Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[keen]

plius share centrai labiau kvalifikuotus darbuotojus pritraukia, kas iš dalies ir kokybiškesnę imigraciją skatina.

Research centrai, kurie ir kuria know how jau seniai laksto po JAV be jokių ten problemų. Silikono slėnis taip pat nebėra mirtinai būtina vieta. Net juokinga skaityt, kai kurių pamąstymus.

kas yra share ir research centrai ? Panašu, čia diskutuojantys nesigaudo apie ką eina kalba.

[kutas]

Gamyklą irgi nesunku. Turim pavyzdžių su kokakolom ir kažkokiais laidais Klaipėdoj.

Esminis skirtumas, kad gamybos projektai pasižymiai ženkliai (šimtus kartų) didesnėmis investicijomis į ilgalaikį turtą (pastatus, įrengimus). Visų pirma, tai sukuria daug didensnę naudą statybų metu (jeigu naudojama vietinė darbo jėga ir vietiniai tiekėjai). Visų antra, net ir nutraukus veiklą, niekas neišsiveža pačios gamyklos ir neišmontuoja įrenginių. Dažniausiai gamykla suranda naujus savininkus ir toliau veikia, tik galbūt mažesnėmis apimtimis. Pvz. to paties Yazaki Klaipėdoje veiklą pratęsė PKC. Todėl laikoma, kad gamybos investicijos tvaresnės.

Paslaugų projektuose pagrindinės investicijos į darbo jėgą ir biuro nuomą. Jeigu darbuotojai perviliojami iš kitų įmonių, tai talentų rinkoje taip pat nepadidėja.

Gamybos projektai taip pat gerai tuo, kad daug didesnė dalis investicijų nusėda regionuose. Paslaugų projektams regionuose tiesiog nepakanka darbo jėgos su reikiama kvalifikacija, todėl jie steigiasi Vilniuje ir Kaune, didinant regioninį darbo vietų (tuo pačiu ir specialistų) pasiskirstymo netolygumą.

[Stadionas]

Tik kad papildomą infrastruktūrą dažniausiai apmoka valstybė ar savivaldybė, o ne investuotojas. O mainais taip pat gauni triukšmą ir taršą. Paslaugų centrai turi ir mažesnį infrastruktūros poreikį, ir mažesnius neigiamus "šalutinius efektus" (externalities angliškai).

plius share centrai labiau kvalifikuotus darbuotojus pritraukia, kas iš dalies ir kokybiškesnę imigraciją skatina.

[Karantinas]

Research centrai, kurie ir kuria know how jau seniai laksto po JAV be jokių ten problemų. Silikono slėnis taip pat nebėra mirtinai būtina vieta. Net juokinga skaityt, kai kurių pamąstymus.

[Panevezietis]

Tik kad papildomą infrastruktūrą dažniausiai apmoka valstybė ar savivaldybė, o ne investuotojas. O mainais taip pat gauni triukšmą ir taršą. Paslaugų centrai turi ir mažesnį infrastruktūros poreikį, ir mažesnius neigiamus "šalutinius efektus" (externalities angliškai).

Šalutiniai efektai bus po 40 metų sedėjimo paslaugų centre ant taburetės.

Toks ne į temą, bet kaip paslaugų centrai žiūri į vyresnius? Eitų ten išdirbti iki kokių 65 metų ar sakytų norim atsijauninti?

[Kristisz]

Gamyklos naudoja kitokius kiekius vandens, elektros, nuotekų ir kt.
Aplink plečiama infrastruktūra.

Skambučių centrai to nesukuria.

Tik kad papildomą infrastruktūrą dažniausiai apmoka valstybė ar savivaldybė, o ne investuotojas. O mainais taip pat gauni triukšmą ir taršą. Paslaugų centrai turi ir mažesnį infrastruktūros poreikį, ir mažesnius neigiamus "šalutinius efektus" (externalities angliškai).

[Panevezietis]

Gamyklą irgi nesunku. Turim pavyzdžių su kokakolom ir kažkokiais laidais Klaipėdoj.

