Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[kutas]

Trumpalaikėje perspektyvoje tai turbūt sutikčiau kad gamyba atneša didesnės ekonominės naudos negu investicijos į paslaugų centrus. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, mano nuomone, investicijos į žmones yra tvaresnės. Kitaip nei gamyklos ir įrenginiai, kurių tarnavimo laikas yra ribotas ir reikalauja pastovių kapitalo išlaidų, žmonių žinios ir patirtis išlieka per visą karjerą ir dar yra "užkrečiamos" - perduodamos vieni kitiems (kaip sakant iš kartos į kartą). Manau, Vilniaus dabartiniam IT paslaugų ir startup'ų bumui dalinai tikrai turėjo įtakos prieš kiek daugiau nei 10 metų pirmi didelius paslaugų centrus atidarę Barclays, SEB ir kiek vėliau Danske - nors pradžioj buvo samdomi žmonės gan paprastoms banko operacijoms ar support'ui, paskui buvo užsiauginta visa vadovų ir aukštesnio lygio specialistų karta. Daug žmonių kompetencijas užsiauginę tarptautinėse įmonėse dabar padeda augti lietuvių startuoliams - Vinted, Tesonet ir pan. Labai įdomu palyginti ekonomikos augimo trajektorijas tarp Vilniaus ir Klaipėdos - pastaroji pritraukė daug gamybinių investicijų, ir kurį laiką buvo labai sėkminga, atlyginimai lenkė Kauną ir buvo arti Vilniaus, bet dabar Klaipėda trečia ir auga lėčiau nei Vilnius ar Kaunas.

Kalbant apie investicijas į žmogiškąjį kapitalą, know-how perėmimą, neturėtų būti didelio skirtumo ar tai yra gamybos ar paslaugų projektas. Kaip dalis darbo vietų paslaugų srityje yra pagalbinėms funkcijoms atlikti, o dalis - sudėtingesnėms, reikalaujančioms aukšto lygmens kompetencijų, taip ir gamybos srityje vieni pina laidus, kiti programuoja robotus ar vykdo eksperimeninę plėtrą. Ekosistema taip pat sėkmingai gali susikurti netik tarp technologijų įmonių, bet ir tarp elektronikos, biotechnologijų ar pan. įmonių. Geriausia būtų kad kuo didesnė dalis investicijų ateitų į inovatyvias aukštos pridėtinės vertės produktus kuriančias įmones, kurioms reikia pažengusių kompetencijų specialistų, nepriklausomai nuo to, ar tai gamybos ar paslaugų sektorius. Dėl ko sutinku, tai kad dabartinis gamybos įmonių paveikslas nelabai atitinka tokią viziją. Gamybos srityje vis dar esame matomi labiau kaip kruopščios ir sąlyginai pigios nekvalifikuotos darbo jėgos šalis.

[Kristisz]

Esminis skirtumas, kad gamybos projektai pasižymiai ženkliai (šimtus kartų) didesnėmis investicijomis į ilgalaikį turtą (pastatus, įrengimus). Visų pirma, tai sukuria daug didensnę naudą statybų metu (jeigu naudojama vietinė darbo jėga ir vietiniai tiekėjai). Visų antra, net ir nutraukus veiklą, niekas neišsiveža pačios gamyklos ir neišmontuoja įrenginių. Dažniausiai gamykla suranda naujus savininkus ir toliau veikia, tik galbūt mažesnėmis apimtimis. Pvz. to paties Yazaki Klaipėdoje veiklą pratęsė PKC. Todėl laikoma, kad gamybos investicijos tvaresnės.

Paslaugų projektuose pagrindinės investicijos į darbo jėgą ir biuro nuomą. Jeigu darbuotojai perviliojami iš kitų įmonių, tai talentų rinkoje taip pat nepadidėja.

