Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė pauliaK Rodyti pranešimą
    Kinija su Japonija taip tiesiog finansuoja amerikiečių galimybes pirkti jų produkciją. Japonija be jokios abejones nieko nekeistų ir dar 20 ateinančių metų, kaip kad nieko nedarė pastaruosius 20, tačiau Kinija turi kažkada netrukus prieiti tašką, kuomet tiesiog nebebus prasminga jai tai daryti.
    Verslas pats pasirenka su kuo jam labiausiai apsimoka turėti verslo ryšius, o ne "tiesiog finansuoja" Pasaulis Kinijai už jos prekes moka doleriais.

    Comment


      Skaičiau straipsnį apie lietuvio mokslininko stažuotes JAV, jo kolegos buvo vien indai ir kinai.
      Čia nesuprantu, ar pritarimas, ar prieštaravimas . O kur amerikiečiai? Dirba nekvalifikuotus darbus?
      O dėl naftos pumpavimo, svarbu kieno kompanijos ją pumpuoja ir kokiomis kainomis.
      Galutiniam vartotojui nedidelis skirtumas – kaina niekada nebus per maža. Be to, importas yra importas – reikia sumokėti ir tam, iš kurio importuoji.
      Ir tie visi nauji pinigai, jie eina velnias žino kur, panašu, kad tiesiog pravalgomi arba iššvaistomi ir viskas, o poreikis jiems vis auga ir auga.
      Jei būtų pravalgomi, tai bent vartojimas atsigautų. Jie keliauja į besivystančių šalių akcijų rinkas ir žaliavas. Užtai paskutiniu metu taip išaugo infliacija Kinijoje ir Indijoje, pabrango maisto produktai. Pastarasis dalykas ypač aktualus skurdžiose šalyse. Manau, kad dolerių spausdinimas gerokai prisidėjo prie dabartinių neramumų Egipte, Tunise ir Alžyre.
      Tereikia, kad jie paleistu savo Juanį nuo dolerio ir tai jau būtų labai didžiulis pokytis. JAV doleris smunka, Juanis kyla, atitinkamai ir su perkamosiomis galiomis amerikiečių ir kinų.
      Amerikiečiai ir ragina kinus pabranginti juanį, nes su jų pigia produkcija neįmanoma konkuruoti. Bet kinams esamas valiutos kursas, matyt, palankus. O amerikiečių skolos pirkimą jie gerokai pristabdė (gal net ir visai nutraukė).
      Obama bent jau pašnekėti gražiai moka.
      http://www.delfi.lt/news/daily/world....d?id=41423619
      Užsimena ir apie infrastruktūrą. Pvz., JAV geležinkeliai yra podukros vietoje. Geležinkelių linijų ilgis viršūnę buvo pasiekęs 1916 m. . Prieš kurį laiką Buffetas investavo stambią sumą į geležinkelių įmonę, gal įžvelgia plėtrą. Nes krovinius sausuma tarp išsivysčiusių vakarų ir rytų kažkaip gabenti tai reikia.
      Paskutinis taisė senasnamas; 2011.01.30, 14:17.

      Comment


        Eksporto apimtys pernai išaugo trečdaliu
        Lietuvos ūkiui atgaivą nešantis eksportas pernai siekė 54,3 mlrd. Lt. Tai didžiausias kada nors užregistruotas rodiklis. Palyginti su 2009 m., eksportas išaugo 33,4%.

        Importo apimtys siekė 60,6 mlrd. Lt, jo prieaugis - 33,8%.

        Tokius išankstinius 2010 m. užsienio prekybos duomenis penktadienį spaudos konferencijoje pateikė Vilija Lapėnienė, Statistikos departamento (SD) generalinio direktoriaus pavaduotoja, laikinai pavaduojanti generalinį direktorių.

        Anot p. Lapėnienės, užsienio prekybos deficitas pernai, palyginti su 2009 m., pašoko 37,9% iki 6,3 mlrd. Lt.

        Išsamų pranešimą apie 2010 m. užsienio prekybos rodiklius SD skelbs vasario 9 d.

