Imigrantų gyvenimas Lietuvoje

[Ametistas]

kol kas man keista matyti negrų šeimynėlę mūsų gatvėse. labai nejaukiai jie atrodo savo spalvingais drabužėliais bendroje pilkai tamsioje masėje

Gal konservatyvus žmogus esi. Ir iš tų, kurie apie nežinomą žmogų labiau linkę galvoti negatyviai (gal koks vagis?), o ne teigiamai, kaip vakariečiai
Mano nuomone, kuo daugiau Lietuvoj imigrantų, kuo įvairesnių žmonių - tuo sveikiau visuomenei, nes ji pamažu bus priversta elgtis ir mąstyti socialiai.

[nepolitikas]

kol kas man keista matyti negrų šeimynėlę mūsų gatvėse. labai nejaukiai jie atrodo savo spalvingais drabužėliais bendroje pilkai tamsioje masėje

[index]

Gal nepradėkim jau su ta istorija...
Manau ši tema yra ne apie tautas, o apie konkrečius žmones, atvykusius ar atvykstančius į Lietuvą laikinai arba nuolat gyventi maždaug nuo 1990 metų.

Man artimai teko susidurti tik su sovietmečio imigrantais (Čia neskaitant laikinai užklystančių ). Viena iš jų gruzinė, atvykusi kažkada 80-tais ir ukrainietis, dar vaikas atvažiavęs su tėvais apie 70-us. Abu puikiai integravęsi ir reiktų gerai pasistengti, kad suprastum, kad ne letuviai.

O dėl naujųjų imigrantų tai taip artimai susidurti neteko, bet susidariau labai teigiamą įspūdį apie italus (Puikiai kalba lietuviškai, suka versliuką, bei jų kavinės yra vienas iš retų atvejų, kur gali gauti geros kavos ). Taip pat neblogos nuomonės esu apie kinus, vienintelė problema, kad jie gana prastai kalba lietuviškai ir dažnai net nesistengia išmokti. Kelis kartus teko pastebėti vaikus važiuojančius į (kažkodėl) rusų mokyklą.

[oranger]

Tuo pačiu o kaip vertinti istorijos vingiuose Lietuva užsilikusius Klaipėdos krašto vokiečius ir Vilniaus krašto lenkus? Imigrantai ar autochtonai? O nuo XIVa.-XVIa. Lietuvoje gyvenantys totoriai, karaimai, žydai ir čigonai?

Gal nepradėkim jau su ta istorija...
Manau ši tema yra ne apie tautas, o apie konkrečius žmones, atvykusius ar atvykstančius į Lietuvą laikinai arba nuolat gyventi maždaug nuo 1990 metų.

[Gytaz]

O pas mus mokykloj daug metų dirbo budėtojas iš Šri Lankos. Fainas žmogelis, visų buvo mėgimas ir pats visus mėgo, stengdavosi visiem būti geras. Ir mokiniai jam dažnai būdavo geri - cigaretėm vaišindavo. Nesu tikras, bet atrodo, kad vėliau jis baigė kažkokius mokslus ir pradėjo dirbti IT srityje, bet nežinau, ar iki šiol gyvena Lietuvoje. Kalbą tais laikais, kai dar mokykloj mokiaus, kažkiek buvo pramokęs, suprasdavo, ką sakom, bet pats suregzt taisyklingo sakinio dar nelabai sugebėdavo.

[Wycka]

