Šiaip įdomu

[Al1]

Propaganda gali būti rusiška, ji gali būti itališka, vokiška ar kinietiška, bet ji negali būti europietiška ar azijietiška.

Gali būti europietiška ta prasme, kad ES.

[spirit]

Aš tau nieko neįrodinėsiu. Jie patys nežino, todėl eksperimentuoja. Vakaruose dabar jau tapo norma vykdyti socialinius eksperimentus. Deja, daugumos jų rezultatai apgailėtini.

Neįrodinėsi, nes tiesiog neturi kuo įrodyti. Tame Silber pateiktame Bernardinų straipsnyje nėra aiškiai parašyta, koks bus mokymo modelis, t.y. bus kažkokios a la klasės ar ne, ir kaip bus dėstomi dalykai. Tikrai nemanau, kad kažkas ims naikinti visokias matemaikas, geografijas ir t.t.

Vien tik sausas teorinis mokymas be praktikos neduos tikrai neduos kažkokių labai gerų rezultatų (tik skaičiuką "popieriuje") ir daugumai žmonių gali būt problematiška pritaikyti savo žinias darbe, neturint jokios praktinės patirties.

[Silber418]

Realiu laiku įvyko kelių kartų atstovų požiūrių kova. Džiugu, kad jaunesnė karta Lietuvoje mažiau konservatyvi.

[Čikupakas]

Vaikų darželis, o ne mokykla. Jautrios psichikos individams nebent tokia sistema, kad galėtų "mianą" daryt.

Vat, todėl, kad visuomenėje iš kūrybingų žmonių nėra išsityčiojama, švedai mus ir lenkia visa galva.

[tivoli]

Štai čia ir slypi didžiausia 21a. skandinavų mokymo problema-jie nepalaiko rimtos disciplinos, kuri būtina vystyti smegenų veiklą ne pagal individualų individo sugebėjimą perprasti kažką, o pagal poreikį, tai yra pagal programą. Jeigu teko matyti kaip mokosi skandinavai, tai loginis mąstymas ir sugebėjimas taikyti formules yra jų juodoji skylė. Pas mus atvirkščiai iki šiol išliko sovietinė disciplina, kuri neleidžia vystytis kūrybiškumui, dėl ir raštingumas kasmet žemyn ir lenda.

Jo neturi disciplinos...bet didžiausi laimėjimai medicinoje ir dideji medicinos JAV grantai pastoviai uzurpuoti tokių šveicarų, vokiečių, olandų ir švedų. Tai gal pastarųjų logika nėra tokia prasta?

[Jay-M]

Mokyklose aišku yra kiek kitaip, bet univere tokią laisvę ir sudarytas sąlygas tikrai vertinu teigiamai. Dabar studijuoju magistrą ETH Zürich ir čia pilna patalpų atsipalaidavimui. Pvz. yra miegojimo kambarys kur gali vidury dienos valandą nusnūst, studentų sąjungos patalpose pastatyti biliardo stalai, stalo futbolas, sofos, TV, dar lygtai kelios žaidimų konsolės yra, keli barai univero pastatuose ir t.t. Taip pat jei tampi sąjungos nariu (~30 lt per semestrą) kava bus nemokama ir per dieną gali pasiimt po 2 butelius alaus. Ir šiaip viskas yra prižiūrima studentų, kol rimtesnių nusiskundimų nėra, universiteto valdžiai nerūpi kas ten vyksta. Ir betvarkės tikrai nebūna, visi ateina ten grynai atsipūst ar susitikt su grupe kokiam projektui ir pan. Ir kiekvienam campus'e yra po sporto klubą, kuris studentams nemokamas + visokie papildomi užsiėmimai. Atrodo kaip puikios atostogos? Bet mokytis tai tikraiii reikia, ir daug, patikėkit! Tiesiog suteikia puikias galimybes atsipalaiduoti (pvz jei turi 2h tarp paskaitų) ir susipažinti su kitais studentais iš kitų departamentų.

Ta pačia proga ir apie pačius mokslus, paskaitos vyksta kaip ir visur kitur, nesėdim kaip kas nori su laptop'ais ant sofų Bet šiaip daug praktikos, didžioji dalis teorijos yra paremta praktiniais uždaviniais kuriuos būtina atlikti dėl dalies pažymio arba kad prileistų prie egzamino, neretai būna savaitiniai uždaviniai. Jie labai priklauso nuo dalyko, kai kuriuos atlieki per 1-3h, bet teko prasedėt ir po 5-6h, ir po 15h+ prie uždavinio (taip, kas savaitę). Šiaip pas mane nebuvo nei vieno privalomo dalyko, visi pasirenkamieji. Taip pat magistro laikotarpis nėra griežtai apibrėžtas, turi užbaigti per 3 metus, nors vidutiniškai visi užtrunka 1,5-2 metus. Tiesiog būtina surinkti visus kreditus iš mokomųjų dalykų, turėti min. 3 mėnesių praktiką kompanijoj, atlikti semestro projektą ir magistrinį (6 mėn full-time).

Ir ką? Ko gero užimčiausias mano gyvenimo periodas, bet turbūt nedaugely kitų vietų būčiau turėjęs galimybę išbandyti tiek įvairių užsiėmimų, sudalyvaut krūvoj projektų ir pakeliaut. Taip kad manau toks laisvės suteikimas yra labai naudinga, tik reikia griežtai apibrėžt tikslus, kuriuos reikia pasiekti, tinginiai tiesiog neišsilaikys. Ir niekas už rankos netemps ir nesakys ką reikia padaryt, turi pats viską susiorganizuot, susirast ir atlikt.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Latvių gatvės komunistas ir lietuviškos mokyklos turbūt dar nebaigęs jaunuolis puikiai žino, kad vienoj labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių - vieni durniai.

Way to go, tskant.

[Silber418]

Mokyklose aišku yra kiek kitaip, bet univere tokią laisvę ir sudarytas sąlygas tikrai vertinu teigiamai. Dabar studijuoju magistrą ETH Zürich ir čia pilna patalpų atsipalaidavimui. Pvz. yra miegojimo kambarys kur gali vidury dienos valandą nusnūst, studentų sąjungos patalpose pastatyti biliardo stalai, stalo futbolas, sofos, TV, dar lygtai kelios žaidimų konsolės yra, keli barai univero pastatuose ir t.t. Taip pat jei tampi sąjungos nariu (~30 lt per semestrą) kava bus nemokama ir per dieną gali pasiimt po 2 butelius alaus. Ir šiaip viskas yra prižiūrima studentų, kol rimtesnių nusiskundimų nėra, universiteto valdžiai nerūpi kas ten vyksta. Ir betvarkės tikrai nebūna, visi ateina ten grynai atsipūst ar susitikt su grupe kokiam projektui ir pan. Ir kiekvienam campus'e yra po sporto klubą, kuris studentams nemokamas + visokie papildomi užsiėmimai. Atrodo kaip puikios atostogos? Bet mokytis tai tikraiii reikia, ir daug, patikėkit! Tiesiog suteikia puikias galimybes atsipalaiduoti (pvz jei turi 2h tarp paskaitų) ir susipažinti su kitais studentais iš kitų departamentų.

Ta pačia proga ir apie pačius mokslus, paskaitos vyksta kaip ir visur kitur, nesėdim kaip kas nori su laptop'ais ant sofų Bet šiaip daug praktikos, didžioji dalis teorijos yra paremta praktiniais uždaviniais kuriuos būtina atlikti dėl dalies pažymio arba kad prileistų prie egzamino, neretai būna savaitiniai uždaviniai. Jie labai priklauso nuo dalyko, kai kuriuos atlieki per 1-3h, bet teko prasedėt ir po 5-6h, ir po 15h+ prie uždavinio (taip, kas savaitę). Šiaip pas mane nebuvo nei vieno privalomo dalyko, visi pasirenkamieji. Taip pat magistro laikotarpis nėra griežtai apibrėžtas, turi užbaigti per 3 metus, nors vidutiniškai visi užtrunka 1,5-2 metus. Tiesiog būtina surinkti visus kreditus iš mokomųjų dalykų, turėti min. 3 mėnesių praktiką kompanijoj, atlikti semestro projektą ir magistrinį (6 mėn full-time).