        Statistikai skelbė, kad pernai sausį–lapkritį, palyginti su anktesnių metų analogišku laikotarpiu, eksportas padidėjo 31,9%, importas – 31,8%. Vien lapkritį eksportas per metus išaugo 47,7%. Tai buvo dešimtas mėnuo iš eilės, kai eksporto apimtys platėjo.
        Gal greitu laiku daugiau eksportuosim, nei importuosim.
        Paskutinis taisė bebop; 2011.01.31, 13:34.
        Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

        Comment




          Statistikos departamento metinės analizės duomenimis, praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo visus keturis ketvirčius. Tai rodo, kad šalies ekonomika pamažu išeina iš recesijos ir sąstingio, teigia departamento direktoriaus pirmoji pavaduotoja Vilija Lapėnienė.
          Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje konstatuota, kad pernai šalies ekonomika lyginant su 2009 m. paaugo 1,3 proc. ir sudarė daugiau nei 93 mlrd. Lt. BVP augimą lėmė gamyba, o ne vidaus vartojimas. <...>
          2010 m. gruodį metinė infliacija sudarė 3,8 proc. ir buvo 2,5 proc. didesnė nei 2009 m. Metinės infliacijos lygį daugiausiai lėmė 14,5 proc. pabrangusios būsto, vandens, elektros ir dujų kainos, 6,1 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 8,4 proc. transporto prekės ir paslaugos ir trimis procentais atpigę drabužiai bei avalynė.
          Vartojimo prekės per metus pabrango 5,2 proc., o paslaugos atpigo 0,3 proc. Statistikos departamento duomenimis, pernai valstybės reguliuojamų paslaugų kainos didėjo 12,2 proc. ir buvo 9,7 proc. didesnės nei rinkos kainos. <...>

          Bedarbystė didelė, atlyginimai menki

          Išankstiniais duomenimis, nedarbo lygis 2010 m. buvo 17,8 proc., t.y. 4,1 proc. didesnis nei 2009 m.
          Bedarbių skaičius nuo 2010 m. trečiojo ketvirčio pradėjo mažėti ir šiuo metu siekia 291,1 tūkst. Palyginus su 2009 m. bedarbystė išaugo 1,3 karto. <...>
          Nuo antrojo 2010 m. ketvirčio darbo užmokesčio bruto vertė šiek tiek didėjo (1,2-1,3 proc.), tačiau per metus jis sumažėjo 3, 2 proc. (66 litais). Neatskaičius mokesčių vidutinis atlyginimas Lietuvoje sudarė 1990 litų.Vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2010 m. siekė 1554 litus ir palyginus su ankstesniais metais sumažėjo 3 proc. <...>
          www.balsas.lt

          Comment


            Man labai įdomu, iš kur vidutinis atlyginimas toks, kuomet beveik kas trečias dirba už minimalų, o kiti ne kažką daugiau ir gauna.

            Comment


              Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
              kad ir pačio buityje yra bent keli daiktai, gaminami švedų kompanijų (nebūtinai pačioje Švedijoje).
              Va va

              Comment


                Šių metų sausio 28 dieną Pasaulio ekonomikos forumo, vykstančio Davoso mieste, Šveicarijoje, metu ypatingas dėmesys buvo skirtas Švedijos ekonomikai. Centro dešiniųjų Aljanso valdoma valstybė kartu su naujai perrinktuoju ministru pirmininku, Frederiku Reinfeldu (Fredrik Reinfeldt), priešakyje, sėkmingai išgyveno krizinį laikotarpį su didžiausiausiais augimo rodikliais (po nedidelio nuosmukio) Europos Sąjungoje ir Vakarų pasaulyje. Be to, šalies ekonomika ir toliau sėkmingai kyla, o ekonomikos specialistai stengiasi, jog spartus BVP augimas ir valiutos vertės padidėjimas nesuteiktų skaudesnių padarinių ateityje.

