Parašė ViR2
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Prie Sovietų buvo... (1961-1990)
Collapse
X
-
Jeigu tai būtų tiesa, tuomet nebūtų tokių didelių konkursų į menkai apmokamus darbus? Reikia nepamiršti, kad verslas irgi yra iš to pačio katilo ir tie patys žmonės jį kuria, o ne kažkokie ufonautai iš kitos planetos. Civilizuoto verslo, kuris nebūtų vertas tų išvardintų epitetų yra labai mažas procentas, ir tai pagrinde užsienio kapitalo įmonės. Kitas reikalas, kad norint išlikti nori nenori turi prisitaikyti prie kitų, jei kiti moka vokelius, slepia mokesčius, tai natūralu, kad gali bankrutuoti viską sąžiningai darydamas.Paskutinis taisė Lettered; 2013.05.02, 15:04.
-
Na mano aplinkoj medicina/spauda/energetika tai per visa laika, kiek atsimenu, esu gal sutikes tik pora imoniu, kurios socialiai ir verslo prasme nesvarios, bet del vadovu chamiskumo
Del konkursu, tai gyvent noris, o kai pasalpas nutraukia, reikia gi imt pirma pasitaikiusi darba
Niekas nemoketu zemu algu jei nebutu nekvalifikuotos darbo jegos norincios tokiu algu....
Comment
-
Pasidomėkit, kokia yra situacija kitose srityse, ne tokiose gražiose, kitur sunku rasti švarių įmoniųParašė ViR2 Rodyti pranešimąNa mano aplinkoj medicina/spauda/energetika tai per visa laika, kiek atsimenu, esu gal sutikes tik pora imoniu, kurios socialiai ir verslo prasme nesvarios, bet del vadovu chamiskumo
Del konkursu, tai gyvent noris, o kai pasalpas nutraukia, reikia gi imt pirma pasitaikiusi darba
Niekas nemoketu zemu algu jei nebutu nekvalifikuotos darbo jegos norincios tokiu algu....
Pvz. net tokį didelį ir visiems puikiai matomą prekybos centrą kaip Ozas statė nelegalai, ir dar stambi įmonė. Ką jau bekalbėti apie smulkias ir mažus objektus. Lietuvoje ir už kvalifikuotą moka mažai, neveltui tiek žmonių išvažiuoja, apskritai, juk atlyginimas priklauso nuo rinkos sąlygų, tai ne kažkokia labdara. Šiuo klausimu darbo jėga Lietuvoje yra pakankamai dėkinga verslui, pigi, neprotestuojanti, nesiskundžianti dėl blogų darbo sąlygų, viršvalandžių, nekurianti profsąjungų ir pan.
Comment
-
Galutinėje perspektyvoje dėl darbo jėgos disbalanso kenčia verslas. Grubiai sakant, reikia darbuotojų pakankamai uždirbančių sau ir padedančių plėtoti verslą, kuriame dalyvauja. Logistikos/transporto/didmeninės prekybos srityse konkurencija didžiulė. Todėl nevengiama įvairių "schemų".Parašė ViR2 Rodyti pranešimąNa mano aplinkoj medicina/spauda/energetika tai per visa laika, kiek atsimenu, esu gal sutikes tik pora imoniu, kurios socialiai ir verslo prasme nesvarios, bet del vadovu chamiskumo
Del konkursu, tai gyvent noris, o kai pasalpas nutraukia, reikia gi imt pirma pasitaikiusi darba
Niekas nemoketu zemu algu jei nebutu nekvalifikuotos darbo jegos norincios tokiu algu....
Comment
-
furistu schema paprasta minimumas + dienpinigiai
Bet tai visiskai legalu ir patys furistai nelabai net nori dirbt lietuvoj ar pvz uz normalia pilna alga, nes tiesiog taip jie gautu maziau i rankas nei per dienpinigius ir tai viskas yra legalu 
Nesutiksiu su disbalansu. Vienintelis disbalansas yra kvalifikuotoj darbo jegoj, ja sunku rasti net ir mokant dideli atlyginima ir suteikiant daug bonusu, kaip kuras, kompanijos masina, telefonai, mobilus internetai ir pan
Comment
-
Nuo kada darbo priemonės yra bonusai?Parašė ViR2 Rodyti pranešimąNesutiksiu su disbalansu. Vienintelis disbalansas yra kvalifikuotoj darbo jegoj, ja sunku rasti net ir mokant dideli atlyginima ir suteikiant daug bonusu, kaip kuras, kompanijos masina, telefonai, mobilus internetai ir pan
Jeigu mokėtų normalius atlyginimus, tuomet nereiktų skūstis darbo jėgos trūkumu ir ji neemigruotų. Pažįstu žmonių, kurie tuos visus bonusus turėjo, ėjo aukštas vadovaujančias pareigas stambioje įmonėje, bet pats atlyginimas buvo juokingas, tad beliko tik emigruoti. Rimtos įmonės niekada nesiskundė ir nesiskundžia darbuotojų trūkumu.
