LT-BY. Lietuvių - gudų santykiai. LDK palikimo dalybos

[micku]

Baltarusiu nemato JAV ir kiti NATO palydovai ir jie niekieno nepastebėti sutelktu kariuomenę prie LT sienų ir vieną ryta atsibundam, o Druskininkai jau Baltarusijoj. NATO sako: ech nepastebėjom, nu tiekto, kitą kartą būsim budresni

Labai panašiai, kaip anglai ir prancūzai padėjo lenkams prasidėjus II PK

[Franas]

Prie pat Druskininkų kažkoks baltarusiškas poligonas. Net nespėtų NATO sureaguoti.
http://wikimapia.org/#lat=53.9245596...&z=11&l=24&m=b

Kai tame poligone vyksta pratybos, Druskininkuose langai dreba. Tai bijom Batjkos už tai...

[artexs]

Kai tame poligone vyksta pratybos, Druskininkuose langai dreba. Tai bijom Batjkos už tai...

Kai vyks NATO pratybos pagal Baltijos šalių gynybos planą, Batjkai drebės kinkos

[Romas]

Zmicier /Зміцер blogas
2010.06.29

Нарвілішкі ў “Літувійскім апендыксу” як рэзервацыя: (...)
Norviliškės "lietuviškame apendikse" kaip rezervacija - sienos apsauga, spygliuotos vielos tvora, apleisti laukai ir sovietinių laikų fermos, kurių net nėra kam išardyti. Dieveniškių miestelyje vietoj Lenino ant jo postamento stovi neproporcingai mažo dydžio Mergelės Marijos skulptūra. (??)
Vietiniams gyventojams ir jų ūkiui tai vios ne vienintėlis būdas tolesniam šio regiono vystymui. Jei nebūtų sienos, visiems būtų geriau - ir šioje ir anoje sienos pusėje, bet, manau, Baltarusijoje jiems būtų gyventi geriau. O žiūrint iš politinio taško festivalsi nėra naudingas Lietuvai, nes normalaus baltarusio situacija su nykstančiais baltarusių gyventojais "rezervacijoje" negali nejaudinti.
Bet tai kol kas nedaro įtakos Baltarusijos užsienio politikai ir todėl festivalio aplankymas Baltarusijos pasiuntiniui Lietuvoje U.Dražynui (У. Дражын) reiškė tik dar vieną "varnelę" Lietuvos politikų ir verslininkų vizito į Baltarusiją fone.
Todėl veltui stengėsi p.Volskis (сп. Вольскі) kaip altoriaus fone (už scenos gal 50 metrų iki sienos) pažadinti savo kalba festivalyje viešinčių oficialių asmenų patriotizmą…
Yra gudai, bet nėra gudiškumo; yra mokyklos lenkams, lietuviams, ukrainiečiams, bet yra viena rusiškai kalbanti radijo stotis, nuo kurios visas sudrebi išgirdęs, kai didžėjus sako “на Беларусі столькі-та часу..”.
Ir išeinant seniams mes prarasime dalį savęs. Kol kunigas per vielos užtvaras kartu su savo ganoma kaimene Dievui siųs išlaisvinimą nuo kančių...

p.s. šita rezervacijos nuotaika buvo jaučiama aptvertame festivalio palapinių miestelyje. Vieno vakaro užteko, kad pajusti festivalio blizgesį ir dramatizamą visų problemų, kurios yra iškart už tvoros. Vėl norisi į festivalį, bet nesinori tokių be2gether'inių pojūčių

http://3miter.livejournal.com/

Į tuos netikslumus (ukrainietiška mokykla Dieveniškėse, M.Marijos skulptūra vietoj Lenino, kurio ten niekad nebuvo) galima būtų nekreipti dėmesio.

Bet kai kurie gudų nacionalistai, kaip šis Zmicier, turbūt svajoja, kada kokiose Dieveniškėse bus Gudija (nors tenykščiai save vadina kuo nori, tik ne gudais) ir kelią į šviesią ateitį rodys stovintis prieš bažnyčią Leninas...