Ir ką? Ko gero užimčiausias mano gyvenimo periodas, bet turbūt nedaugely kitų vietų būčiau turėjęs galimybę išbandyti tiek įvairių užsiėmimų, sudalyvaut krūvoj projektų ir pakeliaut. Taip kad manau toks laisvės suteikimas yra labai naudinga, tik reikia griežtai apibrėžt tikslus, kuriuos reikia pasiekti, tinginiai tiesiog neišsilaikys. Ir niekas už rankos netemps ir nesakys ką reikia padaryt, turi pats viską susiorganizuot, susirast ir atlikt.

Labai pritariu, nes ir pats studijuoju analogiškoje aplinkoje su panašiu mokymo principu. Tiesa, net nustebau, kiek panašumų radau beskaitydamas.

[Al1]

Vat, todėl, kad visuomenėje iš kūrybingų žmonių nėra išsityčiojama, švedai mus ir lenkia visa galva.

Lenkia visai ne dėl to. Iš kūribingų niekas ir Lietuvoje nesityčioja. Nebent tas kūribingumas būtų šūdais paišyti paveikslus ir juos demonstruoti meno galerijoje. Gal dar tai toleruoti įsakysite???

Jo neturi disciplinos...bet didžiausi laimėjimai medicinoje ir dideji medicinos JAV grantai pastoviai uzurpuoti tokių šveicarų, vokiečių, olandų ir švedų. Tai gal pastarųjų logika nėra tokia prasta?

Ponuli, jei mūsų mokslas nebūtų daugiau nei dešimtmetį (nuo 1990 iki 2002 m.m kai kiek penkliau padidėjo finansavimas) sėdėjęs ant bado dietos, tai ir mūsų mokslininkai tokius grantus paimtų. Deja, buvo padaryta didelė žala ir jokie mokslo slėniai ar padidėjęs staiga finansavimas nepajėgus greitai pakelti mokslo lygio. Moksle buvo prarasta ištisa karta. Be to, turėk omenyje, kad tiek Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Šveicarijoje dirba margos mokslininkų komandos, kurių didelę dalį sudaro užsieniečiai iš Rytų, taip pat iš buvusių soc. šalių, tame tarpe ir Lietuvos... Todėl jų mokslas iš esmės palaikomas būtent šviežių protų importu, o ne vietiniais genijais.

Latvių gatvės komunistas ir lietuviškos mokyklos turbūt dar nebaigęs jaunuolis puikiai žino, kad vienoj labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių - vieni durniai.

Way to go, tskant.

Užtat CŽV ir Mossad'o agentas tikrai žino, kaip ir kas yra.

[Silber418]

A|1, pats sutinki, jog pakeitus aplinką, ir mūsų tautiečiai turi daugiau galimybių tobulėti ir pasiekti jų siekiamų tikslų arba realizuoti svajones. Ko gero, neverta ginčytis, jog creative aplinka bei liberalus požiūris mokslo ir darbo įstaigose yra nemažas paskatinimas žmones mėgti kasdienius užsiėmimus.

[Al1]

A|1, pats sutinki, jog pakeitus aplinką, ir mūsų tautiečiai turi daugiau galimybių tobulėti ir pasiekti jų siekiamų tikslų arba realizuoti svajones. Ko gero, neverta ginčytis, jog creative aplinka bei liberalus požiūris mokslo ir darbo įstaigose yra nemažas paskatinimas žmones mėgti kasdienius užsiėmimus.

