Parašė Tomas
					
						
						
							
							
							
							
								
								
								
								
									Rodyti pranešimą
								
							
						
					
				
				
			
		Skelbimas
				
					Collapse
				
			
		
	
		
			
				No announcement yet.
				
			
				
	
Pasaulio ekonomikos aktualijos
				
					Collapse
				
			
		
	X
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Na pvz Airijoj ne didesnės kainos šių dalykų.Parašė index Rodyti pranešimą
Bėda, kad skundžiasi kirpykla už 10-15 eurų ir alumi bare už 5 eurus, bet tuo pačiu nori didelio nominalaus BVP ir didelių nominalių atlyginimų.
Tai būtent prie tokių kainų kirpyklos ir alaus norėtųsi Airijos nominalaus BVP.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Tu pagal save negalvok, kad žmonėms nesvarbu Lietuvoje ar užsienyje gyventi. Ne toli gražu visi turi emygerio geną.Parašė Tomas Rodyti pranešimąKaip priversti kirpėją už darbą imti ne 15€, o 10€? Ar dar geriau - 5€? Su sąlyga, kad sienos į Airiją, JK ir Norvegiją atviros.
Tiek Airijoj, tiek JK kirpimas kainuoja ne daugiau beje, prie dvigubai viš didesnių atlyginimų ar nominalaus bvp,tad neapsimokės.Paskutinis taisė Gator; 2019.04.23, 21:04.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Nežinau kiek patikimi Numbeo.com skaičiai, betParašė Gator Rodyti pranešimą
Na pvz Airijoj ne didesnės kainos šių dalykų.
Tai būtent prie tokių kainų kirpyklos ir alaus norėtųsi Airijos nominalaus BVP.
You would need around 6,808.74€ in Dublin to maintain the same standard of life that you can have with 2,200.00€ in Vilnius (assuming you rent in both cities).Paskutinis taisė sankauskas; 2019.04.23, 21:29.If a lion could speak, we could not understand him.
- 1 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Bet tai nereiškia, kad Lietuvoje turi kirptis pigiau nei Airijoj. Norėti gerai gyventi neuždrausi.Parašė Gator Rodyti pranešimą
Tu pagal save negalvok, kad žmonėms nesvarbu Lietuvoje ar užsienyje gyventi. Ne toli gražu visi turi emygerio geną.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Nereiškia, bet norėtųsi, kad nominalaus BVP padvigubinimo atveju kirpimo kaina išliktų tokia pati kaip dabar, nes tokie pavyzdžiai yra.Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Bet tai nereiškia, kad Lietuvoje turi kirptis pigiau nei Airijoj. Norėti gerai gyventi neuždrausi.
Bet realiai turbūt suprantame, kad tokiu atveju ta kaina kažkodėl padvigubės...
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Tiesiog neįtikėtini pokyčiai. Dabar labai sunku įsivaizduoti Afrikos lygio Pietų Korėją, Graikijos lygio Japoniją, ar Kiniją kaip vieną skurdžiausių pasaulio šalių (kaip koks Pietų Sudanas dabar). Lenkija ir Rumunija vieno lygio? Irgi keista.Parašė PoDV Rodyti pranešimąĮdomu pasižiūrėti praeitį, kai Lietuva buvo už geležinės uždangos.
1980 m. BVP per capita PPP- Turtingiausia šalis buvo Jungtiniai Arabų Emyratai.
 - Libija buvo 5-a turtingiausia šalis. Beje Libija ilgai buvo turtingesnė už Lietuvą šalis. Dabar gal ir turtingesnė, bet labai nemanau, kad produktyvesnė.
 - Suomija turėjo beveik identišką BVP per capita PPP kaip Graikija. Statyčiau, kad panašus būtų posmetoninės kapitalistinės Lietuvos BVP per capita PPP 
 Kiek daugiau nei 9000 USD. O ir kaimynių būtų kažkur panašus. - Japonija buvo šiek tiek skurdesnė už Graikiją (bet labai nedaug).
 - Yra Vengrijos duomenys. Rodo, kad buvo turtingesnė už Portugaliją. Berods Vengrija buvo panašiai išsivysčiusi kaip Čekoslovakija. Čia jos duomenų nematau, kaip ir kitų nebeegzistuojančių valstybių. Vengrija neblogai laikėsi. Esu lankęs tą šalį, tai pagal infrastruktūrą pasirodė Čekijos lygio. Žiūrint dabartinius duomenis, matosi šioks toks atsilikimas nuo kokios Čekijos ar Slovakijos. Nors Čekija irgi vakarietiškai atrodo, Slovakija tik kai kuriuos elementus infrastruktūroje turi vakarietiškus, pvz. krypčių ženklinimas 