Gamybos projektai taip pat gerai tuo, kad daug didesnė dalis investicijų nusėda regionuose. Paslaugų projektams regionuose tiesiog nepakanka darbo jėgos su reikiama kvalifikacija, todėl jie steigiasi Vilniuje ir Kaune, didinant regioninį darbo vietų (tuo pačiu ir specialistų) pasiskirstymo netolygumą.

Trumpalaikėje perspektyvoje tai turbūt sutikčiau kad gamyba atneša didesnės ekonominės naudos negu investicijos į paslaugų centrus. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, mano nuomone, investicijos į žmones yra tvaresnės. Kitaip nei gamyklos ir įrenginiai, kurių tarnavimo laikas yra ribotas ir reikalauja pastovių kapitalo išlaidų, žmonių žinios ir patirtis išlieka per visą karjerą ir dar yra "užkrečiamos" - perduodamos vieni kitiems (kaip sakant iš kartos į kartą). Manau, Vilniaus dabartiniam IT paslaugų ir startup'ų bumui dalinai tikrai turėjo įtakos prieš kiek daugiau nei 10 metų pirmi didelius paslaugų centrus atidarę Barclays, SEB ir kiek vėliau Danske - nors pradžioj buvo samdomi žmonės gan paprastoms banko operacijoms ar support'ui, paskui buvo užsiauginta visa vadovų ir aukštesnio lygio specialistų karta. Daug žmonių kompetencijas užsiauginę tarptautinėse įmonėse dabar padeda augti lietuvių startuoliams - Vinted, Tesonet ir pan. Labai įdomu palyginti ekonomikos augimo trajektorijas tarp Vilniaus ir Klaipėdos - pastaroji pritraukė daug gamybinių investicijų, ir kurį laiką buvo labai sėkminga, atlyginimai lenkė Kauną ir buvo arti Vilniaus, bet dabar Klaipėda trečia ir auga lėčiau nei Vilnius ar Kaunas.

[Stadionas]

kad tau net lietuviskai rasyti sunkiai sekasi

na jums per daug dalykų sunkiai sekasi, kad išvardint.

[liutass]

O jus gaudoties?

kad tau net lietuviskai rasyti sunkiai sekasi

[Stadionas]

kas yra share ir research centrai ? Panašu, čia diskutuojantys nesigaudo apie ką eina kalba.

O jus gaudoties?

[keen]

plius share centrai labiau kvalifikuotus darbuotojus pritraukia, kas iš dalies ir kokybiškesnę imigraciją skatina.

Research centrai, kurie ir kuria know how jau seniai laksto po JAV be jokių ten problemų. Silikono slėnis taip pat nebėra mirtinai būtina vieta. Net juokinga skaityt, kai kurių pamąstymus.

kas yra share ir research centrai ? Panašu, čia diskutuojantys nesigaudo apie ką eina kalba.

[kutas]

Gamyklą irgi nesunku. Turim pavyzdžių su kokakolom ir kažkokiais laidais Klaipėdoj.

Esminis skirtumas, kad gamybos projektai pasižymiai ženkliai (šimtus kartų) didesnėmis investicijomis į ilgalaikį turtą (pastatus, įrengimus). Visų pirma, tai sukuria daug didensnę naudą statybų metu (jeigu naudojama vietinė darbo jėga ir vietiniai tiekėjai). Visų antra, net ir nutraukus veiklą, niekas neišsiveža pačios gamyklos ir neišmontuoja įrenginių. Dažniausiai gamykla suranda naujus savininkus ir toliau veikia, tik galbūt mažesnėmis apimtimis. Pvz. to paties Yazaki Klaipėdoje veiklą pratęsė PKC. Todėl laikoma, kad gamybos investicijos tvaresnės.

Paslaugų projektuose pagrindinės investicijos į darbo jėgą ir biuro nuomą. Jeigu darbuotojai perviliojami iš kitų įmonių, tai talentų rinkoje taip pat nepadidėja.