Jeigu imigrantais vadinsime tuos žmones, kurie čia atvyko tik daryti verslo ar laikinai padirbėti (o ne nuolat gyventi ir čia auginti savo vaikus), tai egzotiškiausias mano sutiktas žmogus buvo Čilėje gimęs Švedijos pilietis. Dirbo Vilniuje restorano vyr. virėju (beje, kartu su Linu Samėnu), bet buvo mažakalbis, todėl nedaug teko bendrauti. Sakyčiau gana kuklus ir lėtas žmogelis. Girdėjau kalbant tik švediškai ir angliškai. Nustebino, kad kartą prasitarė, kaip jis nenori ir net nekenčia vaikų, nes jie daug rėkia ir visko reikalauja. Kolegės merginos tarstelėjo, kad ir pats kažkada buvai vaikas. Šis atsakė, kad buvo labai geras ir tylus vaikas, todėl netiki, kad jo vaikai bus tokie patys ramūs koks jis pats buvo vaikystėje.
Kiti buvo švedai, berods trys. Netiesa, kad visi švedai iš prigimties yra socialdemokratinių pažiūrų. Šie kaip tik galvojo tik kaip kuo daugiau išpešti pelno ir tuos pinigus išleisti naktiniuose klubuose Gedimino pr.. Iš dalies du iš tų trijų subankrotino restoraną Ne, restoranas neužsidarė, tik 'linksmuoliai' turėjo greitai ir gana pigiai parduoti savas akcijas.
Dar esu bendravęs su japonu Fumito Tomoi, bet kadangi jį daugelis pažįsta iš tuo metu kultinės laidos „Takeši pilis“, todėl nesiplėsiu. Tiesiog man pasirodė, kad Fumito nori būti Lietuvos patriotu.
Su imigrantais iš Rytų pusės yra sudėtingesnės istorijos.
Mano mamos draugė ir buvusi bendradarbė yra iš Ukrainos. Sovietmečio pabaigoje ištekėjo už vyro lietuvio, atvažiavo dirbti į Panevėžį, atsivežė dar mažametį sūnų Romą, abu puikiausiai be jokio akcento išmoko lietuvių kalbą (kaip ji pati sakė, kalbą išmoko per nepilnus 3 metus, nors žinant to meto geopolitinę situaciją, galėjo puikiausiai dirbti ir gyventi ir nemokėdama lietuvių kalbos). Šiandien ji dirba kitame darbe, nors tikriausiai jau gauna pensiją, o sūnus grįžo į Ukrainą, vedė ukrainietę, lyg tai turi nuosavą autoservisą. Maždaug dukart į metus lanko mamą.
Kita mamos draugė sakosi esanti lietuvių kilmės, nors lietuviškai beveik nekalba. Jos tėvai tremtiniai, po Stalino mirties leido išvykti iš lagerio, bet neleido grįžti į Europinę TSRS dalį. Apsigyveno ar tik ne Dagestane. Ištekėjo už ruso (dėl ko tėvai iki mirties nenorėjo jai atleisti), susilaukė sūnaus ir dukters. Vyras dirbo milicijoje. Vieną dieną jis negrįžo namo, taip ir iki šiol yra dingęs be žinios. Kai prasidėjo karas Čečėnijoje, ji susirinko daiktus ir vaikus, rado giminaičių Lietuvoje ir atsikraustė čia. Sūnui buvo jau 16 metų, todėl bijojo, kad užsitęsus karui jis bus paimtas į kariuomenę ir siunčiamas į frontą. Abu vaikai lietuvių kalbą mokėjo tik epizodiškai, tačiau atvykę į Panevėžį išmoko per metus, dabar abu studijuoja. Deja, daugiau apie tai nieko nežinau...
Žinoma, tai visi imigrantai, su kuriais susidūriau, tačiau su kitais neteko artimiau pabendrauti. Beveik dauguma imigrantų yra arba lietuves vedę exTSRS karininkai arba žmonas-ruses į Lietuvą atsivežę lietuviai, tarnavę Raudonojoje armijoje.
Tuo pačiu o kaip vertinti istorijos vingiuose Lietuva užsilikusius Klaipėdos krašto vokiečius ir Vilniaus krašto lenkus? Imigrantai ar autochtonai? O nuo XIVa.-XVIa. Lietuvoje gyvenantys totoriai, karaimai, žydai ir čigonai?

[Maarko]

man taip pat teko susidurti šiek tiek su imigrantais - vienas buvo irakietis (o gal irenietis - nesvarbu), bet nuo vaikystės gyvenęs švedijoj, vienas iš arabų Kaune odontologojos/medicinos besimokančių, tai susikalbėti buvo labai sudėtinga, ne dėl kalbos barjero (angliškai kalėjo gana gerai), bet dėl labai skirtingo požiūrio, kadangi reikalas sukosi apie pinigus tai labai pasijautė skirtingas to paties dalyko suvokimas, kultūrų skirtumai ir pan. žodžiu išsiskyrėm ne gražiuoju. Ir su italais taip pat teko susidurti, tai žmonės linksmai gyvena, turi Vilniuj restoraną, kala babkes ir vargo nemato, nors amžiaus jau gerokai virš 30, bet tūsinasi po klubus su jaunom lietuvaitėm ir džiaugiasi gyvenimu čia tas imigrantų gyvenimas labai skirtingas, kas tinka vienam - kitam netinka ir atvirkšiai, kad Lietuvos visuomenė kaip darinys turi rimtų problemų tai yra faktas, o ar užsieniečiai į tai gilinasi ir ar tas problemas mato tai jau priklauso nuo kiekvieno atskirai, ir niekaip negalima sakyt, kad visiems yra vienaip arba kitaip

[oranger]

Man asmeniškai teko bendrauti su keliais atvykėliais.
Mažas reziume:

Du ukrainiečiai:
vienas nepritapo, neišmoko kalbos, išvyko atgal į Ukrainą
antras visai neblogai integravosi, bet su lietuvių kalba turėjo sunkumų, dėja neseniai netikėtai mirė

Du italai:

abudu puikiai jaučiasi Lietuvoje, išmoko lietuviškai labai gerai, apskritai italai Lietuvoje gali būti pavyzdys šiuo klausimu

Baškiras iš Rusijos:

bandė daryti biznį, nepavyko, kalbos neišmoko, išvyko į Baltarusiją, ten gyvena, bet Lietuvai turi daug sentimentų

Lenkas:

neblogai pramoko lietuviškai, turi verslą, bet bendrauja daugiausiai su vietiniais lenkais

