Ekonomikos naujienos

[index]

Čia šiaip pavyzdys apie originalesnius sprendimus - tie patys anglai, kurie gali daryti QE lengviau, nedaro absoliučiai nieko ta tema. Mano žinutės esmė buvo ne 2008ųjų sprendimai, bet priežastys, kodėl sprendimai buvo labai šabloniški.

Matai, norint daryti "nešabloniškus" sprendimus reikia labai tiksliai numatyti kur verta dėti pinigus ir kur tai atneš naudą, o kur ne. O tą padaryti gana sunku ir gana paprasta apsirikti. Tačiau pataikius nauda didesnė.

Darant "šabloniškus" sprendimus parenkama iš esmės ką daryti, o dėl tikslios srities leidžiama apsispręsti pačiai rinkai.

Pats, asmeniškai, manau, kad nei vienas būdas nėra iki galo teisingas, nes "Jei statybininkai neturi darbo tai įdarbinkim juos ten ir ten už tiek ir tiek" labai kvepia planine ekonomika ir gresia pinigų iššvaistymu.

[Lettered]

Pats, asmeniškai, manau, kad nei vienas būdas nėra iki galo teisingas, nes "Jei statybininkai neturi darbo tai įdarbinkim juos ten ir ten už tiek ir tiek" labai kvepia planine ekonomika ir gresia pinigų iššvaistymu.

Beabejo, teisingiausias ir lengviausias yra nieko nedaryti, nes rinka pati viską sutvarkys. Na dar mokesčius pakelti kelis kartus, kad pinigų daugiau surinktume ir visi geriau gyventume
Su tuo ,,statybininkų įdarbinimumu'' viskas paprasta, įdarbinami žmones, nereikia mokėti pašalpų, niekas neišvažiuoja, medžiagų gamintojai turi darbo, žmonės gyvena tvarkinguose, šiltuose namuose, mažiau moka už šildymą = daugiau skiria vartojimui. Ir kas svarbiausia, tai ne tik paprastas ekonomikos skatinimas, bet ir investicija, kuri labai atsiperka, nes koks milijardas mažiau išlaidų už dujas pasijustų gana smarkiai.

[index]

Beabejo, teisingiausias ir lengviausias yra nieko nedaryti, nes rinka pati viską sutvarkys. Na dar mokesčius pakelti kelis kartus, kad pinigų daugiau surinktume ir visi geriau gyventume
Su tuo ,,statybininkų įdarbinimumu'' viskas paprasta, įdarbinami žmones, nereikia mokėti pašalpų, niekas neišvažiuoja, medžiagų gamintojai turi darbo, žmonės gyvena tvarkinguose, šiltuose namuose, mažiau moka už šildymą = daugiau skiria vartojimui. Ir kas svarbiausia, tai ne tik paprastas ekonomikos skatinimas, bet ir investicija, kuri labai atsiperka, nes koks milijardas mažiau išlaidų už dujas pasijustų gana smarkiai.

Matai, vienas dalykas yra ekonomiką skatinti valstybei imantis kažką statyti, renovuoti, o paskui jau tuos darbus atliksiantį rinkti skaidriai, konkurso būdu įdarbinimo ir kt. dalykus palikti rinkai. Taip ekonomika irgi būtų skatinama, darbuotojai priimami, bet tai būtų daroma efektyviai. Pats supranti, kad jei tai būtų daroma pagal sistemą "priimsim x bedarbių, jiems mokėsim y lt, o tada galvosim ką jiems veikt" skaidriu pinigų panaudojimu tikrai nekvepėtų.

[Wycka]

Beabejo, teisingiausias ir lengviausias yra nieko nedaryti, nes rinka pati viską sutvarkys. Na dar mokesčius pakelti kelis kartus, kad pinigų daugiau surinktume ir visi geriau gyventume
Su tuo ,,statybininkų įdarbinimumu'' viskas paprasta, įdarbinami žmones, nereikia mokėti pašalpų, niekas neišvažiuoja, medžiagų gamintojai turi darbo, žmonės gyvena tvarkinguose, šiltuose namuose, mažiau moka už šildymą = daugiau skiria vartojimui. Ir kas svarbiausia, tai ne tik paprastas ekonomikos skatinimas, bet ir investicija, kuri labai atsiperka, nes koks milijardas mažiau išlaidų už dujas pasijustų gana smarkiai.

