2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas

[Zorro]

Kažkaip patapo smalsu, o kaip yra su įkalinimo įstaigoje esančiais, jie priskiriami prie gyventojų to miesto kuriame stovi įkalinimo įstaiga ?

Ko gero...

Pravieniškės II
vyr - 3079
mot - 455
Viso - 3534

[lietus]

Kažkaip patapo smalsu, o kaip yra su įkalinimo įstaigoje esančiais, jie priskiriami prie gyventojų to miesto kuriame stovi įkalinimo įstaiga ?

[Romas]

Surašymo rezultatų pateikimas .pdf formatu (yra ir .xls) lentelės











http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/...lba_tikyba.pdf

[Romas]

Į www.stat.gov.lt įkelta dar viena dalis duomenų.
Pateikti duomenys apie gyventojų tautybę, tikybą ir gimtąją kalbą pagal savivaldybes.

PRANEŠIMAS SPAUDAI 2013 03 15

Gyventojų tautybė, gimtoji kalba ir tikyba
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė išsamius galutinius Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatus apie nuolatinių gyventojų sudėtį pagal tautybę, gimtąją kalbą ir savęs priskyrimą religinei bendruomenei.

2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai. Lietuvoje buvo 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų. Palyginti su 2001 m. surašymu, tautinė sudėtis pakito nežymiai. Laikotarpiu tarp surašymų Lietuvoje sumažėjo visų tautybių gyventojų: ukrainiečių – 27 proc., rusų – 19,5 proc., baltarusių – 15,5 proc., lenkų – 14,8 proc., lietuvių – 11,8 proc.

Kaime lietuviai sudarė 87,2 proc., mieste – 82,6 proc. (2001 m. atitinkamai – 87,7 ir 81,4 proc.). Didesnė rusų, baltarusių, ukrainiečių dalis gyveno mieste, o didesnė lietuvių ir lenkų dalis – kaime.

Vilnius yra daugiatautiškiausias Lietuvos miestas. Jame gyveno 128 tautybių gyventojai, Kaune – 85, Klaipėdoje – 77, daugiau kaip 50 tautybių gyventojų buvo Šiauliuose ir Panevėžyje.

2011 m. surašyme pirmą kartą gyventojams buvo suteikta galimybė nurodyti dvi gimtąsias kalbas: vieną gimtąją kalbą nurodė 98 proc. gyventojų, dvi gimtąsias kalbas – 0,6 proc. Dauguma gyventojų gimtąja kalba nurodė savo tautybės kalbą: 99,2 proc. lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių kalbą, 77,1 proc. lenkų – lenkų kalbą, 87,2 proc. rusų – rusų kalbą (2001 m., atitinkamai – 96,7, 80 ir 89,2 proc.).

Dvi gimtąsias kalbas nurodę gyventojai dažniausiai nurodė lietuvių ir rusų (56 proc. visų nurodžiusiųjų dvi gimtąsias kalbas), lietuvių ir lenkų (19 proc.), lenkų ir rusų (14,4 proc.), baltarusių ir rusų (2,1 proc.), rusų ir ukrainiečių (1,6 proc.), lietuvių ir vokiečių (0,6 proc.), lietuvių ir anglų (0,6 proc.) kalbas.

Iš nurodžiusiųjų dvi gimtąsias kalbas kas šeštas buvo vaikas iki 14 metų, beveik kas trečias – 15–39 metų amžiaus, kas dešimtas – 65 metų ar vyresnis gyventojas.

