Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[suoliuojantis]

Kaip čia taip tylu iki šiol. Reiks pabandyti gauti prieigą:

Puslaidininkių alfa ir omega deda 200 mln. USD Lietuvai:

• Trečiadienį pranešta, jog Taivanas Lietuvoje į aukštąją pramonę investuos bent 200 mln. USD.
• Be to, 2022 m. I pusm. Į Lietuvą įvertinti šalies perspektyvų atvyks Taivano puslaidininkių darbo grupė.

https://www.vz.lt/inovacijos/2022/01...-lustu-pasauli

[Tikras architektas]

JAV „Digitech“ steigs pasaulinį verslo paslaugų centrą Kaune

Plačiau: https://www.vz.lt/inovacijos/2021/12...#ixzz7ESvFGDLe

Kažkokie paslaugų tipo darbo vietų trupiniai nuo Vilniaus.
Nerašo apiedarbo vietas, tai būtų gerai, kad nors 50 būtų ir, kad nebūtų koks nors kaip intermedix buvo su algom mažesnėm nei vidutinės Lietuvoje.

Jau pagalvojau čia bus DigiTech gitaros pedalai. Viena iš Samsung kompanijų.

O čia kažkokia nišinė firmelė su 500 darbuotojų visam pasaulyje. Kaip visada straipsnis toks, kad atrodo, kad čia kažkoks Intel fabrikas atsidaro. Bet suprantu, reikia pasigirti. Dar vienas "pliusiukas" mūsų pirmūnei Armonikaitei.

[Gator]

JAV „Digitech“ steigs pasaulinį verslo paslaugų centrą Kaune

Plačiau: https://www.vz.lt/inovacijos/2021/12...#ixzz7ESvFGDLe

Kažkokie paslaugų tipo darbo vietų trupiniai nuo Vilniaus.
Nerašo apiedarbo vietas, tai būtų gerai, kad nors 50 būtų ir, kad nebūtų koks nors kaip intermedix buvo su algom mažesnėm nei vidutinės Lietuvoje.

[acetonas]

VMG grupės pramonės inovacijų parkui – 21,7 mln. eurų investicinė paskola
https://www.atviraklaipeda.lt/2021/1...icine-paskola/

Tarptautinės investicinės VMG grupės įmonė „VMG Technics“ su „Citadele“ ir Šiaulių banku pasirašė 21,7 mln. vertės investicinės paskolos sutartį. Ji skirta finansuoti moderniausią Baltijos šalyse pramonės inovacijų parką.

Pagal sutartį investicinės paskolos sumą „Citadele“ ir Šiaulių bankas įsipareigojo suteikti lygiomis dalimis po 10,85 mln. eurų.

„VMG Technics“ paskolos lėšas nukreips prie uostamiesčio, greta automagistralės Vilnius-Klaipėda, šiemet pradėtos statyti robotizavimo ir automatizavimo gamyklos „VMG Technics R&D Park“ statybos, vystymo darbams ir pasiruošimo veiklai finansuoti

Bendra projekto investicijų suma sieks apie 30 mln. eurų. Jį įgyvendinusi VMG grupė taip pat sukurs 150 naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

[GoGreen]

Butkus pardavė, 260mln S

viens prie vieno,as kaip Salciute


o jei rimtai,tai taip ,sugrybavau.

[Milwaukee]

Tai ThermoFisher irgi niekas nezinojo,kol Bumelis jos nepardave . O kai pardave uz 750mln

Butkus pardavė, 260mln S

[Milwaukee]

Prieš kelis mėnesius Teltonikos nelabai ir girdėjosi. Čia turbūt ta pati įmonė, apie kurią daug kalbama Taivanio investicijų kontekste.

Iš karto įsteigti darbo vietų, kurios sudaro 1/12 populiacijos, yra labai įspūdinga. Čia tas pat kaip Vilniuje įsteigti 50.000 darbo vietų įmonę.

Jau įdarbinta 20 molėtiškių, kurie kasdien vyksta stažuotis į Vilnių. Pagal Vilniaus mastelį tai būtų 2000 darbuotojų, kitaip tariant visas WU.

[GoGreen]

Teltonika yra didziule imone, tiksliau pasakius imoniu grupe. Tai ir apie Vinted Lietuvoj ne visi girdejo,o tai net Europos masteliais lyderis savo segmente . Chebra nejuokaukit,jus nustebtumet kiek pridetines vetes kuria Teltonikos imones .
Pritingiu jum nuorodu ieskot,siulau bent paziuret Proto Industrija,kad susidarytumet vaizda apie ka kalba eina.
Tai ThermoFisher irgi niekas nezinojo,kol Bumelis jos nepardave . O kai pardave uz 750mln , zmonem akys ant kaktos islipo.

