Pasaulio ekonomikos aktualijos

[Silber418]

Europos Sąjungos valstybių ekonominis augimas 2013 m. I ketvirtį (atnaujinama):


http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2013-BP-EN.PDF

Labiausiai augo Baltijos valstybių (Latvijos ir Lietuvos) ekonomikos. Estijos ekonominis augimas sulėtėjo.
Tarp V.Europos valstybių labiausiai augo Švedijos ekonomika.

Biudžeto balansas ir prognozė 2014 m.

Infliacijos lygis (balandis, 2013 m.)

BVP/1 gyventojui Europos Sąjungos šalyse

[Silber418]

Pokytis, lyginant šių ir praėjusių metų ketvirčius:


http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2013-BP-EN.PDF

[Silber418]

Švedijoje ruošiamasi įsteigti dar vieną gamtinių resursų gavybos karjerą, pavadinimu 'Norra Kärr'. Šį kartą kalba apie vieną didžiausių Europos žemyne cirkonio (Zr) ir retųjų žemės elementų, tokių kaip disprozis (Dy), hafnis (Hf), nobis (Nb), terbis (Tb), itris (Y) gavybą iš 549.40 ha ploto telkinį, esantį rytinėje Veterno (Vättern) ežero pakrantėje. Šalia telkinio yra nemažai infrastrutūros objektų, todėl tai palengvis naujojo karjero steigimo darbus. Įdomu tai, kad naujai atrastas telkinys geologine sudėtimi panašus į Lovozero provincijos (Rusija), Kipawa Lake (Ontario, Kanada), Strange Lake (Quebec, Kanada) ir Dubbo (Australija).
Informacijos šaltiniai: http://www.tasmanmetals.com/s/Norra-Karr.asp (bendrojo pobūdžio informacija, žemėlapiai, video), http://www.prnewswire.com/news-relea...143699936.html (aptariama ekonominė nauda).

Telkinio 'Norra Kärr' žemėlapis:

(c) tasmanmetals.com

Didelė tikimybė, kad šis telkinys bus pradėtas eksploatuoti per artimiausius tris metus. Vyksta derybos su aplinkosaugos organizacijomis. (2013 m. gegužės mėn.)

[Lettered]

Graikija išbraukiama iš išsivysčiusių valstybių sąrašo

[balietis]

Didelė tikimybė, kad šis telkinys bus pradėtas eksploatuoti per artimiausius tris metus. Vyksta derybos su aplinkosaugos organizacijomis. (2013 m. gegužės mėn.)

nelabai senai berods "Geo" buvo straipsnis, kad tų retųjų metalų kasimas ir išgryninimas yra žiauriai taršus procesas, todėl tuo užsiima arba ten, kur nėr žmonių, arba ten, kur į tuos žmones valdžiai nusispjaut. O čia - Pietinė Švedija, prie ežero, aplinkui dirbami laukai. Tai taip išeina, kad įmanoma ir ekologiškai.

[Silber418]

nelabai senai berods "Geo" buvo straipsnis, kad tų retųjų metalų kasimas ir išgryninimas yra žiauriai taršus procesas, todėl tuo užsiima arba ten, kur nėr žmonių, arba ten, kur į tuos žmones valdžiai nusispjaut. O čia - Pietinė Švedija, prie ežero, aplinkui dirbami laukai. Tai taip išeina, kad įmanoma ir ekologiškai.

Galima. Naujasis telkinys nebus eksploatuojamas, kol nebus tinkamai pasiruošta.

[Tomas]

Krugman'as įdėjo gerą grafiką. Akivaizdus įrodymas kaip amerikosai klastoja statistiką:

[Lettered]

prognozuoja virš 2 ekstra milijardų alkanų burnų iki 2050, vargšas Maltusas turbūt vartosi kape..

Maltusas čia nei prie ko, jokių išteklių netrūksta ir netrūks ateinant naujoms technologijoms. 2 milijardai palyginus labai nedaug, jeigu 2050 gyvens apie 10 milijardų. Visi jau pamiršo, kad dar prieš 100 metų visose išsivysčiusiose šalyse dauguma gyventojų gyveno gana skurdžiai.