Kinas:

pasikeitė vardą į Petras , bet kalba tik rusiškai, kažką čia studijavo, bet nenustebčiau jeigu jau išvažiavo iš Lietuvos

[taspac]

Kauno MacDonalde bent anksciau dirbo imigrantas indu/arabu tautybes. Snekantis lietuviskai, normaliai aptarnaujantis ir pan. Aisku jautesi tas jo akcentas gan smarkiai.
Kaune, prekybos centre Savas, Cili picerijoje, dirbo valytoja juodaode moteris, karta maciau kad ja i darba su masina atveze taip pat juodaodis vyras. Numeriai buvo masinos nelietuviski.
Na ir aisku dauguma kaunieciu ko gero zino Kaune "Tarp geliu" dirbanti juodaodi husara.

Visi atvejai nieko neissisiskiriantyus, normalus dirbantys zmones. Tik tiek, kad matosi jog ne vietiniai.

[Al1]

Ar Lietuvai reikalingi imigrantai iš kitų šalių?

Aš atsakiau. Taip, tai būtinybė.

Būtinybė yra šalies gyvenimą sutvarkyti taip, kad Lietuvos piliečiams nereikėtų emigruoti. Tada žiūrėti, ar mums reikia šiek tiek įsileisti imigrantų, ar nereikia. Ir kokius ir iš kur įsileisti, o kokių nepageidauti.

[oranger]

Būtų klausimas visiems.

Ar teko susidurti su imigrantais Lietuvoje? Kokios patirtys? Kaip jūs vertintumėt jų požiūrį į Lietuvą? Kaip skiriasi skirtingų tautų imigrantai. Pasakojam, pasakojam...

[oranger]

DeSadai, o iš kur tu atvykai? Gal tu vis dėlto esi emigrantas iš Lietuvos, o ne imigrantas į Lietuvą?

[Edvard]

Ar Lietuvai reikalingi imigrantai iš kitų šalių?

Aš atsakiau. Taip, tai būtinybė.

[Wycka]

"Kitų imigrantų grupių srautai išlieka panašūs — apie 70 proc. jų sudaro Lietuvos piliečiai"
Kaip čia suprasti?

Spėju, kad kalbama apie dvigubą pilietybę turinčius arba Lietuvos piliečius, iki repatriacijos ilgą laiką gyvenusius (gal net nuo gimimo) užsienyje žmones. Ne paslaptis, kad gana daug pokario išeivių ir trmtinių, gražiausius metus gyvenę ir dirbę užsienyje (daugiausia JAV, UK, Vokietijoje ir Rusijoje), dabar jau sulaukę pensijos grįžta dar nors šiek tiek pagyventi tėvų ar senelių gimtinėje. Atkreipkite dėmesį, kad jie priskiriami „kitų imigrantų“ grupės srautui, t.y. jie neprašo leidimo dirbti.

[oranger]

"Kitų imigrantų grupių srautai išlieka panašūs — apie 70 proc. jų sudaro Lietuvos piliečiai"

Kaip čia suprasti? Grįžtantys lietuviai traktuojami kaip imigrantai?

[Wycka]

Lietuvoje tirpsta imigrantų gretos

Prieš trejetą metų itin dideli imigrantų srautai į Lietuvą šiemet susitraukė perpus. Statistikos departamento duomenimis, spalio mėnesį atvykimą į Lietuvą deklaravo 475 asmenys. Tuo tarpu per visus šiuos metus į Lietuvą imigravo 3,9 tūkst. žmonių, o tai 1,8 tūkst. mažiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir perpus mažiau nei 2008-aisiais.
Pasak Lietuvos socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro jaunesniojo mokslo darbuotojo Karolio Žibo, pagrindinės galimos imigracijos mažėjimo priežastys — drastiškai sumažėjęs darbo imigrantų ir sugrįžtančių lietuvių skaičius.
“Ekonominės krizė stipriai sumažino darbo imigracijos srautus. 2008m. Lietuvoje užsieniečiams buvo išduota 7719 leidimų dirbti, o 2009m. jų tebuvo 2239. Kitų imigrantų grupių srautai išlieka panašūs — apie 70 proc. jų sudaro Lietuvos piliečiai, apie 20–30 proc. trečiųjų šalių piliečiai ir 4–5 proc. Europos Sąjungos piliečiai”, — dėsto K.Žibas.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius užsieniečiams išduota dar mažiau — vos 1200 leidimų dirbti Lietuvoje (daugiausia krovininių vilkikų vairuotojams). Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu daugiausiai laikinų leidimų gyventi Lietuvoje turi Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos piliečiai.

[oranger]

Na, kadangi jau yra tema "Gyvenimas užsienyje", manau reikalinga ir tema apie imigrantų iš kitų šalių gyvenimą Lietuvoje. Tiesą sakant, net nežinau, ar tik nebūsiu toks vienintelis šiame forume, bet įsivaizduoju kad temoje galima būtų aptarti įvairiausias migracijos į Lietuvą aspektus.