Sveikata, medicina, mityba

[index]

Yra nustatytas privalomas mokestis, t.y. kažkoks procentas nuo atlyginimo, ar čia kaip į kiaulę taupyklę, dedi kada nori ir kiek nori?

Kiek žinau, moki nustatytą tarifą. Skirtumas tik tas, kad pinigai Singapūro atveju nėra perskirstomi. Ten, kiek žinau, panaši sistema galioja ir nedarbo, pensijų draudimui ir t.t.

[senasnamas]

Įdomu tai, jog JAV sveikatos apsaugos sistema reitinguojama gana žemai, nors paėmus, kiek sveikatos sistema sukuria bvp ir patiria išlaidų, jokia kita šalis negali pasigirti tokiais skaičiais.

JAV tai turėtų būti vadinama ne sveikatos apsauga, o ligų bizniu . Amerikiečiai suvartoja 80 proc. pasaulio vaistų nuo skausmo. Sistema ištobulinta: vaistų reklama, lobizmas, profilaktikos trūkumas ir t. t.
Reikėtų sukurti kokį indeksą pills per capita . Dabar net sunku pasakyti, kokioje šalyje žmonės sveikiausi, nes gyvenimo trukmės rodiklis rodo ne tiek sveikatą, kiek medicinos paslaugų lygį - nauji gydymo būdai leidžia ne vienus metus ištempti net ir turint krūvą sunkių ligų.

[tivoli]

Įdomu tai, jog JAV sveikatos apsaugos sistema reitinguojama gana žemai, nors paėmus, kiek sveikatos sistema sukuria bvp ir patiria išlaidų, jokia kita šalis negali pasigirti tokiais skaičiais.

Pabūsiu wikipedia. Iš popierinio varianto Economist:

The law tries to reform a sector that accounts for nearly one-fifth America's GDP.

Įstatymas apie kurį kalba, tai Obamacare/Medicare, ir aišku sektorius - medicinos sektorius.

Tiesą sakant šis skaičius šokiruoja. Medicina gana brangi sritis, bet kad tiek kainuoja ir sugeneruoja JAV, buvau nustebintas...

[Lettered]

Reikėtų sukurti kokį indeksą pills per capita . Dabar net sunku pasakyti, kokioje šalyje žmonės sveikiausi, nes gyvenimo trukmės rodiklis rodo ne tiek sveikatą, kiek medicinos paslaugų lygį - nauji gydymo būdai leidžia ne vienus metus ištempti net ir turint krūvą sunkių ligų.

Tai vat būtent, nepaisant to, kad daug nesveikų, nutukusių žmonių, gyvenimo trukmė viena ilgiausių, reiškia sveikatos apsaugos sistema tikrai gera. Beje, pvz. Lietuvoje 12% biudžeto išlaidų eina sveikatos apsaugai, o JAV 21%, beveik dvigubai daugiau.

[bebop]

JAV tai turėtų būti vadinama ne sveikatos apsauga, o ligų bizniu . Amerikiečiai suvartoja 80 proc. pasaulio vaistų nuo skausmo. Sistema ištobulinta: vaistų reklama, lobizmas, profilaktikos trūkumas ir t. t.

Neklaidink žmonių. JAV sunaudoja 80 procentų opiatinių analgetikų, o ne visų nuskausminamųjų. Dėl to kalta didėjanti priklausomybė jiems, nes paprasčiau gauti nei kokius narkotikus. Nueini pas gydytoją, priknisi protą, kad tau žiauriai skauda. Kadangi skausmas labai subjektyvus dalykas, tai gydytojais tuo lengvoka manipuliuoti.

Bet JAV jau šnekama apie tokių vaistų griežtesnę išrašymo kontrolę.

[ViR2]

Dideles JAV sveikatos sistemos kaltes reiketu ieskoti ir paciuose amerikieciuose, visgi mityba, fizinis aktyvumas, genetika ir begale kitu aspektu yra ne ju naudai, todel ir medicinos islaidos yra dideles, nes ju reikia daug

[Tomas]

Andriukaičio nuolat minimas 53-ias LR Konstitucijos straipsnis sako štai ką:

Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.

