Ekonomikos naujienos

[senasnamas]

Dar šiek tiek apie auksą.

Klauso pilkoji mase, kuri pirks auksa is visokiu lombardu ir carines bevertes monetas.

Būtent carinės ir kitokios aukso bei sidabro monetos daug labiau vertos dėmesio nei vadinamas investicinis (popierinis) auksas. Monetos brangsta ne tik dėl to, kad jos pagamintos iš tauraus metalo, jos dar turi ir numizmatinę vertę, kuri metams bėgant tik kyla. Problema tik ta, kad fizinį auksą sudėtinga laikyti. O investicinis auksas vertingas tol, kol darniai funkcionuoja visos institucijos. Prasidėjus dideliems neramumams ar karams tai tebūtų tik bevertis popierius, už kurį nepavyktų nieko gauti. Be to, į investicinį auksą gali priplūsti tiek spekuliacinių pinigų, kiek fiziškai to aukso net nėra išgauta. Kitaip sakant, atitinkamo investicinio popieriaus turėjimas nebūtinai garantuoja teises į realų auksą.

Dabar auksas tam jau nebenaudojams yra kitos medziagos,o aukso verte liko tik tokia kiek ji zmones pirks kaip papuosala. Strategines reiksmes jis jau nebeturi.

Vyriausybės savo rezervuose auksą laiko turbūt tam, kad atėjui bėdai galėtų prigaminti papuošalų savo piliečiams . Tarkim, žlugus valiutų sistemai vėl būtų gręžiamasi į auksą ir nauji piniginiai vienetai kuriami ant aukso pagrindo. Nėra kito dalyko, turinčio tokią neginčijamą vertę. Ir visai nesvarbu, kiek to aukso sunaudojama praktiškai. Vakarų ekonomikoje didžiausi iškrypimai ir prasidėjo, kai buvo atsisakyta aukso standarto ir prispaudinta beverčių valiutų.
O ar šiuo metu yra aukso burbulas paaiškės po keleto metų . Pavyzdžiui, investavus į Danske platinamą aukso fondą per patį krizės įkarštį 2008 m. rugsėjį, pelnas šiuo metu siektų 119 proc. . Bet kreivė paskutiniu metu iš tikrųjų kyla pernelyg stačiai, anksčiau ar vėliau tokiu pat statumu gali ir nusileisti.

[andyour]

Vyriausybės savo rezervuose auksą laiko turbūt tam, kad atėjui bėdai galėtų prigaminti papuošalų savo piliečiams . Tarkim, žlugus valiutų sistemai vėl būtų gręžiamasi į auksą ir nauji piniginiai vienetai kuriami ant aukso pagrindo. Nėra kito dalyko, turinčio tokią neginčijamą vertę. Ir visai nesvarbu, kiek to aukso sunaudojama praktiškai. Vakarų ekonomikoje didžiausi iškrypimai ir prasidėjo, kai buvo atsisakyta aukso standarto ir prispaudinta beverčių valiutų.

O kuom auksas padengtas?

[ViR2]

Dar šiek tiek apie auksą.

Būtent carinės ir kitokios aukso bei sidabro monetos daug labiau vertos dėmesio nei vadinamas investicinis (popierinis) auksas. Monetos brangsta ne tik dėl to, kad jos pagamintos iš tauraus metalo, jos dar turi ir numizmatinę vertę, kuri metams bėgant tik kyla. Problema tik ta, kad fizinį auksą sudėtinga laikyti. O investicinis auksas vertingas tol, kol darniai funkcionuoja visos institucijos. Prasidėjus dideliems neramumams ar karams tai tebūtų tik bevertis popierius, už kurį nepavyktų nieko gauti. Be to, į investicinį auksą gali priplūsti tiek spekuliacinių pinigų, kiek fiziškai to aukso net nėra išgauta. Kitaip sakant, atitinkamo investicinio popieriaus turėjimas nebūtinai garantuoja teises į realų auksą.