 - Lenkija buvo identiška Rumunijai.
 - Buv. rytų bloko šalys buvo užsiėmusios panašias vietas kaip ir dabar, tačiau 1990-2000 m. laikotarpiu buvo kritusios iki maždaug 60 vietų
 - Pietų Korėja kažkur tarp Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių.
 - Kinija įdėta tarp pačių skurdžiausių pasaulio šalių.
 
Beje, o Vokietijos lygis buvo toks, kaip dabartinio Eswatini (buv. Svazilendo). Bet kaip bebūtų keista - vis tiek aukštesnis nei dabartinės Ukrainos!
Su dabartiniu rodikliu Lietuva būtų 4 vietoje pasaulyje
							
						Paskutinis taisė Tomizmas; 2019.04.23, 23:18.Snowflakes will attack U <3
- 1 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Arba ne. Vargu ar šiandien įmanoma tvirtinti, kad bus vienaip ar kitaip.Parašė Gator Rodyti pranešimą
Nereiškia, bet norėtųsi, kad nominalaus BVP padvigubinimo atveju kirpimo kaina išliktų tokia pati kaip dabar, nes tokie pavyzdžiai yra.
Bet realiai turbūt suprantame, kad tokiu atveju ta kaina kažkodėl padvigubės...
Beje, išpūstas nominalus Airijos BVP yra žinomas statistinis feilas:
https://en.wikipedia.org/wiki/Modifi...ational_incomeIt's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Ar Dubline įmanoma nusikirpti už 5 Eur kaip Vilniuje? Jei norim nominalaus BVP kaip Dubline, tada ir kirpykla kainuos bent 30 Eur.Parašė Gator Rodyti pranešimą
Na pvz Airijoj ne didesnės kainos šių dalykų.
Tai būtent prie tokių kainų kirpyklos ir alaus norėtųsi Airijos nominalaus BVP.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Čia yra statistinis feilas nebent pats stipriai mokykloje feilinai per matematikos pamokas.Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Arba ne. Vargu ar šiandien įmanoma tvirtinti, kad bus vienaip ar kitaip.
Beje, išpūstas nominalus Airijos BVP yra žinomas statistinis feilas:
https://en.wikipedia.org/wiki/Modifi...ational_incomeIf a lion could speak, we could not understand him.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Kinija jau lenkia euro zoną: Lietuvai gresia vidutiniokės lemtis
https://www.15min.lt/verslas/naujien...is-662-1133528
Kinija per dešimtmetį išaugo trigubai ir pernai pasivijo stagnuojančią euro zoną – ekonomikų dydžiai susilygino. Šiemet beliks žiūrėti į nuvažiuojantį juaniais kūrenamą garvežį. Lietuvos perspektyvos taip pat ne tokios rožinės, kaip būtų galima tikėtis – pasaulis augs netgi sparčiau, rodo TVF prognozės. Su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu 15min kalbasi apie tai, kas Europą laiko už kojos: tarpusavio rietenos, populizmo banga, senėjanti visuomenė ir noras gerai gyventi šiandien.Tarptautinis valiutos fondas (TVF) balandį atnaujino ir pateikė naujausius pasaulio valstybių ekonominius duomenis ir prognozes iki 2024-ųjų. Euro zona, matuojant dolerių liniuote, įstrigusi jau dešimtmetį. Pernai regiono BVP siekė 13,7 trilijono, o 2008 m. jis buvo netgi didesnis – 14,2 trilijono dolerių. Eurais tarsi kasmet skaičiuojame BVP augimus, pamaitintus pigių pinigų, tačiau tai atpigino ir eurą – euro zonos dalis pasaulio ekonomikoje traukiasi. O Kinija per dešimtmetį išaugo trigubai. 2008 m. – 4,6 trilijono dolerių, pernai – 13,4 trilijono dolerių. Netgi JAV, kuri 2008 m. buvo panaši į euro zoną savo dydžiu (BVP siekė 14,7 trilijono USD), dabar už euro zoną yra 50 proc. didesnė.
Jei šis pasakojimas neįkvepia, prognozės atrodo dar niūresnės. Jei dabar euro zona atriekia 16 procentų pasaulio ekonomikos, 2024-aisiais teliks 14,5 procento. Kinija savo dalį nuo dabartinių 15,8 procentų pasididins iki 18,6 proc., rodo TVF prognozės. JAV hegemonija dar neužsibaigs. Dabar JAV atsiriekia 24 procentus pasaulio ekonomikos pyrago, o 2024-aisiais jos dalis susitrauks iki 22,5 proc.
Lietuva, Latvija ir Estija, kurios demonstruoja sveikus ūkio augimo tempus, turėtų žengti koja į koją su pasauliu. Lietuvos dalis pasaulio ekonomikoje iki 2024 m. susitrauks 1,5 procento, tačiau Estijos ir Latvijos – šiek tiek padidės. Žinoma, Lietuvos dalis pasaulyje yra nykstamai maža – 0,063 procento.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Yra kiek kitaip, nes reikia atsižvelgti ir į infliaciją, t.y. 1980 metų doleris buvo didesnės vertės, nei jis yra dabar, dėl to šiuo atveju lyginti reiktų 'GDP PPP Purchasing power parity; 2011 international dollars', kur dolerio vertė yra sulyginta atsižvelgiant į infliaciją. Tai pagal tai, mes dabar gyvenam panašiai taip, kaip 1980-aisiais gyveno Norvegija, buvusi 9-toje vietoje.Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąSu dabartiniu rodikliu Lietuva būtų 4 vietoje pasaulyje
Būtų super, jeigu būtų viskas taip paprasta. Bet toks primityviai supaprastintas supratimas apie ekonomiką deja bet praktikoje neveikia. Pagal šitą logiką jeigu kokia Ukraina po mėnesio pakeltų 4 kartus kainas, tai automatiškai žmonės pradėtų gyventi taip gerai, kaip vakaruose. Jeigu viskas būtų taip paprasta - esu tikras tai jau būtų buvę seniai padaryta ir ne tik Ukrainoje, tiesa Graikija tai bandė daryti, tik rezultatas priešingas gavos. Pagrindinė daroma klaida yra tai, kad galvojama, jog kirpėjos ir padavėjoms yra ekonomikos variklis. Taip nėra. Jos tėra paskutinė grandis. Jeigu kalbant supaprastintai, tai ekonomika yra tiek stipri, kiek jinai uždirba valiutos iš užsienio ir tik po to jau ta valiuta paskirstoma kirpėjoms ir padavėjoms. Kirpėjos negali užkelti kainų, jeigu klientai neturės iš ko mokėti, o jie neturės iš ko mokėti, jeigu neuždirbs. Bandau su dar paprastesniu pavyzdžiu paaiškinti - jeigu Lietuvoje yra sukuriamas pvz. koks lazeris ir parduodamas už 1000 eurų į Vokietiją, tai dalis uždarbio per mokesčius eina į biudžetą, kita dalis išmokama atlyginimu pavidalu. Tada tie darbuotojai kartu su biudžetininkais eina į Maximą apsipirkti, o maksimos pardavėjos gavusios atlyginimą nueina pas jau minėtą kirpėją. T.y. pardavus 1000 eurų lazerį buvo įsuktas ratas, kurio kiekvienas ciklas sukurdavo savo dalį BVP, dėl to realiai tas 1000 eurų įlietas į ekonomiką sukūrė 2000-3000 BVP. Bet esmė čia yra suprasti du dalykus:Parašė Lettered Rodyti pranešimąAr Dubline įmanoma nusikirpti už 5 Eur kaip Vilniuje? Jei norim nominalaus BVP kaip Dubline, tada ir kirpykla kainuos bent 30 Eur.
1. Be to 1000 eurų vertės parduoto lazerio nebūtų buvęs įsuktas tas ratas.
2. Dėl to, kad didelę dalį mūsų suvartojamų prekių ir paslaugų sudaro importas, tai su lyg kiekvienu ciklu tas sukuriamas BVP vis mažėja ir galiausiai ratas sustoja, norint jį vėl įsukti reikia vėl parduoti tą lazerį.
Taigi kas geriau Lietuvai - didesnės kainos ir didesnis nominalus BVP ar mažesnės kainos ir didesnis PPP BVP. Jeigu mes aklai pakelsim kainas, manydami, kad nuo to pakils ekonomika - tai baigsis kaip graikams. Norint pakelti kainas, reikia turėti pagrindą po kojom dėl ko jas galima būtų kelti. Lyginant Lietuvą su Estija, tai estai gali sau leisti užkelti kainas visų pirma dėl to, kad jie neturi Lenkijos šalia. Jiems nėra kur važiuoti pigiau apsipirkti, nes Latvijoje kainos labai panašios. Dėl to neišvežama valiuta, o kai daugiau valiutos lieka šalyje - yra įsukami jau minėti BVP kūrimo ciklai. Antras niuansas tas, kad Estijoje daug labiau išvystytas turizmas, o turistinėms šalims visai apsimoka turėti aukštesnes kainas, nes turistai tada daugiau valiutos palieka. Lietuvos atveju turizmas nėra išvystytas ir užsienio kelionėms lietuviai išleidžia daugiau, nei gauna iš turistų, kas reiškia, kad pabrangus kainoms tai daug įtakos atvežamai valiutai neturėtų, įtakos daugiau turėtų neigiamas efektas, kai atpigusios kelionės į užsienį skatintų valiutos išvežimą. Trečias aspektas tas, kad turint didesnes kainas ir didesnius atlyginimus estai lengviau prisivilioja visokius IT dirbančius talentus, kurie kuria produktus užsienio rinkoms ir jų uždirbta valiuta vėlgi įsuka BVP kūrimo ratą, o tai yra ir atlyginimai kirpėjoms. Tačiau aukštesnės kainos turi ir neigiamų aspektų ir visų pirma pramonės konkurencingumui. Lietuvos pliusas yra tas, kad mes turime pramonei patogesnę geografinę padėti ir daug geriau išvystytą infrastruktūrą, dar dar ir prie mažesnių atlyginimų pramonei klimatas yra daug geresnis, nei Estijoje. Panašiai yra ir Vokietijoje, kuri yra Europos vidury, t.y. išvystyta infrastruktūra pramonei vystytis ir ten pramonė kur kas labiau išvystyta, nei kokioje UK, tame tarpe ir dėl to, kad turi mažesnes kainas.
Dėl to kai mes viską supaprastiname iki tokio lygio, kad 'pakelkim kainas - tai ir ekonomika pakils', tai čia yra visiška nesąmonė. Bet aš esu už tai, kad pakiltų tos kainos, tačiau jos turi pakilti turint tam pagrindą - t.y. didėjanti našumą, konkurencingumą, išvystytą turizmą, talentų pritraukimą ir t.t.
- 3 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Dvidešimtaisiais metais Lietuvai gresia rimta demografinė duobė (staigesnė nei kaimynų), tai turėtų neigiamai atsiliepti ekonomikai ir konkurencingumui.
https://www.populationpyramid.net/lithuania/2017/
Iš darbo rinkos į pensiją pasitrauks dabar gausiausia 50-60-mečių karta. O įsilies labai negausi dabartinių paauglių karta.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Kodėl lygina tik Euro zoną, o ne ES? Tai ir su JAV ne visa tegu lyginaParašė R.D. Rodyti pranešimąKinija jau lenkia euro zoną: Lietuvai gresia vidutiniokės lemtis
https://www.15min.lt/verslas/naujien...is-662-1133528
							
