/\
Kiek aš žinau, tai į viršūnių susitikimą turėtų suvažiuoti daugiau mažiau visos Europos viršūnės + lyderiai iš rytų partnerystės, turbūt tik Lukašenkos trūks. Tai bus apie 40 prezidentų/premjerų ir pan. tų, kurie savo šalyse turėtų užimti aukščiausias pareigas. Nežinau ar yra Vilniuje buvę tiek daug aukšto rango svečių, tačiau net jeigu ir buvo, tai šitas susitikimas jau dabar savo reikšme turėtų būti kur kas svarbesnis už visus buvusius. Vien tai, kad Ukrainoje šiuo metu vykstančios protesto akcijos yra lyginamos su oranžine revoliucija, šitam renginiui suteikia išskirtinę svarbą. Nors bet kokiu atveju jau viso pasaulio žiniasklaidos ir diplomatijos akys yra nukreiptos į Vilniaus susitikimą, tačiau į istorijos vadovėlius jis tikriausiai gali įeiti tik tokiu atveju, jeigu bus pasirašyta sutartis tarp ES ir Ukrainos. Ir aš manau, kad labiau tikėtina, kad visgi sutartis bus pasirašyta.
Ukraina, kaip ir Rusija, šiuo metu susiduria su didelėmis ekonominėmis problemomis. Janukovičius tą puikiai supranta ir dar puikiau supranta, kad Rusija, pati turėdama didelių ekonominių problemų, Ukrainos finansiškai negelbės. Arba gelbės už didelę kainą, pvz. dujotiekių perėmimą. Taigi Janukovičiui reikėjo rasti būdą kaip išspręsti ekonomines problemas. O būdai tėra du - vakarai, arba rytai. Tačiau visi Ukrainos veiksmai visgi rodė, kad jinai renkasi vakarus. Visų pirma tai prasidėjo inirtinga kova dėl dujų ir Ukraina šioje srityje labai stipriai padirbėjo - skalūnų dujas žvalgyti pradėjo ne tik Chevron, bet ir daug kitų įmonių. Prasidėjo dujų terminalo statybos. Suresti planai dujotiekiams į vakarus, leisiantys dujas importuoti iš ES šalių. Dujų importas iš Rusijos krenta įspūdingais greičiais. Taigi Ukraina jau šiandieną yra užsigarantavusi pakankamą energetinę nepriklausomybę ir kone pirmą kartą gali sau leisti pyktis su Rusija. Juolab dabar, kol dar nėra pastatytas "South Stream" dujotėkis ir per Ukrainą einą pagrindiniai dujotiekiai.
Kiek suprantu, tai derybos tarp ES ir Ukrainos truko ilgiau nei metus, Ukrainoje buvo priimti beveik visi ES reikalauti įstatymai, išskyrus Timošenko klausimą. Vargu ar ukrainiečiai nežinojo ko galima tikėtis iš Rusijos, man regis jie gerai viską apskaičiavo, į kokią balą brenda. Ir vargu ar Rusija ilgai kariaus ekonominius karus, nes koks karas bebūtų - jisai kenkia tiek vienai, tiek kitai pusei. O Rusijai Ukraina yra per daug svarbi ir per daug didelė, kad galėtų leisti sau tokią prabangą sugadinti prekybinius ryšius. O Janukovičius, prisidengdamas Rusijos spaudimu, dabar šantažuoja ES ir prašo didelės finansinės pagalbos. Ne dėl to, kad padengtų žalą dėl Rusijos veikmų, o dėl to, kad sušvelnintų krizės pasekmes, nes visų pirma ekonominė krizė smarkiai kirstų per jo reitingus.
Tačiau kaip dabar aiškėja, tai jeigu Ukraina nepasirašys sutarties - tai Janukovičiaus reitingams gali turėti nemažesnę reikšmę, nei kad pati krizė, nes dauguma ukrainiečių visgi remia sutarties pasirašymą. Dėl to Janukovičiui geriausia išeitis iš šios situacijos būtų užsitikrinti didelį ES finansavimą ir pasirašyti su ja sutartį. Tačiau Briuselyje irgi ne kvailiai sėdi, dėl to už didesnę paramą gali būti pareikalauti visiškai paleisti Tymošenko. Ir manau visai tikėtina, kad būtent taip ir nutiks.
Kitas kelias, kad Ukraina nepasirašo sutarties, irgi nėra blogas. Nėra blogas dėl to, kad tokiu atveju Rusija turės dalinai finansuoti Ukrainos finansines ir krizės problemas - Rusija bus pati kalta, kad užsikrovė tokią finansinę naštą. Janukovičiaus reitingai dėl sutarties nepasirašymo kris, o eurointegracinė tema figuruos visuose būsimuose rinkimuose ir ja daug labiau pasinaudoti galės dabartinė opozicija. Ir vistiek ankščiau ar vėliau sutartis tarp ES ir Ukrainos bus pasirašyta.
Kaip E. Lucasas yra pasakęs kinams "Jūs su Lietuva atsargiai, jie sovietų sąjungą sugriovė". Tai dabartinė sutartis turi daug analogijų su tais laikais, nes jeigu nebelieka Ukrainos, Rusija praranda bet kokias galimybes paversti muitų sąjungą realiai veikiančiu susivienijimu. Politine prasme Rusija yra pasiunčiama į nokdauną, kur jai ir vieta.
