Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[suoliuojantis]

Dar apie padeti Rygoje

By the 1980s, Riga already had a Russian-majority, with Latvians making just 37% of the population. Even the Latvian language grew increasingly rare in public as ethnic Latvians had to communicate in Russian with the people of the other ethnicities (at that time, most neighbors and co-workers would have been non-Latvian). Two-thirds of Riga’s schools used Russian as the language of instruction, making Russian the primary language of most non-Latvian Riga’s kids.

[manometras]

Pagal 1897 m. surašymą Rusijos imperijoje miesto gyventojų tik 13%, Latvijoje dabartinėse ribose - 29%.

Taip, aš tik pasakiau, kad dauguma dabartinių rusų to apie savo šalį ir tautą nežino. Tokius latvius, lietuvius, estus laiko kaimiečių tautomis, o savos tautos, rusų, baudžiauninkų tauta nelaiko. Subjektyviai.

[TIME]

Ten dar svarbu, kuriame Rygos rajone išgali gyvent. Yra vatnikų rajonai, yra normalūs.

Tikra teisybe. Paskutini karta kai lankiaus Rygoje pazistamam latviui sakiau, kad Vilniuje palyginus su kitais Rytu Europais miestais tragiska padetis su tarybiniu rajonu renovacija - pastatai neatrenuvuoti, kiemai tragiski, miesto valdzia "gyvena centre, tie rajonai jiems neidomus". Bet, sakau matau pas jus, Rygoje ne kazka geriau. Nera kokiu programu kaip renovuoti?

Jis mane nustebino atsakydamas, kad Latvijos valdzia laikosi pozicijos, kad "cia privatus turtas, jei kazkas nepatinka JIE gali patys savo lesom renovuotis". As nustebes sakau, kad pats supranti kad cia nerealu ir niekada to nebus. Pasirodo, Rygoje net ir tai yra tautinio susispriesinimo dalykas, nes tarybiniuose rajonuose gyvena praktiskai vien rusakalbiai, kai latviai gyvena centre ir priemiesciuose. Tai gana nustebino, nez stipriai skirias nuo Lietuvos miestu kur ir tarybinese dezutese pagrinde lietuviai gyvena, o Rygoje neivestuot i tarybinius rajonus yra politinis ir idealoginis sprendimas

[PoDV]

sakyčiau, Lietuva neturi irgi aiškios krypties, bet kritinė masė yra kuri supranta, kad Lietuva yra jų neatsėjama dalis, kuria turi gėrint (kiekvienas tą supranta savaip) tam kad geriau gyvent. Latvijoj nėra tokio dalyko, todėl jie ir stagnuoja.

Jei latviai mėtosi tarp kažkokio rusiško ir vokiško-liuteroniško kelio, tai su lietuviais, manau, linkstama turėti savitą kryptį, panašiai kaip didžiosios valstybės. Tiesiog manau yra ir skaudulių, kad didieji kaimynai mus norėjo ištrinti, tai nelabai ir kopijuojam, arba tik tam tikrus elementus tam tikrom situacijoms. Didžiausias trūkumas, kad kai bandai būti savitu darai daugiau klaidų. Nors lyg yra noras šiek tiek kopijuoti USA, bet ten irgi yra problemų, o šalia Europoje yra geresnių pavyzdžių kaip tvarkytis.

Kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad gerai yra tikėjimas ir patriotizmas Lietuvoje, kad šalis rūpėtų, taip ir savižudybės sėkmingai mažės

Tikra teisybe. Paskutini karta kai lankiaus Rygoje pazistamam latviui sakiau, kad Vilniuje palyginus su kitais Rytu Europais miestais tragiska padetis su tarybiniu rajonu renovacija - pastatai neatrenuvuoti, kiemai tragiski, miesto valdzia "gyvena centre, tie rajonai jiems neidomus". Bet, sakau matau pas jus, Rygoje ne kazka geriau. Nera kokiu programu kaip renovuoti?