						
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Ar tau būtina žinoti kiek iš tavo turimų eurų prieš tai perėjo per narkotikų prekeivius tam, kad sužinoti jog narkotikų prekeiviai egzistuoja? Aš tiesiog pabandžiau paaiškinti kaip veikia ekonomika, kad pinigai ant medžių neauga ir kad norint pasivyti vakarų išsivystymo lygį neužtenka tiesiog dvigubai pakelti kainas. Ekonominė gerovė atsiranda ne iš kainų, o iš prekių ir produktų sukūrimo. Pabandyk įsivaizduoti kiek tu ilgai gautum savo atlyginimą, jeigu staiga rytoj sustotų visas Lietuvos eksportas. Tikriausiai jau pats pirmasis tavo gautas atlyginimas būtų ryškiai žemesnis, nors ir tavo darbas būtų visiškai nesusijęs su iš užsienio ateinančiais pinigais. Bet kaip suprantu tu galvoti, kad tereikėtų padvigubinti kainas ir viskas išsispręstų.Parašė Tomas Rodyti pranešimąEidvis , kai tau sumoka atlyginimą eurais, iš kur žinoti ar tai tikra, uždirbta valiuta, ar kažkokia kitokia, mažiau vertinga?
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Gerovė = produktas x kaina, jeigu ant bandelių uždėsi didelę kainą, bet jų neiškepsi, tai beabejo gerovės nebus, bet lygiai taip pat gerovės neturėsi, nors bandeles kepsi nors ir per naktį dideliais kiekiais, jei jas pardavinėsi pusvelčiui.Parašė Eidvis Rodyti pranešimąEkonominė gerovė atsiranda ne iš kainų, o iš prekių ir produktų sukūrimo.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Lietuva turi chronišką užsienio prekybos deficitą, t.y. parduoda lazerių mažiau, nei nuperka iphonų ir visokių chuivėjų. Ale mano alga kaip ėjo taip eina, netgi kiek padidėjoParašė Eidvis Rodyti pranešimąPabandyk įsivaizduoti kiek tu ilgai gautum savo atlyginimą, jeigu staiga rytoj sustotų visas Lietuvos eksportas. Tikriausiai jau pats pirmasis tavo gautas atlyginimas būtų ryškiai žemesnis, nors ir tavo darbas būtų visiškai nesusijęs su iš užsienio ateinančiais pinigais.
							