Gamybos projektai taip pat gerai tuo, kad daug didesnė dalis investicijų nusėda regionuose. Paslaugų projektams regionuose tiesiog nepakanka darbo jėgos su reikiama kvalifikacija, todėl jie steigiasi Vilniuje ir Kaune, didinant regioninį darbo vietų (tuo pačiu ir specialistų) pasiskirstymo netolygumą.

[Stadionas]

Tik kad papildomą infrastruktūrą dažniausiai apmoka valstybė ar savivaldybė, o ne investuotojas. O mainais taip pat gauni triukšmą ir taršą. Paslaugų centrai turi ir mažesnį infrastruktūros poreikį, ir mažesnius neigiamus "šalutinius efektus" (externalities angliškai).

plius share centrai labiau kvalifikuotus darbuotojus pritraukia, kas iš dalies ir kokybiškesnę imigraciją skatina.

[Karantinas]

Research centrai, kurie ir kuria know how jau seniai laksto po JAV be jokių ten problemų. Silikono slėnis taip pat nebėra mirtinai būtina vieta. Net juokinga skaityt, kai kurių pamąstymus.

[Panevezietis]

Tik kad papildomą infrastruktūrą dažniausiai apmoka valstybė ar savivaldybė, o ne investuotojas. O mainais taip pat gauni triukšmą ir taršą. Paslaugų centrai turi ir mažesnį infrastruktūros poreikį, ir mažesnius neigiamus "šalutinius efektus" (externalities angliškai).

Šalutiniai efektai bus po 40 metų sedėjimo paslaugų centre ant taburetės.

Toks ne į temą, bet kaip paslaugų centrai žiūri į vyresnius? Eitų ten išdirbti iki kokių 65 metų ar sakytų norim atsijauninti?

[Kristisz]

Gamyklos naudoja kitokius kiekius vandens, elektros, nuotekų ir kt.
Aplink plečiama infrastruktūra.

Skambučių centrai to nesukuria.

Tik kad papildomą infrastruktūrą dažniausiai apmoka valstybė ar savivaldybė, o ne investuotojas. O mainais taip pat gauni triukšmą ir taršą. Paslaugų centrai turi ir mažesnį infrastruktūros poreikį, ir mažesnius neigiamus "šalutinius efektus" (externalities angliškai).

[Panevezietis]

Gamyklą irgi nesunku. Turim pavyzdžių su kokakolom ir kažkokiais laidais Klaipėdoj.

Klaipėdoje berods greitai išsisprendė

„Yazaki“ traukiantis iš Lietuvos, dalį darbuotojų gali perimti „PKC Group Lithuania“ - LRT

flyer-pkc-klaipeda-final-lt.pdf (pkcgroup.com)

[Lettered]

Paslaugų centras irgi sukurs. Abiem atvejais reiks poros kebabinių, kirpyklos ir t.t. Gamykla irgi nebūtinai pirks vietoj komponentus.

Labiausiai papildomų darbo vietų ir BVP sukuria gerai apmokamos darbo vietos, o ar jos yra gamybos ar paslaugų srities jau antraeilis nereikšmingas klausimas.

[Panevezietis]

Paslaugų centras irgi sukurs. Abiem atvejais reiks poros kebabinių, kirpyklos ir t.t. Gamykla irgi nebūtinai pirks vietoj komponentus.

Gamyklos naudoja kitokius kiekius vandens, elektros, nuotekų ir kt.
Aplink plečiama infrastruktūra.

Skambučių centrai to nesukuria.

[Kristisz]

gal tik tiek, kad gamykla sunkiau perkelti i kita sali. Paslaugu centra gali per pora savaiciu iskelti.

Aukštos kompetencijos paslaugų centro neiškelsi nei per kelias savaites, nei per kelis mėnesius. Metais trunka projektai perkelti verslo procesus į kitas šalis, ar sukurti naujas IT komandas. Šiuolaikinis verslas laikosi ant know-how - to kas yra žmonių galvose, o tas žinias perkelti kitiems nėra paprasta.