Tačiau tai nėra kažkokia radikaliai kita aplinka. Tiesiog sudarytos sąlygos dirbti, mokytis, o ne žaisti ar šūdą malti. Ir visai kiti finansiniai resursai. Ypač mokslo tyrimuose.

[tivoli]

Be to, turėk omenyje, kad tiek Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Šveicarijoje dirba margos mokslininkų komandos, kurių didelę dalį sudaro užsieniečiai iš Rytų, taip pat iš buvusių soc. šalių, tame tarpe ir Lietuvos... Todėl jų mokslas iš esmės palaikomas būtent šviežių protų importu, o ne vietiniais genijais.

Mitas, mitas ir dar kartą mitas... Taip nemažai mokslininkų yra kitataučių, nes šios šalys yra magnetai ekonomine ir moksline prasme; bet krtinė masę vistiek sudaro vietiniai mokslininkai. Čia ne JAV ar JK... Nors ir JAV sėdi, kritinė masė ne pirmos kartos imigrantai. Taip kad kai matai mokslinių klasterių tau atsiųstas reklamines brošiūras į insitituciją (nes spėju, jog sėdi/sėdėdavai moksliniame institute), siūlau atkreipti dėmesį ne į "oho, nemažai kitos odos spalvos mokslininkų yra", o į "taip nemažai kitataučių, bet dauguma išlieka vietinė 'fauna' ".

[Al1]

Ne mitas. Taip, Vokietijoje, Švedijoje vietiniai sudaro daugiau ne pusę, bet užsieniečiai sudaro tikrai didelę dalį. Vietiniai daugiau užsiima vadovavimu, pinigų pramušimu ir pan., o ne kūrybiniu moksliniu darbu. Be to tendencijos tokios, kas užsieniečių iš trečiųjų šalių ir ES naujų narių tik daugės. Nes vietinis jaunimas nelinkęs siekti mokslininko karjeros.

[tivoli]

Ne mitas. Taip, Vokietijoje, Švedijoje vietiniai sudaro daugiau ne pusę, bet užsieniečiai sudaro tikrai didelę dalį. Vietiniai daugiau užsiima vadovavimu, pinigų pramušimu ir pan., o ne kūrybiniu moksliniu darbu. Be to tendencijos tokios, kas užsieniečių iš trečiųjų šalių ir ES naujų narių tik daugės. Nes vietinis jaunimas nelinkęs siekti mokslininko karjeros.

O aš sakau mitas... teko stažuotis vienm Berlyno insitute ir Kopenhagoje. Kitataučių yra mažuma. Nesakau, jog jų nėra; bet jie mažuma. Ir vietiniai tikrai neatlieka tik administracinio ar vadybinio darbo, šie yra dažnai projektų vadovai (ne ta prasme, jog administruoja projektine lėšas kokias), bet tai jog šie yra viso mokslinio centro vadovai, dalyvaujantys tyriminėse veiklose. Toks įsivaizdavimas - tai kažkoks rytų europiečių įsitikinimas savo akademinius kompleksus užglaistyti, kuomet buvusioms SSRS stambios fundamentalaus mokslo bazėms nebelikus ir finansavimui sumažėjus (ką pats mini), sugalvojo dauguma išvykti į Švediją, Vokietiją, Šveicariją ir kitur; bei įsivaizduoja kokie šie yra 'mokslinių aukštumų' asai ir be jų sugriūtų visa akademinė mokslo sistema su savo tyrimais kontinentinėje Europoje. Čia kažkoks 'homo academicus ortho doxa', kuomet reikalinga susikurti mitą neužtikrintumo, konkurencijos ir neaiškumo sąlygomis šiose šalyse. Tai mitinis įsivaizdavimas, jog imigrantas mokslininkas yra didžiausias ir svarbiausias sraigtas laikantis ir užsukantis visą vietinį švedų, vokiečių, šveicarų ar olandų mokslinį variklį. Tai grynų gryniausias mitas...

