Brazauskienės milijonai: menas viską daryti laiku
2010-09-23 12:59
Saulė Pauliuvienė | Alfa.lt
Jeigu prokuratūra baigtų aiškintis, kur dingo 50 milijonų litų, skirtų Nacionalinio stadiono statybai, galbūt paaiškėtų, ar kas sieja prezidento Algirdo Brazausko našlę Kristiną Brazauskienę su liūdnai pagarsėjusiomis statybomis. Tyrimas dėl galimo didelės vertės valstybės turto iššvaistymo vyksta antrus metus.
Galima schema – gudri ir nepriekaištinga. Už menką sumą per mėnesį išsinuomoji sklypą iš savivaldybės, kurią kontroliuoja draugai ir klanui artimi žmonės. Pasirūpini reikiamais statybai leidimais, kuriuos išduoda tie patys draugai. Savivaldybei milijoninės vertės objektą stato ta pati bendrovė, kuri dirba ir tavo sklype. Kol pinigų yra savivaldybės objektui statyti, nes juos skiria bendražygis Vyriausybės galva, statybos vyksta ir tavo sklype. Savivaldybės objekto statybos kaina išauga kelis kartus, tavo statybų kainos niekas neskaičiuoja, nes tai – privati nuosavybė. O kas patikrins, ar tikrai ir kiek statybinių medžiagų ar darbo jėgos galėjo persikelti iš savivaldybės objekto į tavo sklypą? Ypač jeigu tikrinti nenori, nes tu – vis dar įtakingas žmogus. Kai savivaldybės objekto statyba sustoja, sustoja ir tavo sklype. Pinigų nėra. Yra skola. Tada parduodi tai, kas pastatyta, tiems patiems statybininkams. Uždirbi milijonus.
Sutapimai?
2007-aisiais statybininkai pradėjo krutėti Nacionalinio stadiono Vilniuje, Šeškinėje, statybų aikštelėje. Per 2007–2008 metus šioms statyboms buvo panaudoti 105 milijonai litų. Tiksliau, 65 milijonai litų buvo panaudoti teisėtai. Likusių 50 milijonų litų panaudojimo teisėtumo negalėjo išsiaiškinti net Valstybės kontrolė. Dingo. Kaip į vandenį. Nepateisinti nei darbų priėmimo aktais, nei kitais dokumentais.
2008-aisiais K. Brazauskienė jau turėjo žemės sklypo, greta jai priklausančio viešbučio „Crowne Plaza“, nuomos dokumentus. Teisybės dėlei, turėjo juos jau kone dešimtmetį. Bet statybų jame kažkodėl nepradėjo.
Statybos prasidėjo 2008-aisiais. Tais pačiais metais, kai tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas, K. Brazauskienės ir A. Brazausko bendrapartietis socialdemokratas, iš Privatizavimo fondo Nacionalinio stadiono statyboms skyrė daugiau kaip 100 milijonų litų.
Tuos pačius daugiau kaip 100 milijonų litų, iš kurių 50 milijonų litų dingo.
Nacionalinio stadiono statybos aikštelėje dirbo ta pati statybų kompanija, kuri pradėjo statybas ir K. Brazauskienės išsinuomotame sklype, – „Veikmė“.
TV3 laida „Prieš srovę“ pateikė savo spėjimą – gali būti, kad 50 milijonų, turėjusių atitekti Nacionalinio stadiono statyboms, nukeliavo į kitas „Veikmės“ vykdomas statybas.
Leidimas statybai, Zuokas ir „tvarkiečiai“
1998 m. K. Brazauskienė iš Vilniaus savivaldybės, kuriai vadovavo dabartinis partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas, 99 metams nebrangiai išsinuomojo sklypą greta savo valdomo viešbučio „Crowne Plaza“. Tuo metu sklype buvo automobilių stovėjimo aikštelė.
1998 m. A. Brazauskas buvo prezidentas. Tada Kristina dar nebuvo oficiali Algirdo žmona. Jos pavardė buvo Butrimienė.
Viešbutis „Crowne Plaza“ – sostinės centre, prestižinėje M. K. Čiurlionio gatvėje, netoli Vingio parko. Toje Vilniaus vietoje, kur net ir dabar, nukritus nekilnojamojo turto kainoms, sklypo rinkos vertė – milijoninė.
Viskas pasikeitė, kai sostinės meru tapo Artūras Zuokas. „A. Zuoko laikais bevertė aikštelė, kurioje statyba negalima, buvo paversta pasakiškos vertės statybų vieta, kai aikštelėje panoro statyti K. Brazauskienė.
