Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvių kalba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kiek dar dešimtmečių bus kartojamas tas nuvalkiotas vaizduoklis, kuris tėra vienas iš variantų (ir ne pagrindinis).
    Lietuviški terminai yra monitorius, vaizduoklis (kompiuterio įtaisas, kurio pagrindinė dalis yra ekranas, pagrindiniai vaizduoklio parametrai: ekrano dydis, taškų dydis, kadrų keitimo dažnis), angl. display, monitor (pirmenybė teikiama terminui monitorius) (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
    http://www.vlkk.lt/konsultacijos/732...us-vaizduoklis

    Vieni siūlymai prigyja, kiti nelabai. Kuo blogi žodžiai sauskelnės, spausdintuvas, išmanusis? Žodis paspirtukas irgi galėtų būti juokingas. Bet kadangi įprastas, tai visi vartoja ir vargo nemato. Juk galėtų būti samakatas arba skuteris, ar ne?
    Jei visi piliečiai būtų stipriai išsilavinę ir bent metus studijavę kalbos kultūros kursą, gal ir įmanoma apsieiti be kalbos tvarkymo. Tačiau kadangi taip nėra, tai be priežiūros kalba pavirstų į neaiškų mišinį, kuriuo kalba, pvz., Vilniaus krašto senbuviai. Tik mišinio sudedamosios dalys būtų skirtingos.

    Comment


      Massmedia (netiksliai kartais įvardijama žodžiu žiniasklaida) latviškai yra plašsaziņas līdzekļi, interneto puslapis - tīmekļa vietne, o įskiepis (plug-in) yra spraudnis, ir pan.

      Tomizmai rimčiau reiktų parašyti, norint kažką įrodyti, pateikti kažkokios statistikos, kiek kokios kilmės žodžių yra lietuvių ir latvių kalbose, nuorodų į šaltinius, kaip vyko latvių ir lietuvių bendrinių kalbų formavimasis, kiek ko buvo išgryninta, kiek naujadarų ar atitikmenų pasiūloma bei prigyja latvių kalboje dabar ir pan.

      Comment


        Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
        Vokiečiai irgi labai mėgsta kalbos gryninimą. Pas juos net televizija ir radijas turi savo žodžius (Fernseher, Rundfunk). Kitos netoli esančios tautos kažkaip ne iki tiek.
        Dar suomiai toli pažengę šitoje srityje. Čekai rodos irgi.

        Pasirinktys labai geras žodis. Pabrėžiama, kad tu pats pasirenki. O ne tau kažkas parenka. "Si" dalelytė yra vienas nuostabiausių dalykų mūsų kalboje.

        Comment


          Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
          Žodis paspirtukas irgi galėtų būti juokingas. Bet kadangi įprastas, tai visi vartoja ir vargo nemato.
          Parašė mantasm Rodyti pranešimą
          Pasirinktys labai geras žodis. Pabrėžiama, kad tu pats pasirenki. O ne tau kažkas parenka. "Si" dalelytė yra vienas nuostabiausių dalykų mūsų kalboje.
          Tai turėtų būti iš tikro pasispirtukas, o ne paspirtukas. Nes kai žmogus važiuoja juom, pasispiria, o ne paspiria kažką.

          Comment


            Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
            Tai turėtų būti iš tikro pasispirtukas, o ne paspirtukas. Nes kai žmogus važiuoja juom, pasispiria, o ne paspiria kažką.
            Paspiria žemės rutulį, kuris sukasi po paspirtuku Nebent žemė plokščia, tada gal ir pats nuo jos atsispiria.