T.y. Konstitucija nekalba apie tai, kad valstybė turi vienu ar kitu būtu užtikrinti nemokamą medicinos pagalbą privačiose gydymo įstaigose. Tai galėtų būti nebent razinka pyrage, papildomas bonusas prie nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose.
Tuo tarpu vykdant sveikatos sistemos reformą buvo tiek susikoncentruota į nemokamos medicinos pagalbos užtikrinimą privačiame sektoriuje, kad dėl to nukentėjo valstybinė sveikatos apsaugos sistema. Rezultatas - realiai nemokamų paslaugų neliko nei privačiame, nei valstybiniame sektoriuje.

Kalbama apie patogumą. Tikrai taip. Mano šeimai patogu, kad už 100m. nuo mano namų yra įsikūrusi privati poliklinika. Bet mes gyvename dideliame mieste. Tuo tarpu rajonuose sveikatos apsaugos sistema "nureformuota" tiek, kad elementarių paslaugų žmonės turi važiuoti net ne į rajono, o į buvusių apskričių centrus. Manau šiuos klausimus ir bando kelti Andriukaitis.

Kalbant apie JAV. Tenka skaityti pačių amerikiečių ekonomistų ir visokių publicistų komentarus, kad jų sveikatos apsaugos sistema yra tokia brangi būtent dėl to, kad yra iš esmės privati.

[ViR2]

deja suteikiant pacientams krepseli, kuri jie paskui save nesiojasi, nuo to nenukencia valstybinis sektorius, nes ismokos uzbpacientus ar tyrimus yra absoliuciai vienodos iki cento, neavarbu ar valstybinis ar privatus

Jei pasiskaitytum, tai kalbama apie valstybes dotacijas su jav priesingai nei Lietuvoj, JAV jei ne kompensuoja kazkokios paslaugos, jos ir neteikia jei be draudimo. lietuvoj privalomai viska kompensuoja, bet... Tos paslaugos, kuriu nekompensuoja valstybinese, jos ju vengia, todel vien siuo aspektu kokybe nekokia, jau net nekalbant apie neefektyvuma ir visus pinigu svaistymus

[Tomas]

deja suteikiant pacientams krepseli, kuri jie paskui save nesiojasi, nuo to nenukencia valstybinis sektorius, nes ismokos uzbpacientus ar tyrimus yra absoliuciai vienodos iki cento, neavarbu ar valstybinis ar privatus

Čia teorija. Konkreti praktika. Apsirgo sūnus. Privačioje poliklinikoje dirbanti gydytoja išsiuntė atlikti tyrimų į valstybinę infekcinę ligoninę, nes poliklinika neturi nei įrangos, nei personalo. Atvažiavus į infekcinę sako - jūsų poliklinika neturi sutarties su mūsų ligonine ir mums už tyrimo atlikimą niekas nemokės.
Aišku niekas mūsų neišvaro, tyrimas atliekamas ir už jį galiausiai vis vien bus sumokėta. Tik nežinau, ar infekcinė ligoninė išsireikalaus pinigus per teismą iš privačios poliklinikos, ar iš kokių ligonių kasų ar dar iš kur. Bet labai realu, kad galiausiai bus sumokėta 2 kartus. Vieną kartą privatininkui už paslaugas, kurių jis net nepajėgus atlikti, ir kitą kartą infekcinei ligoninei už realiai atliktą paslaugą.

lietuvoj privalomai viska kompensuoja, bet... Tos paslaugos, kuriu nekompensuoja valstybinese, jos ju vengia, todel vien siuo aspektu kokybe nekokia, jau net nekalbant apie neefektyvuma ir visus pinigu svaistymus

Tai Andriukaitis ir kalba apie tai, kad neįgyvendinama Konstitucijos nuostata apie nemokamos medicinos pagalbos (manau ne bet kokios, o kokybiškos) suteikimą valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje. O visos medicinos reformos padėties negerina.

[c2h5oh]

Andriukaičio nuolat minimas 53-ias LR Konstitucijos straipsnis sako štai ką:


T.y. Konstitucija nekalba apie tai, kad valstybė turi vienu ar kitu būtu užtikrinti nemokamą medicinos pagalbą privačiose gydymo įstaigose.
Tai galėtų būti nebent razinka pyrage, papildomas bonusas prie nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose.

Valstybinėse gydymo įstaigose gydymas jau seniai nėra nemokamas:
1) kyšiai ir atsidėkojimai
2) vaistai ir priemonės, kuriuos turi nusipirkti pats
3) visokios legalios priemokos, pvz. už paslaugas "be siuntimo" ir panašiai.