[Romas]

Įdomus informacijos rinkinys apie Lietuvos tautines bendrijas

Dr. Grigorijus Potašenko
LIETUVOS BALTARUSIŲ KULTŪROS PAVELDAS

Šių dienų Lietuvoje baltarusiai – apie 42,8 tūkst. žmonių – yra trečia pagal dydį etninė grupė. Tačiau dėl savo mažiau pastebimos saviraiškos viešajame gyvenime kartais jie vadinami „tyliaisiais mūsų kaimynais“. Lietuvos baltarusių tapatumas ir jų kultūros paveldas nėra specialiai tirti.
(...)
XIX–XX a. pradžioje daugiaetninis Vilnius su ryškia katalikiška tradicija buvo svarbiu baltarusių traukos centru ir savotiška alternatyva rusiškai stačiatikiškam Minskui. 1897 m. dabartinėje Lietuvoje gyveno maždaug 10% baltarusių arba apie 270 tūkst. žmonių.
(...)
Lenkijai priklausantis Vilnius tarpukaryje, kaip ir XX a. pradžioje, buvo itin svarbus baltarusių tautinio judėjimo centras. Dabartinio Vilniaus krašto ribose gyveno daugiau kaip 27 tūkst. baltarusių. 1919–1944 m. Vilniuje veikė baltarusių gimnazija. Greta gimnazijos bazilijonų vienuolyno patalpose prie Aušros vartų buvo atidarytas baltarusių istorijos kraštotyros muziejus, kuriam 1921–1939 m. vadovavo politikas ir literatas Antonas Luckevičius.
(...)
Sovietmečiu susiformavo didžioji dalis dabartinės Lietuvos baltarusių bendruomenės, kuri tuomet neturėjo galimybių puoselėti savo tautinės tapatybės, kultūros ir beveik nebuvo organizuota. Maždaug pusė Lietuvos baltarusių sovietmečiu gyveno Vilniuje. (...) 1948 m. Lietuvos stačiatikių vyskupijoje iš 70-ties dvasininkų, diakonų ir psalmininkų buvo 28 baltarusiai (41 rusas ir 1 ukrainietis).

Tačiau sovietmečiu praktiškai nutrūko vietinių baltarusių ryšys ir tapatinimasis su senąja baltarusių (rusėnų) tradicija ir kultūros paveldu šių dienų Lietuvoje. Maža to, tada galutinai išnyko bendrumo jausmas tarp lietuvių ir baltarusių, gyvavęs šimtmečiais, ir paryškėjo lietuvių simpatijos latviams ir estams, o baltarusiai į Baltijos draugiją nebeįtilpo. Kartu sovietmečiu tarp baltarusių Lietuvoje buvo pastebimos kalbinės ir iš dalies kultūrinės asimiliacijos tendencijos (rusėjimas), nes 1989 m. 40,5% jų laikė baltarusių kalbą savo gimtąją ir 53,5% – rusų kalbą.
(...)
1994 m. rugsėjį buvo atidaryta Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla Vilniuje.
Beveik pusė Lietuvos baltarusių yra katalikai, maždaug trečdalis – stačiatikiai. Baltarusijos katalikams 1998 m. grąžinta Vilniuje esanti Šv. Baltramiejaus bažnyčia, kurioje pamaldos vyksta gimtąja kalba.

http://www.kpd.lt/epd2009/index.php/...rusiu-paveldas

1897 m. surašymo metu rusų valdžia masiškai "tuteišus" užrašinėjo baltarusiais, todėl dabartinės Lietuvos teritorijoje jų tiek daug ir priskaičiuota - 270 000.

[Depeche]

XV a. (po Žalgirio mūšio) pretenzijas į Prūsą, pasak istorinių šaltinių, reiškė ir Vytautas: „Prūsa – taip pat mano tėvonija, ir aš reikalausiu jos iki Osos, nes ji yra mano tėvų palikimas“.

Tai pagal gudus, turbūt baltai buvo irgi baltarusiai, nes savinasi Vytautą kaip baltarusį.

[Romas]

Genetiškai turbūt gudai buvo baltų ir slavų mišinys.
Bet čia yra didesnių genetikos specialistų

[Kecal]

XV a. (po Žalgirio mūšio) pretenzijas į Prūsą, pasak istorinių šaltinių, reiškė ir Vytautas: „Prūsa – taip pat mano tėvonija, ir aš reikalausiu jos iki Osos, nes ji yra mano tėvų palikimas“.

Tai pagal gudus, turbūt baltai buvo irgi baltarusiai, nes savinasi Vytautą kaip baltarusį.

Turint galvoje, kur yra Osa, panašiau, kad kalba ėjo apie buvusias jotvingių žemes, o ne apie Prūsiją. Daugelis (lietuvių išleistų) žemėlapių maždaug ties Osa (ir Sniardvų ežeru) brėžia vakarinę ribą tarp jotvingių ir prūsų...