2011 m. surašymo metu gyventojai save priskyrė 59 religinėms bendruomenėms (2001 m. – 28), užfiksuota 11 tikybų, kurias išpažino daugiau kaip po 1 tūkst. gyventojų. Romos katalikams save priskyrė 2 mln. 350 tūkst. (77,2 proc.) gyventojų, stačiatikiams (ortodoksams) – 125,2 tūkst. (4,1 proc.), sentikiams – 23,3 tūkst. (0,8 proc.), evangelikams liuteronams – 18,4 tūkst. (0,6 proc.), evangelikams reformatams – 6,7 tūkst. (0,2 proc.), kitiems tikėjimams – 24,9 tūkst. (0,8 proc.). 186,7 tūkst. gyventojų, arba 6,1 proc., savęs nepriskyrė nė vienai religinei bendruomenei (2001 m. – 331,1 tūkst., arba 9,5 proc.). Kas dešimtas gyventojas nenurodė, kuriai religinei bendruomenei save priskirtų (2001 m. – kas aštuonioliktas gyventojas).

Romos katalikų bendruomenei save priskyrė 88,6 proc. lenkų, 82,9 proc. lietuvių, 49,6 proc. baltarusių, 13,7 proc. ukrainiečių; stačiatikių (ortodoksų) bendruomenei – 51,5 proc. rusų, 32,3 proc. baltarusių, 59,1 proc. ukrainiečių; sentikių bendruomenei – 11,8 proc. rusų.

Kitoms religinėms bendruomenėms save priskyrė įvairių tautybių gyventojai, tačiau jų dalis nedidelė, išskyrus musulmonų sunitų bendruomenę, kuriai save priskyrė 51,6 proc. totorių, ir judėjų bendruomenę, kuriai save priskyrė 34 proc. žydų.

http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=11425

[lietus]

Yra dalis žmonių kurie nebuvo surašyti, bet ir jų gyvenamąją vietą sunku apibūdinti. Kažkas panašaus į jūreivius, kurie pusmečiui ir ilgiau išplaukę į jūrą, nors oficialiai skaitosi, kad gyvena Klaipėdoje. Bet dar pažystu nemažai tokių, kurie nedeklaravę išvykimo į užsienį tiesiog sezoniškai dirba kokioje nors Švedijoje arba Norvegijoje, tačiau oficialiai skaitosi, kad gyvena kokiam nors Lietuvos mieste, nors namie kartais nebūna metus ir ilgiau.

[Al1]

Gyventojų surašymo metu nebuvo būtina užsirašyti ten, kur deklaravęs gyvenamąją vietą.

[Romas]

Neringoje gyventojų padaugėjo tik dėl to, kad ten savo gyvenamąja vietą deklaravo piliečiai, įsigiję NT. Realiai jie ten nuolat negyvena, tačiau, deklaravę gyvenamąją vietą, naudojasi nemokamu keltu ir įvažiavimu į Neringą.

Jei visi, deklaravę Neringą kaip gyvenamą vietą, ten būtų ir užsirašę, tai Neringoje būtų pusantro karto daugiau gyventojų - vietoj 2570 net 3850 (tokie buvo preliminarūs 2011 m. pradžios duomenys).
Tarp surašymų ir buvo verčiamasi tokiais duomenimis - sudarinėjami biudžetai, prašomi ES ir Lietuvos biudžeto pinigai, sudarinėjamos rinkiminės apygardos ir t.t.

[Al1]

Neringoje gyventojų padaugėjo tik dėl to, kad ten savo gyvenamąja vietą deklaravo piliečiai, įsigiję NT. Realiai jie ten nuolat negyvena, tačiau, deklaravę gyvenamąją vietą, naudojasi nemokamu keltu ir įvažiavimu į Neringą.

[Romas]

Lietuvos miestų gyventojų skaičiaus pokytis 2001-2011 m.