Nemokamas gydymas - tai iliuzija, miražas, fikcija. Visiems būtų geriau, jeigu nustotume apsimetinėti, kad tuo tikime.

Pripažinus tikrovę (nemokamo gydymo nebėra) būtų geriau visiems:
1) legaliai susimokėjus, valstybė gautų mokesčius, sumažėtų "šėšėlis" (o sukasi čia dideli pinigai)
2) ligoniai ir gydytojai nesijaustų kyšininkais
3) ligoniai, susimokėję legaliai ir gavę čekį, turėtų teises reikalauti paslaugų kokybės
4) gydytojai gautų didesnes algas

Tuo tarpu vykdant sveikatos sistemos reformą buvo tiek susikoncentruota į nemokamos medicinos pagalbos užtikrinimą privačiame sektoriuje, kad dėl to nukentėjo valstybinė sveikatos apsaugos sistema. Rezultatas - realiai nemokamų paslaugų neliko nei privačiame, nei valstybiniame sektoriuje.

Likvidavus privatų sektorių, valstybiniame sektoriuje niekas nepagerės. NES PAGRINDINĖ PROBLEMA NĖRA LĖŠŲ TRŪKUMAS.

Kalbama apie patogumą. Tikrai taip. Mano šeimai patogu, kad už 100m. nuo mano namų yra įsikūrusi privati poliklinika. Bet mes gyvename dideliame mieste. Tuo tarpu rajonuose sveikatos apsaugos sistema "nureformuota" tiek, kad elementarių paslaugų žmonės turi važiuoti net ne į rajono, o į buvusių apskričių centrus. Manau šiuos klausimus ir bando kelti Andriukaitis.

Andriukaičio iškeltą problemą (privačios įstaigos išsigraibo sveikus pacientus) galima išspręsti itin paprastai - vienu paties Andriukaičio parašu. Mokėkite ne už "prisirašymus", o už faktiškai įvykusius vizitus ir suteiktas paslaugas.

Kalbant apie JAV. Tenka skaityti pačių amerikiečių ekonomistų ir visokių publicistų komentarus, kad jų sveikatos apsaugos sistema yra tokia brangi būtent dėl to, kad yra iš esmės privati.

Nepainiokim dviejų skirtingų privatumų:
1) privatus sumokėjimas už paslaugas - iš savo kišenės arba per privačią draudumo bendrovę
2) privačios (nevalstybinės) gydymo įstaigos ir privačiai veikiantys gydytojai

Amerikos išskirtinumas - 1 punktas. O Andriukaitis kovos prieš 2 punktą.

[senasnamas]

Tai vat būtent, nepaisant to, kad daug nesveikų, nutukusių žmonių, gyvenimo trukmė viena ilgiausių, reiškia sveikatos apsaugos sistema tikrai gera.

Tiksliau būtų sakyti brangi ir neefektyvi. Remiantis Wikipedia amerikiečiai pasaulyje yra 40-je vietoje pagal gyvenimo trukmę (78 metai). Atsižvelgiant į skiriamas lėšas, tai nėra kažin kas. Atsilieka net nuo savo "draugės" Kubos, kurios išsivystymas ir pažanga švelniai tariant nekokie. Įdomu, kiek tarp jų atsirastų daugmaž sveikų šešiasdešimtmečių. Skiriant daugiau dėmesio profilaktikos, o ne tablečių reklamai, pritaikius akcizus kokakoloms ir panašiems civilizacijos laimėjimams, tą trukmę bent dešimtmečiu būtų galima tikrai pratęsti. Tai galioja ne vien JAV - apskritai šiuolaikinės medicinos galimybes sujungus su sveiku gyvenimo būdu ir racionalia mityba, 100 metų vidurkis išsivysčiusiose šalyse būtų ne kosmosas, o realybė. Tik klausimas, ar valstybėms to tikrai reikia . Bet kokiu atveju išlaidas sveikatos apsaugai išsivysčiusios šalys galėtų žymiai sumažinti, jei tik panorėtų.

[Tomas]

Valstybinėse gydymo įstaigose gydymas jau seniai nėra nemokamas:
1) kyšiai ir atsidėkojimai
2) vaistai ir priemonės, kuriuos turi nusipirkti pats
3) visokios legalios priemokos, pvz. už paslaugas "be siuntimo" ir panašiai.

