Žemės ūkis

[zajcik]

Tikra tiesa, neįmanoma valgyti daržovių iš tų šalių atvežtų pas mus į pc, tiesiog neturi natūralaus skonio jokio. Šitoje vietoje efektyvumas turi ir neigiamų pusių.

Jeigu yra paklausa, bus ir pasiūla. Vienas kolega stebisi kodėl pigių žemos kokybės produktų netiekia Lietuvos gamintojai. Negi taip paprastai atiduosime šią nišą užsieniečiams?

[Lettered]

Jeigu yra paklausa, bus ir pasiūla. Vienas kolega stebisi kodėl pigių žemos kokybės produktų netiekia Lietuvos gamintojai. Negi taip paprastai atiduosime šią nišą užsieniečiams?

Tai yra ta pasiūla visokio šlamšto, kažkada atsimenu pirkau ,,fermentinį sūrį'' pagamintą iš krakmolo, vandens ir visokių E. Tai net netirpo kepant, o apie skonį net neverta kalbėti. Geriau jau tada tikrai valgyti sausą duoną, nei su tokiu sūriu.

[Combat]

Dėl linų jau paaiškinau. Niekas neaugins to, ko niekam nereikia. Beje, Combat, kiek pats per pastaruosius 2 metus nusipirkai lininių gaminių ar bent sėmenų aliejaus? Cukraus pramonė ne naikinama, paprasčiausiai iki šiol jos buvo per daug..............

Dėl gaminių iš linų. Pirkau prieš porą savaičių. Maniau, kad gaminys medvilninis, bet išmanančios išaiškino, kad audinys – lino. Buvau maloniai nustebęs – maniau, kad linai tinkami tik paklodėms, užuolaidoms, bet ne rūbams. Pasirodo, audinį iš lino galima pagaminti ne prastesnį nei medvilnės (jį liečiant susidarė toks įspūdis).

Dėl cukraus. Rinka čia niekuo dėta.

Nuo įstojimo į ES iki šiol Lietuvos baltojo cukraus gamybos kvotą paskirstoma 2 baltojo cukraus gamintojams: AB „Danisco sugar Kėdainiai“ – 82 150 tonų kvota, ir UAB „Arvi cukrus“ – 20 860 tonų kvota. 2008 m. vasario 28 d. UAB „Arvi cukrus“ sumokėjus baltojo cukraus gamybos kvotos vienkartinio išsipirkimo mokestį, Žemės ūkio ministerija UAB „Arvi cukrus“ skyrė papildomą 8 000 tonų baltojo cukraus kvotą 2007-2008 prekybiniams metais. Lietuvos 111 010 tonų baltojo cukraus gamybos kvota 2007–2008 prekybos metais cukraus fabrikams paskirstyta taip: UAB „Arvi cukrus“ – 28 860 tonų ir AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ – 82 150 tonų.

Lietuvoje yra susiformavę pastovūs cukrinių runkelių auginimo arealai. Šalyje pakanka tinkamų cukriniams runkeliams auginti plotų, o jų našumas leidžia pasiekti 45–50 t ir didesnį derlingumą iš hektaro. Be to, cukrinių runkelių derlingumui įtakos turi gamtinės sąlygos. Lietuvoje cukrinių runkelių derlingumas mažesnis nei Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose valstybėse. Tačiau pastaraisiais metais šalyje jis gerokai išaugo. Gerėja kokybės rodikliai, ypač cukringumas. Cukrinių runkelių derlingumas 2006 – 2007-aisiais – 38,8 t/ha, 2007-2008 prekybiniais metais- 47,3 t/ha.

Gerėjant cukrinių runkelių kokybės rodikliams ir derlingumui, cukraus gamybos kvotai įvykdyti runkelių plotai nuolat mažėja.

http://www.zum.lt/lt/zemes-ukio-mini...ukraus-gamyba/

Dalis šių fabrikų uždaromi, stambinant gamybą bei siekiant padidinti išliekančios sistemos konkurencingumą, likusieji – restruktūrizuojami, t. y. uždaromi panaikinant jų gamybos kvotą ir išmokant jiems restruktūrizavimo mokestį.