Pagal 2011 m. surašymo duomenis sudariau gyventojų skaičiaus miestuose žemėlapį

Skritulio dydis - pagal gyventojų skaičų 2011 m.
Skritulio spalva - gyventojų skaičiaus pokytis nuo 2001 m. surašymo

Gyventojų per 10 m.:
- padaugėjo tik Neringoje ir Baltojoje Vokėje
- sumažėjo iki -5 proc. tik Vilniuje ir Gargžduose
- sumažėjo nuo -20 iki -25 proc. Visagine, Naujojoje Akmenėje ir dar 6 labai mažuose miestuose - Simne, Obeliuose, Dusetose, Vabalninke, Pandelyje ir Smalininkuose
- Sumažėjo labiau nei -25 proc. Ventoje ir Žagarėje

Paspaudus - didesnis žemėlapis


Žemėlapio pagrindas - "Jāņa sēta" žemėlapis

[Romas]

Lietuvos miestų gyventojų skaičiaus pokytis 2001-2011 m.

Miestų gyventojų skaičiaus pokyčiai per 10 metų procentais

Žemėlapyje - atitinkamo dydžio skrituliai
Miestas virš 100 tūkst. gyventojų
1. Vilnius, 2011 m.: 524.406 gyv., per 10 m. sumaž. -3,3%

Miestas 300-400 tūkst. gyventojų
2. Kaunas, 2011 m.. 315.993 gyv., per 10 m. sumaž. -16,6%

Miestai 100-200 tūkst. gyventojų
3. Klaipėda, 2011 m.: 162.360 gyv., per 10 m. sumaž.-15,9%
4. Šiauliai, 2011 m.: 109.328 gyv., per 10 m. sumaž.-18,3%

Miestai 50-100 tūkst. gyventojų
5. Panevėžys, 2011 m.: 99.690 gyv., per 10 m. sumaž.-16,8%
6. Alytus, 2011 m.: 59.964 gyv., per 10 m. sumaž.-16,1%

Miestai 30-50 tūkst. gyventojų
7. Marijampolė, 2011 m.: 41.051 gyv., per 10 m. sumaž.-15,7%; 8. Mažeikiai, 2011 m.: 37.020 gyv., per 10 m. sumaž.-13,3%; 9. Jonava, 2011 m.: 30.650 gyv., per 10 m. sumaž.-12,3%

Miestai 20-30 tūkst. gyventojų
10. Utena, 2011 m.: 28.997 gyv., per 10 m. sumaž.-14,4%; 11. Kėdainiai, 2011 m.: 26.648 gyv., per 10 m. sumaž.-16,9%; 12. Telšiai, 2011 m.: 25.540 gyv., per 10 m. sumaž.-18,8%; 13. Tauragė, 2011 m.: 24.389 gyv., per 10 m. sumaž.-16,3%; 14. Ukmergė, 2011 m.: 23.878 gyv., per 10 m. sumaž.-17%; 15. Visaginas, 2011 m.: 22.361 gyv., per 10 m. sumaž.-24,3%; 16. Plungė, 2011 m.: 20.041 gyv., per 10 m. sumaž.-14,5%

Miestai 10-20 tūkst. gyventojų
17. Kretinga, 2011 m.: 19.01 gyv., per 10 m. sumaž.-11,3%; 18. Šilutė, 2011 m.: 17.775 gyv., per 10 m. sumaž.-17,2%; 19. Radviliškis, 2011 m.: 17.254 gyv., per 10 m. sumaž.-15,2%; 20. Palanga, 2011 m.: 15.732 gyv., per 10 m. sumaž.-10,7%; 21. Gargždai, 2011 m.: 15.021 gyv., per 10 m. sumaž.-1,3%; 22. Druskininkai, 2011 m.: 14.764 gyv., per 10 m. sumaž.-19%; 23. Rokiškis, 2011 m.: 14.351 gyv., per 10 m. sumaž.-14,3%; 24. Biržai, 2011 m.: 12.465 gyv., per 10 m. sumaž.-18,3%; 25. Elektrėnai, 2011 m.: 12.012 gyv., per 10 m. sumaž.-14,5%; 26. Kuršėnai, 2011 m.: 11.963 gyv., per 10 m. sumaž.-15,7%; 27. Vilkaviškis, 2011 m.: 11.547 gyv., per 10 m. sumaž.-13,1%; 28. Garliava, 2011 m.: 11.264 gyv., per 10 m. sumaž.-15,5%; 29. Jurbarkas, 2011 m.: 11.232 gyv., per 10 m. sumaž.-18,6%; 30. Raseiniai, 2011 m.: 11.203 gyv., per 10 m. sumaž.-10,7%; 31. Lentvaris, 2011 m.: 11.105 gyv., per 10 m. sumaž.-5,7%; 32. Grigiškės, 2011 m.: 10.867 gyv., per 10 m. sumaž.-5,1%; 33. Anykščiai, 2011 m.: 10.575 gyv., per 10 m. sumaž.-11,6%

