Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Sula]

Kiek kasmet emigruoja gydytojų, plytelių klojėjų ir pan.? Specialistų galima rasti kokių tik nori, tik reikia pasiūlyti konkurencingus atlyginimus.

Apie ką ir šneka.
Kad ir mano artimiausi giminaičiai, 3 programistai, yra emigravę ir negalvoja sugrįžti. Ne dėl darbo, o dėl socialinių sąlygų.
Juolab, kad ir tarp progamuotojų yra siauros specializacijos, yra "tiksliukų" persikvalifikavimo galimybės. Ieškoti panacėjos imigracijoje neįmanoma, jei nesudaromos elementarios sąlygos darbuotojui, kas jis bebūtų - lietuvis, rusas, kinas ar indas... Apie tai niekas nešneka.
Ir, ko gero, būtinų sąlygų sąraše "Sodros" lubos" gal būt kelioliktu punktu traukiamos.

[Gator]

Na jau Lietuvoje gauti dideles algos neapsimoka, yra begale budu, kaip jos negauti, o gauti divus, paskolos grazinimus, uabo ar kitokias pajamas. Sodros lubos butu dievo siusta dovana daug uzdirbantiems ir iskart ilietu i ekonomika dideli kieki pinigu. Bet kol estai to nepadarys, tai ir musu prietaisas nesusivoks, ka jam sako visi aplink

Kokiu būdu? Vietoj "divų, paskolų ir tt" tie patys pinigai eitų kaip alga. Iš oro papildomų neatsirastų

[Sula]

Įvestos „Sodros“ lubos, įteisintos talentų vizos bei supaprastinta statybos leidimų tvarka ženkliai paspartintų atlyginimų augimą visiems dirbantiems bei naujų darbo vietų kūrimą. Imtis šių reformų politikus ragino žymūs Lietuvos ir išeivijos ekonomistai bei analitikai, pirmadienį pristatydami iniciatyvą „Lemiamas šuolis“.

Great Leap Forward

During the Great Leap, the Chinese economy initially grew. Iron production increased 45% in 1958 and a combined 30% over the next two years, but plummeted in 1961, and did not reach the previous 1958 level until 1964.
The Great Leap also led to the greatest destruction of real estate in human history, outstripping any of the bombing campaigns from World War II.[100] Approximately 30 to 40 per cent of all houses were turned to rubble.[101] Frank Dikötter states that "homes were pulled down to make fertilizer, to build canteens, to relocate villagers, to straighten roads, to make place for a better future beckoning ahead or simply to punish their owners.”[100]

[Aleksio]

Gal galite paaiškinti šiuos skaičiavimus?
Jeigu kalbame apie iš samdomo darbo gaunamas pajamas, be abejo.

Skaičius paemiau iš čia: http://autorinessutartys.lt/Sodra-894.html

[Galis]

Įvestos „Sodros“ lubos, įteisintos talentų vizos bei supaprastinta statybos leidimų tvarka ženkliai paspartintų atlyginimų augimą visiems dirbantiems bei naujų darbo vietų kūrimą. Imtis šių reformų politikus ragino žymūs Lietuvos ir išeivijos ekonomistai bei analitikai, pirmadienį pristatydami iniciatyvą „Lemiamas šuolis“.

Great Leap Forward

During the Great Leap, the Chinese economy initially grew. Iron production increased 45% in 1958 and a combined 30% over the next two years, but plummeted in 1961, and did not reach the previous 1958 level until 1964.
The Great Leap also led to the greatest destruction of real estate in human history, outstripping any of the bombing campaigns from World War II.[100] Approximately 30 to 40 per cent of all houses were turned to rubble.[101] Frank Dikötter states that "homes were pulled down to make fertilizer, to build canteens, to relocate villagers, to straighten roads, to make place for a better future beckoning ahead or simply to punish their owners.”[100]

http://www.lemiamassuolis.lt

[Sula]

Skaičius paemiau iš čia: http://autorinessutartys.lt/Sodra-894.html

Tai čia individualiai veiklai. Beje, čia lubos kaip tik yra.

[Aleksio]

Tai čia individualiai veiklai. Beje, čia lubos kaip tik yra.

O neindividialioje veikloje (t.y. dirbant "dėdei") kaip yra?

[Sula]

O neindividialioje veikloje (t.y. dirbant "dėdei") kaip yra?

Paprasta, tik samdomame darbe jokių "išskaitų" iš pajamų nepadarysi:

http://www.auditum.lt/index.php/atly...ciuokle-5.html

Gaunasi beveik progresiniai mokesčiai. "Sodros" lubų kol kas nėra.

[andyour]

Specialistų galima rasti kokių tik nori, tik reikia pasiūlyti konkurencingus atlyginimus.