Klysti pats esu numizmatas ir galiu uztikrint, kad numizmatine prasme "nikoleskes" yra bevertes, vertos tiek, kiek vertas metalas O monetos, kurios paprastai jau turi numizmatine verte, pastaroji vertinama kelis ar keliolika kart daugiau nei metalo verte

[senasnamas]

Nestandartinis straipsnis Respublikoje - tiesiai pasakyta tai, apie ką seniai kalbama neoficialiai:
Fondas pasaulį skandina doleriuose

16 trilijonų JAV dolerių, arba 38,24 trilijono litų, - tiek kreditų oficialiai Federaliniu rezervų fondu (FRF) vadinamas JAV centrinis bankas per krizę slapčiomis suteikė su juo susijusioms finansinėms institucijoms nežinant nei Amerikos prezidentui, nei Kongresui. Tai išsiaiškino JAV Senato audito komisija.

Latvių ekonomistas drąsus :

FRF yra tas bankas, kuriam iki ausų prasiskolinusios pačios Jungtinės Amerikos Valstijos. Ir tik naivuolis gali manyti, kad Ameriką valdo jos prezidentas, Senatas ar Kongresas. Iš tikrųjų sprendimai priimami siaurame finansininkų ratelyje, jie ir yra tikrieji FRF savininkai. O JAV Vyriausybė ir įstatymų leidėjai tik klusniai vykdo įsakymus.

Maža to, įmetus į rinką trilijonus niekuo nepadengtų JAV dolerių, jau dabar kenčia visas pasaulis. Manote, atsitiktinai kyla aukso, naftos, kitų energijos žaliavų kainos?

Antroji krizės banga bus daug skaudesnė nei pirmoji. O su FRF susijusios korporacijos supirks prie bankroto ribos atsidūrusias valstybes, dar likusias perspektyvias pasaulio įmones. Už tuos pačius trilijonus, kuriuos korporacijoms slapčia skolina Amerikos bankas.

Kitokio scenarijaus ir sunku tikėtis, kai pinigų spausdinimas privačiose rankose.

[andyour]

Jis pats išgalvojo to audito išvadas? Kur faktai?

O su FRF susijusios korporacijos supirks prie bankroto ribos atsidūrusias valstybes, dar likusias perspektyvias pasaulio įmones.

Perspektyvios įmonės nebankrutuoja ir gero verslo niekas neparduoda

[John]

Petras kalba apie US Treasury yelds'us, aukso kainą ir, jo teigimu, neegzistuojantį aukso burbulą (!), prekybos balansą, JAV konkurencingumą, FED'o problemas ir kt.

[John]

Kitokio scenarijaus ir sunku tikėtis, kai pinigų spausdinimas privačiose rankose.

Kaži, ar tikrai antroji banga bus "daug skaudesnė"? Ar yra kokių nors istorinių duomenų (kad ir paskutinių 5-10 metų), kurie rodytų prekybos proporcijas tarp JAV, ES, Kinijos, Indijos, Pietryčių Azijos, Lotynų Amerikos, Ruijos ir t.t. Negi, tarkim, ES/Vokietijos prekybos apimtys su JAV proporciškai didėjo per paskutinius kelis metus? Kažkaip būtų labai sunku tuo patikėti. Pasaulis kaip tik turėjo stengtis labiau engagintis su Azija, o ne didinti priklausomybę nuo dūstančių JAV.

[senasnamas]

Jei nepatinka Respublika, galima skaityti Washington Post:
http://www.washingtonpost.com/busine...nSI_story.html
Aha, neparduoda - viską lemia siūloma suma. Šviežias Sanito pardavimo sandoris:
http://iq.lt/svarbus-straipsnis/kana...pininkavo-seb/
Fermento pardavimas:
http://www.fermentas.lt/lt/visuomene...nts_item_id=45
Vos tik įmonė pasidaro verta dėmesio, sulaukia stambiųjų susidomėjimo ir yra nuperkama.