Klaipėdoje berods greitai išsisprendė

„Yazaki“ traukiantis iš Lietuvos, dalį darbuotojų gali perimti „PKC Group Lithuania“ - LRT

flyer-pkc-klaipeda-final-lt.pdf (pkcgroup.com)

[Lettered]

Paslaugų centras irgi sukurs. Abiem atvejais reiks poros kebabinių, kirpyklos ir t.t. Gamykla irgi nebūtinai pirks vietoj komponentus.

Labiausiai papildomų darbo vietų ir BVP sukuria gerai apmokamos darbo vietos, o ar jos yra gamybos ar paslaugų srities jau antraeilis nereikšmingas klausimas.

[Panevezietis]

Paslaugų centras irgi sukurs. Abiem atvejais reiks poros kebabinių, kirpyklos ir t.t. Gamykla irgi nebūtinai pirks vietoj komponentus.

Gamyklos naudoja kitokius kiekius vandens, elektros, nuotekų ir kt.
Aplink plečiama infrastruktūra.

Skambučių centrai to nesukuria.

[Kristisz]

gal tik tiek, kad gamykla sunkiau perkelti i kita sali. Paslaugu centra gali per pora savaiciu iskelti.

Aukštos kompetencijos paslaugų centro neiškelsi nei per kelias savaites, nei per kelis mėnesius. Metais trunka projektai perkelti verslo procesus į kitas šalis, ar sukurti naujas IT komandas. Šiuolaikinis verslas laikosi ant know-how - to kas yra žmonių galvose, o tas žinias perkelti kitiems nėra paprasta.

Dar kartą pasikartosiu: čia ne apie žemos kompetencijos paslaugų centrus (pvz skambučių centrus, kur iš gatvės atėjęs tą pačią savaitę pagal paruoštuką pradedi atsiliepinėti skambučius, kai kažkam Liverpoolyje televizija neveikia). Bet tokių centrų pas mus labai nedaug, nes mes nekonkurencingi savo atlyginimais tokiai paslaugai teikti. Čia klaida buvo žiniasklaidoje pastoviai maišyti terminus paslaugų centras ir skambučių centras, ir skambučių centrais vadinti visas investicijas, nekreipiant dėmesio kokios kompetencijos žmones samdo.

[liutass]

Gamyklą irgi nesunku. Turim pavyzdžių su kokakolom ir kažkokiais laidais Klaipėdoj.

bet uztrunka zymiai ilgiau ir brangiau, negu paprasta paslaugu centra

[mantasm]

gal tik tiek, kad gamykla sunkiau perkelti i kita sali. Paslaugu centra gali per pora savaiciu iskelti.

Gamyklą irgi nesunku. Turim pavyzdžių su kokakolom ir kažkokiais laidais Klaipėdoj.

[liutass]

Paslaugų centras irgi sukurs. Abiem atvejais reiks poros kebabinių, kirpyklos ir t.t. Gamykla irgi nebūtinai pirks vietoj komponentus.

gal tik tiek, kad gamykla sunkiau perkelti i kita sali. Paslaugu centra gali per pora savaiciu iskelti.

[mantasm]

Didžiausias skirtumas, kad gamykla lygiagrečiai sukurs daugiau papildomų darbo vietų kitiems to miesto sektoriams, plius įvairūs kiti dalykai, ko nesukuria paslaugų centras.

Paslaugų centras irgi sukurs. Abiem atvejais reiks poros kebabinių, kirpyklos ir t.t. Gamykla irgi nebūtinai pirks vietoj komponentus.

[Panevezietis]

Sakyčiau nėra skirtumo tarp gamyklų ir paslaugų centrų šituo aspektu, viskas priklauso nuo to kokio lygio know-how turi darbuotojai.
Paslaugų centrai, kuriuose atliekamos verslo operacijos, programavimas, R&D neužsidarys greitai, nes perkelti žmonių žinias į kitą vietą yra sudėtingas ir ilgas procesas. Net kai įmonės tam ruošiasi - pvz nesamdo programuotojų, bet perka programavimo paslaugas iš išorinės įmonės per terminuotus kontraktus, dažnas to rezultatas vis tiek yra kad tiesiog ta programavimo paslaugų įmonė yra nusiperkama ir integruojama į užsakovo įmonę. Va praeitos savaitės pavyzdys: https://www.vz.lt/inovacijos/2021/09...it-specialistu