Beje, didžioji dalis augimo Afrikoje:
http://owni.eu/files/2010/12/population2050.jpg

[Lettered]

taip išeina kad tie ištekliai neriboti? galima dar prisiminti Maltuso bendraamžį Dževonsą (Jevons) ir jo paradoksą, todėl vien technologijomis visų tų naujų burnų nepašers kaip benorėtų.

Taip, neriboti. Ribotos yra naftos atsargos, bet bio, hydro, solar energijų ištekliai neriboti, bent tiek, kad galėtų patenkinti 10 mlrd. žmonių poreikį. Jeigu Lietuvoje pilna dirvonuojančių laukų, kažką auginti dažnai yra nuostolinga, o prekybos centrai užversti daržovėmis ir vaisiais iš Afrikos, tai gal tikrai problema pas juos ne ta, kad trūksta išteklių, o kažkur kitur?

[Zosys]

BVP/1 gyventojui Europos Sąjungos šalyse (pagal Economy Watch, 2013 m.):

Estija 18,026.80
Lietuva 15,358.50
Latvija 15,284.90
Lenkija 13,075.01
Rumunija 8,775.37
Bulgarija 7,581.50

Pilnas sąrašas: http://www.economywatch.com/economic...ces_US_Dollars.

laimingas faktas, jog Lietuva pagal GDP-per-Capita vel aplenke savo nepailstanti "globeja-menotoriu" - Lenkija, lietuviuku tarpe vis dar lieka nepastebetas; ka jau kalbeti apie "praleista proga" pamosikuoti smiliumi (didziai kulturingos pietu kaimynes maniera) ir is gryniausio katalikisko "rupestingumo" priminti kai kurioms neefektyvioms "didziuniu" ekonomikoms ju tikraja vieta, zinoma (kaip megsta sakyti lenkai) tu paciu - i vieta statomuju - naudai.

[Silber418]

Infliacija Europos Sąjungos valstybėse:



Daugiau infoamcijos: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2013-AP-EN.PDF.

[Silber418]

laimingas faktas, jog Lietuva pagal GDP-per-Capita vel aplenke savo nepailstanti "globeja-menotoriu" - Lenkija, lietuviuku tarpe vis dar lieka nepastebetas; ka jau kalbeti apie "praleista proga" pamosikuoti smiliumi (didziai kulturingos pietu kaimynes maniera) ir is gryniausio katalikisko "rupestingumo" priminti kai kurioms neefektyvioms "didziuniu" ekonomikoms ju tikraja vieta, zinoma (kaip megsta sakyti lenkai) tu paciu - i vieta statomuju - naudai.

Remiantis prognoze artimiausiems penkiems metams, situacija bus panaši ir 2018 m. (BVP/1 gyv. JAV doleriais):

Estija 23,110.59
Lietuva 21,314.26
Latvija 20,446.93
Lenkija 16,646.65
_______
ES top-5 (pasaulyje):

Liuksemburgas 117,392.48 (1)
Švedija 73,870.44 (5)
Danija 60,745.40 (9)
Suomija 55,779.62 (12)
Austrija 55,355.72 (14)

Šaltinis

[Eidvis]

/\

Aš visgi būčiau linkęs pirmenybę teikti PPP duomenims, iš to paties šaltinio, prognozė 2018 m. (pagal PPP)

Italy US$ 34,940.34
Czech Rpbl. US$ 34,632.48
Slovakia US$ 32,389.02
Lithuania US$ 30,933.34
Greece US$ 30,648.81
Estonia US$ 29,871.07
Portugal US$ 27,616.73
Latvia US$ 26,639.31
Poland US$ 25,841.94

Kuo toliau - tuo daugiau ženklų, kad vejamės/lenkiam braliukus estukus. Turėti didesnį BVP/gyventojui ir tuo pačiu mažesnius atlyginimus (žinoma, mažesnes ir kainas) - tai ryškus Lietuvos laimėjimas, kurio dėka investuotojai investicijas turėtų nukreipti į mūsų šalį.