Bet A. Zuokas visų leidimų statybai išduoti nespėjo, todėl reikalus baigta tvarkyti valdant „Tvarkai ir teisingumui“ (tuomet sostinės meru buvo R. Pakso statytiniu vadintas Juozas Imbrasas – aut.). Ir su Vilniaus apskrities, kuriai vadovavo socialdemokratai, žinia.
Parko prieigose leista statyti net ir daugiaaukštį pastatą, o tai bet kuriam kitam žmogui per kelis dešimtmečius nepriklausomybės metų buvo draudžiama“, – teigė buvęs R. Pakso patarėjas politologas Alvydas Medalinskas.
„Ten nieko nebuvo galima statyti, bet buvo keičiamos įvairios sąlygos, buvo nurodoma, kad tai bus komercinės paskirties pastatas, jei kitaip, 49 proc. butų ir 51 proc. komercinių patalpų arba apartamentų, kas prilyginama komercijai skirtoms patalpoms“, – sakė Seimo narys Kęstutis Masiulis, buvęs sostinės tarybos narys.
Norėjo įtikti?
Vilniaus savivaldybė šioms statyboms reikiamus leidimus išdavė per rekordiškai trumpą laiką – porą dienų. Paprastai norėdami gauti leidimą panašiam objektui statyti žmonės sugaišta iki trejų metų.
A. Medalinsko nuomone, ieškant sąsajų tarp Nacionalinio stadiono ir Brazauskų, neįmanoma nepastebėti, kaip „tvarkiečiai“, kurie protegavo Nacionalinio stadiono statybas ir „išpūtė“ jo sąmatas, su A. Zuoko vadovautais liberalcentristais ir A .Brazausko vadovautais socialdemokratais tiesiog varžėsi, kaip įtikti K. Brazauskienei ir padėti statyboms prie Vingio parko.
Ką iš tiesų greta jai priklausiusio viešbučio norėjo statyti moteris: apartamentus ar komercinį pastatą, tarkime, dar vieną viešbutį ar svečių namus, išsiaiškinti gali nebent teisėsauga. K. Brazauskienė, sužinojusi, kad šia istorija domisi žurnalistai, metė telefono ragelį. Prieš tai spėjusi pasakyti: „Per skystos jūsų blauzdos.“
Milijonus skyrė socialdemokratai
„Tačiau vos prasidėję, pastato statybos darbai ėmė strigti. Ar pritrūko lėšų, ar statybinių medžiagų, neaišku. Bet darbai vėl pajudėjo tik po to, kai socialdemokratų Vyriausybė skyrė šimtą milijonų litų Nacionalinio stadiono statybai, o sostinės savivaldybė, vadovaujama „tvarkiečių“, be konkurso patikėjo šiuos statybos darbus atlikti bendrovei „Vilniaus kapitalinė statyba“. Šioji ėmė dirbti su ta pačia kompanija „Veikmė“, stačiusia K. Brazauskienės objektą. Nacionalinio stadiono statybai užgesus, baigėsi ir darbai prie K. Brazauskienės daugiaaukščio“, – sako A. Medalinskas.
„Stadiono statybai 2007–2008 m. buvo panaudoti 105 milijonai litų, bet dėl daugiau nei 50 milijonų litų negalime pasakyti, ar jie tinkamai buvo panaudoti. Kai kuriose sutartyse nebuvo nustatyta kainodara, darbų aktai buvo perrašomi, kai kurie net po tris kartus, teigiama, kad už darbą parengiant projektą buvo sumokėti 3 milijonai litų, tačiau nėra įrodymų, o gal jie galėjo kainuoti 300 tūkstančių litų“, – stadione rastus pažeidimus laidoje „Prieš srovę“ vardijo Valstybės kontrolės direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė.
Ir Nacionalinio stadiono, ir K. Brazauskienės statybose dirbo ta pati kompanija. Ta pati kompanija, kuriai dėl skolų dar šių metų liepos 15-ąją K. Brazauskienė pardavė sklype greta „Crowne Plaza“ pastatytus būsimo daugiaaukščio pamatus. Žemė buvo pernuomota statybų bendrovei.
Viskas laiku
K. Butrimienė laiku išsinuomojo sklypą – jos užtarėjas ir būsimas vyras tuo metu buvo prezidentas. Laiku susirado statybų bendrovę, kuri dirbo statant Nacionalinį stadioną. Laiku pardavė pamatus, kuriuos ta bendrovė pastatė savivaldybės išnuomotame sklype.