Nemokamas gydymas - tai iliuzija, miražas, fikcija. Visiems būtų geriau, jeigu nustotume apsimetinėti, kad tuo tikime.

Pripažinus tikrovę (nemokamo gydymo nebėra) būtų geriau visiems:
1) legaliai susimokėjus, valstybė gautų mokesčius, sumažėtų "šėšėlis" (o sukasi čia dideli pinigai)
2) ligoniai ir gydytojai nesijaustų kyšininkais
3) ligoniai, susimokėję legaliai ir gavę čekį, turėtų teises reikalauti paslaugų kokybės
4) gydytojai gautų didesnes algas

Belieka pakeisti Konstituciją

Likvidavus privatų sektorių, valstybiniame sektoriuje niekas nepagerės. NES PAGRINDINĖ PROBLEMA NĖRA LĖŠŲ TRŪKUMAS.

Nuoširdžiai keista tai girdėti

[bebop]

Bet kokiu atveju išlaidas sveikatos apsaugai išsivysčiusios šalys galėtų žymiai sumažinti, jei tik panorėtų.

O tam reikėtų sumažinti medikams (tiek gydytojams, tiek slaugytojams) atlyginimus. Nes didžiąją dalį biudžeto suryja būtent jie. Bijau sumeluoti, bet atrodo, kad 75 proc JAV sveikatos apsaugos biudžeto atitenka atlyginimams. Bet užtat yra atitinkamai didelė kontrolė ir rizika. Vieną dieną tu jau gali dirbti, kitą dieną jau sėdi be licenzijos ar kalėjime investavus tiek jėgų. Ir tuomet kyla klausimas, ar sumažinus atlyginimus, kas nors norės tiek rizikuoti. Amerikoje medicinos mokslai laaabai ilgi ir sunkūs. Realiai normaliai gydytoju pradedi dirbti tik sulaukęs 40. Atrodo iki 1997 metų rezidentai ligoninėse dirbavo iki apie 120h per savaitę. Dėl to ir kilo jų pavadinimas, nes jie, galima sakyti, gyvendavo ligoninėse. Tik nuo 2003 (atrodo) metų įvedė įstatymą, kad rezidentams negalima dirbti daugiau 80h per savaitę.

Žmonės pamatę, kad tai neapsimoka ir per daug rizikinga, tiesiog neis dirbti. O tai sukels savų problemų. Viską galima sumažinti, bet visada reikia apskaičiuoti ir pasekmes.

[c2h5oh]

Belieka pakeisti Konstituciją

Tai vienas iš variantų. Bet politiškai turbūt neįmanomas - nemokamo gydymo iliuzija yra brangi elektoratui (ypač dabar valdančių partijų)

Nuoširdžiai keista tai girdėti

Kodėl? Juk tai elementaru - kiek bepiltum į kiaurą kibirą, vistiek jis bus tuščias. Prasmingiau lopyti skyles, negu pilti daugiau vandens.

O kalbant apie sveikatos apsaugos finansavimą, būtina nepamiršti įskaičiuoti viso šėšėlio - kyšių, atsidėkojimų, savarankiškai perkamų vaistų ir t.t.. Ne toks mažas tas finansavimas, kaip atrodo.

[senasnamas]

Sveikatos išlaidų, palyginti su BVP, grafikas:
http://en.wikipedia.org/wiki/File:In...as_%25_GDP.png
JAV ryškiai pirmauja. Ekonomikai tai nieko gero.

On March 1, 2010, billionaire investor Warren Buffett said that the high costs paid by U.S. companies for their employees' health care put them at a competitive disadvantage. He compared the roughly 17% of GDP spent by the U.S. on health care with the 9% of GDP spent by much of the rest of the world, noted that the U.S. has fewer doctors and nurses per person, and said, "[t]hat kind of a cost, compared with the rest of the world, is like a tapeworm eating at our economic body.

Matyt, viskas susideda: aukšti medikų, atlyginimai, neadekvačiai didelės paslaugų kainos ir t. t.

A 2001 study in five states found that medical debt contributed to 46.2% of all personal bankruptcies and in 2007, 62.1% of filers for bankruptcies claimed high medical expenses.

Apie tai seniai anekdotai pasakojami, kad nesivoliok JAV gatvėje be sąmonės, jei nesi apsidraudęs, nes supakuos greitoji, atliks ką reikia, o paskui tiesiog atsiųs įspūdingą sąskaitą.