[Lettered]

/\

Aš visgi būčiau linkęs pirmenybę teikti PPP duomenims, iš to paties šaltinio, prognozė 2018 m. (pagal PPP)

Italy US$ 34,940.34
Czech Rpbl. US$ 34,632.48
Slovakia US$ 32,389.02
Lithuania US$ 30,933.34
Greece US$ 30,648.81
Estonia US$ 29,871.07
Portugal US$ 27,616.73
Latvia US$ 26,639.31
Poland US$ 25,841.94

Kuo toliau - tuo daugiau ženklų, kad vejamės/lenkiam braliukus estukus. Turėti didesnį BVP/gyventojui ir tuo pačiu mažesnius atlyginimus (žinoma, mažesnes ir kainas) - tai ryškus Lietuvos laimėjimas, kurio dėka investuotojai investicijas turėtų nukreipti į mūsų šalį.

Jeigu šalis turi aukštą bvp/gyventojui, bet atlyginimai maži, tai byloja apie žemą šalies konkurencingumą. Ir nebūtinai tai reiškia mažų kainų, kaimyninėje Lenkijoje atlyginimai didesni iki 50%, bet kainos daugumoje atvejų mažesnės.

[ultra laverdi]

Nuomonė apie ES-JAV laisvos prekybos sutartį

http://www.dw.de/opinion-not-everyon...ade/a-16892973

[Eidvis]

Negaliu vertinti Lenkijos didesnių algų fenomeno - nes trūksta man apie tai žinių. Taip imti ir vienas prie vieno lyginti atlyginimų dydį nelabai išeina, nes jie nevisuomet būna tolygios reikšmės. Pvz. Amerikoje gali gauti atlyginimą ir po to iš jo dar už soc. apsaugą sumokėti. Lietuvoje tuo tarpu tu gauni atlyginimą, nuo kurio jau yra nuskaičiuotas soc. apsaugos mokestis. Atlyginimų tiesiogiai negalima lyginti dar ir dėl šešėlinės ekonomikos ir kitų panašių priežasčių, tokių kaip kompensacijos - pvz. vienoje šalyje valstybės gali būti kompensuojamas šildymas, tuo tarpu kitoje gali būti mokami didesni atlyginimai ir gyventojai patys susimoka už jį.

Bet, jeigu tu turi racionalų paaiškinimą, kaip gali būti, kad Lenkijoje atlyginimai didesni nei Lietuvoje ir kainos mažesnės, o apskaičiavus BVP gauname, kad Lietuvos BVP/gyventojui yra daug didesnis - tai būtų įdomu sužinoti dėl ko taip yra.

Kadangi neturiu pakankamai žinių, kad galėčiau komentuoti atlyginimų skaičiavimo metodikas, tai belieka remtis statistika, kurią ir aptarinėjame. O aptarinėjame BVP ir BVP (PPP) statistiką. Vienintėlis skirtumas, kuo šie du metodai skiriasi, yra tai, kad PPP metodu yra sulyginamos kainos.

Ir turim statistiką 2013 metams:
BVP/gyventojui:
Estonia US$ 18,026.80
Russia US$ 15,650.35
Lithuania US$ 15,358.50
Latvia US$ 15,284.90
Poland US$ 13,075.01

Ir BVP gyventojui (PPP metodu):
Lithuania US$ 22,787.84
Estonia US$ 22,731.03
Poland US$ 21,005.39
Latvia US$ 19,384.91
Russia US$ 18,670.53

Kadangi viskas, kas čia yra padaryta, tai yra sulygintos kainos, tai aiškiai matosi, kad Lietuvoje kainos yra mažesnės, nei Rusijoje, Latvijoje ar Estijoje. Kuris stulpelis geriau nusako šalių konkurencingumo seką?

Arba kitaip sakant: jeigu yra šalis A ir šalis B, kurių BVP (PPP) yra vienodas, tačiau šalyje A yra didesnės kainos ir atlyginimai, o šalyje B yra mažesnės kainos ir atlyginimai - tai kuri iš jų bus konkureningesnė?

p.s. nesiimsiu vertinti Lenkijos didesnių atlyginimų, nebent tu pateiksi racionalų atsakymą kaip turint didesnius atlyginimus ir mažesnes kainas, bvp/gyventojui gali būti daug mažesnis.

[Lettered]

Arba kitaip sakant: jeigu yra šalis A ir šalis B, kurių BVP (PPP) yra vienodas, tačiau šalyje A yra didesnės kainos ir atlyginimai, o šalyje B yra mažesnės kainos ir atlyginimai - tai kuri iš jų bus konkureningesnė?

p.s. nesiimsiu vertinti Lenkijos didesnių atlyginimų, nebent tu pateiksi racionalų atsakymą kaip turint didesnius atlyginimus ir mažesnes kainas, bvp/gyventojui gali būti daug mažesnis.