[oranger]

Štai ir opozicijos lyderis "grįžo į tėviškę"

[oranger]

Pagrindinis filmo "moralas" maždaug 11:00
"Visa tai - paskutinių 20 metų marazmo pavyzdys. Tiems, kurie dabar čia gyvena - tai svetimas kraštas."

[Edvard]

Kodėl jis lenko-ruso-ukrainietiškai kalba?

Tai yra tikra baltarusių kalba.

Беларуская мова

[Maxas]

Genetiškai turbūt gudai buvo baltų ir slavų mišinys.
Bet čia yra didesnių genetikos specialistų

„Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai“ (interviu su A. Dzermantu)
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2...su-dzermantu-1

[oranger]

Zmicier /Зміцер blogas
2010.06.29

Į tuos netikslumus (ukrainietiška mokykla Dieveniškėse, M.Marijos skulptūra vietoj Lenino, kurio ten niekad nebuvo) galima būtų nekreipti dėmesio.

Bet kai kurie gudų nacionalistai, kaip šis Zmicier, turbūt svajoja, kada kokiose Dieveniškėse bus Gudija (nors tenykščiai save vadina kuo nori, tik ne gudais) ir kelią į šviesią ateitį rodys stovintis prieš bažnyčią Leninas...

Seniai pastebėjau, kad dauguma jaunų baltarusių šovinistų yra baigę Europos Humanitarinį universitetą Vilniuje, įkurtą už ES (tame tarpe ir Lietuvos) lėšas atseit "baltarusių demokratijos palaikymui".
Štai ką patys auginame savo sostinėje.

[Maxas]

Seniai pastebėjau, kad dauguma jaunų baltarusių šovinistų yra baigę Europos Humanitarinį universitetą Vilniuje, įkurtą už ES (tame tarpe ir Lietuvos) lėšas atseit "baltarusių demokratijos palaikymui".
Štai ką patys auginame savo sostinėje.

Jie laiko savo tikrąja sostine Vilnią. Nieko blogo tame nematau. Ta pati LDK. Nemanau, kad baltarusiai studentai Vilniuje skatina separatizmą. Istorinė Baltarusijos ir Lietuvos sostinė - Vilnius. Tokia jau realybė. LDK etninis faktorius tuo metu nebuvo nereikšmingas.
Jei ne dabartinė Baltarusijos politika, iš dalies ir Lietuvos, tai Baltarusija istoriškai yra artimiausia mūsų kaimynė.

[Bartas1]

Jie laiko savo tikrąja sostine Vilnią. Nieko blogo tame nematau. Ta pati LDK. Nemanau, kad baltarusiai studentai Vilniuje skatina separatizmą. Istorinė Baltarusijos ir Lietuvos sostinė - Vilnius. Tokia jau realybė. LDK etninis faktorius tuo metu nebuvo nereikšmingas.
Jei ne dabartinė Baltarusijos politika, iš dalies ir Lietuvos, tai Baltarusija istoriškai yra artimiausia mūsų kaimynė.

Na kažkaip mes Varšuvos pvz. savo sostine nelaikome.. Turbūt turėjai omenyje, jog buvo nereikšmingas? Tam tikras reikšmingumas visgi buvo.. Tačiau svarbesni buvo konfesiniai skirtumai.. O dauguma rusinų buvo ortodoksai..

[Maxas]

Na kažkaip mes Varšuvos pvz. savo sostine nelaikome.. Turbūt turėjai omenyje, jog buvo nereikšmingas? Tam tikras reikšmingumas visgi buvo.. Tačiau svarbesni buvo konfesiniai skirtumai.. O dauguma rusinų buvo ortodoksai..

Taip nelaikome. Juk ATR buvo konfederacija. Į kurią ir įėjo vėliau LDK.
Ir koks gi etninis reikšmingumas buvo?
Konfesijos ko gero ir buvo vienintelis skirtumas. Įvairovę gali paliudyt sakralinė architektūra pvz. Vilniuje. Arba pvz dviejų submonarchu Kęstučio ir Algirdo valdymas.

[mag]

Genetiškai turbūt gudai buvo baltų ir slavų mišinys.
Bet čia yra didesnių genetikos specialistų

Galbūt, bet tai ko gero būtų tik mažoji dalis dabartinių baltarusų

[Maxas]

Galbūt, bet tai ko gero būtų tik mažoji dalis dabartinių baltarusų

Mokslininkai teigia, kad atvykėlių Baltarusijos teritorijoje buvo 5-10 proc., paskui vyko asimiliacija su jais. Taip ir pradėjo gudai slaviškai šnekėt. Dabar apie 30 proc. gudiškų žodžių yra baltų kilmės; yra ir pavadinimų baltiškų (upė Nemiga, dėkui - dzekui ir t.t.).