Jis mane nustebino atsakydamas, kad Latvijos valdzia laikosi pozicijos, kad "cia privatus turtas, jei kazkas nepatinka JIE gali patys savo lesom renovuotis". As nustebes sakau, kad pats supranti kad cia nerealu ir niekada to nebus. Pasirodo, Rygoje net ir tai yra tautinio susispriesinimo dalykas, nes tarybiniuose rajonuose gyvena praktiskai vien rusakalbiai, kai latviai gyvena centre ir priemiesciuose. Tai gana nustebino, nez stipriai skirias nuo Lietuvos miestu kur ir tarybinese dezutese pagrinde lietuviai gyvena, o Rygoje neivestuot i tarybinius rajonus yra politinis ir idealoginis sprendimas

Daugiabučiai ir susijusi kultūra galimai kuria esminį skirtumą tarp lietuvių vs. latvių/estų. Daug lietuvių gyvena daugiabučiuose, bet yra tas jausmas, kad čia gyvenama ne savo noru, lyg suvaryti, natūraliai lietuviai irgi nelabai norėtų gyventi daugiabučiuose, geriau namas arba Centre/nauja architektūra. Dabar tai sakyčiau tie rajonai iš vis pensionatais virsta po truputį. Už tai suburbija vietomis atrodo neblogai, yra to žvyro, bet vyksta asfaltavimas, o su daugiabučiais ypač Vilniuje ir Kaune turbūt prasčiausia situacija. Kaune turbūt vidutiniškai duobėčiausi daugiabučių kiemai Europoje, tiek duobių gilumu, tiek jų kiekiu.

Latvijoje ir Estijoje spėju daugiabučiai=rusakalbiai. Net Talino žemėlapis pagal tautybę rodė, kad kur nuosavi namukai ten estai, o kur daugiabučiai ten rusai.

[Obi-Wan Kenobi]

Man tai su Latvijos identiteto kryptimi kaip ir aišku. Teko nemažai būti tiek Švedijoje, tiek Latvijoje. Latvija labai primena Švediją, tik labai apleistą ir nušiurusią. Ta pati Ryga, jei istorijos fortūna būtų susiklosčiusi kitaip, būtų beveik Stokholmo lygio didmiestis su nuostabiu art deco centru ir mažu, bet jaukiu senamiesčiu. Estai eina į Skandinaviją per Suomiją, Latviai galėtų (galėjo) per Švediją.

[PoDV]

Man tai su Latvijos identiteto kryptimi kaip ir aišku. Teko nemažai būti tiek Švedijoje, tiek Latvijoje. Latvija labai primena Švediją, tik labai apleistą ir nušiurusią. Ta pati Ryga, jei istorijos fortūna būtų susiklosčiusi kitaip, būtų beveik Stokholmo lygio didmiestis su nuostabiu art deco centru ir mažu, bet jaukiu senamiesčiu. Estai eina į Skandinaviją per Suomiją, Latviai galėtų (galėjo) per Švediją.

Istoriškai tai per baltvokiečius tas germaniškumas. Nors Vidžemė ir pati Ryga priklausė Švedijai.

Geografiškai taip, tiek platuma, tiek gamta, artima Švedijai. Galbūt pati Švedija yra tiesiog šiaurietiškas Vokietijos variantas

[Tomas]

Šioje trydoje belieka pakartoti kažkada Radioshow nuskambėjusį klausimą: "Lietuviai - žydšaudžiai ar nevykėliai?".

[Garbanius]

Dar pridėsiu, kad Lietuvoje beveik viskas pigiau

[suoliuojantis]

Ta pati Ryga, jei istorijos fortūna būtų susiklosčiusi kitaip, būtų beveik Stokholmo lygio didmiestis su nuostabiu art deco centru ir mažu, bet jaukiu senamiesčiu. Estai eina į Skandinaviją per Suomiją, Latviai galėtų (galėjo) per Švediją.