Matai, vienas dalykas yra ekonomiką skatinti valstybei imantis kažką statyti, renovuoti, o paskui jau tuos darbus atliksiantį rinkti skaidriai, konkurso būdu įdarbinimo ir kt. dalykus palikti rinkai. Taip ekonomika irgi būtų skatinama, darbuotojai priimami, bet tai būtų daroma efektyviai. Pats supranti, kad jei tai būtų daroma pagal sistemą "priimsim x bedarbių, jiems mokėsim y lt, o tada galvosim ką jiems veikt" skaidriu pinigų panaudojimu tikrai nekvepėtų.

Abu esate teisūs. Beje, 2008m.-2009m. sankirtoje buvo raginama kiek įmanoma skatinti daugiabučių renovacijas. Deja, panašu, kad iš didelio debesio gavosi mažas lietus...

[Wycka]

Pagaliau kažkas drąsiau parašė

Kodėl Lietuvai pinigų trūksta, o Estijai — pakanka

Mokesčių vengimas, didelės socialinės išmokos ir išlaidos palūkanoms už skolą mokėti — tai pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvai nuolat trūksta pinigų valstybės biudžetui subalansuoti.
Lietuvai nuolat trūksta pinigų. Tai aksioma, kurią žino net labiausiai neišprusęs šalies gyventojas. Beveik du dešimtmečius, kone nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, kai tik Lietuva tapo tarptautiniu mastu pripažinta ir atsirado galimybė skolintis, mes taip ir gyvename — skolon. Pirma skolinomės iš Tarptautinio valiutos fondo (kas gi daugiau gali skolinti jaunai valstybei), vėliau — tarptautinėse rinkose. Taip pat visą tą laiką turime neigiamą prekybos balansą, o tai reiškia, kad skolintus pinigus leidžiame ne savo, o užsienio valstybių, pirmiausia Kinijos, ekonomikai remti.
Matant pastaruoju metu Europą apėmusią valstybės skolų krizę akivaizdu, kad ne viena Lietuva gyvena skolon. Tiesa, palyginti su kokiomis Graikija ar Italija, kurių skolos siekia 120–150 proc. bendrojo vidaus produkto, Lietuvos skola, pernai metų gale pasiekusi 39 proc. BVP, atrodo gana nedidelė. Panašaus dydžio ir Latvijos valstybės skola. Tačiau šalia mūsų yra Estija, su kuria kartu išsivadavome iš Sovietų Sąjungos ir vienu metu pradėjome kurti rinkos ekonomiką, bet kurios valstybės skola šiandien juokinga — vos 9,6 proc. BVP (mažiausia visoje ES); kurios biudžetas šiemet vėl yra perteklinis; kuri sugeba mokėti didesnes pensijas nei Lietuva; kurioje darbo užmokesčio vidurkis didesnis nei Lietuvoje; kuri įstengia skirti dvigubai daugiau lėšų valstybės gynybai nei Lietuva, tuo pat metu skirdama daugiau pinigų švietimui, socialinei saugai, teisėsaugai nei Lietuva.
Kaip estams tai pavyksta? Kai išnagrinėji šių metų Lietuvos valstybės biudžeto išlaidas (36 mlrd. Lt), tai matai, kad didžiąją dalį suryja socialinė sauga (40,1 proc.), švietimas (15,4 proc.) ir sveikatos apsauga (12,7 proc.). Tai reiškia, kad daugiau nei du trečdaliai valstybės pinigų tenka toms sritimis, kurios nuo sovietmečio iš esmės nereformuotos. Vis dėlto svarbiausia priežastis, kodėl estai sugeba gyventi be skolų, matyti iš pirmos lentelės — Estija surenka ir perskirsto per biudžetą kone ketvirtadaliu daugiau pinigų nei Lietuva. Tai, kad tik trečdalis Lietuvos visuomenės moka mokesčius ir veža ant savo pečių visą valstybę, jau antri metai nebe paslaptis. Paslaptis — kada ryšimės pradėti gyventi kitaip.

[ViR2]

manau, kad truksta mums daugiau tokiu nuomoniu kaip paskutinioji Politikai paranojiskai bijo pensininku ir selptinu, o pastarieji viskuom nepatenkinti ir turi nagus i save atsuktus

[Čikupakas]

Dabartinės pensijos yra apgailėtinos ir turi būti padidintos. Tuo tarpu visokios motinystės ir bedarbių pašalpos privalo būti sumažintos, nes tai tik skatina žmones nieko neveikt.

