Pasaulio ekonomikos aktualijos

[nomad]

Švedijoje labai aukštas darbo efektyvumas, beto, kuo toliau, tuo labiau viskas robotizuojasi, ypač pramonės sektoriuje. Nebereikia sėdėti prie staklių 16h per parą, užtenka kelių h per dieną patikrinti sistemas, kažką pajungti, suprogramuoti ir pan.

Sci-fi ir aš mėgstu skaityti ...

[Lettered]

Sci-fi ir aš mėgstu skaityti ...

Ne Sci-fi, o realybė. Švedijoje atlyginimai vieni didžiausių, tuo tarpu ilgiausiai dirbančių Europoje graikų vieni mažesnių ir nedarbas kosminis. Ir taip aišku, jog vertės sukūrimas nepriklauso tik nuo darbo valandų skaičiaus.

[Lettered]

Tai ir dirbame, tik to niekas nežymi
Pvz.: vakar lyg ir nedarbo diena

Todėl ir emigruoja žmonės į visokias norvegijas, švedijas ar danijas, nes atsibosta čia vergauti, ten jei dirbi po 10-12h per dieną, gauni atitinkamą uždarbį ir socialines garantijas, ilgesnes atostogas ir pan.

[nomad]

Ne Sci-fi, o realybė. Švedijoje atlyginimai vieni didžiausių, tuo tarpu ilgiausiai dirbančių Europoje graikų vieni mažesnių ir nedarbas kosminis.

Google "35 hours". Ten krūva analitikos - tiek politizuotos, tiek mažiau. Pavyzdžiui paskaityk pakankamai subalansuotą BBC straipsnį šituo atžvilgiu. Ten, beje, pamatysi įdomų faktą - realiai vokiečiai dirba dar mažiau valandų per metus už prancūzus, nors ir neturi griežtesnių darbo trukmę ribojančių įstatymų ... Kitaip tariant, jei biznis gerai organizuotas ir tiek darbdaviai tiek darbuotojai supranta ir nori geresnio work/free time balanso, papildomas to klausimo reguliavimas nebūtinas.

Atmetant politizavimą, liečiantį iš esmės kitus klausimus, nei darbo trukmė (darbštumas, atsakomybė ir kiti kultūriniai aspektai, o taip pat kas kuria vertę ir darbo vietas - valstybė ar verslas), išlieka vienas neginčijamas faktas - iš esmės tų 'sutrumpintų' darbo valandų įstatymų rezultatas nėra sutrumpėjusi darbo savaitė, bet padidėję kaštai darbdaviui. Tai yra papildomas netiesioginis darbo apmokestinimas ir tiek. O darbuotojai kiek norėjo dirbti, tiek ir dirbs.

Ir tas faktas matyt ir yra pagrindinis įrodymas išvados, remiantis FR patirtimi, kad šitas reguliavimas nepasiekia norimo rezultato - t.y. bedarbystės mažinimo.

[Lettered]

Google "35 hours". Ten krūva analitikos - tiek politizuotos, tiek mažiau. Arba paskaityk pakankamai subalansuotą BBC straipsnį šituo atžvilgiu.

Atmetant politizavimą, liečiantį iš esmės kitus klausimus, nei darbo trukmė (kas kuria vertę ir darbo vietas - valstybė ar verslas), išlieka vienas neginčijamas faktas - iš esmės tų 'sutrumpintų' darbo valandų įstatymų rezultatas nėra sutrumpėjusi darbo savaitė, bet padidėję kaštai darbdaviui ir tiek. Tai yra papildomas netiesioginis darbo apmokestinimas ir tiek.

Dėl to sutinku, Švedija apskritai labai nepalanki šalis verslui, žiauriai dideli verslo kaštai, mokesčiai ir svarbiausia dar atlyginimus reikia darbuotojams mokėti. Keista, kaip dar nepabėgo verslas į visokius Somalius ir Lietuvas.

[nomad]

Dėl to sutinku, Švedija apskritai labai nepalanki šalis verslui, žiauriai dideli verslo kaštai, mokesčiai ir svarbiausia dar atlyginimus reikia darbuotojams mokėti. Keista, kaip dar nepabėgo verslas į visokius Somalius ir Lietuvas.