Net užsidarius auktšos komptencijos paslaugų centrui ar gamyklai, žmonių kompetencijos lieka, todėl dažniausiai jiems nebus sunku surasti kitą darbą, gal net kitus investuotuojus paskatints plėstis konkurento išėjimas. Čia gamyklos net pavojingiau šiek tiek, nes net ir aukšto lygio kompetencija gali būti labai specifinė, o su kokiu programavimu aukšto lygio žinios bet kuriam kitam darbe bus pritaikomos.

Pati nestabiliausia inveticija yra kai pasamdo didelį kiekį žmonių darbui, kuriam nereikia aukšto lygio kompetencijų, nesvarbu ar tai būtų gamyba ar paslaugų centras. Tokiam investuotuojui išėjus (o išėjimo rizika irgi didėja kai kompetencijos nereikia - nes daugiau pasaulio šalių gali atlikti tą patį darbą), ypač jei iš mažesnio miesto - gali kilti socialinių problemų, kai keli šimtai žmonių liks be darbo.

Didžiausias skirtumas, kad gamykla lygiagrečiai sukurs daugiau papildomų darbo vietų kitiems to miesto sektoriams, plius įvairūs kiti dalykai, ko nesukuria paslaugų centras.

[digital]

Kad Kristisz ne apie biurus rašė, o apie žymiai įdomesnius ir sudėtingesnius dalykus Bet jei jums viskas apsiriboja biurų nuomom - tebūnie

[Lettered]

Sakyčiau nėra skirtumo tarp gamyklų ir paslaugų centrų šituo aspektu, viskas priklauso nuo to kokio lygio know-how turi darbuotojai.
Paslaugų centrai, kuriuose atliekamos verslo operacijos, programavimas, R&D neužsidarys greitai, nes perkelti žmonių žinias į kitą vietą yra sudėtingas ir ilgas procesas. Net kai įmonės tam ruošiasi - pvz nesamdo programuotojų, bet perka programavimo paslaugas iš išorinės įmonės per terminuotus kontraktus, dažnas to rezultatas vis tiek yra kad tiesiog ta programavimo paslaugų įmonė yra nusiperkama ir integruojama į užsakovo įmonę. Va praeitos savaitės pavyzdys: https://www.vz.lt/inovacijos/2021/09...it-specialistu

Net užsidarius auktšos komptencijos paslaugų centrui ar gamyklai, žmonių kompetencijos lieka, todėl dažniausiai jiems nebus sunku surasti kitą darbą, gal net kitus investuotuojus paskatints plėstis konkurento išėjimas. Čia gamyklos net pavojingiau šiek tiek, nes net ir aukšto lygio kompetencija gali būti labai specifinė, o su kokiu programavimu aukšto lygio žinios bet kuriam kitam darbe bus pritaikomos.

Pati nestabiliausia inveticija yra kai pasamdo didelį kiekį žmonių darbui, kuriam nereikia aukšto lygio kompetencijų, nesvarbu ar tai būtų gamyba ar paslaugų centras. Tokiam investuotuojui išėjus (o išėjimo rizika irgi didėja kai kompetencijos nereikia - nes daugiau pasaulio šalių gali atlikti tą patį darbą), ypač jei iš mažesnio miesto - gali kilti socialinių problemų, kai keli šimtai žmonių liks be darbo.

Gamybą perkelti yra sudėtingiau ir brangiau, reikia iš naujo statyti pačią gamyklą, kas nemažai kainuoja, o su paslaugų centrais tiesiog pasibaigus vienoje šalyje biuro nuomos sutarčiai sudaryti kitą kitoje.

[Kristisz]

Šiandien paslaugų centras dirba, o po metų kitų užsidaro ir išsikelia į kokią Indiją.