Nepaisant 2007 m. prognozuojamo dar 0,7 mln. t restruktūrizavimo, EK tenka pripažinti, kad cukraus reforma stringa: norint 2009 m. pasiekti rinkos pusiausvyrą, reikia restruktūrizuoti apie 5–6 mln. tonų.

http://www.manoukis.lt/index.php?s=1118&m=1&z=55

Lietuvoje 1980 – 2010 metais cukriniai runkeliai buvo auginami vidutiniškai 32,6 tūkst. ha plote, vidutinis derlingumas – 26,3 t/ha, vidutinis biologinis cukraus kiekis – 4,14 t/ha.

Perdirbus 1 t cukrinių runkelių, gaunama 135 kg cukraus (0,135 t). Taigi, 32600000 ha x 26,3 x 0,135 = apie 116 tūkst. t.

Turint uomenyje, kad cukrinių runkelių derlingumas Lietuvoje jau išgaunamas virš 45 t/ha, skaičiuojam toliau, kiek, jeigu: 45:26,3=1,7 (didinimo koeficientas dėl derlingumo didinimo agrotechninėmis priemonėmis ir runkelių rūšies). 116 tūkst. t x 1,7= apie 198 tūkst. tonų.

O kvota, kaip žinia, yra daugiau nei dvigubai mažesnė.

Apart to, gamybos koncentravimas viename fabrike kelia juntamas aplinkosaugines problemas. Pvz, kvapas.

[zajcik]

Baltijos šalyse dominuoja lietuvos ūkininkų užauginta ir Kėdainių cukraus fabriko, priklausančio vokiečių „Nordzucker", perdirbta produkcija.

Šiuo metu Europos sąjungos šalyse vykdoma cukraus reformą bei bandoma pakeisti cukraus rinkos struktūra. Reformos tikslas yra sumažinti ES šalyse pagaminamo cukraus kiekį bei jo kainą.

Šiuo tikslu, cukrų ketinama importuoti iš Afrikos, Karibų jūros baseino bei Ramiojo vandenyno valstybių. Atsižvelgiant į tai, vokiečių cukraus gamybos ir tiekimo įmonė - „Nordzucker" įsteigė „TitoConcerto" norėdama įsigyti „Danisco Sugar" akcijų.

Konkurencijos taryba leido bendrovei „TitoConcerto" įsigyti 100 proc. „Danisco Sugar" akcijų.

„Danisco Sugar" – tai Danijos bendrovės dukterinė įmonė, valdanti šešis cukraus gamybos fabrikus Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Specializuotas gamybos
vietos yra sukurtos Švedijoje ir Suomijoje.

“Danisco Sugar" gamina daug įvairių cukraus produktų, taip pat tiekia pašarus žemės ūkio sektoriui. Lietuvoje bendrovė savo ūkinę veiklą vykdo per savo kontroliuojamus ūkio subjektus „Danisco Sugar Kėdainiai" ir „Danisco Sugar". Pastebėtina tai, kad tik „Danisco Sugar Kėdainiai" gamina cukrų. Nors būta pavojaus, kad „Danisco Sugar Kėdainiai" bus uždaryta, bet įmonė toliau sėkmingai tęsia savo veiklą.

Dar prieš pusę metų buvo kalbėta apie tai, kad „Danisco sugar“ firmą ketinama parduoti. Įmonė leido keletui potencialių firmos pirkėjų susipažinti su buhalterine apskaita. Dėl šių galimų permainų buvo įspėti ir kompanijos atstovai Lietuvoje.

Svarbu paminėti ir tai, kad Akcinė bendrovė "Danisco Sugar Kėdainiai" šiais metais po rekonstrukcijos pradėjo naują cukraus gamybos sezoną. Neseniai buvo atlikti plėtros darbai, dėl to, kad nutraukus Panevėžyje cukrinių runkelių perdirbimą, visą numatomą Lietuvoje pagaminti produkciją gamina Kėdainių filialas.

Teigiama, kad Po 2008 m. atliktos rekonstrukcijos Kėdainių fabriko runkelių perdirbimo paros našumas turėjo padidėti beveik 50 proc. ,o fabrikas pajėgus perdirbti iki 4800 tonų cukrinių runkelių per parą.

AB "Danisco Sugar Kėdainiai" generalinis direktorius Flemingas Lyngholmas (Flemming Lyngholm) teigia, kad įmonė, siekdama išlaikyti lyderio pozicijas Baltijos šalių cukraus rinkoje ypatingą dėmesį skyria gamybos kaštų mažinimui bei efektyvumo didinimui Kėdainių cukraus fabrike. Džiaugiamasi, kad Kėdainių filialas tapo modernus, galintis lygiuotis į kitus Europoje pirmaujančius cukraus fabrikus.