Ar maža dalis liko - diskutuotinas klausimas.

[Bartas1]

Taip nelaikome. Juk ATR buvo konfederacija. Į kurią ir įėjo vėliau LDK.
Ir koks gi etninis reikšmingumas buvo?
Konfesijos ko gero ir buvo vienintelis skirtumas. Įvairovę gali paliudyt sakralinė architektūra pvz. Vilniuje. Arba pvz dviejų submonarchu Kęstučio ir Algirdo valdymas.

Ne vėliau, tuo pat metu kaip ir Lenkija. O savinasi sostinę, taip pat kaip ir visą tuometinę valstybę. Kilniai palikdami "lietuvisams" Žemaitijos miškus, kuokas ir lokenas..

Etninis reikšmingumas be abejo buvo, ne XIX a. sąvokomis bet buvo.. Etninio, lietuviško nacionalizmo vienas žymesnių atstovų galėtų būti Vilniaus vaivada Albertas Goštautas.

Sakralinė architektūra parodo tik miesto multikonfesiškumą. Nei totoriai, nei vokiečiai, nei žydai nelaiko Vilniaus savo "tikrąja ir prarastąja" sostine. O valstybėje ir jos valdyme (Ponų taryba) ortodoksai buvo diskriminuojami vienais laikotarpiais daugiau, kitais mažiau.. Beje rusinų kilmės bajorų Harodlės unijoje buvo vos keletas..

Tai, reikia suprasti kad slavnyj kniaz Olgierd ir Kęstutis, tai puikaus sugyvenimo tarp dviejų titulinių nacijų "baltarusių" ir lietuvių, tuometiniais laikais, pavyzdys??

[Maxas]

Ne vėliau, tuo pat metu kaip ir Lenkija. O savinasi sostinę, taip pat kaip ir visą tuometinę valstybę. Kilniai palikdami "lietuvisams" Žemaitijos miškus, kuokas ir lokenas..

Etninis reikšmingumas be abejo buvo, ne XIX a. sąvokomis bet buvo.. Etninio, lietuviško nacionalizmo vienas žymesnių atstovų galėtų būti Vilniaus vaivada Albertas Goštautas.

Sakralinė architektūra parodo tik miesto multikonfesiškumą. Nei totoriai, nei vokiečiai, nei žydai nelaiko Vilniaus savo "tikrąja ir prarastąja" sostine. O valstybėje ir jos valdyme (Ponų taryba) ortodoksai buvo diskriminuojami vienais laikotarpiais daugiau, kitais mažiau.. Beje rusinų kilmės bajorų Harodlės unijoje buvo vos keletas..

Tai, reikia suprasti kad slavnyj kniaz Olgierd ir Kęstutis, tai puikaus sugyvenimo tarp dviejų titulinių nacijų "baltarusių" ir lietuvių, tuometiniais laikais, pavyzdys??

Vėliau - turėjau omeny, kad neiškarto kai susiformavo LDK.
O dėl to vertinimo ką lietuviams palieka tai tu ir įvardinai baltarusiško litvinizmo apraiškas, kuris iš tikrųjų yra klaidingas. Lygiai taip pat kaip kai kurie teigia, kad svarbiausi buvo lietuviai valstybės gyvenime ir visas paveldas priklauso tik Lietuvai ir lietuviams. O su Baltarusija išskirtinis atvejis. Tiek amžių buvome bendra valstybė ir negalime teigti, kad Baltarusija buvo pavergta ar užkariauta lietuvių.

Algirdas ir Kęstutis - geras multikonfesiškumo pavyzdys. Žinoma yra įvairių interpretacijų ir skirtingų šaltinių, gal jie abudu buvo pagonys.
Priešpriešų tarp skirtingu bažnyčių žinoma buvo. Didelę įtaką tam turėjo ir kaimynė Lenkija. Įdomu ir tai, kad stačiatikių bažnyčios pvz. Vilniuje atsirado dar prieš Lietuvos krikštą. Kur dar dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo pastatytos pirmos cerkvės? Akivaizdu, kad Vilnius, kaip centras buvo kartu ir visų LDK kultūrų centras.
Totoriai, vokiečiai ir žydai nelaiko Vilnių savąja "sostine", kadangi turi ir svarbesnių istorinių centrų.