                Sweden's economy on display in Davos


                Sweden's strong economy is in focus at this year’s World Economic Forum in Davos, giving the centre-right Alliance government a chance to spread a new image of Sweden, writes Prime Minister Fredrik Reinfeldt and three of his ministers.
                Sweden is currently much talked of throughout the world. At international meetings, we are greeted increasingly often with positive comments and sometimes pats on the back. The reason is that our economy and social model stand out compared with those of other countries that are burdened by the crisis. Strong public finances, high growth figures and unemployment levels that are gradually on the decline make Sweden, in many ways, unique in international comparisons. <...>
                www.thelocal.se

                Comment


                  Parašė Gator Rodyti pranešimą
                  Va va
                  Ne 'va va', o daug kas pagaminama vietoje. Pavyzdžiui, toks elementarus dalykas kaip popierius.

                  Comment


                    Nuobodžios tos pasikartojančios naujienos Reikia skaičių ir analitinio požiūrio

                    Comment


                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                      Nuobodžios tos pasikartojančios naujienos Reikia skaičių ir analitinio požiūrio
                      Trumpai ir aiškiai:


                      Švedijos ekonomika, pernai augusi 5,2 proc., šiemet ir kitąmet toliau augs, ketvirtadienį pareiškė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

                      Pasak EBPO, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2011 metais augs 3,9 proc., o 2012 metais - 3,4 procento. <...>
                      Švedija, priešingai nei daugelis Europos šalių, krizę pasitiko su biudžeto pertekliumi, ir net ekonomiškai sunkiausiu metu, kai ekonomika smuko 5 proc., biudžeto deficitas siekė vos 1,2 proc. BVP.
                      www.forex.lt

                      Beje, trečiąjį ketvirtį Švedijos ekonomika buvo paaugusi 6.9 proc ir šalies rodikliai buvo geriausi ES krizės laikotarpiu.

                      Comment


                        Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                        Trumpai ir aiškiai:
                        Sausi skaičiai, liūdna...

                        Comment


                          Na sudomino mane čia silberis tokiu beatodairišku Švedijos ekonomikos garbinimu, kad net nusprendžiau paanalizuoti iš ko jie gyvena detaliau Ir net parengiau nedidelę studiją

                          Economywatch pateikia tokią Švedijos ekonomikos struktūrą:



                          Kaip ir buvo galima laukti Švedijos ekonomika yra paslaugų ekonomika, kurioje pramonė sudaro gan nedidelę dalį. Kitaip sakant, panaši į kitų išsivysčiusių šalių ekonomikas. Todėl ir augimą pirmiausia turi sąlygoti paslaugų sektoriaus augimas.

                          Ekonomifakta.se (o tai Švedijos pramonininkų ir darbdavių resursas) pateikia tokius istorinius Švedijos pramonės augimo indeksus (palyginimui parinkau Suomiją ir Vokietiją):



                          Kaip matyti Švedijos pramonė patyrė didžiausią kritimą 2009 lyginant su kitomis šalimis (kiek žiūrėjau ir lyginau, tai pats didžiausias kritimas tarp ES turtingųjų). Ir beto Švedija vienintelė šalis, kurios pramonės lygis nukrito į 1998/1999 metus. Juokais, tai net ir Lietuvos pramonė taip žemai nepuolė ) Deja ten nėra 2010 metų duomenų.

                          Gauti naujausią informaciją yra be abejo sunkiausia. Čia man pavyko rasti resursą SwedishWire.

                          Taigi SwedishWire 2010 spalį pateikė tokias prognozes:

                          The service industries will contribute strongly to the Swedish economy growth in the next few years and domestic demand will play a greater role in the current recovery than after previous economic downturns, the National Institute of Economic Research said Wednesday.

                          Hmm, vidaus paklausos didėjimas. Kitame straipsnyje pateikiama optimistinė reliacija, kad Švedijos eksportas III 2010 ketvirtį išaugo 14 proc. Toliau tame pačiame straipsnyje puikios reliacijos apie konkurencingą Švedijos pramonę ir jos puikias perspektyvas. Bet sekančios pastraipos paskutinis sakinys skamba taip: "At the same time Swedish imports grown by 22 percent". Ir vėl kažkaip analitinis protas generuoja klaustukus ...

