimams augant labiau už darbo našumą konkurencingumas mažėja.

Bet čia tik dėl konkurencingumo. O didesnius atlyginimus Lenkijoje gali lemti tiek kitokie mokesčiai (komentuoti negaliu, nežinau), tiek daugiau smulkiojo verslo, tiek žemesnis nedarbas, tiek daugiau stambių užsienio kapitalo bendrovių.

[Eidvis]

Elementaru - didesnė dalis sukurtos vertės skiriama atlyginimams - sumažėja galutinė pridėtinė vertė.

Tai kad produktų ir paslaugų pardavime (kas ir yra BVP) be žmonių atlyginimų daugiau nelabai kas ir yra. Na, tik mokesčiai ir įmonių pelnas. T.y. jeigu maišas malkų kainuoja 10 Lt, tai 10 Lt kainuoja ne malkos, o žmonių darbas, kurio reikėjo toms malkoms ateiti iki prekystalio. Juk miškas tai atlyginimo už medžius negauna, dėl to realiai viskas, ką mes mokame - tai mokame žmonių atlyginimą. Dėl to tampa nebeaišku kaip Lenkijoje gali būti skiriama didesnė dalis atlyginimams, o kad būtų dar aiškiau paimsiu paprastą pavyzdį:

sakykim nusikirpti kirpykloje kainuoja 100 lt tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Kadangi Lenkijoje atlyginimui yra mokama didesnė dalis, tai lenkijos kirpėjas gauna 70 Lt, o Lietuvos kirpėjas 50 Lt. Likusius 30 Lt Lenkijos kirpėjas sumoka už kirpyklos nuoma, o Lietuvos kirpėjas už tai sumoka 50 Lt. Bet juk šitas jų sumokėtas nuomos mokestis yra ne kas kitas, kaip tik atlyginimas kažkam kitam, t.y. nekilnojamo turto agentūros vadybininkui. Vadinasi Lenkijos vadybininkas gauna mažesnį atlyginimą, nei Lietuvos ir atlyginimų santykis tada turėtų išsilyginti.

O dabar yra taip, kad Lenkijoje ir kirpėjas ir vadybinkas gauna didesnius atlyginimus ir dar savo paslaugas parduoda už mažesnes kainas, nei Lietuvoje. Tai jie galėtų daryti tik įmonės pelno, arba sumokamų mokesčių sąskaita. Žinoma, jie galėtų ir dirbti efektyviau, t.y. lenkas kirpėjas galėtų apkirpti du klientus, kol lietuvis apkriptų vieną, bet tokiu atveju Lenkijos sukuriamas BVP būtų kur kas didesnis. Dėl to tai nelabai atsako į klausimą, kaip kainos gali būti mažesnės, atlyginimai didesni, o BVP mažesnis - tai prieštarauja vienas kitam. Mano nuomone tiesa slypi kažkur kitur, o kur jinai gali slypėti - rašiau ankščiau.

O apskritai kalba išėjo iš to, kad buvo lyginamos Estija su Lietuva, kurių BVP (PPP) galima sakyti šiuo metu yra vienodas, tik skiriasi atlyginimai. Lettered sako, kad Estija yra konkurencingesnė tokioje padėtyje, o mano nuomone, kad konkurencingesnė yra Lietuva.

[index]

O apskritai kalba išėjo iš to, kad buvo lyginamos Estija su Lietuva, kurių BVP (PPP) galima sakyti šiuo metu yra vienodas, tik skiriasi atlyginimai. Lettered sako, kad Estija yra konkurencingesnė tokioje padėtyje, o mano nuomone, kad konkurencingesnė yra Lietuva.

Esi teisus ir tik dėl to, kad Lettered keistai supranta žodį "konkurencingumas".

Dėl šventos ramybės einu pažiūrėsiu, gal Eurostatas turi BVP pajamų būdu komponentes ir viskas paaiškės.

p.s. Ar Lenkijoje atlyginimai didesni tik nominaliai, ar skaičiavote ir PPP?

[Lettered]

Kažkaip keistai supranti konkurencingumą. Konkurencingumas visų pirma yra sugebėjimas pagaminti pigiau, geriau ir pritraukti užsienio investicijas. Taigi, didesni atlyginimai iš tikro ekonomiką daro mažiau konkurencingą ir atlyginimams augant labiau už darbo našumą konkurencingumas mažėja.

Bet čia tik dėl konkurencingumo. O didesnius atlyginimus Lenkijoje gali lemti tiek kitokie mokesčiai (komentuoti negaliu, nežinau), tiek daugiau smulkiojo verslo, tiek žemesnis nedarbas, tiek daugiau stambių užsienio kapitalo bendrovių.

Jūs prastai suprantat konkurencingumą, jeigu vieną Maximą laikot labiau konkurencingą nei daug smulkių įmonių. Tik po to nereikia stebėtis, kad Lenkijoje atlyginimai didesni, o kainos mažesnės. Beto į šalis, kur didžiausi atlyginimai, daugiausia ir investuojama, logiška, nes perkamoji galia didesnė, todėl ir paslaugų galima parduoti daugiau ir brangiau. O vien mažų atlyginimų neužtenka norint pritraukti investijcias, kur kažkas gaminama ir kuriama, reikia dar ir kvalifikuotos darbo jėgos, o tokia pigiai nedirba, jei nėra darbo šalyje, emigruoja. Kodėl Šveicarijoje, kur darbo jėga turbūt brangiausia pasaulyje, gamyklų kalnų slėniuose kiekviename miestelyje kaip pri&$%$?, o pas mus nors ir atleidžiam nuo mokesčių, duodam žemę, bet investicijų sulaukiam nedaug?

[balietis]

Be to į šalis, kur didžiausi atlyginimai, daugiausia ir investuojama

Turbūt todėl švediškas SEBas perkėlė dalį IT ir netgi klientų (švedų) aptarnavimą į Lietuvą, o Swedbank'as perkėlė mainframe'us (tokie baisiai dideli kompiuteriai, kur viskas kitaip) į Lietuvą.

[index]

Jūs prastai suprantat konkurencingumą, jeigu vieną Maximą laikot labiau konkurencingą nei daug smulkių įmonių. Tik po to nereikia stebėtis, kad Lenkijoje atlyginimai didesni, o kainos mažesnės. Beto į šalis, kur didžiausi atlyginimai, daugiausia ir investuojama, logiška, nes perkamoji galia didesnė, todėl ir paslaugų galima parduoti daugiau ir brangiau. O vien mažų atlyginimų neužtenka norint pritraukti investijcias, kur kažkas gaminama ir kuriama, reikia dar ir kvalifikuotos darbo jėgos, o tokia pigiai nedirba, jei nėra darbo šalyje, emigruoja.

Tai konkurencingumas būtent ir yra kai pagaminama pigiai ir/arba gerai. Svarbu abu dalykai. Jei atlyginimai dideli, o darbo našumas irgi tai ekonomika konkurencinga. Jei atlyginimai dideli, o darbo našumas ne - nekonkurencinga (taip pavyzdžiui iki krizės buvo Pietų Europoje).

O ekonomikos konkurencingumas nėra tapatu gyventojų gerovei. Ji gali būti aukšta ir esant žemam ekonomikos konkurencingumui (jei atlyginimai nerealiai išpūsti, eksportas mažėja, o dideli atlyginimai mokami iš augančio įsiskolinimo). Jis labiau atspindi tvarų gerovės lygį.

Nereikia įsikąsti populiaraus žodžio ir naudoti kur papuola. Sąvokos irgi svarbu.

[Lettered]

O dabar yra taip, kad Lenkijoje ir kirpėjas ir vadybinkas gauna didesnius atlyginimus ir dar savo paslaugas parduoda už mažesnes kainas, nei Lietuvoje. Tai jie galėtų daryti tik įmonės pelno, arba sumokamų mokesčių sąskaita.