Miestai 4-10 tūkst. gyventojų
34. Joniškis, 2011 m.: 9.899 gyv., per 10 m. sumaž.-12,6%; 35. Prienai, 2011 m.: 9.867 gyv., per 10 m. sumaž.-13,1%; 36. Naujoji Akmenė, 2011 m.: 9.300 gyv., per 10 m. sumaž.-24,7%; 37. Varėna, 2011 m.: 9.240 gyv., per 10 m. sumaž.-14,8%; 38. Kelmė, 2011 m.: 9.150 gyv., per 10 m. sumaž.-16,1%; 39. Kaišiadorys, 2011 m.: 8.664 gyv., per 10 m. sumaž.-13,4%; 40. Pasvalys, 2011 m.: 7.523 gyv., per 10 m. sumaž.-13,6%; 41. Kupiškis, 2011 m.: 7.206 gyv., per 10 m. sumaž.-14,7%; 42. Zarasai, 2011 m.: 7.165 gyv., per 10 m. sumaž.-14,4%; 43. Kazlų Rūda, 2011 m.: 6.635 gyv., per 10 m. sumaž.-10,4%; 44. Skuodas, 2011 m.: 6.513 gyv., per 10 m. sumaž.-17,5%; 45. Molėtai, 2011 m.: 6.434 gyv., per 10 m. sumaž.-10,9%; 46. Širvintos, 2011 m.: 6.415 gyv., per 10 m. sumaž.-11,8%; 47. Šalčininkai, 2011 m.: 6.358 gyv., per 10 m. sumaž.-5,4%; 48. Šakiai, 2011 m.: 6.051 gyv., per 10 m. sumaž.-11%; 49. Ignalina, 2011 m.: 6.007 gyv., per 10 m. sumaž.-8,9%; 50. Pabradė, 2011 m.: 5.994 gyv., per 10 m. sumaž.-8,1%; 51. Švenčionėliai, 2011 m.: 5.771 gyv., per 10 m. sumaž.-16,6%; 52. Kybartai, 2011 m.: 5.631 gyv., per 10 m. sumaž.-14,1%; 53. Šilalė, 2011 m.: 5.492 gyv., per 10 m. sumaž.-12,6%; 54. Pakruojis, 2011 m.: 5.139 gyv., per 10 m. sumaž.-15,2%; 55. Nemenčinė, 2011 m.: 5.054 gyv., per 10 m. sumaž.-14,2%; 56. Švenčionys, 2011 m.: 4.963 gyv., per 10 m. sumaž.-12,7%; 57. Trakai, 2011 m.: 4.933 gyv., per 10 m. sumaž.-13,8%; 58. Vievis, 2011 m.: 4.915 gyv., per 10 m. sumaž.-7,3%
59. Lazdijai, 2011 m.: 4.531 gyv., per 10 m. sumaž.-11,9%; 60. Kalvarija, 2011 m.: 4.457 gyv., per 10 m. sumaž.-12,4%