Comment
-
Dėl pastarųjų sąlygų paantrinsiu LetteredParašė ViR2 Rodyti pranešimąfuristu schema paprasta minimumas + dienpinigiai
Bet tai visiskai legalu ir patys furistai nelabai net nori dirbt lietuvoj ar pvz uz normalia pilna alga, nes tiesiog taip jie gautu maziau i rankas nei per dienpinigius ir tai viskas yra legalu 
Nesutiksiu su disbalansu. Vienintelis disbalansas yra kvalifikuotoj darbo jegoj, ja sunku rasti net ir mokant dideli atlyginima ir suteikiant daug bonusu, kaip kuras, kompanijos masina, telefonai, mobilus internetai ir pan
Nebent visos šitos priemonės skirtos asmeniniam naudojimui.
Idealiaus verslo schema: pvz.: darbuotojas įneša į kasą po 10000Lt kas mėnesį, moku solidžią 4000 Lt algą, ir gali daryti ką tiktai nori
Comment
-
Pigus propagandinis filmukas.
O kas apmokės kapitalizmo išlaidas. Pasaulinė skola jau siekia kelis šimtus tirlijonų ar kiek ten dolerių. Milžiniška suma. Ji tris kartus viršija visų pasaulio valstybių metinių BVP sumą.Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimąVakar per radiją išgirdau įdomią mintį - "komunizmo negali būti be kapitalizmo". Ir visai teisingai, nes kas kitu atveju apmokės komunizmo išlaidas?
Comment
-
Tai, kad čia dokumentiniai kadrai.Parašė Al1 Rodyti pranešimąPigus propagandinis filmukas.
O valstybės būtent įsiskolinusios, nes pradėjo žaisti socializmą ir žadėti, kad "nei vienas nebus paliktas bėdoje" ir "visi gaus pagal poreikius".Parašė Al1 Rodyti pranešimąO kas apmokės kapitalizmo išlaidas. Pasaulinė skola jau siekia kelis šimtus tirlijonų ar kiek ten dolerių. Milžiniška suma. Ji tris kartus viršija visų pasaulio valstybių metinių BVP sumą.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Tie kadrai nieko neįrodo. Vakaruose dar daugiau visko prigaminama be reikalo, tik sugebama įkišti pirkėjui. Nors be tų daiktų apsieitų. Resursai švaiatomi. Kartais ir išmetama produkcija. Ypač tai liečia žemės ūkio produkciją. Kai siekiant iškelti kainas, dalis derliaus sunaikinama.
Valstybės įsiskolinusios ne dėl jokio socializmo žaidimo, o dėl to, kad norėjo gyventi geriau dar neužsidirbus geresniam gyvenimui. Tai čia kas liečia mažąsias šalis. O tokios JAV prasiskolino nes turi nuolat kariauti ir nešti "demokratiją".
Comment
-
Bet, visgi, tai vis tiek yra puiki iliustracija, kaip atrodo planinė ekonomika, kai maisto produktų amžinas "dificitas", o "vakavimo mašinėlių" parduotuvėje 4 rūšys.Parašė Al1 Rodyti pranešimąTie kadrai nieko neįrodo. Vakaruose dar daugiau visko prigaminama be reikalo, tik sugebama įkišti pirkėjui. Nors be tų daiktų apsieitų. Resursai švaiatomi. Kartais ir išmetama produkcija. Ypač tai liečia žemės ūkio produkciją. Kai siekiant iškelti kainas, dalis derliaus sunaikinama.
Puikus socializmo apibrėžimas.Parašė Al1 Rodyti pranešimąValstybės įsiskolinusios ne dėl jokio socializmo žaidimo, o dėl to, kad norėjo gyventi geriau dar neužsidirbus geresniam gyvenimui.
Problema, kad vakariečiai dar ir bandė tą realiai įgyvendinti.
Post in English - fight censorship!
Comment
-
Socializmas yra atėmimas iš turtingų ir padalijimas vargšams (Skandinavija). Gyvenimas skolon, tai tikrų tikriausias kapitalizmas (JAV)Parašė index Rodyti pranešimąPuikus socializmo apibrėžimas.
Problema, kad vakariečiai dar ir bandė tą realiai įgyvendinti.
Comment
-
Tai juk skolingi vieni kitiems, t.y. kapitalistams, o ne kokiai Šiaurės Korėjai ar Afrikai.Parašė Al1 Rodyti pranešimąO kas apmokės kapitalizmo išlaidas. Pasaulinė skola jau siekia kelis šimtus tirlijonų ar kiek ten dolerių. Milžiniška suma. Ji tris kartus viršija visų pasaulio valstybių metinių BVP sumą.
Comment
-
Geriau jau ekologiškas šiek tiek deficitas, bet ne chemizuotas šlamštas, kurio dabar pilna. Tai kas liečia maisto produktus. Vakarai net nebandė įgyvendinti socializmo. O visa tai, kas buvo socialinėje sferoje daroma, buvo daroma tik tam, kad kapitalas galėtų išsaugoti savo pozicijas ir jam neatsitiktų tai, kas atsitiko Rusijoje. Baimė vertė kapitalą daryti nuolaidas liaudžiai ir šiek tiek pasidalinti su ja.Parašė index Rodyti pranešimąBet, visgi, tai vis tiek yra puiki iliustracija, kaip atrodo planinė ekonomika, kai maisto produktų amžinas "dificitas", o "vakavimo mašinėlių" parduotuvėje 4 rūšys.