Sakyčiau nėra skirtumo tarp gamyklų ir paslaugų centrų šituo aspektu, viskas priklauso nuo to kokio lygio know-how turi darbuotojai.
Paslaugų centrai, kuriuose atliekamos verslo operacijos, programavimas, R&D neužsidarys greitai, nes perkelti žmonių žinias į kitą vietą yra sudėtingas ir ilgas procesas. Net kai įmonės tam ruošiasi - pvz nesamdo programuotojų, bet perka programavimo paslaugas iš išorinės įmonės per terminuotus kontraktus, dažnas to rezultatas vis tiek yra kad tiesiog ta programavimo paslaugų įmonė yra nusiperkama ir integruojama į užsakovo įmonę. Va praeitos savaitės pavyzdys: https://www.vz.lt/inovacijos/2021/09...it-specialistu

Net užsidarius auktšos komptencijos paslaugų centrui ar gamyklai, žmonių kompetencijos lieka, todėl dažniausiai jiems nebus sunku surasti kitą darbą, gal net kitus investuotuojus paskatints plėstis konkurento išėjimas. Čia gamyklos net pavojingiau šiek tiek, nes net ir aukšto lygio kompetencija gali būti labai specifinė, o su kokiu programavimu aukšto lygio žinios bet kuriam kitam darbe bus pritaikomos.

Pati nestabiliausia inveticija yra kai pasamdo didelį kiekį žmonių darbui, kuriam nereikia aukšto lygio kompetencijų, nesvarbu ar tai būtų gamyba ar paslaugų centras. Tokiam investuotuojui išėjus (o išėjimo rizika irgi didėja kai kompetencijos nereikia - nes daugiau pasaulio šalių gali atlikti tą patį darbą), ypač jei iš mažesnio miesto - gali kilti socialinių problemų, kai keli šimtai žmonių liks be darbo.

[Arunasx]

JAV informacinių technologijų įmonė „Rocket Software“ trečiadienį Vilniuje atidaro biurą.
Įmonė iki 2023 m. pradžios Lietuvoje ketina įdarbinti 200 programinės įrangos inžinierių ir aukštos kvalifikacijos programuotojų.

https://www.vz.lt/inovacijos/2021/09...oftware-biuras

Vidutinis atlyginimas šioje įmonėje siekia 4,5 tūkst. („Sodros“ duomenimis, moterų vidutinis atlyginimas siekia 4 488,79 eurus, vyrų 4 503,82 eurus).

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/4-5-tukst-alga-siulanti-jav-it-bendrove-planuoja-pletra-augs-dvigubai-973-1569176

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kompetencijų centras Vilniuje „Telia Global Services Lithuania“ iki 2024 metų planuoja pasamdyti 400 naujų darbuotojų.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=88248035

[Panevezietis]

Dėl gamybos jau rašiau.
Aš noriu naujo užsienio investuotojo paslaugų centro Šiauliuose.
Kad ir 5 kartus mažiau darbo vietų nei čia.

Tai regionams dar geriau, jei ten statomos gamyklos. Ilgalaikės investicijos.
Jos sukuria ženkliai daugiau papildomų darbo vietų.

Šiaulių/Panevėžio paslaugų centro darbuotojai tikėtina, kad savaitgalį važiuotų išleisti didžiosios dalies eurų į tą patį Vilnių, gal net gyventų Vilniuje ar Kaune.
Šiandien paslaugų centras dirba, o po metų kitų užsidaro ir išsikelia į kokią Indiją.

Problema regionuose - mažai darbuotojų, algos ir jų didinimas, trijų iksų maksimų nebuvimas, nt nebuvimas ir kainos, rizika pasilaidot nusipirkus ar pasistačius namą/butą ir kt.
Važiuoji savaitgaliais išleist eurų į didesnius miestus.

Sakykim Panevėžyje tarptautinė įmonė "Amilina" nedidino algų nei vienu procentu (prisidengta tuo, kad visos grupės įmonės dėl pandemijos veržiasi diržus), nors kasmet pelningai veikia (pelnas ~ 10 mln.), kai Mačiulis skalambina per visą žiniasklaidą apie 10 proc. kasmet Lietuvoje kylančias algas.

Vidurkiai ir statistika rekvizituose dar ne viskas.