Aš manau, kad yra lengva nurašyti visus žmonių pasiekimus, pasiektus sovietų okupacijos laikais, vien dėl to, kad jie buvo pasiekti sovietmečiu. Galbūt būtų paprasčiau tiesiog pripažinti, kad - taip, tie žmonės buvo lygiai toki patys lietuviai kaip ir mes, jie taip pat sunkiai dirbo ir kažką savo gyvenime pasiekė. Tiesiog jiems nepasisekė, nes dalį savo gyvenimo praleido okupuotoje Lietuvoje. Vadovaujantis jūsų teorija, galime sumenkinti absoliučiai visus žmones gyvenusius sovietinius laikais, įskaitant ir jūsų tėvus, galbūt jus ar jūsų senelius.
Tiesiog paliesta karta. Savitas mentalitetas. Daug ekstremumų buvo paprastų žmonių gyvenimuose. Ryškiausiai tie kur gimė po karo 195X-196X m., tačiau ryškiai jaučiasi ir gimę keli metai iki karo, ir daugmaž iki 197X. Vėliau jau permainų ir Y, Z kartos, stipriau paliestos amerikietiškos kultūros.
Nesakau, kad reikia menkinti, ir taip manau, kad tai karta, kuri buvo labiau menkinta už kitas. Tik gaila, kad jų nepasiekia reikiama pagalba ir žinios, patys irgi bijo kreiptis.
ką bendra turi Tomkus su prieškariu? Tiek chronologiškai, tiek esmingai? Ką jie visi turi bendra su prieškariu??? Ką bendra turėjo su prieškariniu auklėjimu sovietinių teatriniu gastrolių chroniukas Paukštė? Ką bendra turėjo su tarpukariu Tomkaus girta samagonščiko Žaldoko fizionomija ant slaviško pečiaus su rekvizitinėm vyžom ir sovietikų žvengu parteryje (net mano močiutė, ne kažin kokio intelektualinio polėkio tautietė, išėjo lyg apdujusi ir pakraupusi nuo "Žaldokynės" pahmielo tvaiko). Net koks nors (apsergėk viešpatie) renegatinis Banionis - kiek jis realiai pasiėmė tos tikrosios tarpukarinės Lietuvos - ant batų padų, ar oro lašeliniu būdu - jis, kuris "Tos Lietuvos" žinot pažinot nenorėjo, apie ką menantys puikiai atsimena. Kokiu būdu tarpukaris įsispaudė Adomaičio raukuose, jei jis dar "nuliniais" metais padlyzinosi rusų aktoriams, sovietinius metus suvokė kaip aukso amžių, o karjeroj prasiveržė su tuo kruvinu stalinistiniu "Niekas nenorėjo mirti"??? O juk pragyveno laisvoj Lietuvoj "čielus 3-is metus".
Aš manau, kad yra lengva nurašyti visus žmonių pasiekimus, pasiektus sovietų okupacijos laikais, vien dėl to, kad jie buvo pasiekti sovietmečiu. Galbūt būtų paprasčiau tiesiog pripažinti, kad - taip, tie žmonės buvo lygiai toki patys lietuviai kaip ir mes, jie taip pat sunkiai dirbo ir kažką savo gyvenime pasiekė. Tiesiog jiems nepasisekė, nes dalį savo gyvenimo praleido okupuotoje Lietuvoje. Vadovaujantis jūsų teorija, galime sumenkinti absoliučiai visus žmones gyvenusius sovietinius laikais, įskaitant ir jūsų tėvus, galbūt jus ar jūsų senelius.
ką bendra turi Tomkus su prieškariu? Tiek chronologiškai, tiek esmingai? Ką jie visi turi bendra su prieškariu??? Ką bendra turėjo su prieškariniu auklėjimu sovietinių teatriniu gastrolių chroniukas Paukštė? Ką bendra turėjo su tarpukariu Tomkaus girta samagonščiko Žaldoko fizionomija ant slaviško pečiaus su rekvizitinėm vyžom ir sovietikų žvengu parteryje (net mano močiutė, ne kažin kokio intelektualinio polėkio tautietė, išėjo lyg apdujusi ir pakraupusi nuo "Žaldokynės" pahmielo tvaiko). Net koks nors (apsergėk viešpatie) renegatinis Banionis - kiek jis realiai pasiėmė tos tikrosios tarpukarinės Lietuvos - ant batų padų, ar oro lašeliniu būdu - jis, kuris "Tos Lietuvos" žinot pažinot nenorėjo, apie ką menantys puikiai atsimena. Kokiu būdu tarpukaris įsispaudė Adomaičio raukuose, jei jis dar "nuliniais" metais padlyzinosi rusų aktoriams, sovietinius metus suvokė kaip aukso amžių, o karjeroj prasiveržė su tuo kruvinu stalinistiniu "Niekas nenorėjo mirti"??? O juk pragyveno laisvoj Lietuvoj "čielus 3-is metus".