Aš tą ir minėjau, kad Lenkijoje žymiai daugiau smukaus verslo, sau dirbdamas arba šeimos verslui tas kirpėjas gali mokėti daugiau, nei dirbdamas kokiame nors dideliame kirpyklų tinkle, kur savininkas visus spaudžia, kad būtų pelnas didesnis.

[Lettered]

O ekonomikos konkurencingumas nėra tapatu gyventojų gerovei. Ji gali būti aukšta ir esant žemam ekonomikos konkurencingumui (jei atlyginimai nerealiai išpūsti, eksportas mažėja, o dideli atlyginimai mokami iš augančio įsiskolinimo). Jis labiau atspindi tvarų gerovės lygį.

Arba gali būti dar trečias variantas, kada ekonomikos konkurencingumas didelis, bet gerovė žema? Čia skaičiuojant bvp/atlyginimų santykį.

[index]

Paskaičiavau BVP pajamų metodu dalis ir matyti, kad pagrindinė priežastis, kodėl Lenkijoje atlyginimai esant žemesniam BVP yra didesni yra gerokai žemesni socialinio draudimo mokesčiai (Ir tikrai, Lenkijoje bendras soc. draudimo mokesčio tarifas svyruoja nuo 30 proc. iki 34 proc., o Lietuvoje kartu su sveikatos draudimu siekia 40 proc.)



p.s. Lenkijos 2012 m. duomenų rasti nepavyko. Eurostatas pajamų metodu neskaičiuoja, o Lenkijos statistikos puslapis baisus tai duomenys iš OECD.

p.p.s. 100 proc. ir neturi gautis, nes skaičiuojant pajamų metodu po to dar koreguojama šiek tiek, o tokių smulkmenų dėti nedėjau, nes visgi ne tame esmė.

Arba gali būti dar trečias variantas, kada ekonomikos konkurencingumas didelis, bet gerovė žema? Čia skaičiuojant bvp/atlyginimų santykį.

Dažniausiai šalių su labai dideliu našumu ir mažais atlyginimai ir maža gerove nelabai būna. Tiesa, gali būti tokių šalių, kur našumas žemas, bet darbo užmokesčiai dar mažesni (visokie Bangladešai pvz.). Tai ten ekonomikos konkurencingumas irgi didelis.

Grubiai, siaurąja prasme, į konkurencingumą būtų galima žiūrėti kaip =darbo našumas*(1/atlyginimų dydis). Todėl konkurencingumą galima didinti arba didinant darbo našumą (investuojant į kapitalą, gyventojų išsilavinimą, kvalifikąciją etc.) arba mažinant atlyginimų dydį.

p.p.p.s. gal kas turit noro paskaičiuoti vidutinį atlyginimą PPP Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkioje pvz.?

[Lettered]

Dažniausiai šalių su labai dideliu našumu ir mažais atlyginimai ir maža gerove nelabai būna. Tiesa, gali būti tokių šalių, kur našumas žemas, bet darbo užmokesčiai dar mažesni (visokie Bangladešai pvz.). Tai ten ekonomikos konkurencingumas irgi didelis.

Grubiai, siaurąja prasme, į konkurencingumą būtų galima žiūrėti kaip =darbo našumas*(1/atlyginimų dydis). Todėl konkurencingumą galima didinti arba didinant darbo našumą (investuojant į kapitalą, gyventojų išsilavinimą, kvalifikąciją etc.) arba mažinant atlyginimų dydį.

p.p.p.s. gal kas turit noro paskaičiuoti vidutinį atlyginimą PPP Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkioje pvz.?