[Silber418]

Šiuo metu studijuoju Stokholmo universitete ir tikrai nepasakyčiau, kad švedų studentų žinios nusileidžia imigrantų žinių bagažui. Dažnai švedai, o ir kiti studentai skandinavai bei atvykę vokiečiai, olandai mąsto globaliau, klausimus nagrinėja nevienpusiškai. Be to, daugelis turi daugiau gyvenimo patirties, nes ten neskubama įgyti aukštojo išsilavinimo iš karto po mokyklos, dėl to, kad "taip reikia".

[Al1]

O aš sakau mitas... teko stažuotis vienm Berlyno insitute ir Kopenhagoje. Kitataučių yra mažuma. Nesakau, jog jų nėra; bet jie mažuma. Ir vietiniai tikrai neatlieka tik administracinio ar vadybinio darbo, šie yra dažnai projektų vadovai (ne ta prasme, jog administruoja projektine lėšas kokias), bet tai jog šie yra viso mokslinio centro vadovai, dalyvaujantys tyriminėse veiklose. Toks įsivaizdavimas - tai kažkoks rytų europiečių įsitikinimas savo akademinius kompleksus užglaistyti, kuomet buvusioms SSRS stambios fundamentalaus mokslo bazėms nebelikus ir finansavimui sumažėjus (ką pats mini), sugalvojo dauguma išvykti į Švediją, Vokietiją, Šveicariją ir kitur; bei įsivaizduoja kokie šie yra 'mokslinių aukštumų' asai ir be jų sugriūtų visa akademinė mokslo sistema su savo tyrimais kontinentinėje Europoje. Čia kažkoks 'homo academicus ortho doxa', kuomet reikalinga susikurti mitą neužtikrintumo, konkurencijos ir neaiškumo sąlygomis šiose šalyse. Tai mitinis įsivaizdavimas, jog imigrantas mokslininkas yra didžiausias ir svarbiausias sraigtas laikantis ir užsukantis visą vietinį švedų, vokiečių, šveicarų ar olandų mokslinį variklį. Tai grynų gryniausias mitas...

O aš sakau, kad ne mitas. Dabar daugiau važiuoja ne iš buvusių soc. šalių (nes srautas išseko), o azijiečių. Ir netgi negrų netgi tokioje Skandinavijoje. Bet kokiu atveju padėtis tik blogėja - jaunimas nelabai nori mokytis ir siekti mokslininko karjeros, todėl dauguma vietinių mokslininų pagyvenę.

[Silber418]

O aš sakau mitas... teko stažuotis vienm Berlyno insitute ir Kopenhagoje. Kitataučių yra mažuma. Nesakau, jog jų nėra; bet jie mažuma. Ir vietiniai tikrai neatlieka tik administracinio ar vadybinio darbo, šie yra dažnai projektų vadovai (ne ta prasme, jog administruoja projektine lėšas kokias), bet tai jog šie yra viso mokslinio centro vadovai, dalyvaujantys tyriminėse veiklose. Toks įsivaizdavimas - tai kažkoks rytų europiečių įsitikinimas savo akademinius kompleksus užglaistyti, kuomet buvusioms SSRS stambios fundamentalaus mokslo bazėms nebelikus ir finansavimui sumažėjus (ką pats mini), sugalvojo dauguma išvykti į Švediją, Vokietiją, Šveicariją ir kitur; bei įsivaizduoja kokie šie yra 'mokslinių aukštumų' asai ir be jų sugriūtų visa akademinė mokslo sistema su savo tyrimais kontinentinėje Europoje. Čia kažkoks 'homo academicus ortho doxa', kuomet reikalinga susikurti mitą neužtikrintumo, konkurencijos ir neaiškumo sąlygomis šiose šalyse. Tai mitinis įsivaizdavimas, jog imigrantas mokslininkas yra didžiausias ir svarbiausias sraigtas laikantis ir užsukantis visą vietinį švedų, vokiečių, šveicarų ar olandų mokslinį variklį. Tai grynų gryniausias mitas...