Paimkime du kvintessencinius 'socializmo' pavyzdžius - Švediją ir Prancūziją. Mąstai šalių aišku skirtingi, bet paskutinių 70 metų istorija labai panaši. Visų pirma, dažnai yra užmirštama, šimtai tūkstančių švedų emigravo iš Švedijos pirmus 20 pokario metų ir kad tiek Švedija, tiek Prancūzija padarė esminį ekonomikos šuolį ir pasiekė aukštą ekonomikos issivystymo lygį pokario metais ir iki 1980-ųjų ultra liberalios (libertariškos) žemo apmokestinimo, žemų darbo kaštų politikos ir stipraus industrializavimo dėka. Situacija tiek ten, tiek ten pasikeitė tik po antrosios naftos krizės (1979 metų) socialistams atėjus į valdžią, o netrukus 'susocialėjus' ir dešiniesiems. Po to sekė virš 20 metų ekonomikos kilimo 'deindustrializuojant', praktiškai tik skolos ir pinigų srautų didėjimo sąskaita, nežiūrint į valdančias jėgas ... Bet po 2000 metų situacija visame pasaulyje kardinaliai pasikeitė. Neglobalizuotame pasaulyje (kur nei darbo jėga, nei kapitalas, beveik nejuda, o ryšiai ir logistika silpni), Švedija galėjo išlaikyti šitą aukštai apmokestinamą/prasiskolinusią sistemą, kaip ir Prancūzija. Bet globalizuotame pasaulyje tokios sistemos yra netvarios, nes nekonkurencingos. Anksčiau ar vėliau yla išlenda iš maišo. Švedijoje ji išlindo jau per pirmą finansinę krizę prieš 20 metų, FR - tik po 2008-ųjų finansinės krizės ...

Beje, Vokietijos istorija nuo pokario metų irgi labai panaši, išskyrus mažesnį deindustrailizavimo mastą, nei FR ir Švedijoje (čia gal ir buvo pagrindinė vokiečių įžvalga ...).

Beje, 1960-1970 dekadoje UK diskutuojant narystę ES (tada - dar 'EB') pagrindinė britų politikų baimė dėl narystės ES buvo tai, kad ES jiems simbolizavo laisvos rinkos ir nežaboto kapitalizmo riziką socialiai-orientuotos planinės ekonomikos (tuo metu praktikuotos UK) atžvilgiu. Oh boy how times have changed ... Istoriją visada yra palanku žinoti, kad matytumėm tiek procesų, tiek juos sąlygojančių fenomenų, kintamumą. Nėra tokio dalyko kaip 'protinga politika' - yra tiktai protinga politika duotam laikotarpiui ... Jausti ir pasirinkti tinkamą timingą veiksmams yra didelis talentas.

Lietuva dabar yra Švedijos ir Prancūzijos pokario metų (iki 1980-ųjų) socio-ekonominiame etape, bet žymiai labiau konkurencingame globalizuotame konteste. Dėl to politika turi būti atitinkama.

[Eikantas X]

Dėl to sutinku, Švedija apskritai labai nepalanki šalis verslui, žiauriai dideli verslo kaštai, mokesčiai ir svarbiausia dar atlyginimus reikia darbuotojams mokėti. Keista, kaip dar nepabėgo verslas į visokius Somalius ir Lietuvas.

Tai ir bėga tas kapitalas, kuris yra modernus, savitikslis ir gali keisti vietą, pvz žr. IKEA.
O nebėga iš principo įsivietinęs švedų aristokratų kapitalas, kuriuos kad ir kiek taxuotum, jie vistiek sėdės su savo pinigais Švedijoje. Iš didžiausių Švedijos kompanijų tik pora atsirado po 1970 m.

[Silber418]

Dauguma teiginių būtų teisingi, jeigu ne ilgą laiką vykdytos dešiniųjų reformos. Pavyzdžiui, verslininkai iš Švedijos nebėga. Pastaruoju metu labai klesti vidutinis ir smulkus verslas, o "bangininiai" gyvuoja neblogai. Mokesčių našta buvo sumažinta (įskaitant korporatyvinius mokesčus) ir dabar Švedijoje gerokai palankesnė situacija negu Prancūzijoje.
Naujos krizėss akivaizdoje Švedijos ekonomika vėl tapo viena pačių inovatyviausių ir konkurencingiausių ekonomikų (daug informacijos šiomis temomis esu parašęs anksčiau).
Šiuo metu šalies ekonomika balansuoja tarp visiško kapitalizmo ir gerovės valstybės modelio.
O šiaip, pasiūlytas darbo valandų skaičiaus mažinimas kol kas tėra eksperimento stambesniu mastu pakartojimas keliose įmonėse. Jeigu rezultatai bus teigiami, bus siūloma svarstyti šį klausimą aukštesniame lygyje. Aš pats netaip interpretavau informaciją.