In the United States life expectancy is 42nd in the world, after some other industrialized nations, lagging the other nations of the G5 (Japan, France, Germany, UK, USA) and just after Chile (35th) and Cuba (37th).

Kai paslaugos brangios, tampa sunkiau prieinamas draudimas ir apskritai med. paslaugos - bendro visuomenės sveikatos lygio tai nepadidina. Akivaizdu, kad sistema neefektyvi. Jei būtų kitaip, tai JAV, skirdama tiek lėšų, turėtų būti sveikiausia šalis ir pirmauti pagal daugelį rodiklių. Bet taip nėra. Pvz., pagal kūdikių mirtingumą atsilieka nuo daugelio išsivysčiusių šalių.
http://en.wikipedia.org/wiki/Health_...tates#Spending

[Lettered]

O tam reikėtų sumažinti medikams (tiek gydytojams, tiek slaugytojams) atlyginimus. Nes didžiąją dalį biudžeto suryja būtent jie. Bijau sumeluoti, bet atrodo, kad 75 proc JAV sveikatos apsaugos biudžeto atitenka atlyginimams.

O kas čia blogo? Aišku, jeigu sveikata nėra didesnis turtas nei automobilis, butas ar iphonas, tada taip. Bet jeigu laikom, jog sveikata brangiausias turtas, tuomet turėtų ir medikai daugiausia uždirbti, o ne kokie nors bankininkai, vadybininkai, statybininkai ar programuotojai.

[bebop]

O kas čia blogo? Aišku, jeigu sveikata nėra didesnis turtas nei automobilis, butas ar iphonas, tada taip. Bet jeigu laikom, jog sveikata brangiausias turtas, tuomet turėtų ir medikai daugiausia uždirbti, o ne kokie nors bankininkai, vadybininkai, statybininkai ar programuotojai.

O aš sakiau, kad tai yra blogai?
Gal ir nuskambėjo, kad aš tarsi prieš, bet tiesiog norėjau parodyti, kad visada lazda turi du galus ir t.t. ir pan.

Šiaip reikia žvalgytis daugiau į savo kiemą
Sunkėjanti ir storėjanti Lietuva

[ViR2]

Čia teorija. Konkreti praktika. Apsirgo sūnus. Privačioje poliklinikoje dirbanti gydytoja išsiuntė atlikti tyrimų į valstybinę infekcinę ligoninę, nes poliklinika neturi nei įrangos, nei personalo. Atvažiavus į infekcinę sako - jūsų poliklinika neturi sutarties su mūsų ligonine ir mums už tyrimo atlikimą niekas nemokės.
Aišku niekas mūsų neišvaro, tyrimas atliekamas ir už jį galiausiai vis vien bus sumokėta. Tik nežinau, ar infekcinė ligoninė išsireikalaus pinigus per teismą iš privačios poliklinikos, ar iš kokių ligonių kasų ar dar iš kur. Bet labai realu, kad galiausiai bus sumokėta 2 kartus. Vieną kartą privatininkui už paslaugas, kurių jis net nepajėgus atlikti, ir kitą kartą infekcinei ligoninei už realiai atliktą paslaugą.

Privati negaus nieko, nes tyrimo neatliko, uz siuntima nieko negauna. Taciau gauna uz tai, kad Jusu seima prisirasiusi, taciau tai yra metinis fiksuotas mokestis
Privacios klinikos ar apskritai seimos gydytojo esme ir yra, kad jis yra tie vartai, kurie isskirsto. Tie patys seimistai israso siuntimus i valstybines ligonines antrinio lygio konsultacijom, nes labai reta privati klinika gali pajegti tureti antrini lygi. Taip yra ne del finansiniu bedu, taciau del to, kad valstybe prikurusi daug barjeru tam, pvz antrinio lygio paslaugas gali teikti tik visiskai atskiras ir nedukterinis uab'as Apie tretini lygi nesneku, toki turi isvis tik pora privatniku, bet ir tai per stebukla, krauja ir prakaita
Kalbu as irgi is praktikos ir ne is zemiausio lygio

Tai Andriukaitis ir kalba apie tai, kad neįgyvendinama Konstitucijos nuostata apie nemokamos medicinos pagalbos (manau ne bet kokios, o kokybiškos) suteikimą valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje. O visos medicinos reformos padėties negerina.