Pasikeite mentalitetas,Lietuva suvakarejo,nebemadinga girtis pinigais. Pamenat ,kai nuzude ta vaikinuka Kaune ,kuris Ferrari vazinejo? Kiek zmoniu zinojo Hostinger,manau visi galvojo ,kad turtingi tevai (vagiai arba politikai) nupirko

[Shernas]

Prieš kelis mėnesius Teltonikos nelabai ir girdėjosi. Čia turbūt ta pati įmonė, apie kurią daug kalbama Taivanio investicijų kontekste.

Iš karto įsteigti darbo vietų, kurios sudaro 1/12 populiacijos, yra labai įspūdinga. Čia tas pat kaip Vilniuje įsteigti 50.000 darbo vietų įmonę.

Yra ne viena LT kompanija, kuri gamina pasaulinio lygio produktus, bet eiliniam žmogui nėra žinoma.

Sovietiniais laikais lūstus gamino bei korpusavo Šiauliuose ( Nuklonas) ir Vilniuje ( Venta ). Silicio stypai buvo atvežami iš plačiosios tėvynės.

Nuošidžiai palinkėsiu svajonėms turėti pilną ciklą išsipildyti, bet tik iškart įspėju - daug energijos, daug chemijos ...

[Romas]

Prieš kelis mėnesius Teltonikos nelabai ir girdėjosi. Čia turbūt ta pati įmonė, apie kurią daug kalbama Taivanio investicijų kontekste.

Molėtų eksperimentas: ar milijoninės investicijos atneš sėkmę?

Iš karto įsteigti darbo vietų, kurios sudaro 1/12 populiacijos, yra labai įspūdinga. Čia tas pat kaip Vilniuje įsteigti 50.000 darbo vietų įmonę.

[Sula]

Molėtų eksperimentas: ar milijoninės investicijos atneš sėkmę?
Skaitykite daugiau: https://iq.alfa.lt/verslas/moletu-ek...s-sekme/235228

Nieko stebuklingo nebus, 60-70 km nuo Vilniaus, daugelis darbuotojų važinės. Bet dar vienas motyvas A14 iki Molėtų daryti normalų kelią.

[evvt]

Molėtų eksperimentas: ar milijoninės investicijos atneš sėkmę?

Po metų Molėtuose veiklą pradės „Teltonikos“ technologijų centras. Lietuvių kapitalo daiktų interneto, transporto valdymo sprendimų ir tinklo įrangos gamintoja „Teltonika IoT Group“ į gamyklą investuos 34 mln. eurų. Mieste, kuriame yra apie 6 tūkst. gyventojų, bus sukurta 500 darbo vietų.

https://iq.alfa.lt/verslas/moletu-ek...s-sekme/235228

[_rB_]

Nesu tikras ar ši tema ir nesu tikras ar jau nebuvo, bet radau štai tokią info. Kalbu apie kalėjimą.

„Teltonika“ svarsto apie 460 mln.vertės projektą Anykščiuose

„Idealiu atveju galėtų ji ir Liepkalnyje iškilti, bet ten šalia mūsų turimos teritorijos yra kalėjimas suplanuotas, tai jeigu Vyriausybė nuspręstų, kad kalėjimas ne toks aukštas prioritetas, kaip lustų pramonė, būtų ideali sąlyga tokiam projektui įgyvendinti, tada jau kitąmet galėtume startuoti su projektavimu, infrastruktūros sukūrimu“, – teigė „Teltonikos“ vadovas.

https://www.anyksta.lt/teltonika-sva...a-anyksciuose/

[Arunasx]