Tame ir paradoksas, kad Ryga didmiesčiu, juo labiau konkuruojančiu su Stokholmu, galėjo būti tik Rusijos imperijoje kaip žymiai didesnio regiono centras. Ir toje senojoje, kur dominuoja germaniškos kilmės žmonės (klausimas iki kurio laiko germaniškos kilmės žmonės būtų dominavę ir kada tie trendai bet kuriuo atveju būtų apsivertę - demografija bet kuriuo atveju būtų negailestinga). Bet tai jau su Latvija turėtų labai mažai ką bendro. Tiesiog mažiau nei 2 milijonus gyventojų turinti šalis neturi potencialo didmiesčiams. Ir nieko čia nepadarysi. Pridedu įdomumo dėlei gyventojų kaitos Latvijoje rodiklius per paskutinius 200 metų. Tik atsiskiria Latvija nuo Rusijos ir gyventojų skaičius pradeda mažėti. Beje tai labai skiriasi nuo Lietuvos, kur gyventojų kaitos dinamika (iki paskutinių dešimtmečių) akivaizdžiai koreliavo su karais, sukilimais ir deportacijom, bet ne su politine krašto priklausomybe

[dangoraižistas]

Aš daug nežinau, bet latviai mato skirtumus detalėse – miestų architektūros stiliaus, dizaino, žmonių estetinio skonio, žmonių elgesio skirtumus.
”Lietuviai neturi skonio” – čia apie tam tikrą stiliaus besaikiškumą, detalių, spalvų nesuderinamumą.
”Lietuviai triukšmingesni, stačiokiškesni, atviresni, emocingesni, o latviai santūrūs.” (Latviai gal mano, kad lietuviai nelabai išauklėti, laukiniai, bet patiems lietuviams į akis to greičiausiai nepasakys, nes yra išauklėti, mandagūs, santūrūs, apgalvojantys, ką padoru sakyti).
Dėl miestų. Na, latviai nelabai supranta neliuteroniškų miestų. Vilnius jiems – puslaukinis chaosas (na, yra didingų prašmatnių bažnyčių ir universitetas, o daugiau nieko įspūdingo), o Ryga – didelė struktūra, prekybos, maisto, muziejų, teatrų, dailės, muzikos, mados, dizaino kultūra, aukšti pastatai, tankus gatvių tinklas, tankus apstatymas, dideli gražūs parkai, didelė upė, jūra.

Ką aš matau ir ką latviai mano dėl maisto: latviai gražiau patieks, gražiau įpakuos, bet tai bus brangiau ir mažiau sotu. O Lietuvoj pigu, praktiška, didelės porcijos, galima pavalgyt.

Čia GAL latvijas balzamsų pridegustavus rašyta, Dzintars kvepalu aplink apsipurškus? Tada suprantama. Visi mėgstam atsipalaiduot. Bet KIEK tai rimta rašyti vėjus?

Kažkokios nesąmonės.

Ryga – didelė struktūra, prekybos, maisto, muziejų, teatrų, dailės, muzikos, mados, dizaino kultūra, aukšti pastatai, tankus gatvių tinklas, tankus apstatymas, dideli gražūs parkai,.

TEIGI, kad to neva NĖRA Vilniuje?

Beje, pamenu vieno šiek tiek pažįstamo (jei taip galima pavadint vieno vakaro bendravimus) latvio blėnius, citata: „jūsų Neris yra upelis, 10 metrų pločio, [jis RIMTAI taip sakė/galvojo] todėl NETURITE tiltų“.

Čia, BEJE, Lazdynų tiltas, vidutinio ilgio Vilniuje.

Tai jis maždaug manė, neva Rygoj tiltai – KILOMETRAS (realybėje tarp 380 ir 500 m.), o Vilniuje – 15 m.
Realybėje dauguma tiltų per Nerį yra 240, 270 ar net 345 m. kaip Valakampių, upės plotis nuo 100 iki beveik 150. Dauguva Rygoj – iki 400 m.
Gal su panašiais veikėjais teko bendraut, kad tokios KEISTOKOS nuomonės? Kurie suklysta TIK 10 kartų?