Dar kartą pasikartosiu: čia ne apie žemos kompetencijos paslaugų centrus (pvz skambučių centrus, kur iš gatvės atėjęs tą pačią savaitę pagal paruoštuką pradedi atsiliepinėti skambučius, kai kažkam Liverpoolyje televizija neveikia). Bet tokių centrų pas mus labai nedaug, nes mes nekonkurencingi savo atlyginimais tokiai paslaugai teikti. Čia klaida buvo žiniasklaidoje pastoviai maišyti terminus paslaugų centras ir skambučių centras, ir skambučių centrais vadinti visas investicijas, nekreipiant dėmesio kokios kompetencijos žmones samdo.

[liutass]

Gamyklą irgi nesunku. Turim pavyzdžių su kokakolom ir kažkokiais laidais Klaipėdoj.

bet uztrunka zymiai ilgiau ir brangiau, negu paprasta paslaugu centra

[mantasm]

gal tik tiek, kad gamykla sunkiau perkelti i kita sali. Paslaugu centra gali per pora savaiciu iskelti.

Gamyklą irgi nesunku. Turim pavyzdžių su kokakolom ir kažkokiais laidais Klaipėdoj.

[liutass]

Paslaugų centras irgi sukurs. Abiem atvejais reiks poros kebabinių, kirpyklos ir t.t. Gamykla irgi nebūtinai pirks vietoj komponentus.

gal tik tiek, kad gamykla sunkiau perkelti i kita sali. Paslaugu centra gali per pora savaiciu iskelti.

[mantasm]

Didžiausias skirtumas, kad gamykla lygiagrečiai sukurs daugiau papildomų darbo vietų kitiems to miesto sektoriams, plius įvairūs kiti dalykai, ko nesukuria paslaugų centras.

Paslaugų centras irgi sukurs. Abiem atvejais reiks poros kebabinių, kirpyklos ir t.t. Gamykla irgi nebūtinai pirks vietoj komponentus.

[Panevezietis]

Sakyčiau nėra skirtumo tarp gamyklų ir paslaugų centrų šituo aspektu, viskas priklauso nuo to kokio lygio know-how turi darbuotojai.
Paslaugų centrai, kuriuose atliekamos verslo operacijos, programavimas, R&D neužsidarys greitai, nes perkelti žmonių žinias į kitą vietą yra sudėtingas ir ilgas procesas. Net kai įmonės tam ruošiasi - pvz nesamdo programuotojų, bet perka programavimo paslaugas iš išorinės įmonės per terminuotus kontraktus, dažnas to rezultatas vis tiek yra kad tiesiog ta programavimo paslaugų įmonė yra nusiperkama ir integruojama į užsakovo įmonę. Va praeitos savaitės pavyzdys: https://www.vz.lt/inovacijos/2021/09...it-specialistu

Net užsidarius auktšos komptencijos paslaugų centrui ar gamyklai, žmonių kompetencijos lieka, todėl dažniausiai jiems nebus sunku surasti kitą darbą, gal net kitus investuotuojus paskatints plėstis konkurento išėjimas. Čia gamyklos net pavojingiau šiek tiek, nes net ir aukšto lygio kompetencija gali būti labai specifinė, o su kokiu programavimu aukšto lygio žinios bet kuriam kitam darbe bus pritaikomos.

Pati nestabiliausia inveticija yra kai pasamdo didelį kiekį žmonių darbui, kuriam nereikia aukšto lygio kompetencijų, nesvarbu ar tai būtų gamyba ar paslaugų centras. Tokiam investuotuojui išėjus (o išėjimo rizika irgi didėja kai kompetencijos nereikia - nes daugiau pasaulio šalių gali atlikti tą patį darbą), ypač jei iš mažesnio miesto - gali kilti socialinių problemų, kai keli šimtai žmonių liks be darbo.

Didžiausias skirtumas, kad gamykla lygiagrečiai sukurs daugiau papildomų darbo vietų kitiems to miesto sektoriams, plius įvairūs kiti dalykai, ko nesukuria paslaugų centras.