						It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
- 2 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Užsienio prekybos deficitas yra, tačiau jis padengiamas iš kitų šaltinių - pvz. pinigai ateina per investicijas, ES fondus, turizmą, imigrantų perlaidas ar jų išlaidas grįžus. Tu juk žinai, kad Lietuva neturi eurų spausdinimo mašinos, tai žinant nesunku suregzti loginį ryši, kad jeigu iš Lietuvos nuolatos išeidinėtų daugiau pinigų, nei į ją sugrįžta, tai galiausiai tie pinigai baigtųsi. Tu vėl nori įrodyti, kad pinigai auga ant medžių, kad šalies ekonomika priklauso nuo kirpėjų ir kad ekonominį lygį pakelti dvigubai tereikia dvigubai pakelti kainas, o jeigu norim jau nuo rytojaus gyventi geriausiai pasaulyje, tai tiesiog 20 kartų pakelkim kainas ir būsim pirmūnais. Ir kaip niekas iki šiol to nesuprato - juk tai 10 Nobelio premijų verta mintis.Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Lietuva turi chronišką užsienio prekybos deficitą, t.y. parduoda lazerių mažiau, nei nuperka iphonų ir visokių chuivėjų. Ale mano alga kaip ėjo taip eina, netgi kiek padidėjo
Comment
 
Comment