Miestai 1,5-4,0 tūkst. gyventojų
61. Žiežmariai, 2011 m.: 3.607 gyv., per 10 m. sumaž.-7,1%; 62. Eišiškės, 2011 m.: 3.416 gyv., per 10 m. sumaž.-9,3%; 63. Rietavas, 2011 m.: 3.251 gyv., per 10 m. sumaž.-18,3%; 64. Ariogala, 2011 m.: 3.208 gyv., per 10 m. sumaž.-13,2%; 65. Šeduva, 2011 m.: 2.895 gyv., per 10 m. sumaž.-14,9%; 66. Birštonas, 2011 m.: 2.646 gyv., per 10 m. sumaž.-18%; 67. Akmenė, 2011 m.: 2.593 gyv., per 10 m. sumaž.-17,4%; 68. Neringa, 2011 m.: 2.570 gyv., per 10 m. padid. +7,7%; 69. Venta, 2011 m.: 2.392 gyv., per 10 m. sumaž.-29,9%; 70. Tytuvėnai, 2011 m.: 2.302 gyv., per 10 m. sumaž.-19,3%; 71. Rūdiškės, 2011 m.: 2.300 gyv., per 10 m. sumaž.-10,1%; 72. Vilkija, 2011 m.: 2.131 gyv., per 10 m. sumaž.-8,9%; 73. Pagėgiai, 2011 m.: 1.941 gyv., per 10 m. sumaž.-18,9%; 74. Viekšniai, 2011 m.: 1.938 gyv., per 10 m. sumaž.-14,6%; 75. Ežerėlis, 2011 m.: 1.820 gyv., per 10 m. sumaž.-11,3%; 76. Gelgaudiškis, 2011 m.: 1.761 gyv., per 10 m. sumaž.-13,2%; 77. Kudirkos Naumiestis, 2011 m.: 1.732 gyv., per 10 m. sumaž.-13,3%; 78. Skaudvilė, 2011 m.: 1.720 gyv., per 10 m. sumaž.-19,6%; 79. Žagarė, 2011 m.: 1.712 gyv., per 10 m. sumaž.-26%; 80. Salantai, 2011 m.: 1.615 gyv., per 10 m. sumaž.-16,8%; 81. Ramygala, 2011 m.: 1.581 gyv., per 10 m. sumaž.-8,8%; 82. Linkuva, 2011 m.: 1.550 gyv., per 10 m. sumaž.-13,8%; 83. Simnas, 2011 m.: 1.514 gyv., per 10 m. sumaž.-23,5%

Miestai iki 1,4 tūkst. gyventojų
84. Veisiejai, 2011 m.: 1.430 gyv., per 10 m. sumaž.-18,8%; 85. Priekulė, 2011 m.: 1.413 gyv., per 10 m. sumaž.-18,1%; 86. Jieznas, 2011 m.: 1.230 gyv., per 10 m. sumaž.-16,7%; 87. Joniškėlis, 2011 m.: 1.201 gyv., per 10 m. sumaž.-18,7%; 88. Daugai, 2011 m.: 1.170 gyv., per 10 m. sumaž.-19,8%; 89. Varniai, 2011 m.: 1.140 gyv., per 10 m. sumaž.-15,9%; 90. Seda, 2011 m.: 1.138 gyv., per 10 m. sumaž.-13,1%; 91. Baltoji Vokė, 2011 m.: 1.101 gyv., per 10 m. padid.. +2,6%; 92. Virbalis, 2011 m.: 1.095 gyv., per 10 m. sumaž.-19%; 93. Obeliai, 2011 m.: 1.074 gyv., per 10 m. sumaž.-21,7%; 94. Vabalninkas, 2011 m.: 1.057 gyv., per 10 m. sumaž.-20,4%; 95. Subačius, 2011 m.: 1.051 gyv., per 10 m. sumaž.-10,9%; 96. Dūkštas, 2011 m.: 888 gyv., per 10 m. sumaž.-17%; 97. Užventis, 2011 m.: 833 gyv., per 10 m. sumaž.-7,2%; 98. Pandėlys, 2011 m.: 809 gyv., per 10 m. sumaž.-21%; 99. Dusetos, 2011 m.: 717 gyv., per 10 m. sumaž.-21,6%; 100. Kavarskas, 2011 m.: 666 gyv., per 10 m. sumaž.-17,7%; 101. Smalininkai, 2011 m.: 515 gyv., per 10 m. sumaž.-21,1%; 102. Troškūnai, 2011 m.: 451 gyv., per 10 m. sumaž.-14,1%; 103. Panemunė, 2011 m.: 274 gyv., per 10 m. sumaž.-16,7%

