Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio ekonomikos aktualijos

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Pasaulio ekonomikos aktualijos

    Kinijos premjeras W. Jiabao Europos nepirks
    Flickr

    #2
    Įsivaizduoju po darbo alaus bare bendraujančius du tipiškus WSJ skaitytojus:

    A: Oh man, quantitave easing really works... house prices are skyrocketing! Developer shares are up 200%... time to buy more for long term!
    B: Yeh man, and (millenia'ized) GDP is growing at 90000000000%!
    Gal ir juokinga, bet QE neveikė taip kaip visi įsivaizdavo (įsivaizdavimą gerai rodo silpnaprotis lietuviškos Wikipedijos rašytojas QE pavadinęs "pinigų spausdinimu", arba kaip bandė parodyti silpnapročiai JAV žurnalistai - skrenda Bernankė helikopteriu ir žarsto dolerius į visas puses), neveikia ir neveiks. Priežastis paprasta - tie "naujai spausdinti pinigai" kurių antplūdžio visi bijojo nepatenka į vartojimą, o toliau sėkmingai guli bankų rezervuose nekeldami nei infliacijos pavojaus, nei ekonomikos augimo. O į vartojimą lėšos nepatenka dėl to, kad nei verslas, nei privatus sektorius nesiveržia į bankus skolintis. Taigi trumpai kalbant - QE yra iš esmės beprasmė operacija, nedaranti nei nieko labai blogo, nei gero.
    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

    Comment


      #3

      Europos Sąjungos ambasadorius Kinijoje pirmadienį pareiškė, kad didžiausia Azijos ekonomika šiemet gali tapti didžiausia Europos eksporto rinka, pralenkdama Jungtines Valstijas, Pekinui skatinant vidaus vartojimą.
      (...)
      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

      Comment


        #4
        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
        Gal ir juokinga, bet QE neveikė taip kaip visi įsivaizdavo (įsivaizdavimą gerai rodo silpnaprotis lietuviškos Wikipedijos rašytojas QE pavadinęs "pinigų spausdinimu", arba kaip bandė parodyti silpnapročiai JAV žurnalistai - skrenda Bernankė helikopteriu ir žarsto dolerius į visas puses), neveikia ir neveiks. Priežastis paprasta - tie "naujai spausdinti pinigai" kurių antplūdžio visi bijojo nepatenka į vartojimą, o toliau sėkmingai guli bankų rezervuose nekeldami nei infliacijos pavojaus, nei ekonomikos augimo. O į vartojimą lėšos nepatenka dėl to, kad nei verslas, nei privatus sektorius nesiveržia į bankus skolintis. Taigi trumpai kalbant - QE yra iš esmės beprasmė operacija, nedaranti nei nieko labai blogo, nei gero.
        Tomai, tu turėtum gauti "Nobelio Premiją", kaip vienas žymus "ekanamystas"
        Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

        Comment


          #5
          Tai aš ta kryptimi nuosekliai dirbu Nors pradžiai tenkintų ir kukli LR Seimo nario vieta.
          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

          Comment


            #6
            Įdomus interviu apie pasaulio ekonomiką ir kai kurias pagrindines žaidėjas:
            JAV politologas Francisas Fukuyama: „Mes neturėjome leisti Kinijai deindustrializuoti Vakarų pasaulio“

