S. Huntingtonas savo garsiojoje knygoje labai gerai paaiškino, kodėl taip yra. Konfliktų metu kultūriškai artimos šalys linkusios palaikyti vienos kitas. Būtent todėl Kroatiją palaikė didžioji dalis Europos, Bosniją - musulmoniškos šalys, o Serbus - Rusija ir Graikija (Graikija tuo metu buvo vienintelė NATO narė, palaikiusi Serbiją, ir vienintelė ortodoksiška NATO narė). Aišku, tai nereiškia, kad kultūriškai artimos šalys negali ir susirieti, kaip Rusija su Ukraina. Bet in general, panašūs palaiko panašius.
Atkreipkit dėmesį, kaip Delfio komentaruose, kai būna parašoma apie Karabacho konfliktą, komentuotojai mūru stoja už Armėniją - nes "indoeuropiečiai, krikščionys, mūsų broliai". Nors objektyviai žiūrint, Azerbaidžanas yra nukentėjusi pusė šiame konflikte (Chodžaly skerdynės ir teritorijų už Karabacho ribų užėmimas iš viso viršūnė). Bet nei sąžiningumo, nei logikos čia ieškoti neverta - veikia primityvus "panašūs yra geri, kitokie yra blogi" principas.
Atkreipkit dėmesį, kaip Delfio komentaruose, kai būna parašoma apie Karabacho konfliktą, komentuotojai mūru stoja už Armėniją - nes "indoeuropiečiai, krikščionys, mūsų broliai". Nors objektyviai žiūrint, Azerbaidžanas yra nukentėjusi pusė šiame konflikte (Chodžaly skerdynės ir teritorijų už Karabacho ribų užėmimas iš viso viršūnė). Bet nei sąžiningumo, nei logikos čia ieškoti neverta - veikia primityvus "panašūs yra geri, kitokie yra blogi" principas.
Comment