            Comment


              Parašė mantasm Rodyti pranešimą
              Paspiria žemės rutulį, kuris sukasi po paspirtuku
              Žemės masė yra daug mažesnė nei paspirtuko (kartu su jo vairuotojo) masė, todėl žemė paspirtuko atžvilgiu juda daug mažiau nei paspirtukas juda žemės atžvilgiu (fizika, 7 klasė). IŠVADA: žemės sukimasį galima neskaičiuoti.
              Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

              Comment


                Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                Žemės masė yra daug mažesnė nei paspirtuko (kartu su jo vairuotojo) masė, todėl žemė paspirtuko atžvilgiu juda daug mažiau nei paspirtukas juda žemės atžvilgiu (fizika, 7 klasė). IŠVADA: žemės sukimasį galima neskaičiuoti.
                Arba per sunki man ta fizika ir kažką maišau, bet kiek žinau Žemė sveria apie 5,972 × 10^24 kg daugiau nei paspirtukas su vairuotoju. Aišku, turiu pripažint, kad neesu idealiai iškalęs veiksmo ir atoveiksmo formulių ir apibrėžimų ir dar jas primiršęs Gal galima kažkaip išvest atvirkščiai

                Prisimenu, kad kuo didesnė kūno masė, tuo mažiau jis intertiškas: sunkiau įsibegėja ir sunkiau sustabdyti
                Paskutinis taisė PoDV; 2019.05.21, 20:38.

                Comment


                  Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                  žemės sukimasį galima neskaičiuoti.
                  Čia tau su lietuvių kalba truputį nepaėjo. Nors šiaip, kaip baltarusas, tu lietuviškai rašai tikrai puikiai.

                  Comment


                    Reikėtų rašyti baltarusis

                    Kuri forma vartotina: „baltarusis“ ar „baltarusas“?

                    http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7327-baltarusis

                    Comment


                      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                      Reikėtų rašyti baltarusis

                      Kuri forma vartotina: „baltarusis“ ar „baltarusas“?

                      http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7327-baltarusis
                      Na, Aleksio save nuolat vadina baltarusu, o ne baltarusiu.

                      Comment


                        Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
                        Čia tau su lietuvių kalba truputį nepaėjo. Nors šiaip, kaip baltarusas, tu lietuviškai rašai tikrai puikiai.
                        Kitaip nei tu, aš lietuviškai rašau ir kalbu be klaidų. Įsimink tai.
                        Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
                        Na, Aleksio save nuolat vadina baltarusu, o ne baltarusiu.
                        Eilinį kartą rašai netiesą. Išvada: esi neišsilavinęs žmogus.
                        Paskutinis taisė Aleksio; 2019.05.22, 02:38.
                        Absoliuti žodžio laisvė - demokratinės valstybės pagrindas.

                        Comment


                          Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                          Kitaip nei tu, aš lietuviškai rašau ir kalbu be klaidų. Įsimink tai.
                          Na, tiesą sakant, parašei su dviem klaidom. Ne „žemės sukimasį galima neskaičiuoti“ o „žemės sukimosi galima neskaičiuoti“. Kilmininkas, ne galininkas, šiuo atveju. Ir ne ten nosinė.
                          Bet pavyzdžiui, „žemės sukimąsi galima apskaičiuoti“ arba „žemės sukimąsi galima ignoruoti“ - būtų galininkas. Daryti - ką, bet nedaryti - ko.

                          Comment


                            Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą

                            Na, tiesą sakant, parašei su dviem klaidom. Ne „žemės sukimasį galima neskaičiuoti“ o „žemės sukimosi galima neskaičiuoti“. Kilmininkas, ne galininkas, šiuo atveju. Ir ne ten nosinė.
                            Bet pavyzdžiui, „žemės sukimąsi galima apskaičiuoti“ arba „žemės sukimąsi galima ignoruoti“ - būtų galininkas. Daryti - ką, bet nedaryti - ko.
                            Bet sutik, kaip baltarusis Aleksio rašo palyginti neprastai.

                            Comment


                              Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
                              Massmedia (netiksliai kartais įvardijama žodžiu žiniasklaida) latviškai yra plašsaziņas līdzekļi, interneto puslapis - tīmekļa vietne, o įskiepis (plug-in) yra spraudnis, ir pan.
                              Na pas mus yra tinklalapis ir įskiepis. Bet, pvz., kompiuteris latviškai - dators, todėl taip, Tomizmo išvada niekuo nepagrįsta.