                          Na ir programos vinis - tai šis straipsnis iš ten pat:
                          http://www.swedishwire.com/economy/7...rs-on-the-rise

                          Ką matome ? Per metus 2009 lapkritis - 2010 lapkritis Švedijos pramonė išaugo 12 procentų. Tikrai neblogai. Ir svarbiausia, kad pateiktas atskirų šakų augimas. Didžiausią augimą parodė automobilių pramonė, net 40 proc. Puikus skaičius, bet man atrodo, kad toks augimas rodo tik tai, kad 2009 metais automobilių pramonė paprasčiausiai gulėjo ant šono. Kiek augo Švedijos pramonė atmetus automobilius būtų išties įdomu pamatyti.

                          Na o kitus skaičius patys paanalizuokite

                          Comment


                            Švedija yra kieta, turtinga šalis, su dideliu BVP vienam gyventojui, teigiamu einamosios sąskaitos balansu, kietu eksportu (vienam žm. eksportuoja daugiau nei Vokietija), turi daug FOREX rezervų ir dar sugeba augti. Tavo analizės knisasi detaliai po ten, po kur knistis nereikia. Bendra statistika atspindi situaciją kur kas geriau.

                            http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...rts_per_capita

                            http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...centage_of_GDP

                            http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...PP)_per_capita

                            http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...hange_reserves

                            ir tt.

                            Švedija yra kieta ekonomika, dėl neturėtų niekam kilti jokių abejonių.
                            You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

                            Comment


                              Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
                              Didžiausią augimą parodė automobilių pramonė, net 40 proc. Puikus skaičius, bet man atrodo, kad toks augimas rodo tik tai, kad 2009 metais automobilių pramonė paprasčiausiai gulėjo ant šono. Kiek augo Švedijos pramonė atmetus automobilius būtų išties įdomu pamatyti.
                              Scania tiek ir augo, bei volvo grupė kiek supratau pradėjo dirbti pelningai.

                              Comment


                                Parašė blitz Rodyti pranešimą
                                Švedija yra kieta ekonomika, dėl neturėtų niekam kilti jokių abejonių.
                                O kaip mums tapti kietais? Padariau greitą apžvalgą, wikipedijoje radęs stambiausių įmonių sąrašą. Susidarė įspūdis, kad Švedija tai antra Vokietija. Atsižvelgiant į mažą gyventojų skaičių, tai jau tikrai nusipelno lygiuotis Labai nustebino Scania, atsigaunanti Volvo grupė, farmacija, vis dar konkurentabili popieriaus gamyba, įrankių gamyba, Ericsson išaugęs pelnas.
                                Paskutinis taisė andyour; 2011.01.31, 11:18.

                                Comment


                                  Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
                                  Na sudomino mane čia silberis tokiu beatodairišku Švedijos ekonomikos garbinimu, kad net nusprendžiau paanalizuoti iš ko jie gyvena detaliau Ir net parengiau nedidelę studiją

                                  Economywatch pateikia tokią Švedijos ekonomikos struktūrą:

                                  Atvaizdas


                                  Kaip ir buvo galima laukti Švedijos ekonomika yra paslaugų ekonomika, kurioje pramonė sudaro gan nedidelę dalį. Kitaip sakant, panaši į kitų išsivysčiusių šalių ekonomikas. Todėl ir augimą pirmiausia turi sąlygoti paslaugų sektoriaus augimas.

                                  Ekonomifakta.se (o tai Švedijos pramonininkų ir darbdavių resursas) pateikia tokius istorinius Švedijos pramonės augimo indeksus (palyginimui parinkau Suomiją ir Vokietiją):

                                  Atvaizdas


                                  Kaip matyti Švedijos pramonė patyrė didžiausią kritimą 2009 lyginant su kitomis šalimis (kiek žiūrėjau ir lyginau, tai pats didžiausias kritimas tarp ES turtingųjų). Ir beto Švedija vienintelė šalis, kurios pramonės lygis nukrito į 1998/1999 metus. Juokais, tai net ir Lietuvos pramonė taip žemai nepuolė ) Deja ten nėra 2010 metų duomenų.