Tai vat, geriau didinti konkurencingumą per pirmą variantą, bet kai kurie vis tiek džiaugiasi kad pas mus konkurencingumas didėja dėl antro varianto.
PPP nieko perskaičiuoti nereikia, tai ir yra rodiklis, nusakantis, kokios yra šalies gyventojų pajamos, atsižvelgiant į kainų skirtumus. O kaip ten tos pajamos pasiskirsto visuomenėje, tai jau kita kalba. Jeigu Lenkijoje nepaisant to, kad PPP panašus, atlyginimai didesni, o kainos mažesnės, reiškia ekonomika yra efektyvesnė, kaip ir rašiau, daugiau smulkaus verslo, beto ir emigracija nėra tokia didelė dėl lygai tų pačių priežasčių.

[index]

Tai vat, geriau didinti konkurencingumą per pirmą variantą, bet kai kurie vis tiek džiaugiasi kad pas mus konkurencingumas didėja dėl antro varianto.
PPP nieko perskaičiuoti nereikia, tai ir yra rodiklis, nusakantis, kokios yra šalies gyventojų pajamos, atsižvelgiant į kainų skirtumus. O kaip ten tos pajamos pasiskirsto visuomenėje, tai jau kita kalba. Jeigu Lenkijoje nepaisant to, kad PPP panašus, atlyginimai didesni, o kainos mažesnės, reiškia ekonomika yra efektyvesnė, kaip ir rašiau, daugiau smulkaus verslo, beto ir emigracija nėra tokia didelė dėl lygai tų pačių priežasčių.

O reiktų, nes lyginti nominaliais dydžiais (ala, Lenkijoje zlotus perskaičiavus į litus gaunasi 2800 Lt, o pas mus tik 2200 Lt) negalima, nes juk yra kainų skirtumas, todėl litas nelygu litui, o euras eurui. PPP daug labiau atspindėtų tikrąją situaciją ir kiek iš tikro tie atlyginimai didesni, jei didesni.

Lygiai taip pat kainų objektyviai negalima lyginti pagal "nuvažiavau į prekybcentrį ir mėsa buvo pigiau", todėl ten kainų lygis žemesnis. Aišku, greičiausiai aš pats neiškęsiu ir susiskaičiuosiu.

Ir ekonomika, kurioje atlyginimai, lyginant su BVP, didesni nėra efektyvesnė. Tik labiau į darbą, o ne kapitalą ar valstybės sektorių orientuota.

[Lettered]

O reiktų, nes lyginti nominaliais dydžiais (ala, Lenkijoje zlotus perskaičiavus į litus gaunasi 2800 Lt, o pas mus tik 2200 Lt) negalima, nes juk yra kainų skirtumas, todėl litas nelygu litui, o euras eurui. PPP daug labiau atspindėtų tikrąją situaciją ir kiek iš tikro tie atlyginimai didesni, jei didesni.

Lygiai taip pat kainų objektyviai negalima lyginti pagal "nuvažiavau į prekybcentrį ir mėsa buvo pigiau", todėl ten kainų lygis žemesnis. Aišku, greičiausiai aš pats neiškęsiu ir susiskaičiuosiu.

Ir ekonomika, kurioje atlyginimai, lyginant su BVP, didesni nėra efektyvesnė. Tik labiau į darbą, o ne kapitalą ar valstybės sektorių orientuota.

Yra efektyvesnė, nes iš to pačio pieno kiekio yra išspaudžiama daugiau sūrio
Beabejo ne argumentas, tik kodėl tada yra važiuojama į Lenkija pirkti visokių baldų, technikos įvairios, net maisto?
Statistiką galima išvedžioti kaip tik nori, o realaus vaizdo ne, todėl ir nenorit lyginti realios situacijos

http://www.numbeo.com/cost-of-living...s&city2=Warsaw

Local Purchasing Power in Warsaw is 43.28% higher than in Vilnius

[index]

Beabejo ne argumentas, tik kodėl tada yra važiuojama į Lenkija pirkti visokių baldų, technikos įvairios, net maisto?
Statistiką galima išvedžioti kaip tik nori, o realaus vaizdo ne, todėl ir nenorit lyginti realios situacijos

http://www.numbeo.com/cost-of-living...s&city2=Warsaw

Dėl to, kad tam tikros prekės pigiau, kai kurios gal ir brangiau, bet jų ten negyvendamas nepastebi, kitų tiesiog čia nėra.