Nors teismas dar 2009-ųjų gegužę buvo areštavęs šį statinį, kuris priklausė K. Brazauskienės valdytai bendrovei „Embex“, ginčą pavyko laiku išspręsti taikiai. Laiku – šių metų liepą, praėjus kelioms savaitėms po prezidento A. Brazausko mirties – K. Brazauskienė pamatus pardavė „Veikmės statybai“.
Laiku atidavė bendrovei skolas – 7,7 milijono litų. Moteriai liko apie 6 milijonus litų. Gavusi tokius pinigus, K. Brazauskienė kreipėsi į Vyriausybę, prašydama suteikti jai rentą kaip prezidento našlei.
Prokuratūra – bejėgė?
Vos tik Valstybės kontrolė paskelbė, kad Nacionalinio stadiono statybose pasigenda 50 milijonų litų, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „Vilniaus savivaldybės tarnautojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir didelės vertės valstybės lėšų iššvaistymo“. Tyrimą atlikti pavesta Vilniaus apygardos prokuratūrai. Tai pačiai, kuri prieš kelerius metus per du mėnesius išsiaiškino, kad buvęs „Draugystės“ (dabar „Crowne Plaza“) viešbutis, kuris priklauso K. Brazauskienei, privatizuotas teisėtai.
Jeigu dėl „Draugystės“ viešbučio tyrimas buvo baigtas per du mėnesius, tai tyrimas dėl Nacionalinio stadiono statybų vyksta jau antrus metus.
Prieš kelerius metus, po du mėnesius trukusių apklausų, kuriose teko lankytis ir velioniui A. Brazauskui, kuris tuo metu dirbo premjeru, tyrimas buvo nutrauktas. Jokių nusikaltimų, jokių baudžiamųjų nusižengimų prokurorai toje istorijoje neįžvelgė.
Prokurorai taip ir nepaaiškino visuomenei, kaip su viešbučio „Draugystė“ privatizavimu buvo susijęs tuometinis prezidentas A. Brazauskas. Konstatuota, esą reikalai buvo tvarkomi pagal tuo metu galiojusius įstatymus, o ar skambino kas nors iš Prezidentūros dėl to, kad „Draugystė“ būtų išbraukta iš privatizuojamų objektų sąrašų, ar ne, nesvarbu.
Kaip žinia, kai „Draugystė“ buvo išbraukta iš privatizuojamų objektų sąrašo, neilgai trukus viešbutis atiteko Kristinai, ilgametei Algirdo draugei.
Žinoma, sutapimas, ne daugiau, kad tuometinis ekonomikos ministras, dabar Seimo narys Julius Veselka liudijo, jog sulaukė tuometinio prezidento A. Brazausko asmeninių nurodymų, kaip elgtis su „Draugyste“. Pokalbio įrašo neturėjo.
Po nutraukto tyrimo premjeras A. Brazauskas kategoriškai pareikalavo, kad būtų baigtos „spekuliacijos“ „Draugystės“ viešbučio privatizavimo tema.
O Valdovų rūmai?
Akivaizdu, kad Nacionalinio stadiono statybos – neskaidrios. Tačiau Lietuvoje yra dar vienos gigantiškos, jau daug metų tebesitęsiančios statybos. Valdovų rūmai. Tie, kurių statybos kaina nuo 114 milijonų litų išaugo iki 367 milijonų litų. Tie, kuriems dar reikėtų apie 200 milijonų litų, kaip sakė Seimo Audito komiteto vadovė Loreta Graužinienė.
Tie, kuriuos stato „Panevėžio statybos trestas“ (PST). Tas pats, kurio vienu iš neoficialių vadovų dar prieš kelerius metus buvo vadintas velionio prezidento A. Brazausko brolis Gerardas Brazauskas.
Iš pirmo žvilgsnio dvi gigantiškas amžiaus statybas sieja tik milijonai ir išpūstos statybos sąmatos. Dar tai, kad pinigus abiem projektams dosniai seikėjo socialdemokratai.
Ir dar tai, kad greta kitų Valdovų rūmų rėmėjų yra nurodyta bendrovė „Veikmė“, Nacionalinio stadiono statytoja.
Ir dar, kad auditą dėl Valdovų rūmų, kaip ir tyrimą dėl Nacionalinio stadiono, Valstybės kontrolė perdavė prokuratūrai.
Tikriausiai jokios schemos šių objektų nesieja.
2010-09-23 12:59
Saulė Pauliuvienė | Alfa.lt
Jeigu prokuratūra baigtų aiškintis, kur dingo 50 milijonų litų, skirtų Nacionalinio stadiono statybai, galbūt paaiškėtų, ar kas sieja prezidento Algirdo Brazausko našlę Kristiną Brazauskienę su liūdnai pagarsėjusiomis statybomis. Tyrimas dėl galimo didelės vertės valstybės turto iššvaistymo vyksta antrus metus.
Galima schema – gudri ir nepriekaištinga. Už menką sumą per mėnesį išsinuomoji sklypą iš savivaldybės, kurią kontroliuoja draugai ir klanui artimi žmonės. Pasirūpini reikiamais statybai leidimais, kuriuos išduoda tie patys draugai. Savivaldybei milijoninės vertės objektą stato ta pati bendrovė, kuri dirba ir tavo sklype. Kol pinigų yra savivaldybės objektui statyti, nes juos skiria bendražygis Vyriausybės galva, statybos vyksta ir tavo sklype. Savivaldybės objekto statybos kaina išauga kelis kartus, tavo statybų kainos niekas neskaičiuoja, nes tai – privati nuosavybė. O kas patikrins, ar tikrai ir kiek statybinių medžiagų ar darbo jėgos galėjo persikelti iš savivaldybės objekto į tavo sklypą? Ypač jeigu tikrinti nenori, nes tu – vis dar įtakingas žmogus. Kai savivaldybės objekto statyba sustoja, sustoja ir tavo sklype. Pinigų nėra. Yra skola. Tada parduodi tai, kas pastatyta, tiems patiems statybininkams. Uždirbi milijonus.
Sutapimai?
2007-aisiais statybininkai pradėjo krutėti Nacionalinio stadiono Vilniuje, Šeškinėje, statybų aikštelėje. Per 2007–2008 metus šioms statyboms buvo panaudoti 105 milijonai litų. Tiksliau, 65 milijonai litų buvo panaudoti teisėtai. Likusių 50 milijonų litų panaudojimo teisėtumo negalėjo išsiaiškinti net Valstybės kontrolė. Dingo. Kaip į vandenį. Nepateisinti nei darbų priėmimo aktais, nei kitais dokumentais.
2008-aisiais K. Brazauskienė jau turėjo žemės sklypo, greta jai priklausančio viešbučio „Crowne Plaza“, nuomos dokumentus. Teisybės dėlei, turėjo juos jau kone dešimtmetį. Bet statybų jame kažkodėl nepradėjo.
Statybos prasidėjo 2008-aisiais. Tais pačiais metais, kai tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas, K. Brazauskienės ir A. Brazausko bendrapartietis socialdemokratas, iš Privatizavimo fondo Nacionalinio stadiono statyboms skyrė daugiau kaip 100 milijonų litų.
Tuos pačius daugiau kaip 100 milijonų litų, iš kurių 50 milijonų litų dingo.
Nacionalinio stadiono statybos aikštelėje dirbo ta pati statybų kompanija, kuri pradėjo statybas ir K. Brazauskienės išsinuomotame sklype, – „Veikmė“.
TV3 laida „Prieš srovę“ pateikė savo spėjimą – gali būti, kad 50 milijonų, turėjusių atitekti Nacionalinio stadiono statyboms, nukeliavo į kitas „Veikmės“ vykdomas statybas.
Leidimas statybai, Zuokas ir „tvarkiečiai“
1998 m. K. Brazauskienė iš Vilniaus savivaldybės, kuriai vadovavo dabartinis partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas, 99 metams nebrangiai išsinuomojo sklypą greta savo valdomo viešbučio „Crowne Plaza“. Tuo metu sklype buvo automobilių stovėjimo aikštelė.
1998 m. A. Brazauskas buvo prezidentas. Tada Kristina dar nebuvo oficiali Algirdo žmona. Jos pavardė buvo Butrimienė.
Viešbutis „Crowne Plaza“ – sostinės centre, prestižinėje M. K. Čiurlionio gatvėje, netoli Vingio parko. Toje Vilniaus vietoje, kur net ir dabar, nukritus nekilnojamojo turto kainoms, sklypo rinkos vertė – milijoninė.
Viskas pasikeitė, kai sostinės meru tapo Artūras Zuokas. „A. Zuoko laikais bevertė aikštelė, kurioje statyba negalima, buvo paversta pasakiškos vertės statybų vieta, kai aikštelėje panoro statyti K. Brazauskienė.
