Atrodo vakar buvo ne penktadienis ir ne 13, bet ši diena man buvo kažkoks košmaras, kurio nebenoriu prisimint 
Viskas prasidėjo ryte, kai žiauriai paūmėjus slogai susivokiau, kad Otrivinas pasibaigęs… O taip tyngėjos varyt iki vaistinės pažiūrėjus kaip už lango pila… Taigi pusę dienos prakentėjau ir į vakarą varydamas pasimt mašinos pagaliau nusipirkau ir vaistų kurie leido įkvėpt normalia oro Grįžau namo, pasipuošiau LT maike, pasiemiau fotiką norėdamas naktį mieste įamžint triumfą ir patraukiau į miestą kabako link. Atvykau pirmas, renkuosi šmutkes ir tik staiga susivokiau, kad atvariau be piniginės!!! Joje visi mano dokumentai, pinigai ir banko kortelė… Na dėl maisto ir gėrimų rungtynių metu nenusiminiau, nes žiūrėjom 8iese, bet va kaip reikės be dokumentų sukt pergalės ratus po miestą ir galiausiai parvažiuot namo??? Mentų pajėgos dar nuo užvakar pamenu buvo gausios Aišku didžiausia bėda nutiko bežiūrint kašę… Skausmas pervėrė širdį supratus, kad geriausiu atveju bronza puošimės 
Po varžybų visi prastos nuotaikos iškart patraukėm namų link. Mane be dokumentų iki pat namų priekyje važiuodamas ir tykodamas mentų atlydėjo draugas. Tik grįžus su tėvu pasitarėm ar varom mamos parsivežt iš grupės susitikimo, kuris vyko kaimo turizmo sodyboe prie Zapyškio. Pasisiūliau važiuot su manąja, taigi sėdom, užsukom į degalinę, kuriuoje tik po gerų 3min aparatas malonėjosi priimti mano banknotą ir pajudėjom Zapyškio link. Nuvažiavom greit, tačiau… Tėvam normaliai nesusišnekėjus dėl tikslios vietos su tėvu 3 kartus išmaišėm Ežerėlį, kuriame manėme ir yra ta sodyba… Galiausiai įsukus į kažkokį mišką manėme važiuoją teisinga kryptimi, bet staiga išgirdau baisų trenksmą, tačiau smūgio lyg ir nepasijuto, o ir duobės prieš tai nei tėvas nei aš nematėm. Taigi nuvažiavom toliau kol jau 3iu keliu važiuodami privažiavom tą patį tašką!!!!! Po netrumpos abiejų necenzūros serijos apsisukom ir patraukėm atgal pagr. kelio link. Bevažiuojant pajutau, kad vairą stipriai neša į dešnę Sustojau ir liepiau tėvui su prūžiku apeit mašiną, bet tikėjaus, kad tai dėl nelygaus kelio. Tėvui tik išlipus išgirdau “tuščia padanga”. Jis tai pasakė taip ramiai, kad nepatikėjau ir nusišypsojau, bet žiūriu Jis kažko nelipa atgal į mašiną Kągi… Išlipau, nueinu į keleivio pusę – akurat… Va tad air prasidėjo PANIKA… Aš toks šaunuolis, kad dar nesugebėjau įsitaisyti donkrato ir rakto. Taigi manau suprantat į kokią bėda pakliuvom Buvome kažkur giliai miško keliuke,svetimam krašte, nei rėk, nei verk 
Paskambinom mamai, pas juos visi gyrti, pusę smigę ir niekas negali atvažiuot padėt… Abu su tėvu sirguliuojam, apsirengę vasariškai, lauke +13 (beje ~1,5h begy nukrito iki +7 ). Sėdom į mašiną ir neturėdami jokios išeities ramiai sau aptarinėjom rinktinės nesėkmę Tech.pagalbos kviest nenorėjom susivokę kiek už tai galima alaus įsigyt Pažystamų toj pusėj lyg irgi neturim, o iš Kauno kol kas atsikėlęs kol atlėks tai turbūt ir prašvis ir mamos sugėrovai prabus Bet galų gale besėdint prisiminiau, kad studijuodamas informatiką pirmam kurse turėjau grupioką iš…. Taip – iš Ežerėlio 