Kiek aš žinau, tai į viršūnių susitikimą turėtų suvažiuoti daugiau mažiau visos Europos viršūnės + lyderiai iš rytų partnerystės, turbūt tik Lukašenkos trūks. Tai bus apie 40 prezidentų/premjerų ir pan. tų, kurie savo šalyse turėtų užimti aukščiausias pareigas. Nežinau ar yra Vilniuje buvę tiek daug aukšto rango svečių, tačiau net jeigu ir buvo, tai šitas susitikimas jau dabar savo reikšme turėtų būti kur kas svarbesnis už visus buvusius. Vien tai, kad Ukrainoje šiuo metu vykstančios protesto akcijos yra lyginamos su oranžine revoliucija, šitam renginiui suteikia išskirtinę svarbą. Nors bet kokiu atveju jau viso pasaulio žiniasklaidos ir diplomatijos akys yra nukreiptos į Vilniaus susitikimą, tačiau į istorijos vadovėlius jis tikriausiai gali įeiti tik tokiu atveju, jeigu bus pasirašyta sutartis tarp ES ir Ukrainos. Ir aš manau, kad labiau tikėtina, kad visgi sutartis bus pasirašyta.
Ukraina, kaip ir Rusija, šiuo metu susiduria su didelėmis ekonominėmis problemomis. Janukovičius tą puikiai supranta ir dar puikiau supranta, kad Rusija, pati turėdama didelių ekonominių problemų, Ukrainos finansiškai negelbės. Arba gelbės už didelę kainą, pvz. dujotiekių perėmimą. Taigi Janukovičiui reikėjo rasti būdą kaip išspręsti ekonomines problemas. O būdai tėra du - vakarai, arba rytai. Tačiau visi Ukrainos veiksmai visgi rodė, kad jinai renkasi vakarus. Visų pirma tai prasidėjo inirtinga kova dėl dujų ir Ukraina šioje srityje labai stipriai padirbėjo - skalūnų dujas žvalgyti pradėjo ne tik Chevron, bet ir daug kitų įmonių. Prasidėjo dujų terminalo statybos. Suresti planai dujotiekiams į vakarus, leisiantys dujas importuoti iš ES šalių. Dujų importas iš Rusijos krenta įspūdingais greičiais. Taigi Ukraina jau šiandieną yra užsigarantavusi pakankamą energetinę nepriklausomybę ir kone pirmą kartą gali sau leisti pyktis su Rusija. Juolab dabar, kol dar nėra pastatytas "South Stream" dujotėkis ir per Ukrainą einą pagrindiniai dujotiekiai.
Kiek suprantu, tai derybos tarp ES ir Ukrainos truko ilgiau nei metus, Ukrainoje buvo priimti beveik visi ES reikalauti įstatymai, išskyrus Timošenko klausimą. Vargu ar ukrainiečiai nežinojo ko galima tikėtis iš Rusijos, man regis jie gerai viską apskaičiavo, į kokią balą brenda. Ir vargu ar Rusija ilgai kariaus ekonominius karus, nes koks karas bebūtų - jisai kenkia tiek vienai, tiek kitai pusei. O Rusijai Ukraina yra per daug svarbi ir per daug didelė, kad galėtų leisti sau tokią prabangą sugadinti prekybinius ryšius. O Janukovičius, prisidengdamas Rusijos spaudimu, dabar šantažuoja ES ir prašo didelės finansinės pagalbos. Ne dėl to, kad padengtų žalą dėl Rusijos veikmų, o dėl to, kad sušvelnintų krizės pasekmes, nes visų pirma ekonominė krizė smarkiai kirstų per jo reitingus.
Tačiau kaip dabar aiškėja, tai jeigu Ukraina nepasirašys sutarties - tai Janukovičiaus reitingams gali turėti nemažesnę reikšmę, nei kad pati krizė, nes dauguma ukrainiečių visgi remia sutarties pasirašymą. Dėl to Janukovičiui geriausia išeitis iš šios situacijos būtų užsitikrinti didelį ES finansavimą ir pasirašyti su ja sutartį. Tačiau Briuselyje irgi ne kvailiai sėdi, dėl to už didesnę paramą gali būti pareikalauti visiškai paleisti Tymošenko. Ir manau visai tikėtina, kad būtent taip ir nutiks.
Kitas kelias, kad Ukraina nepasirašo sutarties, irgi nėra blogas. Nėra blogas dėl to, kad tokiu atveju Rusija turės dalinai finansuoti Ukrainos finansines ir krizės problemas - Rusija bus pati kalta, kad užsikrovė tokią finansinę naštą. Janukovičiaus reitingai dėl sutarties nepasirašymo kris, o eurointegracinė tema figuruos visuose būsimuose rinkimuose ir ja daug labiau pasinaudoti galės dabartinė opozicija. Ir vistiek ankščiau ar vėliau sutartis tarp ES ir Ukrainos bus pasirašyta.
Kaip E. Lucasas yra pasakęs kinams "Jūs su Lietuva atsargiai, jie sovietų sąjungą sugriovė". Tai dabartinė sutartis turi daug analogijų su tais laikais, nes jeigu nebelieka Ukrainos, Rusija praranda bet kokias galimybes paversti muitų sąjungą realiai veikiančiu susivienijimu. Politine prasme Rusija yra pasiunčiama į nokdauną, kur jai ir vieta.
Comment