Bet A. Zuokas visų leidimų statybai išduoti nespėjo, todėl reikalus baigta tvarkyti valdant „Tvarkai ir teisingumui“ (tuomet sostinės meru buvo R. Pakso statytiniu vadintas Juozas Imbrasas – aut.). Ir su Vilniaus apskrities, kuriai vadovavo socialdemokratai, žinia.
Parko prieigose leista statyti net ir daugiaaukštį pastatą, o tai bet kuriam kitam žmogui per kelis dešimtmečius nepriklausomybės metų buvo draudžiama“, – teigė buvęs R. Pakso patarėjas politologas Alvydas Medalinskas.
„Ten nieko nebuvo galima statyti, bet buvo keičiamos įvairios sąlygos, buvo nurodoma, kad tai bus komercinės paskirties pastatas, jei kitaip, 49 proc. butų ir 51 proc. komercinių patalpų arba apartamentų, kas prilyginama komercijai skirtoms patalpoms“, – sakė Seimo narys Kęstutis Masiulis, buvęs sostinės tarybos narys.
Norėjo įtikti?
Vilniaus savivaldybė šioms statyboms reikiamus leidimus išdavė per rekordiškai trumpą laiką – porą dienų. Paprastai norėdami gauti leidimą panašiam objektui statyti žmonės sugaišta iki trejų metų.
A. Medalinsko nuomone, ieškant sąsajų tarp Nacionalinio stadiono ir Brazauskų, neįmanoma nepastebėti, kaip „tvarkiečiai“, kurie protegavo Nacionalinio stadiono statybas ir „išpūtė“ jo sąmatas, su A. Zuoko vadovautais liberalcentristais ir A .Brazausko vadovautais socialdemokratais tiesiog varžėsi, kaip įtikti K. Brazauskienei ir padėti statyboms prie Vingio parko.
Ką iš tiesų greta jai priklausiusio viešbučio norėjo statyti moteris: apartamentus ar komercinį pastatą, tarkime, dar vieną viešbutį ar svečių namus, išsiaiškinti gali nebent teisėsauga. K. Brazauskienė, sužinojusi, kad šia istorija domisi žurnalistai, metė telefono ragelį. Prieš tai spėjusi pasakyti: „Per skystos jūsų blauzdos.“
Milijonus skyrė socialdemokratai
„Tačiau vos prasidėję, pastato statybos darbai ėmė strigti. Ar pritrūko lėšų, ar statybinių medžiagų, neaišku. Bet darbai vėl pajudėjo tik po to, kai socialdemokratų Vyriausybė skyrė šimtą milijonų litų Nacionalinio stadiono statybai, o sostinės savivaldybė, vadovaujama „tvarkiečių“, be konkurso patikėjo šiuos statybos darbus atlikti bendrovei „Vilniaus kapitalinė statyba“. Šioji ėmė dirbti su ta pačia kompanija „Veikmė“, stačiusia K. Brazauskienės objektą. Nacionalinio stadiono statybai užgesus, baigėsi ir darbai prie K. Brazauskienės daugiaaukščio“, – sako A. Medalinskas.
„Stadiono statybai 2007–2008 m. buvo panaudoti 105 milijonai litų, bet dėl daugiau nei 50 milijonų litų negalime pasakyti, ar jie tinkamai buvo panaudoti. Kai kuriose sutartyse nebuvo nustatyta kainodara, darbų aktai buvo perrašomi, kai kurie net po tris kartus, teigiama, kad už darbą parengiant projektą buvo sumokėti 3 milijonai litų, tačiau nėra įrodymų, o gal jie galėjo kainuoti 300 tūkstančių litų“, – stadione rastus pažeidimus laidoje „Prieš srovę“ vardijo Valstybės kontrolės direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė.
Ir Nacionalinio stadiono, ir K. Brazauskienės statybose dirbo ta pati kompanija. Ta pati kompanija, kuriai dėl skolų dar šių metų liepos 15-ąją K. Brazauskienė pardavė sklype greta „Crowne Plaza“ pastatytus būsimo daugiaaukščio pamatus. Žemė buvo pernuomota statybų bendrovei.
Viskas laiku
K. Butrimienė laiku išsinuomojo sklypą – jos užtarėjas ir būsimas vyras tuo metu buvo prezidentas. Laiku susirado statybų bendrovę, kuri dirbo statant Nacionalinį stadioną. Laiku pardavė pamatus, kuriuos ta bendrovė pastatė savivaldybės išnuomotame sklype.