                                  Gauti naujausią informaciją yra be abejo sunkiausia. Čia man pavyko rasti resursą SwedishWire.

                                  Taigi SwedishWire 2010 spalį pateikė tokias prognozes:

                                  The service industries will contribute strongly to the Swedish economy growth in the next few years and domestic demand will play a greater role in the current recovery than after previous economic downturns, the National Institute of Economic Research said Wednesday.

                                  Hmm, vidaus paklausos didėjimas. Kitame straipsnyje pateikiama optimistinė reliacija, kad Švedijos eksportas III 2010 ketvirtį išaugo 14 proc. Toliau tame pačiame straipsnyje puikios reliacijos apie konkurencingą Švedijos pramonę ir jos puikias perspektyvas. Bet sekančios pastraipos paskutinis sakinys skamba taip: "At the same time Swedish imports grown by 22 percent". Ir vėl kažkaip analitinis protas generuoja klaustukus ...

                                  Na ir programos vinis - tai šis straipsnis iš ten pat:
                                  http://www.swedishwire.com/economy/7...rs-on-the-rise

                                  Ką matome ? Per metus 2009 lapkritis - 2010 lapkritis Švedijos pramonė išaugo 12 procentų. Tikrai neblogai. Ir svarbiausia, kad pateiktas atskirų šakų augimas. Didžiausią augimą parodė automobilių pramonė, net 40 proc. Puikus skaičius, bet man atrodo, kad toks augimas rodo tik tai, kad 2009 metais automobilių pramonė paprasčiausiai gulėjo ant šono. Kiek augo Švedijos pramonė atmetus automobilius būtų išties įdomu pamatyti.

                                  Na o kitus skaičius patys paanalizuokite
                                  Ačiū už įdomią apžvalgą. Iš tiesų, krizės pradžia Švedijoje buvo lydima nemenko nuosmukio, tačiau jau sekantį ketvirtį ekonomika atsitiesė ir pradėjo stiebtis aukštyn. To priežastis buvo ne tik vidaus vartojimo skatinimas, bet ir eksporto į mažiau krizės paveiktas rinkas (Lotynų Ameriką, Azijos valstybes) didinimas (Švedijos ekonomika gana stipriai priklausoma nuo prekių eksporto). Nežinau, ar labai didelių nuostolių 2009 metais patyrė visos pramonės įmonės, bet krizės laikotarpiu labai daug lėmė ir žmonių optimizmas bei nesumažėjęs vartojimas. Neslėpsiu, po pusmečio studijų grįžęs Lietuvą, jaučiau didelę nuotaikų permainą ir savotišką apatiją.
                                  Paskutinis taisė Silber418; 2011.01.31, 13:02.

                                  Comment


                                    Parašė blitz Rodyti pranešimą
                                    Švedija yra kieta, turtinga šalis, su dideliu BVP vienam gyventojui, teigiamu einamosios sąskaitos balansu, kietu eksportu (vienam žm. eksportuoja daugiau nei Vokietija), turi daug FOREX rezervų ir dar sugeba augti. Tavo analizės knisasi detaliai po ten, po kur knistis nereikia. Bendra statistika atspindi situaciją kur kas geriau.

                                    http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...rts_per_capita

                                    http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...centage_of_GDP

                                    http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...PP)_per_capita

                                    http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...hange_reserves

                                    ir tt.

                                    Švedija yra kieta ekonomika, dėl neturėtų niekam kilti jokių abejonių.
                                    Na, Švedija nėra labai top'inė valstybė (dažnai reitingus mažina dideli mokesčiai ir pan.), tačiau džiugu tai, jog joje gerovė sukurta valdžios bei gyventojų tarpusavio bendradarbiavimo būdu, kas buvo pavyzdžiu ir kaimyninėms valstybėms.
                                    Beje, neveltui Davoso Pasaulio ekonomikos forume atskirai nagrinėtas Švedijos ekonomikos modelis. Naujasis Švediškasis modelis vėl tampa madingu ir vakariečiai mielai nori konsultuotis su kolegomis iš šiaurės.