[andyour]

Dabartinės pensijos yra apgailėtinos ir turi būti padidintos. Tuo tarpu visokios motinystės ir bedarbių pašalpos privalo būti sumažintos, nes tai tik skatina žmones nieko neveikt.

Dėl motinystės pašalpų, kažkiek atsistatė gimstamumas. O bedarbystės tokios niekad ir nebuvo iki krizės.

[ViR2]

padidintos - taip, bet tik ne su dabartiniu sodros modeliu. Mano nuomone sodra turetu pasekti skandinavu pavyzdziu, kur pensiju valdytojai neperskirsto pinigus, o juos dar ir investuoja i imones, tokias, kaip statoil Na, bet tam reiketu atkabint visokiu dykaduoniu selpima ir uztruktu perejimas prie hibridinio modelio min 10metu

Is kitos puses... Kai pensija siuo metu yra nuo 62 su puses metu... As asmeniskai nededu dideles vilties, kad nors kokia dali jos gauciau, o galiausiai net neaisku ar prigyvensiu, iki tol galiu su britva prisitrenkt, su masina uzsimust, gali nusaut, istikt infarktas ir kas tik nori, o "sukaupti" pinigai iskeliautu ne, kokiam geram tikslui, tokiam kaip investavimas i ateiti ar bent pensininku islaikymas, bet kokio kaimo muziko, nezinancio kas yra darbas, selpimui

[ViR2]

Dėl motinystės pašalpų, kažkiek atsistatė gimstamumas. O bedarbystės tokios niekad ir nebuvo iki krizės.

gaila po ranka niekaip nesiseka surasti tyrimo, bet pries metus maciau tyrima, kuriuo nenustatyta aiski koreliacija tarp motinystes ismokos dydzio ir "noro tureti vaiku"

[LC.]

Tuo tarpu visokios motinystės ir bedarbių pašalpos privalo būti sumažintos, nes tai tik skatina žmones nieko neveikt.

Nesąmonė. Su bedarbyste reikia kovoti kitais metodais. Pašalpos sumažinimas yra katastrofa tiems žmonėms, kurie nori dirbti, tačiau darbo neranda. O jeigu jie dar ir šeimą turi išlaikyt (sakykim, bedarbė motina turi vaiką (us)), tai komentarų net nereikia. Šitas variantas (tiksliau, tavo siūlymas) tikrai netinka ir net, leisiu sau pasakyti, yra negarbingas mažas pajamas gaunančių asmenų atžvilgiu.

[Čikupakas]

Dėl motinystės pašalpų, kažkiek atsistatė gimstamumas. O bedarbystės tokios niekad ir nebuvo iki krizės.

Galbūt. Turiu omeny tam tikrus atvejus kai motinos gauna milžiniškas sumas(neseniai buvo daug diskutuojama šia tema). Dėl bedarbio pašalpos irgi keistas sprendimas. Patys trimituoja, kad sodroje milžiniška skylė, bet dar labiau ją didina šelpdami bedarbius.

[Wycka]

Dabartinės pensijos yra apgailėtinos ir turi būti padidintos. Tuo tarpu visokios motinystės ir bedarbių pašalpos privalo būti sumažintos, nes tai tik skatina žmones nieko neveikt.

Pensijos bent jau teoriškai turėtų padidėti, kai ateis laikas tiems, kurie jau šiandien kaupia būsimas pensijas privačiuose fonduose. Beje, prie pensijų dar pridėkime lengvatas ir kompensacijas.
Motinystės pašalpų jokiu būdu negalima mažinti, nors pritarčiau, kad jų skyrimo tvarką reikėtų dar šiek tiek patobulinti. Kai gimstamumas tragiškas, kaip tik dabar reikia investuoti į visuomenės atsinaujinimą. Aišku, reikia ne tik pašalpų, bet ir vaikų darželių, nemokamos popamokinės veiklos, nemokamų arba pigių vasaros stovyklų vaikams.
Automatiškai tada padidėtų poreikis vaikų darželių auklėtojams ir papildomo ugdymo pedagogams. Pagaliau pedagogai galėtų papildomai dirbti vasarą stovyklose. Savo ruožtu vaikų tėveliai, ypač gyvenantys miestuose, galėtų planuoti gausesnes šeimas, nes vaikų priežiūra išsunktų mažiau laiko, išlaidų ir pastangų, liktų daugiau laiko džiaugtis, o ne tik rūpintis savo vaikais.