Taigi Kėdainių cukraus fabrike pastaraisiais metais matomos didelės permainos, kurios vis dar yra vykdomos, tiek techninėje, tiek materialinėje įmonės bazėse. Tai, žinoma, turės įtakos tolesnei bendrovės veiklai, jos vykdomai politikai. Nemaža dalimi šie pokyčiai turėtų įtakoti ir Kėdainių miesto visuomenę.

[zajcik]

Pasaulinėje cukraus rinkoje dominuoja Brazilija - 24 mln tonų eksportas, daugiau nei 48 proc. pasaulio eksporto rinkos.

Brazilian sugar exports have grown steadily over the past several decades—its share of global exports climbed from under 25 percent in 2000/01 to over 48 percent in 2009/10, with exports of just over 24 million metric tons.

JAV rinka yra izoliuota nuo pasaulinės cukraus rinkos, tačiau Šiaurės Amerikos Laisvos Rinkos Sutartis (North American Free Trade Agreement - NAFTA; pasirašyta 2008 metais), situaciją koreguoja. Meksika eksportuoja apie 1,4 mln t. cukraus į JAV ir pati perka cukrų Centrinėje ir Pietų Amerikoje.

High U.S. sugar prices, and initially low Mexican prices, resulted in Mexican exports to the United States nearly doubling in 2008/09 to a record 1.402 million tons. Mexico subsequently experienced short supplies and is expected to import far more sugar from other countries (904,000 STRV) than it will export to the United States (430,000 STRV) in 2009/10.

Although imports from countries other than Mexico are still effectively bound by WTO agreements under normal circumstances (with some discretion for increases by USDA), free trade with Mexico has opened a channel through which market developments outside of the United States can affect the domestic market. High U.S. prices and low prices in Mexico could encourage Mexico to export sugar to the U.S. and allow lower priced imports from Central or South America

[Wycka]

Dėl gaminių iš linų. Pirkau prieš porą savaičių. Maniau, kad gaminys medvilninis, bet išmanančios išaiškino, kad audinys – lino. Buvau maloniai nustebęs – maniau, kad linai tinkami tik paklodėms, užuolaidoms, bet ne rūbams. Pasirodo, audinį iš lino galima pagaminti ne prastesnį nei medvilnės (jį liečiant susidarė toks įspūdis).

Neseniai ir aš buvau nustebęs sužinojęs, kad jau ir kinai masiškai augina linus. Mano tėvas prieš kelis metus dirbo „Panevėžio line“. Logiška, kad fabrikas vieną dieną turėjo 'užsilenkti': 1kv. m lininio išbalinto ir išminkštinto audinio savikaina — nuo 14Lt, kai Maximoje pavyko rasti pusiau lino pusiau medvilnės marškinėlius (jau pasiūtus, atvežtus ir supakuotus prekybai) už... 16Lt. Dar klausimų kyla?

[Wycka]

Žemės ūkio pridėtinė vertė padidėjo 13,5 procento

Išankstiniais skaičiavimais, 2010m. žemės ūkio pridėtinė vertė to meto kainomis sudarė 2,3 mlrd. litų ir buvo 13,5 procento didesnė nei 2009m. Pridėtinės vertės didėjimą lėmė 13,6 procento padidėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos, praneša Statistikos departamentas.
Žemės ūkio produkcijos buvo pagaminta už 6,4 mlrd. litų, tai 7,9 procento daugiau nei 2009m., produkcijos apimtis per tą patį laikotarpį sumažėjo 3,7 procento, iš jos augalininkystės — 9,3 procento, o gyvulininkystės padidėjo 3,9 procento.
(...)

[Eimantas]

Baltic Meat Standard" galvijus tieks ne tik į Turkiją, bet ir į Iraką
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...i-iraka-332056

[Wycka]

Nori leisti auginti tabaką savoms reikmėms

Seimas pritarė Tabako kontrolės įstatymo pataisų projektui. Jame numatoma, kad žmonės galėtų užsiauginti tabako savo reikmėms.
Pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus, siekiant panaikinti nereikalingus verslo suvaržymus, siūloma nelicencijuoti tabako auginimo ir leisti žmonėms auginti tabaką asmeniniam naudojimui ne didesniame kaip šimto kvadratinių metrų plote. Numatoma, kad įstatymo pakeitimai Seimo plenariniame posėdyje bus svarstomi gegužės 26 dieną.