Gerina. Reforma buvo pasitelkta tam, kad mazinti visu pirma eiles. Eiles mazinamos chronologine tvarka taip: sukuriama general practitioner specialybe lietuvoje. Sios specialybes (liet. seimos gydytojas) priskiriama role - valdyti pacientu sraudus ir ju paskirstyma. Todel jos pagalba panaikinta dalis bereikalingu eiliu pas antrinio lygio specialistus. Pvz bobutei skauda kazka pilve, tai jinai gali ir pas chirurga ir pas ginekologa sumastyt nueit, nors realiai jai pvz yra tiesiog vienoks ar kitoks uzdegimas ar infekcija. Jos bereikalingas vaiksciojimas kuria chaosa. Sita beda buvo pasalinta per pirmines reformas (andriukaitis beje labai zavisi "pries-seimos gydytojo" laikais egzistavusia sovietine chaosine sistema). Ju pasekoje pacientai gavo netik trumpesni laika iki problemos issprendimo, taciau taip pat greitesne diagnostika, mazesnius kastus, o sistema sutaupe kastu ir vykde srautu optimizavima.
Sekanciu zingsniu, kuriuo eina visas pasaulis (isskyrus jav), reforma buvo vykdoma optimizuojant privatu/valstybini sektoriu. Remiantis begale tyrimu ir praktiniu pvz buvo nuspresta neiti pries pasauli ir pirmini lygi atiduoti privaciam kapitalui. Tai leido panaikinti eiles iki seimos gydytoju, atlaisvinti dideli kieki infrastrukturos ir pinigu valstybinese imonese ir pagerinti pacientu pralaiduma. Pasaulyje ir Lietuvoje, kol andriukaitis nesugriaus, yra naudojama krepselio sistema, kurios principas yra paprastas: pirminio lygio istaiga (nesvarbu ar privati ar valstybine), gauna tam tikra suma per metus (vidurkis buna 100-120lt) uz paciento prieziura. I sia suma ieina neribotas kiekis seimos gydytojo konsultaciju ir praktiskai neribotas kiekis baziniu tyrimu. Privacios istaigos sugeba isipaisyti i sia suma per ivairius optimizavimus ir t.t., valstybinese poliklinikose vien kastai vienam prisirasiusiam daznai siekia 140lt
Todel problema yra ne ta, kad privataus kapitalo seimos klinikos (kalbam butent apie jas, o ne apie antrinio lygio klinikas) nusiurbia dali pacientu nuo polikliniku, taciau problemos yra dvi:
1) tragiskai neefektyvus viesasis sektorius. Kur pinigai svaistomi, nesusitvarkoma su kysiais ir "svogeriais".
2) valstybinis sektorius bando atlikti visu triju lygiu funkcijas, nors pagal LTU/EU ir WONCA, pirminis lygis turetu buti isskirtinai privatus (privatus/idv), o valstybinis ekspertiniai 2 ir 3 lygiai
3) nepagristai zemos ismokos is TLK, su kuriom bankrotinamos (butent taip) antrinio ir tretinio lygio viesosios istaigos, nes jos negali papildomai uz jas rinkti pajamu
4) nepakankamas kiekis kompensuojamu proceduru/tyrimu is TLK sarasu, ko pasekoje valstybines istaigos NEDARO kaikuriu proceduru/tyrimu, o privatus sektorius jas daro tik uz papildomas imokas, kas visuomenej formuoja neigiama nuomone

andriukaitis tiesiog eina lengviausiu keliu ir vietoj to, kad testu reforma, kuria daro visas pasaulis su EU ir WONCA priesakyj, stengiasi sunaikinti seimos gydytojo funkcijas ir apskritai srautu paskirstymo sistema. Taip jis tikisi suzlugdyti gerai funkcionuojanti privatu pirmini lygi ir priversti valstybini privatu lygi ISLIKTI ir dar siek tiek pagerinti jo ivaizdi. Tai greiciausiai yra daroma andriukaicio blatu is valstybiniu istaigu spaudimu, nes anksciau buvo norima valstybines optimizuot atskiriant nuo ju pirmini lygi ir paliekant ekspertinius. Matomai andriukaicio aplinkoj daugiau valstybiniu istaigu pirminio lygio vadovu, kurie nenori prarasti savo vadovu kedziu

Apskritai, pasakysiu taip, turejom Suki, tai jis neblizgejo, kaip ministras, taciau turejo pusetina komanda, kuri dideliu kliurku nedare, ejo savo keliu, patys nekure, diege uzsienio praktika, bet svarbiausiai, kad NEGRIOVE ir NEKENKE. O siuo atveju turim entuziastinga id..., kuris visiskai nesigaudo, kaip ir birute, kurioj ministerijoj sedi, nestudijavo, net minimaliai, sveikatos apsaugos sistemos ir dabar kelia bangas vaidindamas bobuciu ir kaimo zmoniu didvyri nesanti rytu saule, nors pats puikiai suvokia, kad jo pataisos yra prasilenkiancios su istatymais, o jas igyvendinus gres dideli ieskiniai, europos komisijos spaudimas atitaisyti padeti ir begale kitu problemu. Nezinau, kam jam viso to reikia, bet...

Toks vaizdas, kad atejo i valdzia sitoj vyriausybej tiesiog GRIAUT for fun Birute, tada andriukaitis, Butkevicius... Saunioji trijule ne ten pataikiusi )

[tivoli]

/\ Daug gerų minčių, bet vienas dalykas ir gana svarbus. Pagaliau reikia įsisąmoninti, jog neegzistuoja išskirtinai privačiame ir valstybiniame sektoriuje dirbantys BPG... Didelė dalis BPG ar pirmas sveikatos sektoriaus lygmens dirba poliklinikoje ir kartu užsiima privačia veikla. Tai kaip gali būti efektyvi dabartinė sistema, jeigu aš mokėdamas PSD ir kitus mokesčius einu į polikliniką ir tarkim užmeta nakliopkę, jog būtų gerai papildomai susimokėti perbėgti eilę pas specialistą... Tada einu neperšokinėdamas eilių ir nenorėdamas mokėti pakišų į privatų sektorių, ogi žiūriu - brač, tas pats specialistas, per kurį galėjau perbėgti eiles viešam sektoriuj. Tai atsakykit paprastą dalyką; ar toks gydytojas yra pasyvus sistemos elementas, ar tai aktyvus tokios sistemos dalyvis. Kaip tai traktuoti? Ir dar atsakykit, į svarbiausią klausimą, ar tikrai galima teigti, jog neefektyviausias yra viešas sektorius, kai tarkim toks gydytojas dirba ir viešam ir kas svarbiausia privačiam? Realiai tai yra manipuliacija ir Vainienės stiliaus pezaliukas, jog pakišos yra tik viešo sektoriaus problema. Mano supratimu (ir tai tik mano nuomonė), pagaliau reikia įsisąmoninti, jog gydytojas ir pacientas yra aktyvūs sveikatos politikos elementai, o ne skaičiuoti ir administruoti iš viršaus ir bandyti modeliuoti krepšelius ir galimybes, kalbėti apie privatų ir viešą sektorių pametant pačią esmę (gydytojo-paciento santykius) yra pravalas. Neabejotinai tolimesnė reforma link privačios BPG ir pirminio lygmens reformos atneštų daugiau skaidrumo, bet ar tai išspręs kyšių fenomeną - didelis klausimas.

Kitas dalykas dėl kyšių sveikatos sektoriuje, sociologinės studijos rodo, jog kyšiai ir šešėlis yra išskirtinai ne (tik) ekonominis, o socialinis, kultūrinis fenomenas. Tai ne tik 'rinkos' ar 'ekonomikos' dalykas, bet tai kultūrinis posovietinis fenomenas, tad tradiciniai ekonominiai ar vadybiniai 'krepšelių' instrumentai čia visai netinka, jei galvojama, jog tai išspręs su kyšiais susijusias problemas. Reikės žmonės lašinius neš UAB "Sveikatoj" dirbantiems BPG, tad supratimas apie kyšius nepasiduoda taip lengvai rinkos mechanizmams. Tam rekomenduoju paskaityti vieną monografija, tiksliau vieną jos skyrių apie kyšius, jei turėsite galimybę:


Čia galima parsisiųsti turinį, jei domina.

[ViR2]

Matai, su dakratu dvigubais darbais as nekaltinciau istatymu. Visgi sukasi kaip moka, kad gautu daugiau pajamu, TACIAU...

Tiesiogiai tai turetu kontroliuoti vyr. gydytojai arba polikliniku vadovai, jie turetu dometis, ka veikia pavaldiniai, taciau jiems nerupi perdaug HR problemos yra imones vadovu arba HR departamentu reikalas, bet ne valstybes