[Čikupakas]

Nesąmonė. Su bedarbyste reikia kovoti kitais metodais. Pašalpos sumažinimas yra katastrofa tiems žmonėms, kurie nori dirbti, tačiau darbo neranda. O jeigu jie dar ir šeimą turi išlaikyt (sakykim, bedarbė motina turi vaiką (us)), tai komentarų net nereikia. Šitas variantas (tiksliau, tavo siūlymas) tikrai netinka ir net, leisiu sau pasakyti, yra negarbingas mažas pajamas gaunančių asmenų atžvilgiu.

Na žinai, galima visokių pavyzdžių prigalvot. Ką noriu pasakyti, kad:
1. Pensininkai neturi jokių galimybių susirasti darbo. Antra, pensinio amžiaus sulaukęs žmogus turi teisę nedirbti, nes visą gyvenimą daugiau ar mažiau mokėjo mokesčius. Visai kas kita yra darbingi žmonės, kuriems viskas priklauso tik nuo jų pačių gebėjimų užsidirbti. Aišku, būna ir kritinių situacijų, tačiau įvairiausios pašalpos tik dar labiau skatina tuos žmones nieko neveikti.

[Wycka]

Nesąmonė. Su bedarbyste reikia kovoti kitais metodais. Pašalpos sumažinimas yra katastrofa tiems žmonėms, kurie nori dirbti, tačiau darbo neranda. O jeigu jie dar ir šeimą turi išlaikyt (sakykim, bedarbė motina turi vaiką (us)), tai komentarų net nereikia. Šitas variantas (tiksliau, tavo siūlymas) tikrai netinka ir net, leisiu sau pasakyti, yra negarbingas mažas pajamas gaunančių asmenų atžvilgiu.

Man kyla klausimas, kas turi nutikti, kad jaunas ar vidutinio amžiaus žmogus darbo nerastų 2-3 metus ar dar ilgiau?
Mano siūlymas būtų mažinti bedarbio pašalpas (jas koreliuoti nuo 1MGL iki 4MGL aka 135Lt - 540Lt), tačiau didinti neapmokestinamą pajamų minimumą iki 1/2 minimalios algos, t.y. dabar iki 400Lt (dabartinis neapm. min. yra 320Lt). Darbdavys nuo to visiškai nenukentės, o darbuotojo piniginė kas mėnesį pasipildys ~30Lt.

[Wycka]

Pensininkai neturi jokių galimybių susirasti darbo.

Va tai tau, o ką tik kai kas bėdavojosi, kad mokyklose per daug pensijinio amžiaus mokytojų... O jei dar į Seimą pažvelgtume...

[LC.]

Man kyla klausimas, kas turi nutikti, kad jaunas ar vidutinio amžiaus žmogus darbo nerastų 2-3 metus ar dar ilgiau?

O du ar tris metus pašalpos nieks ir nemoka. Turiu omenyje darbo biržą.

[Wycka]

O du ar tris metus pašalpos nieks ir nemoka. Turiu omenyje darbo biržą.

Įsidarbina fiktyviai bandomajam laikotarpiui, padirba 2-3 mėnesius, ir vėl į Darbo biržą pašalpos prašyti. Dar prisiminkime socialinius būstus, pagalbą maisto paketais, vienkartines pašalpas (pvz rugsėjo 1-ąjai), nemokamą vaikų maitinimą, kompensacijas už šildymą, etc...
Kodėl aš ir tokie kaip aš privalome už viską susimokėti pilna kaina, kai kiti tas pačias ar panašias gėrybes gauna pusvelčiui arba išvis nemokamai, kas yra apmokama iš mano ir tokių kaip aš sumokėtų mokesčių pinigų? Ar tai nėra ekonominė diskriminacija?

[Čikupakas]

Va tai tau, o ką tik kai kas bėdavojosi, kad mokyklose per daug pensijinio amžiaus mokytojų... O jei dar į Seimą pažvelgtume...

Seimūnai, mokytojai - išskirtiniai atvejai, sudarantys maximum kelis % visų pensininkų.

[Wycka]

Seimūnai, mokytojai - išskirtiniai atvejai, sudarantys maximum kelis % visų pensininkų.

Yra ir daugiau sričių, pvz aukštasis mokslas, gatvių šlavimas, rūbininkai, bibliotekininkai, etc.. Beje, ir turguose apie 1/3 prekeivių sudaro pensininkai.