[andyour]

/\ tokiam verslo tipui reikia kone milijardinių inveticijų, tad nenuostabu, kad stambesni nupirko. O tu man taip ir neatsakei į klausimą, kuo padengtas auksas

[senasnamas]

Senovės inkams, egiptiečiams ir romėnams dėl aukso vertės nekildavo jokių klausimų. Tikriausiai buvo kvaili taip vertindami tą geltoną metalą . O šiandienos "išminčių" kišenės pilnos spalvotų popierėlių, kuriuos galima išmainyti į prekes, todėl atrodo, kad tuose popierėliuose glūdi savaiminė vertė. Bet užtenka pažiūrėti, kiek per istoriją tų spalvotų popierėlių buvo prileista, kiek jų žlugo, kaip krisdavo jų vertė. O auksas buvo naudojamas ir vertinamas prieš keletą tūkstantmečių, vertinamas šiandien ir bus vertinamas tada, kai euras ar doleris bus seniai išnykęs ir pamirštas. Aukso vertė yra patikrinta per šimtmečius, nėra jokių priežasčių, kad jis staiga taptų bevertis.

[deep'as]

Petras kalba apie US Treasury yelds'us, aukso kainą ir, jo teigimu, neegzistuojantį aukso burbulą (!), prekybos balansą, JAV konkurencingumą, FED'o problemas ir kt.

Youtube video

Aukso kaina per paskutinius tris metus pekilo vidutiniskai 80% procentu, o su auksu susijusiu imoniu akcijos tik 10%. Anot Petro tai irodo jog aukso kaina nera burbulas nes tarp investuotoju yra nemazai baimes pirkti akcijas o ne vien godumas.

Na nezinau kaip galima padaryti tokia isvada ir kokia logika cia reikia vadovautis. Mano supratimu sitie du faktai ir skaicia kaip tik parodo burbalas aukso kainoje jau neblogai ipustas, taigi smart money dabar tikrai neperka aukso, dabar auksa perka tik fear money, o smart money pirko 5 ir daugiau metu atgal ir dabar zvalgosi tinkamesnes progos nusimesti ir pasiimti 5x pelna.

[ViR2]

manau, kad del aukso kainos pagristumo jau ganetinai aiskiai viskas aptarta, beliko atspeti KADA As statyciau, kad aukso "griutis" turetu buti antra 2012 ketvirti

[andyour]

Ar čia organizuojamos lažybos ekonomikos temoje?

[John]

manau, kad del aukso kainos pagristumo jau ganetinai aiskiai viskas aptarta, beliko atspeti KADA As statyciau, kad aukso "griutis" turetu buti antra 2012 ketvirti

Auksas smarkiai kris tada, kai ims smarkiai kilti JAV ekonomika (t.y. ne iš QE ir žemų interest rates'ų). Kadangi to tikriausiai nebus, tai auksas liks "safe haven". Čia bent jau dėl JAV.

Daugiau kažkokių priežasčių, kodėl auksas turėtų labai staigiai kristi lyg ir nėra. Kinijos ekonomika laikosi ir tikriausiai laikysis nepaisant propagandos Vakarų spaudoje apie "jau tuoj tuoj sprogsiantį burbulą", kas reiškia, kad kažkokio labai staigaus investuotojų antplūdžio ten irgi nebus, kurie paliktų auksą ir persimestų ten.

Gal tik ES šiek tiek labiau kils? Bet čia tikriausiai irgi nebus labai staigių permainų. Taip kad su auksu gali būti visko. Labai gali būti, kad tas burbulas ir nesprogs 2012 arba tiesiog stagnuos tam tikrame taške ir lauks rimtesnių pakitimų amerikoje, arba lėtai mažės. O tikros griūties galime ir nesulaukti.

[andyour]

Senovės inkams, egiptiečiams ir romėnams dėl aukso vertės nekildavo jokių klausimų. Tikriausiai buvo kvaili taip vertindami tą geltoną metalą .

Ne, tie primatai žibėjo intelektu

O šiandienos "išminčių" kišenės pilnos spalvotų popierėlių, kuriuos galima išmainyti į prekes, todėl atrodo, kad tuose popierėliuose glūdi savaiminė vertė.

Niekas "popierėlių" ir nelaiko, o investuoja į verslą, NT, žaliavas.

O auksas buvo naudojamas ir vertinamas prieš keletą tūkstantmečių, vertinamas šiandien ir bus vertinamas tada, kai euras ar doleris bus seniai išnykęs ir pamirštas. Aukso vertė yra patikrinta per šimtmečius, nėra jokių priežasčių, kad jis staiga taptų bevertis.