Nors teismas dar 2009-ųjų gegužę buvo areštavęs šį statinį, kuris priklausė K. Brazauskienės valdytai bendrovei „Embex“, ginčą pavyko laiku išspręsti taikiai. Laiku – šių metų liepą, praėjus kelioms savaitėms po prezidento A. Brazausko mirties – K. Brazauskienė pamatus pardavė „Veikmės statybai“.
Laiku atidavė bendrovei skolas – 7,7 milijono litų. Moteriai liko apie 6 milijonus litų. Gavusi tokius pinigus, K. Brazauskienė kreipėsi į Vyriausybę, prašydama suteikti jai rentą kaip prezidento našlei.
Prokuratūra – bejėgė?
Vos tik Valstybės kontrolė paskelbė, kad Nacionalinio stadiono statybose pasigenda 50 milijonų litų, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „Vilniaus savivaldybės tarnautojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir didelės vertės valstybės lėšų iššvaistymo“. Tyrimą atlikti pavesta Vilniaus apygardos prokuratūrai. Tai pačiai, kuri prieš kelerius metus per du mėnesius išsiaiškino, kad buvęs „Draugystės“ (dabar „Crowne Plaza“) viešbutis, kuris priklauso K. Brazauskienei, privatizuotas teisėtai.
Jeigu dėl „Draugystės“ viešbučio tyrimas buvo baigtas per du mėnesius, tai tyrimas dėl Nacionalinio stadiono statybų vyksta jau antrus metus.
Prieš kelerius metus, po du mėnesius trukusių apklausų, kuriose teko lankytis ir velioniui A. Brazauskui, kuris tuo metu dirbo premjeru, tyrimas buvo nutrauktas. Jokių nusikaltimų, jokių baudžiamųjų nusižengimų prokurorai toje istorijoje neįžvelgė.
Prokurorai taip ir nepaaiškino visuomenei, kaip su viešbučio „Draugystė“ privatizavimu buvo susijęs tuometinis prezidentas A. Brazauskas. Konstatuota, esą reikalai buvo tvarkomi pagal tuo metu galiojusius įstatymus, o ar skambino kas nors iš Prezidentūros dėl to, kad „Draugystė“ būtų išbraukta iš privatizuojamų objektų sąrašų, ar ne, nesvarbu.
Kaip žinia, kai „Draugystė“ buvo išbraukta iš privatizuojamų objektų sąrašo, neilgai trukus viešbutis atiteko Kristinai, ilgametei Algirdo draugei.
Žinoma, sutapimas, ne daugiau, kad tuometinis ekonomikos ministras, dabar Seimo narys Julius Veselka liudijo, jog sulaukė tuometinio prezidento A. Brazausko asmeninių nurodymų, kaip elgtis su „Draugyste“. Pokalbio įrašo neturėjo.
Po nutraukto tyrimo premjeras A. Brazauskas kategoriškai pareikalavo, kad būtų baigtos „spekuliacijos“ „Draugystės“ viešbučio privatizavimo tema.
O Valdovų rūmai?
Akivaizdu, kad Nacionalinio stadiono statybos – neskaidrios. Tačiau Lietuvoje yra dar vienos gigantiškos, jau daug metų tebesitęsiančios statybos. Valdovų rūmai. Tie, kurių statybos kaina nuo 114 milijonų litų išaugo iki 367 milijonų litų. Tie, kuriems dar reikėtų apie 200 milijonų litų, kaip sakė Seimo Audito komiteto vadovė Loreta Graužinienė.
Tie, kuriuos stato „Panevėžio statybos trestas“ (PST). Tas pats, kurio vienu iš neoficialių vadovų dar prieš kelerius metus buvo vadintas velionio prezidento A. Brazausko brolis Gerardas Brazauskas.
Iš pirmo žvilgsnio dvi gigantiškas amžiaus statybas sieja tik milijonai ir išpūstos statybos sąmatos. Dar tai, kad pinigus abiem projektams dosniai seikėjo socialdemokratai.
Ir dar tai, kad greta kitų Valdovų rūmų rėmėjų yra nurodyta bendrovė „Veikmė“, Nacionalinio stadiono statytoja.
Ir dar, kad auditą dėl Valdovų rūmų, kaip ir tyrimą dėl Nacionalinio stadiono, Valstybės kontrolė perdavė prokuratūrai.
Tikriausiai jokios schemos šių objektų nesieja.
Comment