P.S.: Nors aš pats tabako niekada neauginau, tačiau net nepagalvojau, kad jo auginimas savo reikmėms vis dar yra neteisėtas. Juk aguonų savo reikmėms niekas nedraudžia auginti, nors opijus yra žymiai pavojingesnis už tabako rūkymą. O kai legalizuos tabaką (net neabejoju, kad taip ir bus, tik gali būti apribojimų), toliau ateis eilė kanapėms.

[andyour]

P.S.: Nors aš pats tabako niekada neauginau, tačiau net nepagalvojau, kad jo auginimas savo reikmėms vis dar yra neteisėtas. Juk aguonų savo reikmėms niekas nedraudžia auginti, nors opijus yra žymiai pavojingesnis už tabako rūkymą. O kai legalizuos tabaką (net neabejoju, kad taip ir bus, tik gali būti apribojimų), toliau ateis eilė kanapėms.

Vien natūralios kanapės neveža, jas dar mirko kažkokioje chemijoje. Nors gali būti ir dėl to, kad auginti joms reikia tinkamų sąlygų.

[qwe]

Vien natūralios kanapės neveža, jas dar mirko kažkokioje chemijoje. Nors gali būti ir dėl to, kad auginti joms reikia tinkamų sąlygų.

Matyt netinkamas rūkei

[John]

Apie farmers ir miners jis cia gerai. :")
piktai netgi.

Turint omeny maisto kainų istoriją per paskutinius kelis metus ir dabartinius trendus (sprendžiu bent jau iš to, kiek valgis kainuoja UK Tesco ir restoranuose, kur aš lankausi ), tai reikia su juo sutikti.

Aš tai truputį nesuprantu, kodėl Lietuvoje nesiimama masinės žemdirbystės. Didelė dalis visos šalies žemių tiesiog guli nenaudojamos. Kokiuose Nyderlanduose kiekvienas kvadratinis metras užsodintas visokiais pomidorais ir pan. Su šiuolaikine technika ir kitom technologijom tai galėtų būti didelė pinigų kalykla. Juo labiau, kad tam nereikia nei daug darbo jėgos, o ta kurios reiktų, galėtų gauti visai padorius uždarbius. Bet ne. Geriau tušti laukai. Kodėl taip?

[praeivis]

Turint omeny maisto kainų istoriją per paskutinius kelis metus ir dabartinius trendus (sprendžiu bent jau iš to, kiek valgis kainuoja UK Tesco ir restoranuose, kur aš lankausi ), tai reikia su juo sutikti.

Aš tai truputį nesuprantu, kodėl Lietuvoje nesiimama masinės žemdirbystės. Didelė dalis visos šalies žemių tiesiog guli nenaudojamos. Kokiuose Nyderlanduose kiekvienas kvadratinis metras užsodintas visokiais pomidorais ir pan. Su šiuolaikine technika ir kitom technologijom tai galėtų būti didelė pinigų kalykla. Juo labiau, kad tam nereikia nei daug darbo jėgos, o ta kurios reiktų, galėtų gauti visai padorius uždarbius. Bet ne. Geriau tušti laukai. Kodėl taip?

todel kad nera kur realizuoti produkcijos. Monopolininke maxima nepriima,o mazu parduotuviu nebeliko.

[andyour]

Jonai, pomidorai neauga plikame lauke, o šiltnamiai ir genetiškai modifikuotos sėklos ko gero nepigiai kainuoja, priešingu atveju atvežtinės daržovės nedominuotų prekybos centruose.

[Wycka]

Aš tai truputį nesuprantu, kodėl Lietuvoje nesiimama masinės žemdirbystės. Didelė dalis visos šalies žemių tiesiog guli nenaudojamos. Kokiuose Nyderlanduose kiekvienas kvadratinis metras užsodintas visokiais pomidorais ir pan. Su šiuolaikine technika ir kitom technologijom tai galėtų būti didelė pinigų kalykla. Juo labiau, kad tam nereikia nei daug darbo jėgos, o ta kurios reiktų, galėtų gauti visai padorius uždarbius. Bet ne. Geriau tušti laukai. Kodėl taip?