Neatsiras Tiesiog augs jų darbo kaina, o deficitas kaip buvo ir liks. Specialistui užaugti reikia laiko, ne kelių metų.

[Arunasx]

Šiemet – naujas biotechnologų spurtas

Tarptautinei TEVA grupei priklausančios biotechnologinės farmacijos UAB „Sicor Biotech“ pardavimo pajamos 2015 m. perkopė per 200 mln. Eur, o šiemet įmonė planuoja tolesnį augimą.
„Šių metų IV ketv. į Vilniaus gamyklą perkelsime du naujus produktus, kurie taip pat skirti onkologinėms ligoms gydyti. Tai leis toliau didinti pardavimų apimtis“, – tvirtina Giedrius Žunda, „Sicor Biotech“ gamyklos direktorius, valdybos narys.

Anot jo, Vilniuje bus pradėta gaminti nauja veiklioji medžiagą, iš kurios kiti TEVA fabrikai gamins galutines vaistines dozes. Į naujų produktų gamybai reikalingos technologijos įdiegimą numatyta investuoti apie 14 mln. Eur.
Beveik visą produkciją eksportuojančios „Sicor Biotech“ eksporto apimtys pernai, lyginant su ankstesniais metais, išaugo daugiau nei trečdaliu, o labiausiai pardavimai plėtėsi JAV.
„Praėjusiais metais galutinai įsitvirtinome JAV rinkoje su preparatu „Granix“, čia jo prekybą pradėjome 2012 m. Šiuo metu JAV yra didžiausia mūsų eksporto rinka – pardavimai čia sudaro daugiau nei 70% visų mūsų eksporto apimčių“, – nurodo p. Žunda.
Anot jo, prie pernykščio eksporto augimo prisidėjo ir 2010-2014 m. atliktos apie 40 mln. Eur investicijos į naujas gamybos linijas, kurios leido patenkinti augusią vaistinių preparatų, skirtų onkologinėms ligoms gydyti, paklausą.
Pono Žundos teigimu, „Sicor Biotech“ su šiuo metu gaminamais vaistiniais preparatais „Tevagrastim“ ir „Granix“ yra įsitvirtinusi beveik visose pasaulio rinkose. Be Jungtinių Amerikos Valstijų, jais prekiaujama visoje Europoje, taip pat Japonijoje, Pietų Amerikoje, NVS valstybėse ir kt.
...
Biotechnologijų UAB „Thermo Fisher Sientific Baltics“, teikianti produktus ir paslaugas moksliniams tyrimams, lyginant su 2014 m. eksporto apimtis pernai išaugino 26%.
Anot Algimanto Markausko, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinio direktoriaus, 2015 m. įmonės eksporto apimtys didėjo dėl dviejų priežasčių – į Vilnių buvo perkelta dalis gamybos iš kitų „Thermo Fisher Scientific“ grupės įmonių, o daugelis pasaulio šalių po krizės vėl didina finansavimą mokslo įstaigoms, kurios tyrimams naudoja įmonės gaminamus reagentus. Anot p. Markausko, pernai labiausiai eksportas augo į JAV, Kiniją, šiek tiek mažiau – į Europos šalis.

„Šių metų prognozės itin optimistinės. Auga ir mūsų senųjų, ir naujų produktų pardavimai. Dalies naujų produktų gamybą į Vilnių perkėlėme 2015 m., tad jais prekiavome tik kelis 2015 m. mėnesius. Šiemet jais prekiausime jau visus metus, tikimės ženklaus pajamų augimo“, – kalba p. Markauskas.
„Thermo Fisher Scientific“ 2014 m. paskelbė, kad Vilniuje plės molekulinės biologijos produktų, skirtų gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai, gamybą. Bendra projekto vertė yra apie 9,7 mln. Eur, iš jų 1,1 mln. Eur numatė skirti Lietuvos vyriausybė. Bendrovė įsipareigojo iki 2017 m. sukurti 110 naujų darbo vietų.
http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/...nologu-spurtas

[Arunasx]

Kauniečių kurta sistema gavo 20 mln. USD investiciją
http://vz.lt/sektoriai/informacines-...sd-investicija

[Arunasx]

Aviacijos verslui vystyti – investicinis projektas Vilniaus oro uoste
http://www.vilnius.lt/index.php?1112942107

[Galis]

Į Vilnių žengia investuotojas, kurio pajamos – didesnės nei Lietuvos biudžetas

Daugiafunkciniame paslaugų centre Vilniuje bus sutelktos bendrovės finansų, pirkimų, duomenų valdymo ir informacinių technologijų funkcijos. Didžioji dalis jų bus vykdomos anglų kalba, tačiau planuojama įdarbinti ir skandinavų kalbas mokančių specialistų.

http://www.15min.lt/verslas/naujiena...tas-663-632123

[dr-rox]

/\

Atidaryti paslaugų centrą Lietuvoje bendrovė nusprendė siekdama optimizuoti veiklos kaštus ir standartizuoti procesus. Tačiau mažesni veiklos kaštai tebuvo viena priežasčių paskatinusių pasirinkti Vilnių. Bendrovės teigimu, Lietuva pasirinkta dėl puikios paslaugų centrų infrastruktūros ir kompetentingų bei keliomis užsienio kalbomis kalbančių specialistų.