                              Comment


                                Jonas Mekas:
                                Jūs taip gerai kalbate lietuviškai!

                                Bet juk aš gimiau ir užaugau kaime. Tie, kurie užauga mieste, ir nekenčia savo gyvenimo, labai greitai įeina į kitus gyvenimus, kitas kalbas. Bet aš užaugau lietuviškame kaime. Nesvarbu, kad gyvenu Niujorke. Be to, nebendrauju su Amerikos lietuviais. Jų kalboje vis atsiranda vienas kitas amerikietiškas žodis. Lietuviški žodžiai pradeda keistis. Atsiranda atskira Amerikos lietuvių kalba. Geriau su jais nebendrauti! Man lietuvių kalba labai svarbi.
                                https://www.moteris.lt/lt/veidai/g-4...tai-yra-manyje

                                O kokia ta Amerikos lietuvių kalba, visuomenės švietimo tikslais nuskanavau iš Verslo klasės š.m gegužės nr:

                                Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį.

                                Click image for larger version  Name:	Untitled-1.jpg Views:	1 Size:	363,7 kB ID:	1724522Click image for larger version  Name:	Untitled-2.jpg Views:	1 Size:	324,5 kB ID:	1724523Click image for larger version  Name:	Untitled-3.jpg Views:	1 Size:	333,1 kB ID:	1724524Click image for larger version  Name:	Untitled-4.jpg Views:	1 Size:	338,7 kB ID:	1724525Click image for larger version  Name:	Untitled-5.jpg Views:	1 Size:	330,4 kB ID:	1724526Click image for larger version  Name:	Untitled-6.jpg Views:	1 Size:	318,7 kB ID:	1724527
                                Paskutinis taisė Eikantas X; 2019.05.25, 12:00.

                                Comment


                                  Įdomus straipsnis

                                  Vaicekauskienė, Loreta. Didmiestis ir sostinė geriausios lietuvių kalbos percepcijose. Taikomoji kalbotyra 2014 (6).
                                  https://www.academia.edu/36794605/Va...botyra_2014_6_

                                  Comment


                                    Percepcijose? Provokacija ar rimtai vartotinas?

                                    Comment


                                      Vartoja šį žodį rimtai.

                                      https://naujienos.vu.lt/vilniaus-uni...ne-percepcija/

                                      Comment


                                        O gal galima trumpą santrauką apie ką straipsnis? Mes čia ne skaityti renkamės, o rašyti.
                                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                        Comment


                                          Kalbėk vilnietiška šnekta ir būsi percepcinamas kaip šauniausias, nes vilnietiška šnekta yra pati geriausia lietuvių kalbos atmaina, vien dėl to, kad yra iš Vilniaus.

                                          Tokie bendrinės, vilnietiškos ir tarmiškai žymėtos tarties lokalizavimo ir kategorizavimo rezultatai veda prie išvados, kad lietuvių kalbos atmainų vertinimas priklauso ne nuo konkrečių kalbinių tos kalbos požymių, o nuo mentalinio tos atmainos kalbėtojo susiejimo su Vilniumi. Būtent įsitikinimas, kad kalbėtojas yra iš Vilniaus, paveikia kalbos atmainos vertinimą – tokia kalba vienareikšmiškai klasifikuojama kaip pati geriausia – standartinė – kalba ir tokiam kalbėtojui priskiriamos aukščiausios socialinės asmens savybės.