Šitą klausimą prieš 2 savaites kaip tik uždaviau vienam agronomui. Ironiškai nusišypsojo ir tepasakė, kad technikos įsigyti nėra didelė problema, žemės kaip ir užtenka, bet... O ką sodinti prie tos etechnikos vairo? Vienas traktorius — ne išeitis, todėl neišvengiamai reikia samdyti žmonių. Beveik visi kaime arba nieko nemoka, arba žiauriai tingi, arba nuolat išgėrinėja. Ir kai girtas su brangia technika nusivers į griovį, iš jo nieko neišsireikalausi, net draudimas nenorės kompensuoti. Plius kainuoja apmokymai dirbti su ta technika, o geresni specialistai nuolat žvalgosi į tą pačią Olandiją. Apmokei tarkim 10 žmonių, išleidai tam pinigų, o kitam sezonui iš jų pas tave liko tik 3 ar 4 žmonės. Vėl mesk pinigus naujų apmokymams? Todėl ir dirba dauguma su senos kartos baltarusiškais traktoriais, nes tada mažiau gaila įvykus avarijai, ir apmokyti beveik nereikia.
Kitas aspektas yra klimatas ir rinkų išmanymas. Pripažink, Lietuvoje šiltnamiuose derantys pomidorai ar agurkai Olandijoje ar Ispanijoje duos tą patį derlių net ir be šiltnamių, nes klimatas ten šiltesnis. Matyt ir drėgmės perteklius mažesnis, kas aktualu pomidorams ir paprikoms. Taip pat Olandijoje, anot statistikos, 97% visuomenės daugmaž moka anglų kalbą. Pas mus — tik ~10%, o kaimo vietovėse dar gerokai mažiau. Ūkininkas iš dalies ir dėl kalbos barjero nesugeba savo produkcijos eksportuoti Vakarų rinkose, todėl naudojasi tarpininkų paslaugomis, o tai brangina daržovių savikainą ir mažina jos konkurencingumą. Iki šiol gelbėdavo Rusijos rinka, bet pastaruosius jau beveik 10 metų Rusijoje vis daugiau žemės laukų įsigyja vakariečiai, keičia vietinį ūkininkavimo stilių, todėl importinių daržovių Rusijoje poreikis vis mažėja, nebent ištinka gamtinės nelaimės (sausra, potvyniai, skėriai).
Dar pridėkime, kad Lietuvai ES rinka plačiai atsivėrė tik 2004m., kai Olandija ir Ispanija kur kas anksčiau suspėjo joje įsitvirtinti. O ir Rytų rinkose sunku konkuruoti su pietesnėmis kaimynėmis Lenkija, Ukraina, Turkija, Iranu.

[John]

praeivi ir andyour,

na jūs ir duodat
Šiaip, jei toks požiūris egzistuoja ir tarp potencialių investuotojų į žemės ūkį, tai gal ir nieko stebėtino, kad šia prasme esame uodegoje. O šiaip, patys pagalvokit, kodėl tai, ką parašėt yra tiesiog nesamonė.

[John]

Šitą klausimą prieš 2 savaites kaip tik uždaviau vienam agronomui. Ironiškai nusišypsojo ir tepasakė, kad technikos įsigyti nėra didelė problema, žemės kaip ir užtenka, bet... O ką sodinti prie tos etechnikos vairo? Vienas traktorius — ne išeitis, todėl neišvengiamai reikia samdyti žmonių. Beveik visi kaime arba nieko nemoka, arba žiauriai tingi, arba nuolat išgėrinėja. Ir kai girtas su brangia technika nusivers į griovį, iš jo nieko neišsireikalausi, net draudimas nenorės kompensuoti. Plius kainuoja apmokymai dirbti su ta technika, o geresni specialistai nuolat žvalgosi į tą pačią Olandiją. Apmokei tarkim 10 žmonių, išleidai tam pinigų, o kitam sezonui iš jų pas tave liko tik 3 ar 4 žmonės. Vėl mesk pinigus naujų apmokymams? Todėl ir dirba dauguma su senos kartos baltarusiškais traktoriais, nes tada mažiau gaila įvykus avarijai, ir apmokyti beveik nereikia.
Kitas aspektas yra klimatas ir rinkų išmanymas. Pripažink, Lietuvoje šiltnamiuose derantys pomidorai ar agurkai Olandijoje ar Ispanijoje duos tą patį derlių net ir be šiltnamių, nes klimatas ten šiltesnis. Matyt ir drėgmės perteklius mažesnis, kas aktualu pomidorams ir paprikoms. Taip pat Olandijoje, anot statistikos, 97% visuomenės daugmaž moka anglų kalbą. Pas mus — tik ~10%, o kaimo vietovėse dar gerokai mažiau. Ūkininkas iš dalies ir dėl kalbos barjero nesugeba savo produkcijos eksportuoti Vakarų rinkose, todėl naudojasi tarpininkų paslaugomis, o tai brangina daržovių savikainą ir mažina jos konkurencingumą. Iki šiol gelbėdavo Rusijos rinka, bet pastaruosius jau beveik 10 metų Rusijoje vis daugiau žemės laukų įsigyja vakariečiai, keičia vietinį ūkininkavimo stilių, todėl importinių daržovių Rusijoje poreikis vis mažėja, nebent ištinka gamtinės nelaimės (sausra, potvyniai, skėriai).
Dar pridėkime, kad Lietuvai ES rinka plačiai atsivėrė tik 2004m., kai Olandija ir Ispanija kur kas anksčiau suspėjo joje įsitvirtinti. O ir Rytų rinkose sunku konkuruoti su pietesnėmis kaimynėmis Lenkija, Ukraina, Turkija, Iranu.

Visai racionalūs pamąstymai.

Beje, man įdomu, kaip bus su žemės ūkio paskirties žemės pardavimu užsieniečiams? Panašu, kad rimtesnių pozityvių procesų nebus tol, kol žemės negalės įsigyti tie patys olandai ar kiti žemės ūkį išmanantys užsieniečiai, kurie nebijos investuoti.

[Gator]

Labai idomi tema, gal reiketu sukurti atskira tema zemes ukiui?

[Wycka]

Beje, man įdomu, kaip bus su žemės ūkio paskirties žemės pardavimu užsieniečiams? Pnašu, kad rimtesnių pozityvių procesų nebus tol, kol žemės negalės įsigyti tie patys olandai ar kiti žemės ūkį išmanantys užsieniečiai, kurie nebijos investuoti.

Spėju, kad bus taip pat, kaip jau 10 metų daroma Rusijoje. Atvažiuos olandas su stora pinigine, susiras vietinį žmogelį, įkurs žemės ūkio verslo įmonę, tą vietinį paskirs direktoriumi. Tada ta įmonė už to olando pinigus pirks ir nuomosis žemę, plėtos veiklą. Olandas tam direktoriui mokės lietuvišką atlyginimą, o pats, kaip akcininkas, susirinks pelną. Žinoma, tai yra vis tiek kur kas geriau nei dirvonuojančios žemės, nes tas olandas vis tiek pirks greičiausiai lietuviškas trąšas, kurą, samdys vietinius lauko darbams, mokės mokesčius valstybei (pvz. už žemę).

[John]

Spėju, kad bus taip pat, kaip jau 10 metų daroma Rusijoje. Atvažiuos olandas su stora pinigine, susiras vietinį žmogelį, įkurs žemės ūkio verslo įmonę, tą vietinį paskirs direktoriumi. Tada ta įmonė už to olando pinigus pirks ir nuomosis žemę, plėtos veiklą. Olandas tam direktoriui mokės lietuvišką atlyginimą, o pats, kaip akcininkas, susirinks pelną. Žinoma, tai yra vis tiek kur kas geriau nei dirvonuojančios žemės, nes tas olandas vis tiek pirks greičiausiai lietuviškas trąšas, kurą, samdys vietinius lauko darbams, mokės mokesčius valstybei (pvz. už žemę).

Nežinau, ar galima Lietuvą 1:1 lyginti su Rusija. Visgi esame ES, kas reiškia visiškai kitokią teisinę bazę. Net nekalbu apie korupcijos lygio skirtumą ir elementarų saugumą. Šia prasme Rusija yra kitoje planetoje, nei Lietuva. Rusijoje taip galbūt daroma dėl teisinių niuansų. O Lietuvoje nebus visiškai jokių apribojimų žemės pirkimui. Vienintelis dalykas- kalba. Bet tas pats olandas, jei jis čia nuolat gyvens, be problemų išmoks (ar bent jau pramoks) lietuviškai, ką sėkmingai pademonstravo jau ne vienas Lietuvoje gyvenantis užsienietis. Na arba, bent jau pradžioje, nusisamdys kokį padėjėją, kuris bus ir jo vertėjas. Tai nėra labai esminis dalykas, nes tokiose situacijojse svarbaiusia žmogaus verslumas ir rinkos suvokimas. Jei bus šie dalykai, visa kita yra trivialu.

O kadangi produkcija tikriausiai visvien būtų eksportuojama, tai kalbos barjeras gal ir nebūtų toks aktualus, nes su partneriais užsieniuose tikriausiai visvien bendrautų angliškai/vokiškai.