Šiais technologijų laikais auksas tai tik retas metalas. Labai primityvu taikyti akmens amžiaus laukinių patirtį šiuolaikiniame pasaulyje. Tie kas tą auksą galėtų įpirkti/supirkti, nepanaudos savo interjere ar papuošalams, nes tai būtų visiška beskonybė. Auksą kasa mašinos, ne rankomis žmonės, kaip tavo minėtoje senovėje.

[senasnamas]

Šiais technologijų laikais auksas tai tik retas metalas. Labai primityvu taikyti akmens amžiaus laukinių patirtį šiuolaikiniame pasaulyje.

Ne retas, o brangusis metalas . Turbūt stambiausias šiuolaikines šalis valdo laukiniai, kad laiko tokius aukso rezervus - šalių dešimtukas pagal turimus aukso rezervus:
http://www.telegraph.co.uk/finance/p...-reserves.html
Iš viso 50 proc. aukso sunaudojama juvelyrikoje, 40 proc. investavimui ir 10 proc. pramonėje.
Vien indai superka 25 proc. metinės pasaulio aukso pasiūlos. Kadangi Indija sparčiai vystosi, tai ir aukso jai reikės vis daugiau. Paskutiniais metais išaugo investicinio aukso paklausa ir augs toliau, jei šalys toliau skęs skolose ir be saiko spausdins popierinius pinigus.

[Wycka]

Šiais technologijų laikais auksas tai tik retas metalas. Labai primityvu taikyti akmens amžiaus laukinių patirtį šiuolaikiniame pasaulyje.

Ne retas, o brangusis metalas.
Vien indai superka 25 proc. metinės pasaulio aukso pasiūlos. Kadangi Indija sparčiai vystosi, tai ir aukso jai reikės vis daugiau. Paskutiniais metais išaugo investicinio aukso paklausa ir augs toliau, jei šalys toliau skęs skolose ir be saiko spausdins popierinius pinigus.

O kiek aukso šiandien turi Lietuva? Ir kiek rezervų Lietuva ir kitos valstybės turi sidabru, platina, brangakmeniais?

[ViR2]

Auksas smarkiai kris tada, kai ims smarkiai kilti JAV ekonomika (t.y. ne iš QE ir žemų interest rates'ų). Kadangi to tikriausiai nebus, tai auksas liks "safe haven". Čia bent jau dėl JAV.

Ar tikrai?

Kaip matom kilimas jau darosi parabole, o kas dar idomiau... Labai primena apatini paveiksliuka


Manyciau, kad burbulas nesumus visu laiku rekordines aukso kainos (2358usd islyginus sezoniskuma ir infliacija) pasiektos 1980taisiais.
Pakilsim gal dar kokia savaite, tada ciuosim 10-15%, poto vel paduos namu seimininkiu pinigu ir galiausiai grisim i normalia vaga su kazkur 1.100-1.200 ribomis
Aukso, kaip saugaus kampelio, vaidmuo baigesi tada, kada pagrindiniai instituciniai investuotojai issipardave ir pradejo pirkt namu seimininkes, taksistai ir kiti nieko nesusigaudantys asmenys

[LC.]

Įdomu, ar turėsim dar vieną lavoną, ar klestintį šaldymo įrangos gigantą?

Alytaus „Snaigę” gaivins rusai
2011 rugpjūčio 22 d.
07:51

Alytaus šaldytuvų gamyklą „Snaigė" siekia įsigyti kompanija iš Kazanės miesto Rusijoje. Šaldymo įrangos gamintojai jau spėjo įvertinti Alytaus darbininkus, o dabar nagrinėja finansinius dokumentus.

„Lietuvos ryto" žiniomis, į vienintelę Baltijos šalyse šaldytuvų gamyklą „Snaigė" nusitaikė viena didžiausių Rusijos šaldymo įrangos ir vitrinų gamybos kompanijų „Polair".

Kompaniją valdo Rusijos turtuolis Aleksejus Kovalčiukas, kapitalą susikrovęs iš prekybos spalvotaisiais metalais.

Apie derybas dienraščiui netiesiogiai patvirtino ir „Polair" atstovai.

„Kol derybos nebaigtos, mes negalime atskleisti daugiau detalių", - teužsiminė kompanijos atstovė Marina Kuzmina.