[Eikantas X]

Manau, kad greičiausias ir veiksmingiausias sprendimas buvo motinystės/tėvystės išmokų padidinimas (2 m. x 100 proc. atlyginimo). Tuomet gimstamumas buvo gerokai padidėjęs ir jei nebūtų panaikinta, ta tendencija greičiausiai ir būtų išlikusi. Jei paskaičiuosim, kiek tas užaugęs žmogus sumokės Sodrai ir k.t mokesčių, tai suprasim, kad tos 2 metų išmokos mamoms iš tiesų yra nedideli pinigai.

Šiaip jei į žmogų žiūrima kaip į statistinį ekonominį vienetą, apsimokančią gyvąją masę, nesuprantu kodėl kitose temose tamsta jautriai reaguoja į tarkim tam tikras tautinio identiteto problemas? Jei propaguoti gyvosios masės gamybą vien ekonominiais tikslais yra normalu, kodėl tada tarkim diskusijos apie etnolingvistinę gyvosios masės rekonversiją yra nekorektiška?

[sleader]

/\
Pasiūlymas padengti studijų įmokas su sąlyga, kad bus dirbama šalyje, kad ir tuos penkis metus gal ir neblogas pasiūlymas. Laikyti niekas nelaikytų, bet panirėjus išvykti reikėtų susimokėti už mokslą. Aš būčiau už :-). Besimokančiu vien tam, kad gauti "popieriuką" taip pat galbūt sumažėtų, kas irgi nėra blogai.

Manau tai prieštarauja deklaruojamoms ES vertybėms. Bet kokiu atveju, kaip tą žmonių judėjimą kažkas sukontroliuotų? Išvykęs žmogus nedeklaruotų to fakto, susimokėtų PSD ir niekas neišreikalautų iš jo jokių mokesčių už mokslą.
Norint pasiekti tokį rezultatą, reikėtu eiti kitu keliu ir sudaryti sąlygas daugiau žmonių (tik baigusių studijas) rasti darbą atitinkantį jų specialybę. Čia galėtų padėti kažkokios nuolaidos darbdaviams, ar kitokia sistema dėl darbo valstybinėse institucijose. Kartu reikia peržiūrėti ir paruošiamų tam tikros specialybės studentų skaičių. Jeigu paruošiama specialistų, kurių darbo rinkai nereikia, tai nenormalu yra norėti ir juo labiau reikalauti, kad jie čia dirbtų, jeigu jų darbas nėra reikalingas. Žmonės pasisveria, kad jiems einant dirbti paprastą darbą, nesusijusi su specialybę ir neturinti jokios prasmės dėl studijoms praleisto laiko, jie tiesiog vyksta ten, kur už tokį darbą uždirbtų daugiausiai (ar bent jau daugiau). Galėdami pritaikyti savo žinias čia, tikrai didžioji dauguma pasiliktų.

[pauliaK]

/\
Pasiūlymas padengti studijų įmokas su sąlyga, kad bus dirbama šalyje, kad ir tuos penkis metus gal ir neblogas pasiūlymas. Laikyti niekas nelaikytų, bet panirėjus išvykti reikėtų susimokėti už mokslą. Aš būčiau už :-). Besimokančiu vien tam, kad gauti "popieriuką" taip pat galbūt sumažėtų, kas irgi nėra blogai.