[andyour]

Realiai, patys žmonės nusprendžia kiek jiems dirbti. Kuo daugiau žmogus uždirba, tuo mažiau nori dirbti. Negalioja tik materialistams, kuriems nereikia laiko pinigų išleidimui, nusipirkti daiktą gali internete per kelias minutes.
Tačiau, paslaugų sektorius nuolat auga, vadinasi žmonės vistiek ateityje bus linkę mažiau dirbti.
Dar vienas faktas, civilizacijos veikiamas genofondas nuolat prastėja. Žmonės daugiau sirgs, mažiau ištvermingi bus. Bet čia galioja labiau baltajai rasei, labiausiai paveiktai civilizajos.

[nomad]

Dauguma teiginių būtų teisingi, jeigu ne ilgą laiką vykdytos dešiniųjų reformos. Pavyzdžiui, verslininkai iš Švedijos nebėga. Pastaruoju metu labai klesti vidutinis ir smulkus verslas, o "bangininiai" gyvuoja neblogai. Mokesčių našta buvo sumažinta (įskaitant korporatyvinius mokesčus) ir dabar Švedijoje gerokai palankesnė situacija negu Prancūzijoje.
Naujos krizėss akivaizdoje Švedijos ekonomika vėl tapo viena pačių inovatyviausių ir konkurencingiausių ekonomikų (daug informacijos šiomis temomis esu parašęs anksčiau).
Šiuo metu šalies ekonomika balansuoja tarp visiško kapitalizmo ir gerovės valstybės modelio.
O šiaip, pasiūlytas darbo valandų skaičiaus mažinimas kol kas tėra eksperimento stambesniu mastu pakartojimas keliose įmonėse. Jeigu rezultatai bus teigiami, bus siūloma svarstyti šį klausimą aukštesniame lygyje. Aš pats netaip interpretavau informaciją.

Taip, Švedija jau nuo 1992 krizės po truputį vykdo mokestines reformas, bet dar ką daryti ten lieka. Pagrindinis 'kapitalizmo/socializmo' intensyvumo valstybėje kriterijus yra tax as a percentage of GDP. Švedijoje (44.3% GDP) jis lieka antras didžiausias Europoje po Danijos. Šita gera Eurostato analizė leidžia lengvai palyginti šalis apgal mokestinę naštą. Matysim, kad Švedija išlieka Europoje kaip mokesčių 'lyderė':
- pirma Europoje pagal didžiausią įmanomą asmeninio pajamų mokesčio lygį (56.6%);
- antra (po Danijos) pagal mokesčių/GDP santykį apskritai (44.3% GDP);
- antra (po Danijos) pagal vartojimo (PVM) apmokestinimą (27.3%);
- ketvirta (po Belgijos, Italijos ir Austrijos) pagal darbo apmokestinimą (39.1%);
- šešta pagal kapitalo mokesčius (29%);
- bet tik šešiolikta pagal įmonių pelno mokestį (22%).

Lietuva, palyginus, atrodo kaip mokesčių rojus vis dar ES kontekste

[Silber418]

Tai ir džiaukitės tuo rojumi, jeigu taip gera.

[Lettered]

Tai ir džiaukitės tuo rojumi, jeigu taip gera.

Lietuva yra pačioje ES apačioje pagal mokesčių surinkimą nuo BVP, nors darbo apmokestinimas vienas didžiausių.

[Silber418]

Lietuva yra pačioje ES apačioje pagal mokesčių surinkimą nuo BVP, nors darbo apmokestinimas vienas didžiausių.

Šaunu, džiaugiuosi.

[nomad]

Lietuva yra pačioje ES apačioje pagal mokesčių surinkimą nuo BVP, nors darbo apmokestinimas vienas didesnių.

Ar nepagalvojai, kad antra tavo sakinio dalis yra priežastis, o pirma - pasekmė Mokesčių surinkimą Lietuvoje, aišku, reikia stipriai tobulinti. ir tai nereiškia juos kelti, bet gerau prioretizuoti mokesčių administravimą.

Tačiau dar labiau 'apačioje' už Lietuvą (26%) pagal tą patį kriterijų (tax revenue as percentage of GDP) yra U.S. (24%). Aš mielai sutikčiau, jei Lietuva būtų dar ir žemiau amerikonų pagal tą kriterijų. Tai tik padidintų konkurencingumą ir GDP augimą.