Sužibo viltis… Nieko tėvui nesakęs pasiemiau ragelį ir puoliau skambint turimu Jo numeriu. Tiesą sakant netikėjau, kad žmogus turės vis dart ą patį numerį. Tėvas inirtingai pradėjo domėtis kam skambinu, o aš savo paties nuostabai išgirdau gerą signal ir po sekundės kitos – “Klausau”. Atsiprašiau, kad taip vėlai sutrukdžiau, prisistačiau ir paklausiau ar ne Ėžerėlyje Jis šiuo metu randas. Atrodė, kad fortūna vėl atsisuko į mano pusę Jis, Julius, kaip tik buvo vietoje, taiga paprašiau pagalbos, tačiau vėl iškilo bėdelė… Julius baliavojo su draugais ir buvo išgėręs, bei neturėjo nei donkrato, nei rakto kaip ir aš… Jau maniau praradęs viltį, tačiau Julius nuėjo draugo paklaust ar Jis neturi įrankių. Beklausiant išgirdau kaip Jų draugai pradėjo juoktis Gerai turėjo atrodyt situacija kai ~2.30 naktį Ežerėlio miškuose kažkoks pažystamas padangą prasidūrt sugebėjo Visa laimė draugasturėjo įrankius ir maždaug man nupaskaojus vietą liepė laukt Jų Po dar kokių 15min sedėjimo mašinoj galinio vaizdo veidrodėlyje pamačiau šviesas Mano ir tėvo akyse nušvito plati šypsena Paisveikinom ir puolėm atsukinėt rato. Bet tragiškoji diena tesęsi… Netiko raktas… Sukom sukom galvas kol galų gale Juliaus druagas prisiminė kažkur dar krūvą raktų turintis taiga Jie išvažiavo atgal raktų ieškot, beje Julius ryžosi mane gelbėt sėsdamas už vairo išgėręs Dar po kokių 20 minučių Jiems grįžus su raktais galiausiai vienas tiko. Greit puolėm ir pakeitėm ratą, o bežiūrint kas nutiko vėl teko keiktis… Ne padangą nuleido o lietnyką įlenkė, ko pasekoje ištuštėjo oras padangoj Bet įdomu kas per duobė buvo, kad jos abu nematėm, na bet smūgio garsas tai kraupus buvo Pasikeitėm ratą, padėkojau Juliui ir Jo draugui, Jie dar ir kelią tos sodybos link nupasakojo ir patraukėm su zapaske tikslo link. Kaip paaiškėjo blūdinom visai ne toj vietoj… Galiausiai atvažiavus, pasiemėm mamą ir jos draugę, tėvui mamos kursiokas dar staparika brendžio per langą įkišo ir patraukėm atgal Atrodė viskas gerai ir jau tuoj būsim namie, bet… Mama užsimanė, kad atidaryčiau galinį langą ir aš tai padariau… Tik staiga išgirdau kažkokį triukšmą Iš pradžių nesusivokiau, tačiau po kiek laiko supratau, kad nuskrido mano trispalvė Gaila buvo ir 25 už ją paliktų litų ir pačios vėliavos, juk tautinis simbolis Staigiai apsisukau ir su savariniu pradėjau varyt viduriu kelio jos ieškodamas. Paieškos iš pradžių buvo bevaisės, bet galų gale pagriovyje pavyko ją pamatyti. Vėliava buvo sveika (bent jau taip atrodė tamsoje). Beeinant mašinos link manęs laukė kitas siurprizas Priekinis numeris su rėmeliu kabojo persikreipęs ant vieno varžto… Na visa laimė nepamečiau, bet spjoviau, lupau lauk ir įsikišau į mašiną už lango, nors nieko ten ir nesimatė… Taigi bijodamas policijos kuriai būtų tekę aiškintis (su darbine tai jau buvau daręs 4 kartus ) toliau patraukiau Kauno link… Ir ačiū Dieviui iki pat namų daugiau jokių nesklandumų nebebuvo… Štai taip “smagiai” aš praleidau šį šlyktų šeštadienį. Ačiū Juliui ir o draugui, bei laikykitės Graikai… Šiandien Mes būsim pikti…