Kad „Snaigė" sulaukė strateginio investuotojo, šių metų liepos 22 dieną pranešė įmonės vadovas Gediminas Čeika. Tačiau jis atsisakė įvardyti investuotojo vardą.

Pranešta, kad „Snaigės" akcininkai - keturi investiciniai fondai - sudarė preliminarią sutartį dėl 58,86 proc. akcijų pardavimo įmonei „Tetal Global Ltd".

Spėjama, kad ji buvo sukurta specialiai šiam sandoriui.

„Negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti", - atsakė G.Čeika į „Lietuvos ryto" klausimą, ar „Snaigę" ketina įsigyti Rusijos pramonės įmonė „Polair".

Tačiau jis pridūrė, kad derybos su strateginiu investuotoju vyksta sėkmingai. Galutinio rezultato tikimasi vėlyvą rudenį.

„Polair" bendrovės pagrindinė būstinė įsikūrusi Maskvoje.

„Polair" tiekia šaldymo įrangą parduotuvėms, restoranams, kavinėms, viešbučiams, pramonės įmonėms.

Rusijoje įmonė labiausiai garsėja savo šaldikliais.

Ši kompanija savo produkciją parduoda Rusijoje, kitose buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, Mongolijoje. „Polair" itin artimai bendradarbiauja su Italijos gamintojais - vienai didžiausių šios šalies gamintojų „Mondial Group" tiekia šaldymo įrangą.

Teigiama, kad gaminių kokybę prižiūri italai.

Kompanija pagal licencijas gamina šaldymo įrangą su Vakarų šalių prekės ženklais.

Kompanijos savininkas yra Rusijos turtuolis A.Kovalčiukas, susikrovęs turtus iš prekybos spalvotaisiais metalais.

Rusų žiniasklaidos duomenimis, 2001 metais jis į nugyventą sovietinę gamyklą investavo 15 milijonų JAV dolerių asmeninių lėšų ir prikėlė ją antram gyvenimui.

Šiais metais „Polair" tikisi pasiekti 200 milijonų JAV dolerių apyvartą. Šiuo metu bendrovė užima beveik pusę Rusijos šaldiklių rinkos.

Rusijos spaudai A.Kovalčiukas neseniai prasitarė, kad „Polair" netrukus žengs į buitinių šaldytuvų rinką.

Rinkos analitikai mano, kad jei „Snaigę" perimtų „Polair", lietuvių gamintojams tai būtų itin palanku.

„Pasinaudodami savo pardavimo kanalais Rusijoje jie platintų lietuviškus šaldytuvus. Galima sakyti, vėl prikeltų „Snaigės" vardą Rytuose ir paskirstytų savo veiklą.

„Snaigės" vardas nėra pamirštas Rusijoje. Prieš krizę alytiškiai šioje šalyje sėkmingai prekiavo šaldytuvais. Investuotojai tai gerai žino", - įsitikinęs investicinio banko „Finasta" Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas.

[Wycka]

/\ Kaži, o kas dabar negerai su „Snaige“? Juk buvo jau radę rinkas Vakarų šalyse.

„Snaigės" vardas nėra pamirštas Rusijoje. Prieš krizę alytiškiai šioje šalyje sėkmingai prekiavo šaldytuvais. Investuotojai tai gerai žino", - įsitikinęs investicinio banko „Finasta" Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas. Rinkos analitikai mano, kad jei „Snaigę" perimtų „Polair", lietuvių gamintojams tai būtų itin palanku.
„Pasinaudodami savo pardavimo kanalais Rusijoje jie platintų lietuviškus šaldytuvus. Galima sakyti, vėl prikeltų „Snaigės" vardą Rytuose ir paskirstytų savo veiklą.

Tai ir iki krizės buvo antra gamykla Kaliningrado srityje, iš kur šaldytuvai ir šaldikliai keliaudavo į NVS šalis. Ta gamykla krizės metu buvo sustabdyta, ir neteko užfiksuoti, kad jos veikla būtų atnaujinta. Tai koks tikslas parsiduoti rusams dėl Rusijos rinkos, jeigu galima atnaujinti gamyklą pačioje Rusijoje? Spėju, laiku nesusitvarkė su krize ir dabar žiauriai trūksta apyvartinių lėšų.