Vokietijos statybos bendrovė „Nokera“ kitąmet planuoja statyti naują būsto įrangos ruošinių gamyklą Vilniaus rajone, Rudaminoje. Į ją įmonė planuoja investuoti apie 30 mln. eurų. Pasak užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio, derybos su bendrove dėl galimų investicijų vyko labai sparčiai. „Įmonė į agentūrą kreipėsi šį pavasarį ir greitai apsisprendė – konkuravome su Lenkija, Kroatija, bet jie nedvejojo į šį projektą investuoti 30 mln. eurų bei sukurti 300 darbo vietų, iš kurių pusė bus inžinerinės pakraipos darbuotojams su aukštesniuoju išsilavinimu“, – BNS sakė E. Čivilis. Pasak E. Čivilio, pagal susitarimą su agentūra bendrovė statybas planuoja pradėti 2022 metų antrąjį ketvirtį, o baigti – 2023 metų pirmąjį ketvirtį. Darbuotojus ji žada samdyti kitų metų pabaigoje. „Per kelerius metus 22 tūkst. kv. metrų ploto gamykloje dirbs apie 300 gamybos, rinkodaros ir valdymo specialistų“, – sakė E. Čivilis.

https://madeinvilnius.lt/verslas/vil...ns-300-zmoniu/

[Kristisz]

Kalbant apie investicijas į žmogiškąjį kapitalą, know-how perėmimą, neturėtų būti didelio skirtumo ar tai yra gamybos ar paslaugų projektas. Kaip dalis darbo vietų paslaugų srityje yra pagalbinėms funkcijoms atlikti, o dalis - sudėtingesnėms, reikalaujančioms aukšto lygmens kompetencijų, taip ir gamybos srityje vieni pina laidus, kiti programuoja robotus ar vykdo eksperimeninę plėtrą. Ekosistema taip pat sėkmingai gali susikurti netik tarp technologijų įmonių, bet ir tarp elektronikos, biotechnologijų ar pan. įmonių. Geriausia būtų kad kuo didesnė dalis investicijų ateitų į inovatyvias aukštos pridėtinės vertės produktus kuriančias įmones, kurioms reikia pažengusių kompetencijų specialistų, nepriklausomai nuo to, ar tai gamybos ar paslaugų sektorius. Dėl ko sutinku, tai kad dabartinis gamybos įmonių paveikslas nelabai atitinka tokią viziją. Gamybos srityje vis dar esame matomi labiau kaip kruopščios ir sąlyginai pigios nekvalifikuotos darbo jėgos šalis.

Man atrodo mes abu su tuo sutinkam, kiek anksčiau tą patį sakiau.

Sakyčiau nėra skirtumo tarp gamyklų ir paslaugų centrų šituo aspektu, viskas priklauso nuo to kokio lygio know-how turi darbuotojai.

<...>

Pati nestabiliausia inveticija yra kai pasamdo didelį kiekį žmonių darbui, kuriam nereikia aukšto lygio kompetencijų, nesvarbu ar tai būtų gamyba ar paslaugų centras. Tokiam investuotuojui išėjus (o išėjimo rizika irgi didėja kai kompetencijos nereikia - nes daugiau pasaulio šalių gali atlikti tą patį darbą), ypač jei iš mažesnio miesto - gali kilti socialinių problemų, kai keli šimtai žmonių liks be darbo.

[kutas]

Trumpalaikėje perspektyvoje tai turbūt sutikčiau kad gamyba atneša didesnės ekonominės naudos negu investicijos į paslaugų centrus. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, mano nuomone, investicijos į žmones yra tvaresnės. Kitaip nei gamyklos ir įrenginiai, kurių tarnavimo laikas yra ribotas ir reikalauja pastovių kapitalo išlaidų, žmonių žinios ir patirtis išlieka per visą karjerą ir dar yra "užkrečiamos" - perduodamos vieni kitiems (kaip sakant iš kartos į kartą). Manau, Vilniaus dabartiniam IT paslaugų ir startup'ų bumui dalinai tikrai turėjo įtakos prieš kiek daugiau nei 10 metų pirmi didelius paslaugų centrus atidarę Barclays, SEB ir kiek vėliau Danske - nors pradžioj buvo samdomi žmonės gan paprastoms banko operacijoms ar support'ui, paskui buvo užsiauginta visa vadovų ir aukštesnio lygio specialistų karta. Daug žmonių kompetencijas užsiauginę tarptautinėse įmonėse dabar padeda augti lietuvių startuoliams - Vinted, Tesonet ir pan. Labai įdomu palyginti ekonomikos augimo trajektorijas tarp Vilniaus ir Klaipėdos - pastaroji pritraukė daug gamybinių investicijų, ir kurį laiką buvo labai sėkminga, atlyginimai lenkė Kauną ir buvo arti Vilniaus, bet dabar Klaipėda trečia ir auga lėčiau nei Vilnius ar Kaunas.