            Mes neapgalvotai priėmėme tam tikrą globalizacijos versiją, kuri tvirtina, jog privalome kuo greičiau pereiti į poindustrinį, pogamybinį pasaulį.
            Nukentėjo vidurinis sluoksnis:
            Net jei viduriniosios klasės nariai ir išlaikė darbo vietas, jų pajamos sustingo arba net mažėjo, kol nedidelė dalis globalizacijos laimėtojų viršūnėje skaičiavo neproporcingai didelius pelnus. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse pajamų netolygumas didesnis nei bet kada anksčiau.
            Demokratijoje su silpnesne vidurine klase matome daugiau populizmo, daugiau vidinių konfliktų, nesugebama tvarkingai išspręsti paskirstymo klausimų. Šiuo metu JAV kaip tik ir regime populizmo sugrįžimą.
            Tai, ką jau ne vienas ekonomistas yra tvirtinęs:
            Anuomet prezidentas Franklinas D.Rooseveltas galėjo restruktūrizuoti didžiuosius bankus. Aš manau, kad vienintelis sprendimas ir dabartinėms mūsų problemoms – pertvarkyti visus didžiuosius bankus – „Goldman Sachs“, „Citigroup“, „Bank of America“ – paverčiant juos mažesnėmis bendrovėmis, kurioms būtų galima leisti bankrutuoti.
            To priežastys:
            Jie [Obamos komanda] akivaizdžiai priklauso tam vienam procentui. Jie bendrauja su visais Volstryto išminčiais. „Goldman Sachs“ bosas Lloydas Blankfeimas krizės metu daugybę kartų susitiko su T.Geithneriu. Tokie artimi kontaktai akivaizdžiai veikia Baltųjų rūmų pasaulėžiūrą.
            - Bet ar galima tvirtinti, kad respublikonai nėra lygiai taip pat susiję su Volstrytu?
            - Tikrai ne. Respublikonų politikai yra visiškai nupirkti Volstryto. Tačiau tikrasis klausimas toks: kodėl darbininkų klasės rinkėjai ir toliau už juos balsuoja?
            Palyginimas su Vokietija:
            Vokietija vis dar yra antroji pasaulio eksportuotoja, bet palyginti su JAV, jai pavyko daug geriau apsaugoti savo pramonę ir darbininkų klasę. Kas nors JAV turi suformuluoti strategiją, sakančią, kad mūsų tikslas nėra maksimizuoti visumines pajamas. Mūsų tikslas – apsaugoti vidurinę klasę bendradarbiaujant su pasauliu ir globalizacija, tačiau taip, kad ji tarnautų kuo daugiau žmonių.
            Vokietijos socialdemokratai padarė štai ką: jie padidino darbo rinkos lankstumą ir vokiečių gerovės valstybę padarė draugiškesne kapitalistinei konkurencijai. Senoji tradicinė programa – vis daugiau socialinės apsaugos – Vokietijoje nebegalioja, ir tai yra gerai. Iš dalies Europos problema ta, kad panašios reformos neįvykdytos Prancūzijoje ir Italijoje.
            Visos šiuolaikinės demokratijos užsikrėtusios šia liga – kad demokratinį procesą užvaldo gerai organizuotos grupuotės, neatspindinčios visos visuomenės poreikių.
            - Ar Europa, beviltiškai besistengianti gelbėti eurą, gali būti demokratiška?
            - Visas Europos projektas nuo pat pradžių didžia dalimi buvo elito pastangų vaisius. Kad įsitikintume, prisiminkime, jog kaskart, kai kurios nors šalies referendumas nubalsuodavo prieš tolesnių ES sutarčių pasirašymą...
            - Referendumas tiesiog būdavo surengiamas iš naujo.
            Vokietijos verslininkai, pakeliavę po komunistinę Kiniją, susižavi jos sistema. Jie entuziastingai krykštauja, kaip greitai ten gali būti priimami svarbūs sprendimai.
            - Tą patį girdžiu ir iš Amerikos verslininkų. Kinijos sistema ypač išsiskiria palyginus su Europa ir JAV, kur šiuo metu praktiškai neįmanoma priimti sprendimų.
            Ir pabaigai apie Kiniją :
            Ne, Kinija niekada nebus modelis pasauliui. Mūsų dabartinė vakarietiška sistema išties turi fundamentalių gedimų, tačiau ir Kinijos sistema neveiks. Tai labai nesąžininga ir amorali sistema, kurioje akimirksniu galima atimti bet ką iš bet ko, kurioje žmonės žūva traukinių avarijose, nes nedovanotinai trūksta visuomenės priežiūros ir skaidrumo, kurioje karaliauja korupcija. Jau dabar stebime masinius protestus visose Kinijos dalyse.
            Kaip pats teigia, Vakaruose valdžią yra užgrobęs finansų ir kitoks elitas, tęsiasi ekonominė krizė, tačiau toks modelis vis tiek geras, o va Kinijos sistema tai amorali . Teks palaukti reikšmingesnio Kinijos ek. augimo sulėtėjimo, kad būtų matyti, kaip tas jų modelis veikia. Spėju, kad sėkmingai veiks tol, kol nebus leista įsigalėti finansininkams, nesvarbu, ar vietiniams, ar Vakarų "ekspertams". Manau, kad esama komunistinė Kinijos valdžia yra geresnė nei vakarietiška finansininkų valdžia. Kinijoje bent jau nemeluojama, kas iš tikrųjų valdo, o Vakarų šalyse valdo atseit prezidentai ir premjerai . Reikėtų rimtų korekcijų tokiai pamažu degraduojančiai demokratijai.
            Paskutinis taisė senasnamas; 2012.02.07, 15:24.