Viskas prasidėjo ryte, kai žiauriai paūmėjus slogai susivokiau, kad Otrivinas pasibaigęs… O taip tyngėjos varyt iki vaistinės pažiūrėjus kaip už lango pila… Taigi pusę dienos prakentėjau ir į vakarą varydamas pasimt mašinos pagaliau nusipirkau ir vaistų kurie leido įkvėpt normalia oro Grįžau namo, pasipuošiau LT maike, pasiemiau fotiką norėdamas naktį mieste įamžint triumfą ir patraukiau į miestą kabako link. Atvykau pirmas, renkuosi šmutkes ir tik staiga susivokiau, kad atvariau be piniginės!!! Joje visi mano dokumentai, pinigai ir banko kortelė… Na dėl maisto ir gėrimų rungtynių metu nenusiminiau, nes žiūrėjom 8iese, bet va kaip reikės be dokumentų sukt pergalės ratus po miestą ir galiausiai parvažiuot namo??? Mentų pajėgos dar nuo užvakar pamenu buvo gausios Aišku didžiausia bėda nutiko bežiūrint kašę… Skausmas pervėrė širdį supratus, kad geriausiu atveju bronza puošimės Po varžybų visi prastos nuotaikos iškart patraukėm namų link. Mane be dokumentų iki pat namų priekyje važiuodamas ir tykodamas mentų atlydėjo draugas. Tik grįžus su tėvu pasitarėm ar varom mamos parsivežt iš grupės susitikimo, kuris vyko kaimo turizmo sodyboe prie Zapyškio. Pasisiūliau važiuot su manąja, taigi sėdom, užsukom į degalinę, kuriuoje tik po gerų 3min aparatas malonėjosi priimti mano banknotą ir pajudėjom Zapyškio link. Nuvažiavom greit, tačiau… Tėvam normaliai nesusišnekėjus dėl tikslios vietos su tėvu 3 kartus išmaišėm Ežerėlį, kuriame manėme ir yra ta sodyba… Galiausiai įsukus į kažkokį mišką manėme važiuoją teisinga kryptimi, bet staiga išgirdau baisų trenksmą, tačiau smūgio lyg ir nepasijuto, o ir duobės prieš tai nei tėvas nei aš nematėm. Taigi nuvažiavom toliau kol jau 3iu keliu važiuodami privažiavom tą patį tašką!!!!! Po netrumpos abiejų necenzūros serijos apsisukom ir patraukėm atgal pagr. kelio link. Bevažiuojant pajutau, kad vairą stipriai neša į dešnę Sustojau ir liepiau tėvui su prūžiku apeit mašiną, bet tikėjaus, kad tai dėl nelygaus kelio. Tėvui tik išlipus išgirdau “tuščia padanga”. Jis tai pasakė taip ramiai, kad nepatikėjau ir nusišypsojau, bet žiūriu Jis kažko nelipa atgal į mašiną Kągi… Išlipau, nueinu į keleivio pusę – akurat… Va tad air prasidėjo PANIKA… Aš toks šaunuolis, kad dar nesugebėjau įsitaisyti donkrato ir rakto. Taigi manau suprantat į kokią bėda pakliuvom Buvome kažkur giliai miško keliuke,svetimam krašte, nei rėk, nei verk Paskambinom mamai, pas juos visi gyrti, pusę smigę ir niekas negali atvažiuot padėt… Abu su tėvu sirguliuojam, apsirengę vasariškai, lauke +13 (beje ~1,5h begy nukrito iki +7 ). Sėdom į mašiną ir neturėdami jokios išeities ramiai sau aptarinėjom rinktinės nesėkmę Tech.pagalbos kviest nenorėjom susivokę kiek už tai galima alaus įsigyt Pažystamų toj pusėj lyg irgi neturim, o iš Kauno kol kas atsikėlęs kol atlėks tai turbūt ir prašvis ir mamos sugėrovai prabus Bet galų gale besėdint prisiminiau, kad studijuodamas informatiką pirmam kurse turėjau grupioką iš…. Taip – iš Ežerėlio Sužibo viltis… Nieko tėvui nesakęs pasiemiau ragelį ir puoliau skambint turimu Jo numeriu. Tiesą