Kalbant apie investicijas į žmogiškąjį kapitalą, know-how perėmimą, neturėtų būti didelio skirtumo ar tai yra gamybos ar paslaugų projektas. Kaip dalis darbo vietų paslaugų srityje yra pagalbinėms funkcijoms atlikti, o dalis - sudėtingesnėms, reikalaujančioms aukšto lygmens kompetencijų, taip ir gamybos srityje vieni pina laidus, kiti programuoja robotus ar vykdo eksperimeninę plėtrą. Ekosistema taip pat sėkmingai gali susikurti netik tarp technologijų įmonių, bet ir tarp elektronikos, biotechnologijų ar pan. įmonių. Geriausia būtų kad kuo didesnė dalis investicijų ateitų į inovatyvias aukštos pridėtinės vertės produktus kuriančias įmones, kurioms reikia pažengusių kompetencijų specialistų, nepriklausomai nuo to, ar tai gamybos ar paslaugų sektorius. Dėl ko sutinku, tai kad dabartinis gamybos įmonių paveikslas nelabai atitinka tokią viziją. Gamybos srityje vis dar esame matomi labiau kaip kruopščios ir sąlyginai pigios nekvalifikuotos darbo jėgos šalis.

[Kristisz]

Esminis skirtumas, kad gamybos projektai pasižymiai ženkliai (šimtus kartų) didesnėmis investicijomis į ilgalaikį turtą (pastatus, įrengimus). Visų pirma, tai sukuria daug didensnę naudą statybų metu (jeigu naudojama vietinė darbo jėga ir vietiniai tiekėjai). Visų antra, net ir nutraukus veiklą, niekas neišsiveža pačios gamyklos ir neišmontuoja įrenginių. Dažniausiai gamykla suranda naujus savininkus ir toliau veikia, tik galbūt mažesnėmis apimtimis. Pvz. to paties Yazaki Klaipėdoje veiklą pratęsė PKC. Todėl laikoma, kad gamybos investicijos tvaresnės.

Paslaugų projektuose pagrindinės investicijos į darbo jėgą ir biuro nuomą. Jeigu darbuotojai perviliojami iš kitų įmonių, tai talentų rinkoje taip pat nepadidėja.

Gamybos projektai taip pat gerai tuo, kad daug didesnė dalis investicijų nusėda regionuose. Paslaugų projektams regionuose tiesiog nepakanka darbo jėgos su reikiama kvalifikacija, todėl jie steigiasi Vilniuje ir Kaune, didinant regioninį darbo vietų (tuo pačiu ir specialistų) pasiskirstymo netolygumą.

Trumpalaikėje perspektyvoje tai turbūt sutikčiau kad gamyba atneša didesnės ekonominės naudos negu investicijos į paslaugų centrus. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, mano nuomone, investicijos į žmones yra tvaresnės. Kitaip nei gamyklos ir įrenginiai, kurių tarnavimo laikas yra ribotas ir reikalauja pastovių kapitalo išlaidų, žmonių žinios ir patirtis išlieka per visą karjerą ir dar yra "užkrečiamos" - perduodamos vieni kitiems (kaip sakant iš kartos į kartą). Manau, Vilniaus dabartiniam IT paslaugų ir startup'ų bumui dalinai tikrai turėjo įtakos prieš kiek daugiau nei 10 metų pirmi didelius paslaugų centrus atidarę Barclays, SEB ir kiek vėliau Danske - nors pradžioj buvo samdomi žmonės gan paprastoms banko operacijoms ar support'ui, paskui buvo užsiauginta visa vadovų ir aukštesnio lygio specialistų karta. Daug žmonių kompetencijas užsiauginę tarptautinėse įmonėse dabar padeda augti lietuvių startuoliams - Vinted, Tesonet ir pan. Labai įdomu palyginti ekonomikos augimo trajektorijas tarp Vilniaus ir Klaipėdos - pastaroji pritraukė daug gamybinių investicijų, ir kurį laiką buvo labai sėkminga, atlyginimai lenkė Kauną ir buvo arti Vilniaus, bet dabar Klaipėda trečia ir auga lėčiau nei Vilnius ar Kaunas.

[Stadionas]

kad tau net lietuviskai rasyti sunkiai sekasi

na jums per daug dalykų sunkiai sekasi, kad išvardint.

[liutass]

O jus gaudoties?

kad tau net lietuviskai rasyti sunkiai sekasi

[Stadionas]

kas yra share ir research centrai ? Panašu, čia diskutuojantys nesigaudo apie ką eina kalba.

O jus gaudoties?