Paprasčiau tariant, niekas negaišta brangaus laiko ir sveikatos, ginčydamiesi, kodėl imigrantai gali/negali turėti teisių siekti gerų rezultatų mokslo srityje kartu su vietos gyventojais. Ambicingas bei tikslo siekiantis žmogus neliks neįvertintas.

[tivoli]

O aš sakau, kad ne mitas. Dabar daugiau važiuoja ne iš buvusių soc. šalių (nes srautas išseko), o azijiečių. Ir netgi negrų netgi tokioje Skandinavijoje. Bet kokiu atveju padėtis tik blogėja - jaunimas nelabai nori mokytis ir siekti mokslininko karjeros, todėl dauguma vietinių mokslininų pagyvenę.

Tai ir neminiu, jog nevažiuoja ir akademinė mokslo sistema "neįvairėja". Bet kažkokie čia piešiami globalūs procesai apie tai, kad šių šalių visuomenės kvailėja, tingi mokytis, o mokslo laukas dėl to yra uzurpuojamas funkciškai išlaikyti kažkokį balansą azijiečių, rytų europiečių, afrikiečių o gal ir marsiečių - nemanau, jog yra racionalios dikusijos objektas. Nes taip nėra galiu patvirtinti iš savo (tikriausiai menkos, bet vistiek) patirties. Tie "azijiečiai" yra dauguma tikriausiai kinai, kurių ilgalaikės stažuotės yra remiamos pačios Kinijos ir kurie ruošiasi/yra įsipareigoja grįžti į savo šalį. Tokius ilgalaikius grantus gali sau leisti tokios šalys kaip BRIC'as; žinau, netgi, ta pati Turkija remia į JK universitetus (kartais priverstinai) stažuotis mokslinę karjerą darančius doktorantus ar jaunuosius mokslininkus. Tokiom šalims kaip Vokietija, Švedija, Šveicarija; o ypač JK, kur kiekvienas vidutinis miestelis turi po kelis universitetus, yra gera proga melžti $$$; nes tą pačią mokslinę infrastruktūra juk reikia atnaujinti (o ypač dabar, kai ES kamuoja skolų krizės ir karpomas švietimas). Bet tai nieko neturi bendro su visuomenės bukėjimu, tingėjimu ar tai, kad vietinė baltoji akademinė populiacija senėja ir skęsta žalioj marsiečių mokslininkų jūroj.

[Silber418]

O aš sakau, kad ne mitas. Dabar daugiau važiuoja ne iš buvusių soc. šalių (nes srautas išseko), o azijiečių. Ir netgi negrų netgi tokioje Skandinavijoje. Bet kokiu atveju padėtis tik blogėja - jaunimas nelabai nori mokytis ir siekti mokslininko karjeros, todėl dauguma vietinių mokslininų pagyvenę.

Nenoriu būti labai asmenišku, tačiau liūdna, kad vienas žmogus savyje sukaupęs tiek pykčio ir keistų įsitikinimų. Gaila, jeigu taip komplikuotai mąsto dauguma Lietuvos gyventojų. Tuo labiau, kai Lietuva vis mėgina būti inovatyvia ir panašia į "supuvusius Vakarus".

[Al1]

Blogi tavo įspūdžiai. Gal ne ta mokslo šaka. Bet visose vedančiose šiais laikais mokslo šakose, kaip kad biochemija, botechnologijos, fizika, puslaidininkiai, elektronika dominuoja užsieniečiai (iš trečiųjų šalių). Na paimkime mokslinius straipsnius. Ir didžiojoje jų dalyje bent viena iš autorių yra koks nors Zhang'ai, Chang'ai, Khan'ai, rečiau viskie Ivanovai ir pan., kurių afiliacijos V. Europos mokslo įstaigose...