Konkurencingesnė šiuo atveju Lenkija, nes joje atlyginimai didesni, o kainos mažesnės. Kuo didesnės šios žirklės, kuo reiškia ekonomikos yra konkurencingesnės ir efektyvesnės. Vizualiai nuvažiavus matosi, jog net mažesniuose miestuose žymiai daugiau smulkaus verslo, kitaip sakant ekonomika žymiai konkurencingesnė. Beto pažiūrėjus BVP struktūrą matosi, jog mažiausią bvp dalį sukuria tie sektoriai, kur mokami didžiausi atlyginimai.Taip, kad bvp dar ne viskas. Manau ir pats nenorėtumėte dirbti kokioje nors gamykloje, kuri pastatyta vien dėl to, kad šalia yra daug pigios darbo jėgos.

[Sula]

p.s. nesiimsiu vertinti Lenkijos didesnių atlyginimų, nebent tu pateiksi racionalų atsakymą kaip turint didesnius atlyginimus ir mažesnes kainas, bvp/gyventojui gali būti daug mažesnis.

Elementaru - didesnė dalis sukurtos vertės skiriama atlyginimams - sumažėja galutinė pridėtinė vertė.

[Eidvis]

Konkurencingesnė šiuo atveju Lenkija, nes joje atlyginimai didesni, o kainos mažesnės. Kuo didesnės šios žirklės, kuo reiškia ekonomikos yra konkurencingesnės ir efektyvesnės. Vizualiai nuvažiavus matosi, jog net mažesniuose miestuose žymiai daugiau smulkaus verslo, kitaip sakant ekonomika žymiai konkurencingesnė. Beto pažiūrėjus BVP struktūrą matosi, jog mažiausią bvp dalį sukuria tie sektoriai, kur mokami didžiausi atlyginimai.Taip, kad bvp dar ne viskas.

žinojau, kad sulauksiu tokio atsakymo, dėl to bandžiau du kartus pabrėžti, kad trūkstant žinių negaliu diskutuoti dėl Lenkijos didesnių atlyginimų. Bet, kadangi tau netrūksta tai turi paaiškinti kaip gali taip būti, kad Lenkijoje yra didesni atlyginimai ir mažesnės kainos, nei Lietuvoje, o pagal BVP/gyventojui Lietuvos yra didesnis už Lenkijos.

Ir dar reikėtų atsakytti į šitą klausimą: jeigu yra šalis A ir šalis B, kurių BVP (PPP) yra vienodas, tačiau šalyje A yra didesnės kainos ir atlyginimai, o šalyje B yra mažesnės kainos ir atlyginimai (visi galės nusipikti vienodą kiekį prekių) - tai kuri iš jų bus konkureningesnė?

Vizualiai nuvažiavus matosi, jog net mažesniuose miestuose žymiai daugiau smulkaus verslo, kitaip sakant ekonomika žymiai konkurencingesnė

Visų pirma, tai mažiausiai, ką reikėtų daryti, tai šalių ekonomikos konkurencingumą lyginti vizualiai nuvažiavus į vieną ar kita Lenkijos mažesnį miestelį Na ir visų antra, tai smulkus verslas nelabai ką turi bendro su konkurencingumu. T.y. konkurencingoje ekonomikoje tiek smulkiam, tiek stambiam verslui yra geresnės salygos.

[Aleksio]

kaip gali būti, kad Lenkijoje atlyginimai didesni nei Lietuvoje ir kainos mažesnės, o apskaičiavus BVP gauname, kad Lietuvos BVP/gyventojui yra daug didesnis - tai būtų įdomu sužinoti dėl ko taip yra.

Todėl kad Lietuvoje, kol verslininkas nepastato sau namo, nenuperka sau ir kitiems šeimos nariams naujų mašinų, jis negali (tiksliaus sakant - viarslynyko sąžinė neleidžia) mokėti samdomiems darbuotojams didesnių atlyginimų. Čia labai apibenrintai, bet dažnai taip ir yra.