                                          Ką tik išsakytą mintį, kad lietuvių kalbos atmainų prestižas mūsų bendruomenėje matuojamas, be kita ko, pagal mentalinį atstumą nuo Vilniaus ir Vilniuje vartojamos kalbos vaizdinio ir kad tam iš esmės neturi įtakos konkretūs kalbos bruožai (išskyrus netarmiškumo reikalavimą), patvirtina ir faktas, kad Vilniaus kalba apipinta ganėtinai ryškių neigiamų stereotipų. Visoje šiam tyrimui naudotoje metakalbinio diskurso medžiagoje sistemingai buvo kartojami trys „faktai“: 1) vilniečių kalba esanti žargoniškas darinys, lenkiškų ir rusiškų (kartais – dar angliškų) žodžių mišinys, 2) vilniečiai ilginantys balses ir 3) vilniečiai nemokantys kirčiuoti (trečiasis stereotipas kiek retesnis ir labiau būdingas patiems vilniečiams)
                                          ...

                                          Tokių vaizdinių šaltinis neabejotinai yra instituciškai palaikoma standartinės lietuvių kalbos ideologija, pagal kurią norminiuose vadovėliuose aprašyta kalba yra atspirties taškas bet kokiai kitai kalbos atmainai ar stiliui vertinti. Lietuviškojo preskriptyvizmo tradicijoje įsitvirtinusios antiurbanistinės idėjos – kaip teigiama, sovietmečio pasekmė (Donskis 1997: 3–23) – Vilniaus kalbos ydingumo idėją per švietimo sistemą skleidžia jau keli dešimtmečiai, o kaip pagrindinės Vilniaus kalbos ydos pateikiamos būtent minimosios ypatybės, ypač stigmatizuojamas balsių ilginimas.
                                          ...

                                          Tyrimas parodė, kad geriausios lietuvių kalbos idėją neabejotinai veikia asociacija su Vilniumi. Per ją „didmiesčio/miestiečių“ ir „sostinės“ kalba įgauna prestižinių socialinių reikšmių ir aukščiausią poziciją lietuvių kalbos atmainų hierarchijoje. Iš lokalizavimo didmiestyje išvedami metalingvistiniai šios kalbos predikatai netarmiška, gramatiška, taisyklinga, išsilavinusio žmogaus kalba. Kad miesto dydis koreliuoja su kalbos patrauklumu, patvirtino reitingavimo tyrimų rezultatai, išryškinantys miesto dydį esant tiesiogiai proporcingą kalbos atmainos pozicijai sąraše.
                                          Greta miesto dydžio, „geriausios lietuvių kalbos“ sąsają su Vilniumi papildo Vilniaus kaip urbanistinio valstybės centro statusas. Iš jo išplaukia kalbos ir kalbėtojų asociacijos su jaunam žmogui imponuojančiais dinamizmo atributais „šiuolaikiškas“, „jaunatviškas“, „internacionalus“, „kosmopolitiškas“, „pažangus“, taip pat su statuso savybėmis „pasitikintis savimi“, „sėkmingas“, „pasiturintis“, „apsišvietęs“, „išsilavinęs“. Palyginus su kitur atliktais tyrimais galima manyti, kad šios prieskyros sostinės kalbai yra universalios.
                                          Visi tyrimo duomenys rodo, kad tarp Vilniaus ir bendrinės kalbos iš esmės nesusidaro hierarchinis santykis – šios atmainos konceptualizuojamos kaip integralus aukščiausio statuso, dinamiško ir kompetentingo kalbėtojo vaizdinys.
                                          Taip pat galima teigti, kad, nepaisant standartizavimo ideologijos skatinamų neigiamų Vilniaus kalbos stereotipų, konkretūs struktūriniai kalbos bruožai iš esmės neturi įtakos geriausios kalbos konceptui – vilniečiai ir apskritai lietuvių kalbos bendruomenė Vilniaus kalbos lingvistinį turinį ir prestižą vertina kitaip nei normatyviniai vadovėliai. Greta nuostatų, tapatų mentalinį Vilniaus ir bendrinės kalbos konstruktą patvirtina ir geriausios kalbos idėjos realizacijos per interviu: savo kalbą interviu metu informantai įvardija kaip bendrinę.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X