            Comment


              #7
              Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
              Įdomus interviu apie pasaulio ekonomiką ir kai kurias pagrindines žaidėjas:
              JAV politologas Francisas Fukuyama: „Mes neturėjome leisti Kinijai deindustrializuoti Vakarų pasaulio“

              Manau, kad esama komunistinė Kinijos valdžia yra geresnė nei vakarietiška finansininkų valdžia. Kinijoje bent jau nemeluojama, kas iš tikrųjų valdo, o Vakarų šalyse valdo atseit prezidentai ir premjerai . Reikėtų rimtų korekcijų tokiai pamažu degraduojančiai demokratijai.
              Kada gimė šiuolaikinė demokratija? XVIIIa. pabaigoje (JAV, Prancūzijos, Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos), kaip Švietimo epochos pasekmė. Deja, daug žmonių pripažįsta, kad nuo XXa. vidurio švietimas Vakarų pasaulyje degraduoja (iš dalies todėl, kad pernelyg dirbtinai ir forsuojant stengiamasi jį padaryti visuotiniu). Dažnas atvejis, kai net magistro ar mokslo daktaro laipsnį turintis pilietis net apgraibom nesigaudo savo šalies Konstitucijos peripetijose. Tokiame kontekste nelabai verta kalbėti apie darbininkiją ar išvis neįgijusius jokio išsilavinimo piliečius, kurie, deja, vis tiek turi balsavimo teisę ir itin lengvai pasiduoda populizmo bangoms. Nenuostabu, kad ilgainiui nuo to ima kentėti ir ekonomika, nes pagrindinė valstybės funkcija — finansinių srautų perskirstymas (per mokesčius ir išmokas).
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                #8
                Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                Įdomus interviu apie pasaulio ekonomiką ir kai kurias pagrindines žaidėjas:
                JAV politologas Francisas Fukuyama: „Mes neturėjome leisti Kinijai deindustrializuoti Vakarų pasaulio“


                Vakarų pramonės produkcijos išeiga nuolat tik auga. Pvz. JAV pramonės išeiga nuo 1975m. padvigubėjo. Pats ofise sėdi ikanamystas, gal tegul pabando padirbti fabrike, jei mažai dar prekių, šiukšlių ir užterštumo.

                Comment


                  #9
                  Parašė senasnamas Rodyti pranešimą


                  Ir pabaigai apie Kiniją :

                  Kaip pats teigia, Vakaruose valdžią yra užgrobęs finansų ir kitoks elitas, tęsiasi ekonominė krizė, tačiau toks modelis vis tiek geras, o va Kinijos sistema tai amorali . Teks palaukti reikšmingesnio Kinijos ek. augimo sulėtėjimo, kad būtų matyti, kaip tas jų modelis veikia. Spėju, kad sėkmingai veiks tol, kol nebus leista įsigalėti finansininkams, nesvarbu, ar vietiniams, ar Vakarų "ekspertams". Manau, kad esama komunistinė Kinijos valdžia yra geresnė nei vakarietiška finansininkų valdžia. Kinijoje bent jau nemeluojama, kas iš tikrųjų valdo, o Vakarų šalyse valdo atseit prezidentai ir premjerai . Reikėtų rimtų korekcijų tokiai pamažu degraduojančiai demokratijai.
                  Taip jau yra, kad sava duona visada skanesnė. Aš tik nelabai suprantu, kodėl taip yra? Nes tai galioja tikrai ne visiems, o tik daliai individų, nepriklausomai nuo jų statuso, išsilavinimo ar pareigų. Kartais (tiksliau, dažniausiai) net iškiliais ir solidžiais laikytini Vakarų ekonomistai/ekspertai nesugeba išsivaduoti iš tokio savicentriškumo ir pranašumo kompleksų formuojamo požiūrio, kai užuot bandžius taikyti nešališką ir moksliniu metodu grįstą analizę, viskas galų gale suvedama į paaiškinimą, kodėl, nepaisant to ar ano, viskas ten visvien yra blogai.

                  The Economist laikraštis neseniai net išskyrė atskirą skiltį Kinijai, kur, kaip taisyklė, visi straipsniai yra maždaug tokie: "Nepaisant pozitvų X ir Y, visvien galų gale bus didelis negatyvas Z". Atvirkštinė schema galioja, kai kalbama apie JAV ar UK.

                  Man visgi patinka, kad Economistas necenzūrina komentarų, kaip tai atgrubnagiškai daro BBC. Dėl to komentarai dažnai būna kur kas tikslesni ir įžvalgesni, nei patys straipsniai, o straipsnių teiginiai ir jų autoriai kartais būna labai smarkiai "suvartomi" (panašu, kad ten apsilanko pakankamai rimta chebra su šiek tiek žinių). Turint laiko ir noro, ten galima susidaryti kur kas platesnę nuomonę ir žinių bagažą apie tai, kas vyksta, nei vien skaitant etatinius straipsnius ir "ekspertų" nuomones.
                  Paskutinis taisė John; 2012.02.07, 23:32.
                  Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                  Comment


                    #10
                    Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                    Kada gimė šiuolaikinė demokratija? XVIIIa. pabaigoje (JAV, Prancūzijos, Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos), kaip Švietimo epochos pasekmė. Deja, daug žmonių pripažįsta, kad nuo XXa. vidurio švietimas Vakarų pasaulyje degraduoja (iš dalies todėl, kad pernelyg dirbtinai ir forsuojant stengiamasi jį padaryti visuotiniu). Dažnas atvejis, kai net magistro ar mokslo daktaro laipsnį turintis pilietis net apgraibom nesigaudo savo šalies Konstitucijos peripetijose. Tokiame kontekste nelabai verta kalbėti apie darbininkiją ar išvis neįgijusius jokio išsilavinimo piliečius, kurie, deja, vis tiek turi balsavimo teisę ir itin lengvai pasiduoda populizmo bangoms. Nenuostabu, kad ilgainiui nuo to ima kentėti ir ekonomika, nes pagrindinė valstybės funkcija — finansinių srautų perskirstymas (per mokesčius ir išmokas).
                    Fabrikai kenčia dėl didelės rotacijos, nes jiems trūksta būtent tokių paklusnių, mažai mąstančių žmonių, kad kaip robotai dieną naktį dirbtų prie konvejerių. Žinoma, šiuolaikinės gamyklos sparčiai automatizuojasi.

                    Comment


                      #11
                      2011 metais Vokietijos eksportas pasiekė trilijoną eurų
                      delfi.lt

                      Vokietijos prekybos perviršis 2011 metais pasiekė 158 milijardų eurų, eksportas išaugo net 11,4 proc. ir pirmąkart pasiekė 1 trilijoną eurų.
                      Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                      Comment


                        #12
                        O paskui stebimasi, kad pusė eurozonos sėdi giliame užsienio prekybos deficite.
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          #13
                          Taip, vokiečiams reikėtų įvesti trijų darbo dienų savaitę ir privalomą siestą . Straipsnelyje paminėta ir Prancūzija. Pastarojoje trumpesnė darbo savaitė, daugiau soc. garantijų ir kitų lengvo gyvenimo privilegijų, daugiau streikų dėl visokių teisių. Atitinkamas ir rezultatas. Jei europiečiai užmigs ant pasiektos gerovės laurų, greitai bus suvalgyti. Kinai jau perka vynuogynus Prancūzijoje. Aišku, ne vien tik vynuogynus ir ne vien tik Prancūzijoje. Pasaulis kol kas taip sutvarkytas, kad jei tik atsipalaiduosi, iš karto kas nors užlips ant sprando.

                          Comment


                            #14
                            Vokiečiai už eksporto augimą moka realiai mažėjančiomis pajamomis.
                            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                            Comment


                              #15
                              Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                              O paskui stebimasi, kad pusė eurozonos sėdi giliame užsienio prekybos deficite.
                              Eksportas labiausiai augo (13+ %) į ne Eurozonos šalis.

                              Kitas dalykas, kodėl tos šalys sėdi deficite? Kodėl deficite nesėdi Šveicarija, Nyderlandai, Švedija, Suomija, Danija, Austrija?
                              Kieno kaltė, kad vienose šalyse yra geresnė darbo etika ir daugiau inovacijų, nei kitose? Priežasčių čia reiktų ieškoti švietimo sistemoje, politikos tradicijose ir žmonių mentalitete. Deficitai ir produktyvumas nėra monetarinės politikos ar gamtos stichijų padariniai. Tai tiesiog visuomenės sugebėjimas dirbti ir kuo geriau išnaudoti savo turimus resursus.

                              Kodėl Singapūras yra vienas didžiausių pasaulio uostų ir prekybos, komercijos ir finansų centrų? Kodėl toks nėra už kelių šimtų metrų identiškoje geografinėje pozicijoje esantis Malaizijos Jahor'as?

                              Stebėtis reikia nebent kai kurių šalių ir visuomenių nenoru/nesugebėjimu dirbti ir tvarkyti savo ekonomiką.
                              Paskutinis taisė John; 2012.02.08, 18:00.
                              Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                              Comment


                                #16
                                Parašė John Rodyti pranešimą
                                Eksportas labiausiai augo (13+ %) į ne Eurozonos šalis.

                                Kitas dalykas, kodėl tos šalys sėdi deficite? Kodėl deficite nesėdi Šveicarija, Nyderlandai, Švedija, Suomija, Danija, Austrija?
                                Kieno kaltė, kad vienose šalyse yra geresnė darbo etika ir daugiau inovacijų, nei kitose? Priežasčių čia reiktų ieškoti švietimo sistemoje, politikos tradicijose ir žmonių mentalitete. Deficitai ir produktyvumas nėra monetarinės politikos ar gamtos stichijų padariniai. Tai tiesiog visuomenės sugebėjimas dirbti ir kuo geriau išnaudoti savo turimus resursus.
                                Visa tai yra teisybė, bet niekaip nekeičia fakto, kad jei kažkas turi užsienio prekybos perteklių, tai kažkas kitas turi užsienio prekybos deficitą (kas savaime nėra blogai šalims turinčioms savo "nepriklausomas" valiutas).
                                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                Comment


                                  #17
                                  Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                  Taip, vokiečiams reikėtų įvesti trijų darbo dienų savaitę ir privalomą siestą .
                                  Kada sugadins savo sveikatą tose gamyklose, nebeišdirbs nei tų trijų dienų...
                                  Susidaro įspūdis, kad dauguma čia diskutuojančių apie pasaulio ekonomiką nėra dirbę gamyklose.


                                  Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                  Kinai jau perka vynuogynus Prancūzijoje. Aišku, ne vien tik vynuogynus ir ne vien tik Prancūzijoje.
                                  Supirkinėja burbulinėm kainom?

                                  Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                  Pasaulis kol kas taip sutvarkytas, kad jei tik atsipalaiduosi, iš karto kas nors užlips ant sprando.
                                  Tai dabar turime kovoti žūtbūtinėje kovoje su kinais kas daugiau pagamins prekių arba mirs?

                                  Comment


                                    #18
                                    Dabartinė sistema tokia, kad arba konkuruoji, arba pralaimi. Atrodo, kad šalys, pasiekusios tam tikrą gerovės lygį, galėtų tiesiog jį palaikyti ir nesivaikyti tų BVP skaičiukų. Tačiau neišeina. Vos tik BVP augimas stabteli, pasipila problemos: užimtumo, bankų, biudžetų.
                                    Kita vertus, konkurencija yra geras dalykas, neleidžia degraduoti. Vakariečius kol kas dar gelbsti technologinis pranašumas (daugiau dirbama galva nei rankomis), tačiau Azija lipa ant kulnų ir europiečiams tiesiog neliks laiko siestoms, jei nenorės likti uodegoje. Požiūris, kad Azija vien tik pigios darbo jėgos ir milžiniškų fabrikų kraštas, kliudo blaiviai vertinti situaciją.

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                      Požiūris, kad Azija vien tik pigios darbo jėgos ir milžiniškų fabrikų kraštas, kliudo blaiviai vertinti situaciją.
                                      Su tuo reikia sutikti. Tai stereotipas galbūt tinkantis kokiems 1990.

                                      Apsistodamas Shenzhen'o mieste (t.y. mieste, kuris prieš 30 metų buvo pradėtas kurti kaip industrinis LEZ) gvenau ex-industriniame OCT rajone, kuriame nelabai seniai buvo tik fabrikai. Šiandien ten jokių fabrikų nė kvapo, o buvusiouse fabrikų pastatuose yra galerijos, viešbučiai, hosteliai, restoranai ir gyvenamieji namai. Kiti ex-industriniai rajonai tiesiog užstatomi gvenamųjų namų kvartalais. Industrinė realybė (nors ji pilnu tempu ten dūzgė prieš 10 metų) yra tolima ir užmiršta praeitis. Aišku, tai jokiu būdu nereiškia, kad ten jau viską palietė deindustrializacija, bet tokių vietų jau yra ir Kinijoje, nekalbant apie P.Korėją ar Taivaną. O ir fabrikų specifika keičiasi. Jei anksčiau buvo gaminamos kojinės ir kedai, tai dabar LCD ekranai ir atminties blokai, kai kojnės ir kedai arba perleisti Indijai ar kokiam Vietnamui. Viskas ten keičiasi taip greitai, kad net vietiniai sunkiai susigaudo, nekalbant apie Europiečius ar Amerikiečius, daugelio kurių galvose Kinija yra kažkur apie 1985.
                                      Paskutinis taisė John; 2012.02.08, 23:33.
                                      Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                      Comment


                                        #20
                                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                        Dabartinė sistema tokia, kad arba konkuruoji, arba pralaimi. Atrodo, kad šalys, pasiekusios tam tikrą gerovės lygį, galėtų tiesiog jį palaikyti ir nesivaikyti tų BVP skaičiukų. Tačiau neišeina. Vos tik BVP augimas stabteli, pasipila problemos: užimtumo, bankų, biudžetų.
                                        BVP auga, ne dėl to, kad žmonės dar daugiau dirba, nes tada jau būtume supermenais o dėl tobulėjančių technologijų. Per prievartą genialių idėjų nesugeneruosi


                                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                        Azija lipa ant kulnų ir europiečiams tiesiog neliks laiko siestoms, jei nenorės likti uodegoje. Požiūris, kad Azija vien tik pigios darbo jėgos ir milžiniškų fabrikų kraštas, kliudo blaiviai vertinti situaciją.
                                        Azija tai ir Japonija su Pietų Korėja. Japonai nukonkuravo JAV automobilių pramonę, bet jų gamyklose esančiose JAV dirba amerikiečiai.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X