[Lettered]

Ar nepagalvojai, kad antra tavo sakinio dalis yra priežastis, o pirma - pasekmė Mokesčių surinkimą Lietuvoje, aišku, reikia stipriai tobulinti. ir tai nereiškia juos kelti, bet gerau prioretizuoti mokesčių administravimą.

Tačiau dar labiau 'apačioje' už Lietuvą (26%) pagal tą patį kriterijų (tax revenue as percentage of GDP) yra U.S. (24%). Aš mielai sutikčiau, jei Lietuva būtų dar ir žemiau amerikonų pagal tą kriterijų. Tai tik padidintų konkurencingumą ir GDP augimą.

Tai nesusiję nei su konkurencingumu, nei su ekonomikos augimu. Švedija mus pagal tai gerokai lenkia. Iš esmės nėra skirtumo, ar mokėti didesnius mokesčius ir po to gauti iš valstybės daugiau nemokamų ar pigesnių paslaugų, gyventi sutvarkytoje aplinkoje, naudotis modernia infrastruktūra ir pan. ar nemokėti mokesčių ir už viską mokėti pačiam. Problema ta, kad Lietuvoje didelė korupcija, šešėlinė ekonomika, todėl reikia ir didelius mokesčius mokėti ir už visas viešasias paslaugas dar papildomai mokėti.

[nomad]

Tai nesusiję nei su konkurencingumu, nei su ekonomikos augimu. Švedija mus pagal tai gerokai lenkia. Iš esmės nėra skirtumo, ar mokėti didesnius mokesčius ir po to gauti iš valstybės daugiau nemokamų ar pigesnių paslaugų, gyventi sutvarkytoje aplinkoje, naudotis modernia infrastruktūra ir pan. ar nemokėti mokesčių ir už viską mokėti pačiam. Problema ta, kad Lietuvoje didelė korupcija, šešėlinė ekonomika, todėl reikia ir didelius mokesčius mokėti ir už visas viešasias paslaugas dar papildomai mokėti.

Pasiskaityk gal kitų mintis prieš savo mantras kartodamas? Mano prieš kelias žinutes išsamiai istoriniu (ir lyginamuoju) metodais bandyta parodyti, kokiu būdu Švedija atsirado ten, kur šiandien yra ... Lyginant su FR, DE, UK ir pan ... O būtent, kad Švedija buvo kapitalizmo rojus nuo pokario metų iki pat 1980 epochos ir geriausią augimą patyrė būtent tada ... Ir kad paskutinį dešimtmetį Švedija mokesčius (ypač verslo ir kapitalo) mažina, kad vėl atgautų konkurencingumą.

Beje, yra nemažai pagrįstų teorijų, kad šešėlinė ekonomika yra netgi didesnė būtent highly taxed / highly regulated valstybėse.

[Silber418]

Tačiau dar labiau 'apačioje' už Lietuvą (26%) pagal tą patį kriterijų (tax revenue as percentage of GDP) yra U.S. (24%). Aš mielai sutikčiau, jei Lietuva būtų dar ir žemiau amerikonų pagal tą kriterijų. Tai tik padidintų konkurencingumą ir GDP augimą.

Ech, ta Lietuviška svajonė tapti viena JAV valstijų..

[Silber418]

Tai nesusiję nei su konkurencingumu, nei su ekonomikos augimu. Švedija mus pagal tai gerokai lenkia. Iš esmės nėra skirtumo, ar mokėti didesnius mokesčius ir po to gauti iš valstybės daugiau nemokamų ar pigesnių paslaugų, gyventi sutvarkytoje aplinkoje, naudotis modernia infrastruktūra ir pan. ar nemokėti mokesčių ir už viską mokėti pačiam. Problema ta, kad Lietuvoje didelė korupcija, šešėlinė ekonomika, todėl reikia ir didelius mokesčius mokėti ir už visas viešasias paslaugas dar papildomai mokėti.

Be to, ekonominis Švedijos augimas vėl atsigavo 2013 m. IV ketvirtį ir buvo panašus į Lietuvos. O prognozuojamas dar spartesnis augimas.
O netaip seniai Švedija buvo sparčiausiai augančia ekonomika Europoje - augo sparčiau net už ES naujokių.

[nomad]

Ech, ta Lietuviška sajonė tapti viena JAV valstijų..

Visai Europai yra ko pasimokyti iš U.S., ypač kas liečia mokesčius.

[Silber418]

Visai Europai yra ko pasimokyti iš U.S.

O kodėl pati JAV pastaruoju metu vis labiau atsogręžia į Skandinavišką modelį? Daugėja diskusijų, jog JAV riekia daugiau socialinės drausmės.