Atsimenu, kaip vieną, rodos, 2019 m. rudens dieną turėjau tokį keistą nutikimą - eidamas po miestą rinkti taros, dažnai pakeldavau nuo žemės ir į tinkamą vietą išmesdavau besivoliojančias šiukšles. Kartą, Ozo g., netoli Licėjaus stotelės (buvo tamsus rudens vakaras) pakėliau šiukšlę ir greitai pripuolęs prie minėtoje stotelėje esančios šiukšlių dėžės, įmečiau ją, ir dar dvigubai greitesniu žingsniu pabėgau neatsigręždamas. Atsisukau tik nubėgęs gerą šimtą metrų. Keletas žmonių į mane atsisuko, matyt išsigando, pagalvojo, kad čia kažkoks teroristas bombikę įmetė ir dabar viskas išlakstys į šalis... Realybė - kur kas graudesnė - taip dariau siekdamas išmesti šiukšlę ir kuo sparčiau pasišalinti iš stotelės laukimo platformos, kad netyčia netapčiau tos didingos gėdos jausmo, kai lengvoji mašina stabtels stotelėje ko nors išleisti, ar dar baisiau - paimti iš stotelės, liudininku. Tuo metu, man atrodo, nebuvo sustojęs nieks, bet tai viena labiausiai padidintos rizikos VT stotelių šiuo klausimu Vilniaus mieste. Stotelė "Licėjus" šiuo klausimu yra bene labiausiai užteršta stotelė, kurią lenkia gal tik Vaduvos, važiuojant iš miesto. Kiek daug joje miesto autobusų laukiančių žmonių jau gavo psichologines traumas visam gyvenimui, nusibaigdami iš pavydo, kai kažkas kažką savo pažįstamą paima, o kitiems kartu vykti nepasiūlo. Reikia šitą veiksmą daryti taip, kad kuo mažiau draskyti akis ir kelti lietuvišką pavydą kitiems. O jau kiti paranojiški tautiečiai pamanė, kad čia kažkokią diversiją sumaniau. Ne, aš tiesiog nenoriu, kad prie mano akių įvyktų ta "didinga gėda", kuomet tiek automobilio vairuotojas, tiek į ją įsėdantysis mato mane, kad aš matau šį pasityčiojimo iš VT keleivių aktą. Nu panašiai, kaip dabar maldamasis po miestą, vengiu laukti stotelėse, kurios yra prie tarpmiestinių maršrutų trasų, nes tolimasis autobuso reisas ten išleisti žmogų gali, bet paimti - ne (kai vykstama link autobusų stoties).
p.s. Dar kartą akcentuoju, prisiekiu, kad mano pranešimus rašo ne dirbtinis intelektas, o aš pats investuoju savo laiką ir rankų pirštų jėgą barškindamas klaviatūrą, kad parašyčiau pranešimus, kuriuos nelabai kas skaito.
p.s. Dar kartą akcentuoju, prisiekiu, kad mano pranešimus rašo ne dirbtinis intelektas, o aš pats investuoju savo laiką ir rankų pirštų jėgą barškindamas klaviatūrą, kad parašyčiau pranešimus, kuriuos nelabai kas skaito.
Comment