Sakyčiau nėra skirtumo tarp gamyklų ir paslaugų centrų šituo aspektu, viskas priklauso nuo to kokio lygio know-how turi darbuotojai.
Paslaugų centrai, kuriuose atliekamos verslo operacijos, programavimas, R&D neužsidarys greitai, nes perkelti žmonių žinias į kitą vietą yra sudėtingas ir ilgas procesas. Net kai įmonės tam ruošiasi - pvz nesamdo programuotojų, bet perka programavimo paslaugas iš išorinės įmonės per terminuotus kontraktus, dažnas to rezultatas vis tiek yra kad tiesiog ta programavimo paslaugų įmonė yra nusiperkama ir integruojama į užsakovo įmonę. Va praeitos savaitės pavyzdys: https://www.vz.lt/inovacijos/2021/09...it-specialistu
Net užsidarius auktšos komptencijos paslaugų centrui ar gamyklai, žmonių kompetencijos lieka, todėl dažniausiai jiems nebus sunku surasti kitą darbą, gal net kitus investuotuojus paskatints plėstis konkurento išėjimas. Čia gamyklos net pavojingiau šiek tiek, nes net ir aukšto lygio kompetencija gali būti labai specifinė, o su kokiu programavimu aukšto lygio žinios bet kuriam kitam darbe bus pritaikomos.
Pati nestabiliausia inveticija yra kai pasamdo didelį kiekį žmonių darbui, kuriam nereikia aukšto lygio kompetencijų, nesvarbu ar tai būtų gamyba ar paslaugų centras. Tokiam investuotuojui išėjus (o išėjimo rizika irgi didėja kai kompetencijos nereikia - nes daugiau pasaulio šalių gali atlikti tą patį darbą), ypač jei iš mažesnio miesto - gali kilti socialinių problemų, kai keli šimtai žmonių liks be darbo.
Gamybą perkelti yra sudėtingiau ir brangiau, reikia iš naujo statyti pačią gamyklą, kas nemažai kainuoja, o su paslaugų centrais tiesiog pasibaigus vienoje šalyje biuro nuomos sutarčiai sudaryti kitą kitoje.
Šiandien paslaugų centras dirba, o po metų kitų užsidaro ir išsikelia į kokią Indiją.
Sakyčiau nėra skirtumo tarp gamyklų ir paslaugų centrų šituo aspektu, viskas priklauso nuo to kokio lygio know-how turi darbuotojai.
Paslaugų centrai, kuriuose atliekamos verslo operacijos, programavimas, R&D neužsidarys greitai, nes perkelti žmonių žinias į kitą vietą yra sudėtingas ir ilgas procesas. Net kai įmonės tam ruošiasi - pvz nesamdo programuotojų, bet perka programavimo paslaugas iš išorinės įmonės per terminuotus kontraktus, dažnas to rezultatas vis tiek yra kad tiesiog ta programavimo paslaugų įmonė yra nusiperkama ir integruojama į užsakovo įmonę. Va praeitos savaitės pavyzdys: https://www.vz.lt/inovacijos/2021/09...it-specialistu
Net užsidarius auktšos komptencijos paslaugų centrui ar gamyklai, žmonių kompetencijos lieka, todėl dažniausiai jiems nebus sunku surasti kitą darbą, gal net kitus investuotuojus paskatints plėstis konkurento išėjimas. Čia gamyklos net pavojingiau šiek tiek, nes net ir aukšto lygio kompetencija gali būti labai specifinė, o su kokiu programavimu aukšto lygio žinios bet kuriam kitam darbe bus pritaikomos.
Pati nestabiliausia inveticija yra kai pasamdo didelį kiekį žmonių darbui, kuriam nereikia aukšto lygio kompetencijų, nesvarbu ar tai būtų gamyba ar paslaugų centras. Tokiam investuotuojui išėjus (o išėjimo rizika irgi didėja kai kompetencijos nereikia - nes daugiau pasaulio šalių gali atlikti tą patį darbą), ypač jei iš mažesnio miesto - gali kilti socialinių problemų, kai keli šimtai žmonių liks be darbo.