[manometras]

Taip, šitą, kad Neris Vilniuje – upelis, palyginti su Dauguva Rygoje, irgi teko girdėt. Na, iš tikrųjų tos upės sostinėse daro skirtingą įspūdį. Ir kai kurie tiltai per jas daro skirtingą įspūdį. Kiek žmonės objektyviai teisūs, niekas čia neklausė ir aš nevertinau.

[Tikras architektas]

Dangoraižistai, su skaičiais susipykęs. Vat nuėjau ir pamatavau Google Maps, tai Dauguva Rygoj tikrai ne iki 400m. Siauriausia vieta ties senamiesčiu - daugiau nei 400m.

Papildymas: pamatavau ties Žaliu Vilniuje - 60m. Pasakorius


Papildymas 2:

Vilniaus tiltai pagal Wiki. Valakampių: 341; Šilo: 100; Žirmūnų: 210; Mindaugo: 101; Žaliasis: 102; Baltasis: 240; Geležinio: 260; Žvėryno: 103; Liubarto: 205; Vingio: 230; Lazdynų: 233; Gariūnų: 170.

Rygos tiltai pagal Wiki. Akmens: 503; Dienvidu: 803; Libekas: 540; Salų: 1795!; Valdemara: 564; Vantinis: 625.

Eiliniai dangoraižisto blėniai.

[batman]

”Lietuviai triukšmingesni, stačiokiškesni, atviresni, emocingesni, o latviai santūrūs.” (Latviai gal mano, kad lietuviai nelabai išauklėti, laukiniai, bet patiems lietuviams į akis to greičiausiai nepasakys, nes yra išauklėti, mandagūs, santūrūs, apgalvojantys, ką padoru sakyti)...." gal,... greičiausiai,... 8D kažkuriam čia savivertė sušlubavo

[dangoraižistas]

Norėjau pacituoti persekiotojo blėnius apie „DUKILOMETRINIUS“ Rygos tiltus , bet pamačiau, kad prisijungus TROLIO melo nerodo (esu jį užblokavęs prieš 2 metus, bet galimai dėl neurozės? VISUS mano komentarus su manija VISTIEK BŪTINAI cituoja ), tai TROLIUI tik galima pakartoti (gal iš 2 karto suvoks), kad DAUGUMA Vilniaus tiltų yra 240, 270, ilgiausias 345 m., o ne DEŠIMT, o Rygoje NĖRA nei vieno „kilometrinio“ tilto.

Vanšu 600, Akmens – 500 (su prietilčiais/viadukais).

Kitaip sakant, Valakampių tiltas ar Geležinio Vilko yra DU kartus trumpesni, bet ne 22, 55 ar 47201 kartų trumpesni kaip SKIEDŽIA tiek kai kurie latviai, tiek ir kai kurie lietuviai.

[PoDV]

Nu nežinau, bet upių plotis per miestus nėra kažkoks miesto kokybę/reputaciją lemiantis faktorius. Pilna Rusijoje kilometrinių tiltų, bet tai nepadaro Rusijos kitokia nei kokia yra.

Greičiau atvirkščiai, plati upė tampa kliūtis normaliai vystyti infrastruktūrą, turi statyti "kilometro" ilgio tiltus. Gal tik įspūdingiau, bet tik tiek.

Kaip tik Neris Vilniuje atrodo jaukesnė negu ežero dydžio Daugava.

[vogtas agurkas.]

Kaip žmogui, kasdien dirbančiai su latviais ir pastoviai darbo reikalais važinėjančiai į Latviją (kaip tik vakar vėl grįžau iš Rygos) ir skaitant manometro blėnius - nežinau verkt, ar juoktis

[dangoraižistas]

Nu nežinau, bet upių plotis per miestus nėra kažkoks miesto kokybę/reputaciją lemiantis faktorius. Pilna Rusijoje kilometrinių tiltų, bet tai nepadaro Rusijos kitokia nei kokia yra.

Greičiau atvirkščiai, plati upė tampa kliūtis normaliai vystyti infrastruktūrą, turi statyti "kilometro" ilgio tiltus. Gal tik įspūdingiau, bet tik tiek.

Kaip tik Neris Vilniuje atrodo jaukesnė negu ežero dydžio Daugava.

DAUGUMAI rygiečių, lyginančių Rygą ir Vilnių tai atrodo YPAČ svarbus argumentas. Jie skiedžia, kad tai LABAI svarbus faktorius – plotis. Pagal juos, tokie miestai kaip Roma, Paryžius ar Berlynas su Neries pločio upėmis, yra NIEKO GERO. Vienas latvis man yra net pareiškęs „Vilnius turi pliusų, bet jis NIEKADA nepasieks tokio lygio kaip Ryga, kuri PRIE JŪROS“ (dar viena fantazija, nes Ryga NĖRA prie jūros. Jūra yra Jūrmaloje ir dalis pakrantės tik Daugavgriva rajone (Naujosios Vilnios analogas). Ir tai net ne pilnavertė jūra, bet sekli įlanka su žydinčiais ir dvokiančiais dumbliais ir TARŠA, nes Dauguvos delta (1020 km. teršalų, įskaitant anti-ekologiškus Baltarusijos ir Rusijos miestus, plaukia pro Rygą į įlanką ).

Vilniuje plotis CENTRE 1/3 sumažintas, siaurinant upę 1920-1955 metais, o šiaip iki 150 m.


Rygoje apie 400 m. (google neduoda pažymėt pakrantės, tai užgriebia metrų kranto).


Panašaus ilgio bus Užvingio salos tiltas ar tas prie seimo.

[Sula]

Kaip žmogui, kasdien dirbančiai su latviais ir pastoviai darbo reikalais važinėjančiai į Latviją (kaip tik vakar vėl grįžau iš Rygos) ir skaitant manometro blėnius - nežinau verkt, ar juoktis

Tai gal plačiau papasakokite, būtų įdomi nuomonė.

[Tikras architektas]

DAUGUMAI rygiečių, lyginančių Rygą ir Vilnių tai atrodo YPAČ svarbus argumentas. Jie skiedžia, kad tai LABAI svarbus faktorius – plotis. Pagal juos, tokie miestai kaip Roma, Paryžius ar Berlynas su Neries pločio upėmis, yra NIEKO GERO. Vienas latvis man yra net pareiškęs „Vilnius turi pliusų, bet jis NIEKADA nepasieks tokio lygio kaip Ryga, kuri PRIE JŪROS“ (dar viena fantazija, nes Ryga NĖRA prie jūros. Jūra yra Jūrmaloje ir dalis pakrantės tik Daugavgriva rajone (Naujosios Vilnios analogas). Ir tai net ne pilnavertė jūra, bet sekli įlanka su žydinčiais ir dvokiančiais dumbliais ir TARŠA, nes Dauguvos delta (1020 km. teršalų, įskaitant anti-ekologiškus Baltarusijos ir Rusijos miestus, plaukia pro Rygą į įlanką ).

Vilniuje plotis CENTRE 1/3 sumažintas, siaurinant upę 1920-1955 metais, o šiaip iki 150 m.

Rygoje apie 400 m. (google neduoda pažymėt pakrantės, tai užgriebia metrų kranto).
Panašaus ilgio bus Užvingio salos tiltas ar tas prie seimo.

Eik eik, pasakoriau, išrandi skaičius pats, prikuri faktų. Ta vieta vienintelė prie Vingio tokia plati. Dangoraižisto verbalinė try*a, kaip ruskyne sako, net analogov.

[dangoraižistas]

Gal kas suprantat KĄ verbališkai triedžia šis skiedalius, kurį esu užblokavęs vos užsiregistravęs (NEsiekė diskusijos, bet vykdė ad hominem atakas ir trolinimo kampanijas), bet anas su maniakišku užsidegimu ieško kiekvieno naujo mano komentaro, kad pacituotų, primeluotų ir pabertų naujų savo BLĖNIŲ?






P.S. Ar būtų forume galimybė, kad užblokuoti vartotojų TROLIAI (ir/ar maniakiškai besielgiantys) negalėtų cituoti tų juos užblokavusių žmonių žinučių?