Mirė vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų, fizikas, lazerių mokslo kūrėjas, profesorius Algis Petras Piskarskas. Apie jo mirtį feisbuke paskelbė Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas. VU Lazerinių tyrimų centro vadovas profesorius Aidas Matijošius LRT.lt patvirtino žinią apie netektį.
„Lietuvos lazerių tėvu vadinamas mokslininkas ne tik padarė Nobelio premijos lygio atradimų šviesos reiškinių ir šaltinių srityje, bet ir buvo vienos pažangiausių Lietuvos technologijos ir gamybos sričių kūrėjas. Užuojauta artimiesiems ir kolegoms. Šviesaus atminimo…“, – rašė R. Petrauskas.
Lazerinių tyrimų centro vadovas profesorius Aidas Matijošius LRT.lt teigė, kad A. P. Piskarskas mirė šeštadienio vakare. Anot jo, amžinybėn iškeliavęs profesorius buvo „neeilinis žmogus, be penkių minučių Nobelio premijos laureatas“.
Fizikas už savo mokslinius darbus yra gavęs ne vieną premiją ir apdovanojimą. 1999 metais jam įteiktas LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 2019 metais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.
Gal ir ne į temą čia, bet miestas Panevėžys neteko miesto architekto, kurio darbai puošia miestą. Tad jo kuriamų darbų jau nebepamatysime.
Rugsėjo 3 d. eidamas 63-iuosius metus Amžinybėn iškeliavo vienas žymiausių Panevėžio miesto architektų Valdas Klimavičius.
V. Klimavičius gimė 1959 m. sausio 1 d. Vilkaviškyje. 1982 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1982–1990 m. dirbo Komunalinio ūkio projektavimo instituto Panevėžio skyriuje, 1990–1996 m. buvo kūrybos centro „Perspektyva“ bendrovės „Trio“ architektas. 1990 m. įkūrė bendrovę V. Klimavičiaus įmonę. Jis buvo Lietuvos architektų sąjungos narys, meno kūrėjas.
1994–1998 m. ėjo Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Panevėžio skyriaus pirmininko pareigas. Pastaruoju metu buvo LAS Panevėžio skyriaus etikos komisijos narys.
Svarbiausi projektai: Panevėžyje – Laisvės aikštės rekonstrukcija (su architektu J. Maslausku, 1997 m.), SEB banko pastatas J. Basanavičiaus g. (1998 m.), prekybos centras „Maxima“ (Ukmergės g., 2002 m.), viešbutis „Romantic“ (2003 m.), biurų pastatai Klaipėdos, Vilniaus g. (abu 2005 m.), Panevėžio dailės galerijos Keramikos galerija, buvusios spirito gamyklos „SEMA“ teritorijos konversija į daugiabučių kvartalą, „Aukštaitijos implantologijos klinika“, Laisvės a. 2 komercinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, gyvenamojo pastato Klaipėdos g. 15 rekonstrukcija; viešbutis „Palangos vėtra“ Palangoje (su architektu R. Kačinsku, 1998 m.), banko „Rietumu“ Rygoje centrinio pastato rekonstrukcija ir interjerai (2002 m.), prekybos centrai „BIG“ Klaipėdoje ir Vilniuje, Anykščių menų inkubatorius, daugybė individualių gyvenamųjų namų.
Už indėlį į architektūrą 2014 m. buvo apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklu.
V. Klimavičius buvo žmogus, visa savo esybe atsidavęs architekto profesijai, gerbiamas kolegų. Visada turintis savo nuomonę ir stilistiką architektūroje, sekantis jos tendencijas. Pas jį dirbo, iš jo mokėsi ir į savarankiško kūrybinio darbo kelią išėjo daugybė jaunų miesto architektų. Jo sukurti pastatai gyvens su mumis dar ne vieną dešimtmetį ir primins jų autorių.
Rugpjūčio 31 dieną eidamas 92-uosius metus mirė signataras Kazimieras Motieka.
Konstitucijos krikštatėviu vadinamas K. Motieka aktyviai veikė politikoje ir buvo itin vertinamas bendražygių.
„Kazimieras Motieka buvo atsidavęs teisininkas, aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas. Mūsų šalies istorijai įsimintina 1989 m. Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavime jo pasakyta kalba, kuria pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalauta grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Dėl signataro mirties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, kolegas ir bendražygius“, – savo užuojautoje sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Komentuoti: