Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

XII Seimas ir XVII Vyriausybė (po 2016 rinkimų)

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Taip, valstybinėse įstaigose yra visokių nematomų įtakų, povandeninių srovių ir pan. Iš šono atėjusiam žmogui pirmiau reikėtų jose susigaudyti norint nenuskęsti arba turėti 100 proc. įgaliojimus ir palaikymą. O to neturint kategoriškas ėjimas tiesiausiu keliu tiesiog sukels didelį pasipriešinimą. Tai ir vyksta.
    O tai kiek kadencijų turi atbūti, kad "įsigilint į situaciją"? Metus, du, vieną, dvi kadencijas? Norit pokyčių greitai, bet nenorit pokyčių greitai. Kognityvinis disonansas škias.

    Comment


      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
      Nuo charakterio ir kasdienio darbinio bendravimo labai daug priklauso: du skirtingi vadovai gali turėti vienodai geras idėjas ir tikslus, tačiau jei vienas bus įkvepiantis, vienijantis ir mokantis įtikinti, o kitas - kategoriškas, konfliktiškas ir mažai girdintis kitus, tai nėra abejonių, kuriam labiau seksis. Antrasis prisikurs priešų anksčiau laiko ir po to pusę energijos turės skirti kovai su jais.
      Reikia jums pritarti. Niekas turbūt nesiginčyja del MD norų įpūsti naujus vėjus į Lt biurokratizmo fekalijų duobę, bet jos pasirinkta taktika parodė, kad su strategija jai nelabai. Negali eiti su ta pačia taktika kovoti ir su kaimo lygos komanda ir su Eurolygos. Turi atitinkamai pasiruošti, gal pirmiau, kaip minėta, sukurti stiprią komandą, o tik tada pradėti galvų kapojimą. Ir tas plano planas kažin ar nebuvo dar gilesnė problema, kad pavaldiniai tiesiog spjovę į duotą užduotį pakišo kiaulę MD, o ši atėjusi su tuo popierių natūraliai pakišo ir Skvernelį.

      Comment


        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
        Nuo charakterio ir kasdienio darbinio bendravimo labai daug priklauso: du skirtingi vadovai gali turėti vienodai geras idėjas ir tikslus, tačiau jei vienas bus įkvepiantis, vienijantis ir mokantis įtikinti, o kitas - kategoriškas, konfliktiškas ir mažai girdintis kitus, tai nėra abejonių, kuriam labiau seksis. Antrasis prisikurs priešų anksčiau laiko ir po to pusę energijos turės skirti kovai su jais.
        kad ir kokio gero charakterio žmogus būtų, jeigu jis nuspręs reformuoti valstybinį aparatą - priešų prisikurs daugiau, nei kada nors gyvenime. Bet pasikartosiu - charakteris neesmė, nes mes neturime pasirinkimo turėti gero ar blogo charakterio reformatorių, praeitoje vyriausybėje neturėjom nė vieno reformatoriaus, tai jeigu dabar toks bus, tai jau bus esminis pokytis.

        Parašė Galys Rodyti pranešimą
        Eidvis, tai jei jums tiko plano planas tai jūs sutinkate su tuo, kad tame plane aukštojo mokslo reformos pagrindiniu siekiu įvardintas tikslas, kad į top 500 pasaulio universitetų reitingą patektų nebe 1, o visi 2 Lietuviški universitetai? Kad liktų toks pats mokyklų tinklas, nes apie jo optimizavimą irgi nieko nerašoma?
        Man patiko planas, kad yra keliami konkretūs tikslai ką reikia pasiekti. Jeigu į top500 šiuo metu įeina tik vienas Lietuvos universitetas, o tikslas yra, kad ten patektų du, tai jau būtų dvigubai daugiau, nei iki šiol. Bet aš manau, kad tas tikslas buvo iškeltas įvertinus ir tai, kad Lietuvoje turėtų likti iki 5 universitetų, tai reikštų, kad tikslas būtų vos ne puse Lietuvos universitetų pakelti į Top500-tuką, kai iki šiol jų ten buvo vos vienas iš keliasdešimt. Kas dėl mokyklų tinklo kaimuose išlaikymo, tai jeigu toks tikslas yra, tai jis atėjo tikrai ne iš Dargužaitės, o iš tokių, kurie priešinasi Dargužaitės reformoms.

        Comment


          O tai kiek kadencijų turi atbūti, kad "įsigilint į situaciją"?
          Man susidarė vaizdas, kad jai gali trūkti elementarios patirties ir žinių toje srityje. Tai tokiu atveju bent jau iš pradžių reikėtų būti lankstesnei ir nuolankesnei. Nes kitaip aplinka suvalgys net nespėjus įsigilinti .

          Comment


            Parašė Creatium Rodyti pranešimą
            O tai kiek kadencijų turi atbūti, kad "įsigilint į situaciją"? Metus, du, vieną, dvi kadencijas? Norit pokyčių greitai, bet nenorit pokyčių greitai. Kognityvinis disonansas škias.
            Laiko reikia tiek, kad bent didesne dalimi būtum tikras, kad ūsuotas bebras iš kanceliarijos lėks pirmiau tavęs. Jei Dargužaitę Skvernelis išmes tai sekančiam vadovui bus dvigubai sunkiau, nes kaikurie biurokratai jau bus pasiruošę.

            Comment


              Parašė Eidvis Rodyti pranešimą


              Man patiko planas, kad yra keliami konkretūs tikslai ką reikia pasiekti. Jeigu į top500 šiuo metu įeina tik vienas Lietuvos universitetas, o tikslas yra, kad ten patektų du, tai jau būtų dvigubai daugiau, nei iki šiol. Bet aš manau, kad tas tikslas buvo iškeltas įvertinus ir tai, kad Lietuvoje turėtų likti iki 5 universitetų, tai reikštų, kad tikslas būtų vos ne puse Lietuvos universitetų pakelti į Top500-tuką, kai iki šiol jų ten buvo vos vienas iš keliasdešimt. Kas dėl mokyklų tinklo kaimuose išlaikymo, tai jeigu toks tikslas yra, tai jis atėjo tikrai ne iš Dargužaitės, o iš tokių, kurie priešinasi Dargužaitės reformoms.
              Sakote konkretūs tikslai, bet po to jau tik interpretuojate kaip į tą 500-tuką pateks antras universitetas. Tai kur tada tas konkretumas?

              Comment


                Tai jei universitetų reformos tikslas yra, kas jau buvo girdėta:

                1. Lietuvoje turi likti 5 universitetai
                2. 2 iš jų patenka į top500

                tai čia man konkretumo daugiau, nei pakankamai. Tačiau tas planas dar nėra visiškai aiškus. Iš vienos pusės mes jau pradedam reikalauti, kad Dargužaitė niekur neskubėtų, kad pirmiau biurokratams šiltas bandeles išdalintų ir socialinius santykius užmegztų, o iš kitos pusės reikalaujam labai detalaus plano, nors kaip suprantu toks planas, koks buvo pristatytas, t.y. 5 prioritetinės sritys, kurios išsiskaido į keliasdešimt šakų, o tos šakos į kelis šimtus pošakių ir kiekvienam darbui yra uždėti tikslai ir priemonės, kokiomis tie tikslai bus monitoriuojami ir vertinami - tai jau yra labai labai daug. Jeigu mes norim super detalaus plano, tai jį reikėtų ruošti tikriausiai pora metų, tačiau dabar praėjo 100 dienų ir nėra laiko nei šiltiems santykiams su biurokratais megzti, nei lauki super detalių planų, reikia veikti dabar, o tas planas tikrai nebus baigtinis - jį galima pildyti ir koreguoti darbo eigoje. Svarbiausia, kad nebūtų laukiama 'tinkamo laiko' reformoms, nes jau 25 metus pralaukėme.

                Comment


                  Ministerijų perkėlimas į Kauną irgi buvo svarstomas taip pat garsiai kaip ir tie 5 galimi universitetai. Bet nei vieno, nei kito plano plane nėra, tai kaip bus?

                  Comment


                    Parašė Galys Rodyti pranešimą
                    Laiko reikia tiek, kad bent didesne dalimi būtum tikras, kad ūsuotas bebras iš kanceliarijos lėks pirmiau tavęs. Jei Dargužaitę Skvernelis išmes tai sekančiam vadovui bus dvigubai sunkiau, nes kaikurie biurokratai jau bus pasiruošę.
                    O kam Skverneliui ją išmesti pačioje darbo pradžioje? Jis gi specialistas, žino kaip sunku gali būti daryti reformas. Ir jie lyg tai nori reformas daryt.

                    Comment


                      Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                      O kam Skverneliui ją išmesti pačioje darbo pradžioje? Jis gi specialistas, žino kaip sunku gali būti daryti reformas. Ir jie lyg tai nori reformas daryt.
                      Galiu tik spėti ar vyriausybės kanceliarija gali pradėti užsiiminėti darbo imitacija ir pasinaudojant visokiomis įstatymų ydomis pradėti vilkinti visą vyriausybės darbą: teisinį, organizacinį ir pan.

                      Comment


                        Parašė Galys Rodyti pranešimą
                        Ministerijų perkėlimas į Kauną irgi buvo svarstomas taip pat garsiai kaip ir tie 5 galimi universitetai. Bet nei vieno, nei kito plano plane nėra, tai kaip bus?
                        Tarp šitų dviejų reformų yra vienas esminis skirtumas - viena jų yra populistinis pažadas, kita jų yra ekspertinis vertinimas. Populizmas nuo ekspertinio vertinimo skiriasi tuo, kad populistai analizuoja žmonių nuotaikas ir pagal jas siūlo kažkokius sprendimus, pvz. dvi ministerijas perkelti į Kauną. O ekspertinis vertinimas analizuoja realybę ir pagal tai siūlo savo pasiūlymus. Dargužaitė pas Jakilaitį užsiminė, kad reikia pirmiau atlikti analizes, kurios gali parodyti, kad pvz. ministeriją perkelti į Kauną nebūtų naudinga, bet pvz. Kaune įsteigti IT kompetencijų centrą, kuris aptarnauti ne tik tas dvi, o visas ministerijas, steigti gali pasirodyti naudinga. Bet tą reikia ne pagal kažkieno norus daryti, o pagal atliktas studijas ir analizes. Panašiai konservatoriai elgėsi prieš rinkimus, siūlydami Lietuvoje palikti 3 universitetus. Jie jau žinojo, kad yra padarytos analizės ir kad Lietuvoje reikia drastiškai mažinti universitetų skaičių. Tuo tarpu Karbauskis su valstiečiais šaipėsi iš tokių reformų, tačiau gavę valdžią švietimo ministre paskyrė būtent tą žmogų, kuris prieš tai ir buvo atlikęs tas visas analizes dėl 3 universitetų.

                        Šiaip labai daug reformų aš tikiuosi, kad ateis per ministerijas, tačiau vyriausybės kanceliarija kaip suprantu turi užduotį reformuoti valstybinį sektorių ir tai yra kur kas didesnė reforma, negu tas pati universitetų reforma. Bet kas tas reformas paruoš? Skvernelis gi nesėdės prie popieriaus lapo ir nerašys tų reformų plano. Įsteigti 30 naujų etatų tokiam planui ruošti irgi negali, gausis biurokratinio aparato didinimas. Dėl to reikia reformuoti vyriausybės kanceliariją ir tam jis pasikvietė Dargužaitę. Manau šiuo metu yra neteisingai suprantama, kai sakoma, kad kanceliarijoje darbuotojų mažės nuo 210 iki 170. Ne darbuotojų, o etatų tiek mažės. Ir tai tikrai nereiškia, kad visi kiti darbuotojai išlaikys savo kėdę- jie taip pat gali būti keičiami. Dėl to spėčiau, kad darbo neteks bent puse kanceliarijos darbuotojų, dėl ko jie dabar labai ir protestuoja, o jeigu būtų Dargužaitės ir šiaip sveiko proto valia - jų pasikeistų 90%. Bet tik reformavus kanceliariją, kuri dabar tikriausiai yra ūsuotų bebrų ferma, galima bus efektyviai tas visas reikiamas valstybinio sektoriaus reformas ruošti. Taigi tas reformų procesas nusimato labai ilgas ir labai tikėtina, kad baigsis ankščiau, nei spės įsivažiuoti, nes jau vien pats pirmasis žingsnis, kanceliarijos reforma, atrodo, kad susiduria su labai dideliu pasipriešinimu.

                        Comment


                          Parašė Galys Rodyti pranešimą
                          Laiko reikia tiek, kad bent didesne dalimi būtum tikras, kad ūsuotas bebras iš kanceliarijos lėks pirmiau tavęs. Jei Dargužaitę Skvernelis išmes tai sekančiam vadovui bus dvigubai sunkiau, nes kaikurie biurokratai jau bus pasiruošę.
                          Nemanau, kad skvernelis galetu ismest ja dabar. Tai butu vos ne politine savizudybe. Jos vardas visur ziniasklaidoje skamba kaip reformatores, ta kuri mazins biurokratija. Atsisakyti jos reikstu atsisakyti visu pazadu reformuoti viesaji sektoriu. Tai butu inkaras Skverneliui kaip Kildisiene Karbauskiui.
                          Studentas

                          Comment


                            Parašė sv-x-as Rodyti pranešimą
                            Nemanau, kad skvernelis galetu ismest ja dabar. Tai butu vos ne politine savizudybe. Jos vardas visur ziniasklaidoje skamba kaip reformatores, ta kuri mazins biurokratija. Atsisakyti jos reikstu atsisakyti visu pazadu reformuoti viesaji sektoriu. Tai butu inkaras Skverneliui kaip Kildisiene Karbauskiui.
                            Tai greičiausiai ir nemes, jei sukilimas kanceliarijoje nepasieks kokio ypatingo lygio. Jau pats faktas, kad toks staigus pasitraukimas reikštų Skvernelio klaidą, kitavertus iš tokio dalyko lengva užsidirbti dar taškų, pateikiant save kaip einantį prieš srovę.

                            Comment


                              Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                              Tarp šitų dviejų reformų yra vienas esminis skirtumas - viena jų yra populistinis pažadas, kita jų yra ekspertinis vertinimas. Populizmas nuo ekspertinio vertinimo skiriasi tuo, kad populistai analizuoja žmonių nuotaikas ir pagal jas siūlo kažkokius sprendimus, pvz. dvi ministerijas perkelti į Kauną. O ekspertinis vertinimas analizuoja realybę ir pagal tai siūlo savo pasiūlymus. Dargužaitė pas Jakilaitį užsiminė, kad reikia pirmiau atlikti analizes, kurios gali parodyti, kad pvz. ministeriją perkelti į Kauną nebūtų naudinga, bet pvz. Kaune įsteigti IT kompetencijų centrą, kuris aptarnauti ne tik tas dvi, o visas ministerijas, steigti gali pasirodyti naudinga. Bet tą reikia ne pagal kažkieno norus daryti, o pagal atliktas studijas ir analizes. Panašiai konservatoriai elgėsi prieš rinkimus, siūlydami Lietuvoje palikti 3 universitetus. Jie jau žinojo, kad yra padarytos analizės ir kad Lietuvoje reikia drastiškai mažinti universitetų skaičių. Tuo tarpu Karbauskis su valstiečiais šaipėsi iš tokių reformų, tačiau gavę valdžią švietimo ministre paskyrė būtent tą žmogų, kuris prieš tai ir buvo atlikęs tas visas analizes dėl 3 universitetų.

                              Šiaip labai daug reformų aš tikiuosi, kad ateis per ministerijas, tačiau vyriausybės kanceliarija kaip suprantu turi užduotį reformuoti valstybinį sektorių ir tai yra kur kas didesnė reforma, negu tas pati universitetų reforma. Bet kas tas reformas paruoš? Skvernelis gi nesėdės prie popieriaus lapo ir nerašys tų reformų plano. Įsteigti 30 naujų etatų tokiam planui ruošti irgi negali, gausis biurokratinio aparato didinimas. Dėl to reikia reformuoti vyriausybės kanceliariją ir tam jis pasikvietė Dargužaitę. Manau šiuo metu yra neteisingai suprantama, kai sakoma, kad kanceliarijoje darbuotojų mažės nuo 210 iki 170. Ne darbuotojų, o etatų tiek mažės. Ir tai tikrai nereiškia, kad visi kiti darbuotojai išlaikys savo kėdę- jie taip pat gali būti keičiami. Dėl to spėčiau, kad darbo neteks bent puse kanceliarijos darbuotojų, dėl ko jie dabar labai ir protestuoja, o jeigu būtų Dargužaitės ir šiaip sveiko proto valia - jų pasikeistų 90%. Bet tik reformavus kanceliariją, kuri dabar tikriausiai yra ūsuotų bebrų ferma, galima bus efektyviai tas visas reikiamas valstybinio sektoriaus reformas ruošti. Taigi tas reformų procesas nusimato labai ilgas ir labai tikėtina, kad baigsis ankščiau, nei spės įsivažiuoti, nes jau vien pats pirmasis žingsnis, kanceliarijos reforma, atrodo, kad susiduria su labai dideliu pasipriešinimu.
                              Visiskai sutinku.

                              Noreciau pridurt, kad neabejoju jog Darguzaite ir Skvernelis zinojo kur eina. Jie gi nedurni ir suprato, kad iskart bus milziniskas pasipriesinimas. Deja, jei teisiskai nieko neimanoma padaryt pries Milda tai nieko tie skundai ir nepadarys. Kitas dalykas, kuris galbut priverstu Milda persigalvot, tai nezmoniskas purvo pilimas ant jos viesojoje erdveje. Tikekimes, kad nieko panasaus nebus ir pagaliau atsiras kazkoks proverzis reformose.
                              Studentas

                              Comment


                                Parašė sv-x-as Rodyti pranešimą
                                Visiskai sutinku.

                                Noreciau pridurt, kad neabejoju jog Darguzaite ir Skvernelis zinojo kur eina. Jie gi nedurni ir suprato, kad iskart bus milziniskas pasipriesinimas. Deja, jei teisiskai nieko neimanoma padaryt pries Milda tai nieko tie skundai ir nepadarys. Kitas dalykas, kuris galbut priverstu Milda persigalvot, tai nezmoniskas purvo pilimas ant jos viesojoje erdveje. Tikekimes, kad nieko panasaus nebus ir pagaliau atsiras kazkoks proverzis reformose.
                                Purvo pylimas prasidėjo, kai pas Jakilaitį apsijuokė su savo: "ne ta versija". Ten realiai yra tik dvi galimybės: arba Skvernelis ją pakišo su tuo plano planu(tada tikrai galima užstoti MD), arba su savo plano plano rašymu MD tiek prisirašė,kad gavo *izdi nuo šefo ir viešai teisintis teko eiti pačiai.

                                Comment


                                  Man atrodo, kad visa esmė tame, kad ne Skvernelis, o Dargužaitė ruošia visas reformas. Dėl to jas ne Skvernelis, o jinai pas Jakilaitį pristatinėjo. Ir tai tikrai nėra blogai. Tai netgi sakyčiau labai gerai, nes Skvernelis natūralu, negali toms reformoms per daug laiko skirti, jam ten ir visi kiti procesai tuo pačiu turi rūpėti. Dėl to Dargužaitės indelis reformuojant valstybinį aparatą tikriausiai bus didžiausias šioje vyriausybėje, jeigu tik tam nesutrukdys seimas

                                  Comment


                                    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                                    Man atrodo, kad visa esmė tame, kad ne Skvernelis, o Dargužaitė ruošia visas reformas. Dėl to jas ne Skvernelis, o jinai pas Jakilaitį pristatinėjo. Ir tai tikrai nėra blogai. Tai netgi sakyčiau labai gerai, nes Skvernelis natūralu, negali toms reformoms per daug laiko skirti, jam ten ir visi kiti procesai tuo pačiu turi rūpėti. Dėl to Dargužaitės indelis reformuojant valstybinį aparatą tikriausiai bus didžiausias šioje vyriausybėje, jeigu tik tam nesutrukdys seimas
                                    Jei MD būtų atsakinga už visas reformas ir per tą laidą ji sugebėjo tik taip jas "pristatyti" tai situacija su ja išvis tragiška.
                                    Šiaip visos didesnės reformos yra politiniai sprendimai, nes reikės balsų ieškoti ir pas lsdp ir pas ts ir pas liberalus ir net pas savus valstiečius ir bendras reformos vaizdas ir mąstas būtent ir priklauso nuo to kaip tą pačią reformą įsivaizduoja galimi partneriai, nes tai vistiek bus kažkoks bendras kompromisas.

                                    Comment


                                      Parašė Galys Rodyti pranešimą
                                      Purvo pylimas prasidėjo, kai pas Jakilaitį apsijuokė su savo: "ne ta versija". Ten realiai yra tik dvi galimybės: arba Skvernelis ją pakišo su tuo plano planu(tada tikrai galima užstoti MD), arba su savo plano plano rašymu MD tiek prisirašė,kad gavo *izdi nuo šefo ir viešai teisintis teko eiti pačiai.
                                      Man tai nelabai ji ten apsijuoke. Gan ramiai ir aiskiai bande apginti savo darbus ir mintis. Gabrielius su Jakilaiciu atejo su mintim kritikuoti ir kritikavo. Kuodis elgesi normaliau. Kiek suprantu jiems buvo isdalinta kazkokia tai preliminari versija, kad opozicija turetu galimybe reikst savo nuomone ir koreguot.
                                      Butu atejus su planu is 5 sakiniu, irgi butu susilaukus kritikos, kodel nepaaiskinta kaip tai bandysit pasiekt.
                                      Kas norejo kritikuot tie kritikavo. I pilna puoduka vandens neipilsi. Jei is sono i viska ziurint, tai atrodo nei vienas is tu diskusijos dalyviu be Mildos nesupranta kas tas lean yra ir kam tas priemoniu planas reikalingas.
                                      Studentas

                                      Comment


                                        Faktas yra tas, kad turime neefektyvų valstybės aparatą. Tai pagrindinė priežastis kodėl, sakykim, atsiliekame nuo Estijos. Antras faktas yra tas, kad tame aparate yra nemažai ne pagal kompetenciją dirbančių. Dargužaitei metamas kaltinimas, kad nori tvarkytis vyriausybės kanceliarijoje kaip privačioje įmonėje. Manau kad tai turėtų skambėti ne kaip kaltinimas, o kaip pagyrimas. Taip kaip iki šiol buvo tvarkoma valstybės tarnyba, privati įmonė seniai būtų bankrutavusi dėl neefektyvumo. Skvernelio klaida yra kad nepalaiko Dargužaitės pilnai ir ryžtingai. O metami jai kaltinimai dėl autoritarizmo ir panašiai yra užprogramuoti iš anksto, reformatorius visada daliai aparato bus labai labai blogas.

                                        Comment


                                          Estijos ekspremjeras kaip tik lankėsi Lietuvoje, sakė, kad Lietuvai trūksta politinio nuoseklumo.

                                          Nelyginant su kitais, bet Estijos sėkmės vienas pagrindinių aspektų, kad visos Vyriausybės dirbo nuosekliai toliau statant tai, ką pradėjo kita. Mes turėjome stabilų ir liberalų supratimą, kur šalis turi eiti. Dėl to ir turėjome didžiulius pokyčius, reformas, kaip turi atrodyti ekonomikos politika.
                                          http://www.tv3.lt/naujiena/901714/es...erzti-i-prieki

                                          Liberalaus supratimo netrūko ir Lietuvoje - trūko gebėjimų, realaus darbo ir skaidrumo.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X