Bla bla bla kompetetingų, sakykit tiesiai - Indijoje pabrango tokios paslaugos, o čia radot visai arti ir pigiau

[Gator]

/\


Bla bla bla kompetetingų, sakykit tiesiai - Indijoje pabrango tokios paslaugos, o čia radot visai arti ir pigiau

Pigiau nei Indijoj? Baik nusišnekėti...
O, kad kaštai viena iš pagrindinių sprendimo priežasčių tai ir arkliui aišku, kitu atveju galėtų ir Vokietijoj atsidarinėt, specų nemažiau nei Lietuvoj.
Esmė, kad už Lietuvą dar yra kokie du trečdaliai pasaulio valstybių pigesnių, kas įrodo, kad ne vien kaštai yra priežastis, o prisideda ir visos kompetencijos ir tt apie ką ir kalbama.

[andyour]

/\


Bla bla bla kompetetingų, sakykit tiesiai - Indijoje pabrango tokios paslaugos, o čia radot visai arti ir pigiau

Net jei ir permetė į Lietuvą, tai taip paprastai atgal nebeatmesi. Kai jau atėjo, tai reiškia nusiteikę ir pakentėti, jei neras darbo jėgos ar ji bus brangesnė nei tikėjosi. Ir dar, aukštesnio rango vadovų ir specialistų darbo vietos ne tik didina pasiūlą, bet ir augina atlyginimus.

[dr-rox]

Pigiau nei Indijoj? Baik nusišnekėti...
O, kad kaštai viena iš pagrindinių sprendimo priežasčių tai ir arkliui aišku, kitu atveju galėtų ir Vokietijoj atsidarinėt, specų nemažiau nei Lietuvoj.
Esmė, kad už Lietuvą dar yra kokie du trečdaliai pasaulio valstybių pigesnių, kas įrodo, kad ne vien kaštai yra priežastis, o prisideda ir visos kompetencijos ir tt apie ką ir kalbama.

Nemažai su jais dirbau, prieš kokius metus baigiau. Kažkada šiaip užklausiau apie jų atlyginimus, tai paaiškėjo, kad bent 10-15% didesni atlyginimai tos pačios specializacijos žmonių. Ne daug, bet brangesni. LT šiuo atveju geras variantas, nes arčiau fiziškai ir gal kiek kultūra panašesnė. Priežastis to yra didelė konkurencija - indas savo gali rinkti praktiškai bet kokią didelę pasaulinę įmonę, nes ten jų daug. Ir atlyginimas kyla po truputį.

[Gator]

Nemažai su jais dirbau, prieš kokius metus baigiau. Kažkada šiaip užklausiau apie jų atlyginimus, tai paaiškėjo, kad bent 10-15% didesni atlyginimai tos pačios specializacijos žmonių. Ne daug, bet brangesni. LT šiuo atveju geras variantas, nes arčiau fiziškai ir gal kiek kultūra panašesnė. Priežastis to yra didelė konkurencija - indas savo gali rinkti praktiškai bet kokią didelę pasaulinę įmonę, nes ten jų daug. Ir atlyginimas kyla po truputį.

Baik juokus, jei koks nors izoliuotas atvejis buvo tai nereiškia, kad vidutiniškai Indijoj daugiau gauna, nieko panašaus
Beje apie tai jau buvo kalbėta forume prieš kažkiek mėnesių ir išaiškinta kas ir kaip ten buvo. Trukt už vadžių, vėl iš pradžių.

[index]

Su indais problema, kad jie neturi jokio kūrybiškumo ir tegali dirbti robotuko darbą pagal instrukciją. Lietuviai tuo tarpu dirba taip pat gerai kaip vakarų europiečiai (ir stengiasi labiau, nes neišlepę ), žinoma už smarkiai mažesnę kainą.

[index]

Taip... paslaugų centre kūrybiškumas liejasi per kraštus. O tai ko ne pas savo draugus estus įsisteigė, rado kur pigiau?

Įvairaus lygio darbų ten būna. Kai kur reikia ir kūrybiškumo, ir savarankiško mąstymo. Ne visur tik bukos operacijos.

O dėl estų, matyt, kad taip. Ir matyt ne tik darbuotojai, bet ir kokia biuro nuoma pigesnė.