sakant netikėjau, kad žmogus turės vis dart ą patį numerį. Tėvas inirtingai pradėjo domėtis kam skambinu, o aš savo paties nuostabai išgirdau gerą signal ir po sekundės kitos – “Klausau”. Atsiprašiau, kad taip vėlai sutrukdžiau, prisistačiau ir paklausiau ar ne Ėžerėlyje Jis šiuo metu randas. Atrodė, kad fortūna vėl atsisuko į mano pusę Jis, Julius, kaip tik buvo vietoje, taiga paprašiau pagalbos, tačiau vėl iškilo bėdelė… Julius baliavojo su draugais ir buvo išgėręs, bei neturėjo nei donkrato, nei rakto kaip ir aš… Jau maniau praradęs viltį, tačiau Julius nuėjo draugo paklaust ar Jis neturi įrankių. Beklausiant išgirdau kaip Jų draugai pradėjo juoktis Gerai turėjo atrodyt situacija kai ~2.30 naktį Ežerėlio miškuose kažkoks pažystamas padangą prasidūrt sugebėjo Visa laimė draugasturėjo įrankius ir maždaug man nupaskaojus vietą liepė laukt Jų Po dar kokių 15min sedėjimo mašinoj galinio vaizdo veidrodėlyje pamačiau šviesas Mano ir tėvo akyse nušvito plati šypsena Paisveikinom ir puolėm atsukinėt rato. Bet tragiškoji diena tesęsi… Netiko raktas… Sukom sukom galvas kol galų gale Juliaus druagas prisiminė kažkur dar krūvą raktų turintis taiga Jie išvažiavo atgal raktų ieškot, beje Julius ryžosi mane gelbėt sėsdamas už vairo išgėręs Dar po kokių 20 minučių Jiems grįžus su raktais galiausiai vienas tiko. Greit puolėm ir pakeitėm ratą, o bežiūrint kas nutiko vėl teko keiktis… Ne padangą nuleido o lietnyką įlenkė, ko pasekoje ištuštėjo oras padangoj Bet įdomu kas per duobė buvo, kad jos abu nematėm, na bet smūgio garsas tai kraupus buvo Pasikeitėm ratą, padėkojau Juliui ir Jo draugui, Jie dar ir kelią tos sodybos link nupasakojo ir patraukėm su zapaske tikslo link. Kaip paaiškėjo blūdinom visai ne toj vietoj… Galiausiai atvažiavus, pasiemėm mamą ir jos draugę, tėvui mamos kursiokas dar staparika brendžio per langą įkišo ir patraukėm atgal Atrodė viskas gerai ir jau tuoj būsim namie, bet… Mama užsimanė, kad atidaryčiau galinį langą ir aš tai padariau… Tik staiga išgirdau kažkokį triukšmą Iš pradžių nesusivokiau, tačiau po kiek laiko supratau, kad nuskrido mano trispalvė Gaila buvo ir 25 už ją paliktų litų ir pačios vėliavos, juk tautinis simbolis Staigiai apsisukau ir su savariniu pradėjau varyt viduriu kelio jos ieškodamas. Paieškos iš pradžių buvo bevaisės, bet galų gale pagriovyje pavyko ją pamatyti. Vėliava buvo sveika (bent jau taip atrodė tamsoje). Beeinant mašinos link manęs laukė kitas siurprizas Priekinis numeris su rėmeliu kabojo persikreipęs ant vieno varžto… Na visa laimė nepamečiau, bet spjoviau, lupau lauk ir įsikišau į mašiną už lango, nors nieko ten ir nesimatė… Taigi bijodamas policijos kuriai būtų tekę aiškintis (su darbine tai jau buvau daręs 4 kartus ) toliau patraukiau Kauno link… Ir ačiū Dieviui iki pat namų daugiau jokių nesklandumų nebebuvo… Štai taip “smagiai” aš praleidau šį šlyktų šeštadienį. Ačiū Juliui ir o draugui, bei laikykitės Graikai… Šiandien Mes būsim pikti…
Jei daugelis gautų ankstyvoj paauglystėj, greit nusiramintų. Jei nenusiramintų, gautų tol, kol apsiramintų.
Comment