[Lettered]

Manau, kad greičiausias ir veiksmingiausias sprendimas buvo motinystės/tėvystės išmokų padidinimas (2 m. x 100 proc. atlyginimo). Tuomet gimstamumas buvo gerokai padidėjęs ir jei nebūtų panaikinta, ta tendencija greičiausiai ir būtų išlikusi. Jei paskaičiuosim, kiek tas užaugęs žmogus sumokės Sodrai ir k.t mokesčių, tai suprasim, kad tos 2 metų išmokos mamoms iš tiesų yra nedideli pinigai.

Ir aišku reikia dar vieno papildomo įstatymo: jei žmogus gauna ir naudojasi nemokama vietą universitete, tai po baigimo privalėtų atidirbti Lietuvoje bent 5 metus, o emigravimo atveju susimokėti už gautą mokslą.

tai vat, gauna vaiko išmokas, po to nemokamą vidurinį mokslą, aukštąjį ir išvažiuoja. O Lietuvoje dirbti neįmanoma kaip nors priversti, nes žmogaus teisės būtų pažeistos

[Rimas_OK]

Manau, kad greičiausias ir veiksmingiausias sprendimas buvo motinystės/tėvystės išmokų padidinimas (2 m. x 100 proc. atlyginimo). Tuomet gimstamumas buvo gerokai padidėjęs ir jei nebūtų panaikinta, ta tendencija greičiausiai ir būtų išlikusi. Jei paskaičiuosim, kiek tas užaugęs žmogus sumokės Sodrai ir k.t mokesčių, tai suprasim, kad tos 2 metų išmokos mamoms iš tiesų yra nedideli pinigai.

Ir aišku reikia dar vieno papildomo įstatymo: jei žmogus gauna ir naudojasi nemokama vietą universitete, tai po baigimo privalėtų atidirbti Lietuvoje bent 5 metus, o emigravimo atveju susimokėti už gautą mokslą.

[Vilkas]

Japonų seneliais pasirūpins robotai. Lietuvių kadangi nyki vaizduotė, tai

http://antologija.lt/text/jonas-bili...udna-pasaka/18

Lygiai tokią pat istoriją esu girdėjęs ir japonų tautosakoje, tik tiek, kad ten senelį ne į mišką veža, o į kalnus, ir pamirštas roges pats senis siūlo pasimti...

O į temą, tai spręsti darbingo - pensinio amžiaus žmonių problemą galima vienaip - didinti pensinį amžių. Pasikeitęs dabar darbo profilis, nebedominuoja fizinis darbas, o ir patys pensininkai, dėl pasikeitusios gyvenimo kokybės, sveikatos apsaugos ir kitko, yra visai kitokie nei pensininkai prieš kokių 20 metų.

[Čikupakas]

O kodėl kažkas turi uždirbti tau pensiją? Pensiją turi duoti valdžia.

Todėl, kad tu mokėdamas mokesčius, prisidėjai prie šitokios šaunios valstybės, kuria dabar džiaugiasi jaunesnės kartos.

[Eikantas X]

Tai kas uždirbs pensijas?

Japonų seneliais pasirūpins robotai. Lietuvių kadangi nyki vaizduotė, tai

http://antologija.lt/text/jonas-bili...udna-pasaka/18

[Tomas]

Tai kas uždirbs pensijas?t.

O kodėl kažkas turi uždirbti tau pensiją? Pensiją turi duoti valdžia.

[Rimas_OK]

/\ Vis dėlto, rimčiausio dalyko taip ir nepaminėjai - beveik milijono depopuliacijos tik per kuklius 20 metelių. O šitas procesas dar toli gražu nesustojęs...

Kaži kokia būtų depopuliacija per paskutinius 80 metų, jei nebūtų spygliuotų tvorų pasieniuose ir bausmių "už komunistinės 'tėvynės' išdavystę, bandant pabėgti"...