Tiesiog dėl to, kad viskas yra daug kompleksiškiau negu atrodo ir taip paprastai to nepamatysi. Net gyvendamas čia tu visiškai objektyviai nejauti kad ir bendro kainų lygio, nes kažko tiesiog nevartoji. Neveltui kartais skaičiuoja kainų indeksus net skirtingoms žmonių grupėms ir skirtingiems krepšeliams.

Va viskas daugmaž ir matyti. Nors vartojimo prekės ir pigesnės, bet gerokai brangesnis NT. Bendras kainų lygis gaunasi panašus. Taip, kad greičiausiai atlyginimai šiek tiek didesni. Ir daugmaž aišku kodėl (valstybė, panašu, kad mažiau plėšri ir greičiausiai kapitalo pajamos šiek tiek žemesnės. Lenkijos duomenys buvo neišskirti, bet drįsčiau spėti, kad atmetus nusidėvėjimą jis sudarytų šiek tiek mažesnę dalį BVP nei Lietuvoje) Bet ir vėl, čia Varšuvos ir Vilniaus duomenys, o reiktų žiūrėti visos šalies.

[Eidvis]

Statistiką galima išvedžioti kaip tik nori, o realaus vaizdo ne, todėl ir nenorit lyginti realios situacijos

Dėl to aš lygindamas šalių ekonominę padėti visų pirma lyginų BVP. Apskritai, nors BVP irgi nėra labai objektyvus palyginamasis rodiklis - bet jis yra objektyviausias, ką galime turėti, dėl to ir visų ekonomistų pagrinde yra naudojamas lyginant šalių ekonomiką.

Taigi kas tas BVP turbūt aišku, bet noriu tada paklausti: jeigu šalyje A yra didesni atlyginimai, nei šalyje B. Bet šalyje B yra suvartojama daugiau prekių ir paslaugų - tai kurie čia geriau gyvena? Ar tie, kurie daugiau daiktų ir paslaugų prisiperka, ar tie, kurie didesnius atlyginimus pinigine išraiška gauna?

Kad BVP nusakytų kuo tikslesnę situaciją, yra sulyginamos kainos. O atlyginimų dydžius, lyginant šalių ekonominę padėti, ekonomistai mažai kada lygina. Visų pirma dėl to, kad norint objektyviai lyginti - reikėtų labai daug faktorių įtraukti. Kai kuriuos minėjo index, bet jų yra daug daugiau. Reikia matyti visą vaizdą, įtraukti daugybę faktorių ir tik tada galėsi atsakyti į klausimą, kaip čia yra, kad lenkai uždirba daugiau, prekės ir paslaugos kainuoja mažiau, o lietuviai tuo tarpu daugiau tų prekių ir paslaugų suvartoja, nors gauna mažesnius atlyginimus ir moka didesnes kainas.

Jeigu tu viską bandai aiškinti smulkiuoju verslu, kurį matei Lenkijos miesteliuose - na, sorry, bet čia jau absoliutus neobjektyvumas.

Tuo tarpu lyginti Lietuvą su Estija yra kur kas dėkingiau, nes pas mus yra labai panaši tiek mokestinė aplinka, tiek ir visa ekonominė politika. Kad objektyviai lygintumėm Lietuvą su Lenkija, nepyk, bet trūksta labai labai daug žinių, tiek tau, tiek man.

[index]

Esmė atlyginimų ir BVP dydžio nesutapime yra ta, kad toli gražu ne viskas yra uždirba atlyginimų pavidalu ir ne visi žmonės pajamas gauna kaip atlyginimą.

Tik apie trečdalį visų šalies gyventojų pajamų sudaro atlyginimai, dar panašiai sudaro bendrovių pelnai (kurių dalis išmokama kaip dividendai, tantjemos ir kt.), o didelė dalis tai pat išmokama kaip pensijos, pašalpos, kitokios išmokos.