Puikus socializmo apibrėžimas.
Problema, kad vakariečiai dar ir bandė tą realiai įgyvendinti.
Štai čia ir slypi daugelio neišmanymas. Šalių skolos viena kitai yra labai menka dalis iš visų skolų. Dažniausiai kitoms šalims yra skolingos neturtingos trečiojo pasaulio šalys. Bet ir jų skola bendrai paėmus pasaulinėje skoloje sudaro menką dalį. O visa kita tai turtingųjų šalių skolos PRIVATIEMS bankams. Tame tarpe ir TVF, Pasaulio bankui ir pan., nes jie, nors ir dengiasi po tarptautinių organizacijų skraiste, realiai yra privatūs bankai. Tai kyla natūralus klausimas, iš kur pas bankininkus tiek pinigų? Elementaru - JAV Federalinė rezervo sistema yra privati korporacija, turinti dolerio emisijos monopolį. Štai ji ir išleidžia į apyvartą tiek dolerių, kiek jai reikia. O doleris, kaip žinome, ir Afrikoje doleris. Visi naiviai tiki jo verte ir priima kaip vertingą daiktą, nors tai niekuo nepadengtas popieriukas (JAV aukso standartas panaikintas prie Niksono ir doleris niekuo nepadengtas).Parašė digital Rodyti pranešimąTai juk skolingi vieni kitiems, t.y. kapitalistams, o ne kokiai Šiaurės Korėjai ar Afrikai.
Tuo tarpu Stalinas buvo ne durnas ir neprisijungė prie globalios finansinės sistemos konstravimo nepasirašant TSRS Breton Vudso susitarimo, pagal kurį doleris ir tapo pasauline rezervine valiuta. Tai leido TSRS pačiai reguliuoti pinigų masę šalyje ir išleisti tiek pinigų, kiek reikia ekonomikai. Todėl kainos TSRS nekilo ir netgi mažėjo - nes pinigų masė kur kas adekvačiau atitiko prekių kiekį šalies rinkoje nei yra Vakaruose. Vakaruose viskas vyksta spirale - pinigų masė didėja labiau nei prekių ir paslaugų. Todėl visumoje kainos vis auga iki eilinės krizės, kai gali stabilizuotis ir sumažėti. O po to vėl iš naujo. Prekių deficitas valiutos atžvilgiu kiek užgesinamas apiplėšiant trečiojo pasaulio šalis pigiai iš jų perkant žaliavas ar kai kurias prekes.
Euras irgi spausdinamas pilnu pajėgumu, ypač dabar. Jis taip pat niekuo nepadengtas. Juk neseniai buvo skandalas, kai paaiškėjo, kad ECB emitavo berods keliasdešimt milijardų eurų slapta nuo ES institucijų žinios. Tai čia paaiškėjęs atvejis. O kiek tokių gali būti nepaaiškėjusių?Paskutinis taisė Al1; 2013.05.08, 07:54.
Comment
-
Viena problema, kad maistas visai ne ekologiškas buvo. Tikriausiai pamiršai, kad tokią salietrą visai atvirai į mėsą dėdavo, tik e kodo neturėjo ir ant etiketės nerašė ir t.t.Parašė Al1 Rodyti pranešimąGeriau jau ekologiškas šiek tiek deficitas, bet ne chemizuotas šlamštas, kurio dabar pilna. Tai kas liečia maisto produktus. Vakarai net nebandė įgyvendinti socializmo. O visa tai, kas buvo socialinėje sferoje daroma, buvo daroma tik tam, kad kapitalas galėtų išsaugoti savo pozicijas ir jam neatsitiktų tai, kas atsitiko Rusijoje. Baimė vertė kapitalą daryti nuolaidas liaudžiai ir šiek tiek pasidalinti su ja.
Ir didžiausia problema net ne pačiame deficite (sakytum, apribotas vartojimas, resursų taupymas ir t.t.), bet tame, kad dėl to, kad ekonomiką reguliavo ne rinka, o planuotojas buvo gaminama ne tai ko reikia (kas buvo deficitai), o tai ko niekam nereikėjo (Tas vakavimo mašinėles), taip resursus švaistant.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Didžiąją dalimi vidinė valstybės skola yra skola savo piliečiams įsipareigojimų pavidalu. Ji gali būti finansuojama iš kitų šaltinių, t.t. bankų. Pvz.: 10 mlrd. Lietuvos Sodros skola yra susidariusi dėl nesumažintų išmokų per krizę.Parašė Al1 Rodyti pranešimąŠtai čia ir slypi daugelio neišmanymas. Šalių skolos viena kitai yra labai menka dalis iš visų skolų. Dažniausiai kitoms šalims yra skolingos neturtingos trečiojo pasaulio šalys. Bet ir jų skola bendrai paėmus pasaulinėje skoloje sudaro menką dalį. O visa kita tai turtingųjų šalių skolos PRIVATIEMS bankams.
Comment
Comment