                                    P.S. tas pats 'Forex' bankas 1927 m. buvo įkurtas Stokholme.
                                    Paskutinis taisė Silber418; 2011.01.31, 13:26.

                                    Comment


                                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                      O kaip mums tapti kietais? Padariau greitą apžvalgą, wikipedijoje radęs stambiausių įmonių sąrašą. Susidarė įspūdis, kad Švedija tai antra Vokietija. Atsižvelgiant į mažą gyventojų skaičių, tai jau tikrai nusipelno lygiuotis Labai nustebino Scania, atsigaunanti Volvo grupė, farmacija, vis dar konkurentabili popieriaus gamyba, įrankių gamyba, Ericsson išaugęs pelnas.
                                      Na, kaip Vokietija buvo krizės laikotarpiu. O brand'ų, ko gero, turi daugiau negu tikiesi.
                                      Beje, nepamirškime ir pasiekimų socialinėje sferoje. Vokietija dar tik mėgina pritaikyti švedų patirtį ir metodus, taikytus 1970 - aisiais.
                                      Paskutinis taisė Silber418; 2011.01.31, 12:59.

                                      Comment


                                        Autoplius.lt: pernai parduota naudotų automobilių už 3,6 mlrd. Lt
                                        Per 2010 m. naudotų automobilių parduota už 3,6 mlrd. Lt, t.y. maždaug penktadaliu daugiau nei užpernai. Automobilių prekybos rinka itin sparčiai atsigavo metų pabaigoje, kai vien per spalį–gruodį Lietuvoje už 1,2 mlrd. Lt parduota 113.000 naudotų lengvųjų automobilių, t.y. 57% daugiau nei atitinkamu metu užpernai.

                                        Tokius skaičius pateikia transporto skelbimų tinklalapis Autoplius.lt remdamasis savo ir VĮ „Regitra“ duomenimis.

                                        2010-ais Lietuvoje parduoti 359.000 naudotų automobilių, t.y. 22% daugiau nei 2009 m. Jų vertė siekia 3,6 mlrd. Lt. Už kokią sumą buvo parduota naujų automobilių 2009 m. – bendrovė duomenų neturi, nes užpernai rinkos vertės neskaičiavo.

                                        „Naudotų lengvųjų automobilių sandorių skaičius Lietuvoje nuosekliai augo visus keturis 2010 m. ketvirčius, ypač paskutinįjį. Pagrindinės šio augimo priežastys – į šalį įvežta daugiau automobilių, daugiau jų parduota ir į kitas šalis, taip pat aktyviai vyko anksčiau šalyje jau registruotų automobilių pardavimai, t. y. perpardavimai“, – pasakoja Viktoras Daukšas, Autoplius.lt vystymo vadovas.

                                        Vidutinė automobilio kaina, tinklalapio duomenimis, pernai buvo – 10.100 Lt, o spalį-gruodį – apie 10.500 Lt, t.y. 7% didesnė nei trečiąjį ketvirtį.

                                        Pernai paskutinį ketvirtį į Lietuvą įvežti 31.900 naudotų automobilių nuolatinei registracijai, tai - 68% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais.

                                        42% automobilių spalio–gruodžio mėnesiais importuota iš Vokietijos, 15% iš Italijos, 14% iš Prancūzijos.

                                        „Regitros“ duomenimis, 2010 metais daugiausia parduota „VW Passat“ automobilių, „VW Golf“ ir „Audi 80“ modelių automobilių.
                                        Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                                        Comment


                                          Lietuva 3 kartus lenkia Europos sajungos vidurki. Neblogai?

                                          Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                          O kaip mums tapti kietais? Padariau greitą apžvalgą, wikipedijoje radęs stambiausių įmonių sąrašą. Susidarė įspūdis, kad Švedija tai antra Vokietija.
                                          Imesk ta sarasa cia.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X