[Lettered]

Esmė atlyginimų ir BVP dydžio nesutapime yra ta, kad toli gražu ne viskas yra uždirba atlyginimų pavidalu ir ne visi žmonės pajamas gauna kaip atlyginimą.

Tik apie trečdalį visų šalies gyventojų pajamų sudaro atlyginimai, dar panašiai sudaro bendrovių pelnai (kurių dalis išmokama kaip dividendai, tantjemos ir kt.), o didelė dalis tai pat išmokama kaip pensijos, pašalpos, kitokios išmokos.

Galit sudėti, tik, kad po to netektų plaukų rautis suskaičiavus, jog ir teorinės pajamos didesnės Geras pavyzdys Mažeikių nafta, gauti dividendai už pelną keliauja į Lenkiją, kitaip tariant lenkai gauna pajamų nesukurdami bvp, tuo tarpu pas mus atvirkščiai, bvp sukuriam, bet gaunam per pajamas tik dalį to sukurto bvp.

[index]

Galit sudėti, tik, kad po to netektų plaukų rautis suskaičiavus, jog ir teorinės pajamos didesnės Geras pavyzdys Mažeikių nafta, gauti dividendai už pelną keliauja į Lenkiją, kitaip tariant lenkai gauna pajamų nesukurdami bvp, tuo tarpu pas mus atvirkščiai, bvp sukuriam, bet gaunam per pajamas tik dalį to sukurto bvp.

Tai tam įvertinti yra naudojamas BNP, kur vertinamas šalies piliečių uždribamas produktas. Pagal jį (tiksliau, pagal Pasaulio banko skaičiuojamą GNI, kas yra iš esmės tas pats) Lietuva vis tiek aukščiau: 12980 USD prieš 12380 USD.

Lietuviai taip pat gauna dividendus iš užsienio ir iš tos pačios Lenkijos. Pažiūrėk vien į buvusio VP 10-uko imperiją.

[Lettered]

Tai tam įvertinti yra naudojamas BNP, kur vertinamas šalies piliečių uždribamas produktas.

Lietuviai taip pat gauna dividendus iš užsienio ir iš tos pačios Lenkijos. Pažiūrėk vien į buvusio VP 10-uko imperiją.

Tai, kad Lenkijoje jiems ten nelabai pavyko dėl tos pačios priežasties - konkurencingesnės rinkos. Atsimenu dar tada, kai Vilniuje buvo vienintelis didelis PC Akropolis, Maximos savininkai skundėsi, jog tokių Akropolių Varšuvoje yra virš 20 ir konkuruoti atidarant dar vieną labai sunku.

Lenkijos maisto rinka siekia daugiau kaip 200 mlrd. Lt, o Lietuvoje mes turime viso labo tik 12–13 mlrd. Lt.

Konkurencinė aplinka ten didžiulė, veikia visi tarptautiniai tinklai, o ir mažieji vietiniai tinklai turi savo nišą. Pabandysime kaip mažas tinklas ta niša pasinaudoti ir įsitvirtinti. Nes mažieji tinklai turi tam tikrų pranašumų, sprendimai greitesni, jie gerai prisitaikę prie vietinės rinkos.



Plačiau: http://vz.lt/article/2012/3/26/inter...#ixzz2WesLaL17

[index]

Tai, kad Lenkijoje jiems ten nelabai pavyko dėl pačios priežasties - konkurencingesnės rinkos. Atsimenu dar tada, kai Vilniuje buvo vienintelis didelis PC Akropolis, Maximos savininkai skundėsi, jog tokių Akropolių Varšuvoje yra virš 20 ir konkuruoti atidarant dar vieną labai sunku.

Čia nelabai į temą, bet irgi įdomu. Apie prekybcentrius paskaitysiu, ačiū. O kur jie įsitvirtinę ten, tai ne prekyboje, o daugiausia gamyboje. Visokios saldainių, makaronų gamyklos, lyg ir į energetiką investuoti ketina ir t.t.