JAV informacinių technologijų įmonė „Rocket Software“ trečiadienį Vilniuje atidaro biurą.
Įmonė iki 2023 m. pradžios Lietuvoje ketina įdarbinti 200 programinės įrangos inžinierių ir aukštos kvalifikacijos programuotojų.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kompetencijų centras Vilniuje „Telia Global Services Lithuania“ iki 2024 metų planuoja pasamdyti 400 naujų darbuotojų.
Dėl gamybos jau rašiau.
Aš noriu naujo užsienio investuotojo paslaugų centro Šiauliuose.
Kad ir 5 kartus mažiau darbo vietų nei čia.
Tai regionams dar geriau, jei ten statomos gamyklos. Ilgalaikės investicijos.
Jos sukuria ženkliai daugiau papildomų darbo vietų.
Šiaulių/Panevėžio paslaugų centro darbuotojai tikėtina, kad savaitgalį važiuotų išleisti didžiosios dalies eurų į tą patį Vilnių, gal net gyventų Vilniuje ar Kaune.
Šiandien paslaugų centras dirba, o po metų kitų užsidaro ir išsikelia į kokią Indiją.
Problema regionuose - mažai darbuotojų, algos ir jų didinimas, trijų iksų maksimų nebuvimas, nt nebuvimas ir kainos, rizika pasilaidot nusipirkus ar pasistačius namą/butą ir kt.
Važiuoji savaitgaliais išleist eurų į didesnius miestus.
Sakykim Panevėžyje tarptautinė įmonė "Amilina" nedidino algų nei vienu procentu (prisidengta tuo, kad visos grupės įmonės dėl pandemijos veržiasi diržus), nors kasmet pelningai veikia (pelnas ~ 10 mln.), kai Mačiulis skalambina per visą žiniasklaidą apie 10 proc. kasmet Lietuvoje kylančias algas.
Vidurkiai ir statistika rekvizituose dar ne viskas.
Nevisai gal tos priežastys lemia gamybos išsikėlimą.
Bet ar nėra regioninės politikos viena iš priemonių - įstatyminės ir finansinės palankesnės sąlygos juose?
Viena iš priežasčių - Vilniuje jau seniai įmonės negali pretenduoti į daugelį europinių paramos fondų paramą.
Kita priežastis - NT kaina, mokesčiai ir plėtros galimybės Vilniuje labai ribotos (nors vizualiai atrodo, kad tokių teritorijų nemažai).
Vien pagal naują Vilniaus BP didžioji dalis Žemųjų Panerių buvusios gamybinės zonos verčiama komercine ir, kas svarbiau, gyvenamąja paskirtimi.
Ale gi pono išrankumas, dar nurodyk kokios spalvos oda turi būti pas to užsienio investuotojo CEO.
Pasakei lyg čia mano nauja pozicija, kai jau ne vienus metus išskiriu gamybą.
Ir užvakar rašiau, kad gamyklos statomos ne Vilniuje pagrinde todėl, kad dėl geresnių kitų investicijų (paslaugų centrai pvz) ten jau sunku rasti kas eis į tuos prastewnius gamybiniis darbus.
Tai priverstinai tenka investuot vargingesniuose miestuose, tad nėra čia to, kad daro kažką gero, tiesiog priverstinai tenka eiti kitur dėl per aukšto lygio Vilniuje.
Tad ir nėra to džiaugsmo, kad va prieš Vilnių laimėjo Šiauliai dėl šios investicijos.
Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti minkštųjų baldų gamybos UAB „Vilmers“ planuoja sparčią plėtrą. Apie tai praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija – su įmone ketinama sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį pagal Žaliojo koridoriaus priemonę. Bendrovė ketina padidinti gamybos apimtį daugiau nei dvigubai ir eksportuoti 98% produkcijos. Planuojamų investicijų dydis – 20 mln. Eur, bus sukurtos 304 naujos darbo vietos, skaičiuoja ministerija. Investuojant pagal Žaliojo koridoriaus priemonę, verslui sudaromos galimybės greičiau ir paprasčiau atlikti įsikūrimo procedūras, iki 20 metų laikotarpiu taikomas 0% pelno mokesčio tarifas.
Aš siūlyčiau dar geresnį regioninių investicijų planą, nei siūlo Gator. Apskritai uždrausti visas investicijas į Vilnių. Tiesiog blanket ban'as. Tai turėtų neabejotinai teigismą įtaką bendram Lietuvos investicijų klimatui ir gal net pritrauktų investuotojus persikelti iš kitų šalių (Lenkijos, Latvijos, Estijos).
Turim 5 didelius miestus ir nėra dėl to jokios tragedijos, gal netgi dar geriau taip nei kaip Latvija, kur be sostinės kitur jokios ekonominės gyvybės.
Panevežys jau fsio. Šiauliai greičiausiai tuoj tuoj kris žemiau 100k
Tai kad kaip tik jau ne vienerius metus iš Vilniaus gamyba intensyviai perkeliama už jo ribų ar dar toliau, t.t. ir į Kauną ar rajoną.
Iš dalies dabar tai lemia ir euroregioninė politika.
Ne apie gamyklas kalbame (kur dėl to, kad Vilnius dirbtinai pučiamas investicijomis su brangiomis darbo vietomis, jau sunku rasti darbuotojų gamykloms, ir tenka eiti į skurdesnius regionus).
Kalbame būtent apie paslaugų centrus.
Ne, kad jie aktyviai bando nukreipti investicijas į regionus, deja ne visada pavyksta nes Kaunas,Klaipėda yra patraukliausi pramonei, o Vilnius paslaugų,IT centrams. Be Vilniaus tik Kaunas dar gali kažką pasiūlyti paslaugų centrams daugiau nei vienas miestas nieko neturi, tai tavo paverksnojimai atrodo kaip kokio pradinuko sriūbavimas kad gavo dvejetą.
Kontrolinis klausimas - ar į jų bonusų sistemą įtrauktas papildomas solidus pliusas už atvestą investuotoją ne į Vilnių?
Jei neįtraukta, tai kaip IL vadovas deklaruok kiek nori, pardavėjai rinksis lengvesnį pardavimą, o nuoširdžiai ir entuziastingai stengsis dėl regionų tik dalis idėjinių, panašių į mane (pagal forumo diskusijas, matom, kad tokių mažuma).
Ne, kad jie aktyviai bando nukreipti investicijas į regionus, deja ne visada pavyksta nes Kaunas,Klaipėda yra patraukliausi pramonei, o Vilnius paslaugų,IT centrams. Be Vilniaus tik Kaunas dar gali kažką pasiūlyti paslaugų centrams daugiau nei vienas miestas nieko neturi, tai tavo paverksnojimai atrodo kaip kokio pradinuko sriūbavimas kad gavo dvejetą.
Tai kad kaip tik jau ne vienerius metus iš Vilniaus gamyba intensyviai perkeliama už jo ribų ar dar toliau, t.t. ir į Kauną ar rajoną.
Iš dalies dabar tai lemia ir euroregioninė politika.
Tai, kad akivaizdžiai tavo šita kvaila prielaida buvo paneigta tuo, kad į Kauną bene daugiausiai nukreipė likusių investicijų.
Kam toliau tą pačią nesamonę kartot?
Aš tiesiog esu geresnės nuomonės apie Kauną, nei tu, ir manau, kad Kaunas turėtų gauti DVIGUBAI daugiau investicijų, nei Vilnius. Dabar gi tiap nėra ir jau paaiškinau, kodėl: konspiracijos ir tyčinis Vilniaus klerkų kenkimas.
Komentuoti: