Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

Aš įsivaizduoju, kad tos kontrolierės Danutės vakaras grįžus po pamainos atrodo taip: ji išsitraukia puodą iš džiovyklės, pusę jo pripila vandeniu ir susibėrusi 1/3 maišiuko kruopų, šliūkšteli jas į puodą. Išsivirusi valgo tiesiog iš puodo. Ji ant košės užsideda mėlynių arba braškių uogienės ir užgerdama DVARO pienu pasigardžiuodama ėda, mintyse praskalpuodama ir praskaičiuodama nubauduotus nusidėjėlius. Iš ryto, prieš eidama į darbą, suvalgo tą kelis gramus sveriantį varškės su razinomis, gabalą ir kavos su pieniška dešrele. Labai skanu. O vakare grįžusi pasismulkina pomidorą su agurku ir su vištienos gabaliukais, ir pasibarsto druska po dar vienos kontrolieringos dienos. Skanu kvadratu.

...

Šiandien buvau pas psichologę ištyrimui. Ji liepė nupiešti tuos pačius dalykus, ką rašė Zarraza savo romane "Kliedesys". Nieks nepakitę nuo sovietmečio. Paskui kiekviename puslapyje po 4 paveiksliukus ir reikėjo pasakyti, kuris iš jų netinka. Apie gydytoją dar seniau skaičiau atsiliepimus, kad tipo netaktiškai bendrauja, dar labiau pakenkia. Na, ką galiu pasakyti... išgirdusi kad niekur nedirbu ir nesimokau, ji paklausė, kokias pareigas turiu namuose ir galiausiai reziumavo, jog "jūs pas mamą gyvenate kaip svečiuose". Dar pora dialogų apie tai, kad kada pradėsite dirbti, ar mamai mirus gal tuomet pagaliau bus motyvacija, o man pareiškus apie UBP įvedimą Lietuvoje, tai ji sakė, kad jei norite tokių dalykų, važiuokite į Šveicariją, kodėl kiti dirbantys turi jus išlaikyti pašalpomis ir t.t. Ir paleido. Dabar sausio pradžioje einu pas psichiatrę, kur duos siuntimą į ANTAA.

[digital]

Kas yra UBP ir ANTAA (tingiu gūglinti)?

[Kristupas0220]

UBP - universalios bazinės pajamos. Manau kažkur turėjote apie tai skaityti, nors iki mūsų tai ateis negreitai. Mano mama kažkada prisiminė, kad labiau pažengusiose šalyse toks dalykas jau veikia - valstybė kiekvienam piliečiui reguliariai išmoka pinigus, nepriklausomai nuo to, kas tu esi, koks tavo socialinis statusas. Man kaip neturinčiam jokių stabilių garantuotų pajamų, tai būtų tikra atgaiva - už juos galėčiau savarankiškai nuomotis sau patinkančiame rajone arba keliauti. Keliauti po Lietuvą tolimojo susisiekimo autobusais, užsienis netraukia. Tai kaip senelis man sako, kad būdamas senas negausiu pensijos kaip neturintis stažo, mama viską stato ant UBP kortos - t.y. kad iki to laiko mes jau būsime pažengę tiek, kad tokie pinigai kiekvienam gyvam Lietuvos piliečiui bus mokami. Berods pas norvegus tai jau yra... Aišku, mūsų demografinė situacija tokia, kad gimstamumas mažėja, trūksta visokių vairuotojų, pareigūnų, gydytojų, tad valdžia negali dar labiau per pinigus skatinti nedirbti. O gal ir neturi iš ko taip mokėti kiekvienam gyvam savo piliečiui.
ANTAA - asmens su negalia teisų apsaugos agentūra (buvusi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). Vat kai psichiatrė įkels į esveikatą mano duomenis, galėsiu kad ir tą pačią dieną kreiptis į šią įstaigą ir ten užpildysiu klausimyną, jie peržiūrės mano medicininius įrašus ir per mėnesį nutars, ar suteikti man kokią dalyvumo grupę. Ai, dar pasakė įdomų dalyką - siekiant mažinti korupcijos apraiškų tikimybę, mano "byla" bus siunčiama nagrinėjimui į kitą miestą. Taip jie maišo žmonių prašymus po visą Lietuvą. Tikiuosi nereiks kalbėti su vertintojais iš kokio Kauno - net 2 pagal dydį Lietuvos mieste vietiniai kauniškai jau šneka kitaip nei normine lietuvių kalba per TV žinias, jau jaučiasi toks ne`da`suvalkietiškas akcentas. Aišku, mūsų kalba nėra tokia kaip arabų, kuri valstybinė yra apie 20 šalių, tačiau dialektų skirtumai tokie, kad žmonės iš skirtingų regionų gali ir nesusišnekėti. Bet tikrai būtų prikolas, jei atsisakyčiau bendrauti su kokia konsultante iš Panevėžio, sakydamas, kad man sunku suprasti jūsų panevėžietišką kalbėjimą.

Ai, nepaminėjau dar vieno svarbaus nutikimo. Po savo vizito psichologiniam ištyrimui, nuėjau į Vienaragių stotelę. Planavau vykti 15 troleibusu iki Titnago g. ir tuomet atgal su tuo pačiu neišlipant stotyje iki 1-ojo parko, ten kur Kriščei befilmuojant pažeidėjus, pavežėjas partrenkė moterį, ten kur jis pats šlavė smėlį, ir tuomet iki Saulėtekio, o tuomet 5G + 43/73 pagalba - "namo".

Bet... riedant 15 troleibusu pro tą atstovos aikštelę, kur Panerių maršrutų vairuotojai turi pertraukėlę prieš reisą, pamatau 25 maršruto autobusą, ir kas gi už vairo? Ogi Spyris-Dūris! Tik autobusas kitas, jau nebe nurašytasis 500. Tad sėdau ir daviau Spyrį-Dūri iki Vaidotų. Ten žiede jis išlipo parūkyti, užkalbinau jį, pasakiau, kad 2016-2017 m. sezone kai dar ėjau į mokyklą, prisimenu jus dirbant 8/25 maršrutais su 500. Jis autobuso garažinį numerį pamena, tačiau manęs - ne. Ogi tikrai tuomet atsimenu, kaip vėlyvą 2016 m. rudenį, kuomet jį kalbindavau toje aikštelėje, jis iš pradžių bendravo normaliai, vėliau pradėjo klausinėti, ar mama neturi diržo, dar vėliau - kad reikia būti namie tokiu oru, o paskui išvis kažką panašaus į "paskutinis kartas" ar kaip ten... Priminiau jam ir tą nutikimą, kur vaikai į autobusą primėtė sniego, ir jis jiems kažką "tatatatata, kataca". Tik sustojus paskutinėje Vaduvos st. supratau, kad maršrutas nesibaigia, bus vykstama į parką. Tad pratęsiau kelionę su juo. Važiuojant sukilo prisiminimai, kiek daug čia pravažinėjau gyvendamas anuose namuose, o dabar teks grįžti nakvynei pas mamą į jos išrinktus naujus namus, kur man nepatinka. Kai jis rovė iš Vilkpėdės stotelės po Savanorių žiedu, mano nuotaika dėl išsikraustymo iš namų, kuriuose gyvendamas pirmąsyk susipažinau su šiuo vairuotoju, kiek pasitaisė, kuomet mano mintyse Albinas Batavičius užtraukė "Spyri dūri kupra stati, susirytus kap gyvati, spyri dūri kupra stati, susirytus kap gyvati, tyririririririririririririm! ". Ši daina man tinka kaip to vairuotojo himnas dėl 3 dalykų:
1. Kuomet sužinojau apie tokio vairuotojo egzistavimą, buvo pirmieji mūsų gyvenimo Oršos g. (tuomet - Žalgirio/Rudnios) mėnesiai, ir tais pirmais mėnesiais buvo tokia diena, kuomet atsimenu to 500 apsisukimo manevrą Savanorių pr., o grįžus namo rodė LRT laidos "Duokim garo" kartojimą, kur ta kapela užtraukė šią dainą. Originalus jos įrašas - 2015 m. spalio 2 d., kuomet išsikraustymu iš močiutės namų nė nekvepėjo.

2. Savanorių prospektas, kur prasideda/baigiasi šio vairuotojo važinėjami maršrutai, yra kelias į magistralinį kelią A1, kuris yra greičiausias būdas su automobiliu per jį ir tuomet nuo Kryžkalnio - A12, nuvažiuoti iš Vilniaus į Tauragę. Tad stovėdamas prie šio kelio ir spoksodamas į pralekiančias mašinas, kurios nusileidžia nuo kalno ties Vaduvos stotele vis pagalvoju, kad kas kažkelinta iš jų gali būti atplaukusi net iš Tauragės.

3. To buto, į kurį atsikraustėme ir nuomavomės iki šių metų vasaros, savininkė yra kilusi iš Tauragės - miesto (krašto) kuriame bazuojasi ta kapela, atlikusi šią dainą:

https://www.facebook.com/watch/?v=1996296897092778

[Kristupas0220]

Na ką, ir man retkarčiais Lietuvos laukai skamba. Vakarykštės dienos nuotrauka. Nors gal ir neskambėjo, nes kai palikome Čiobiškio stotelę, matėsi, kad raudonas ką tik užsidegė ir kertant šią sankryžą teks startuoti nuo 0, prieš tai pastovėjus kelias minutes. Lietuvos laukai skamba tuomet, kai būna Mokslo ir žinių diena ir senas Škoda troleibusas, vairuojamas senos moters su garbanotais plaukais ~9 valandą ryto, viršydamas leistiną greitį šią sankryžą įveikia per jau mirksintį žalią šviesoforo signalą, kuomet Kristupas rankoje neša gėlę klasės auklėtojai ir stovi prie raudono, laukdamas kol galės kirsti gatvę.

p.s. sankryžos pavadinimas - užvedus pelės žymeklį ant foto, bet nepaspaudžiant ant nuotraukos.

[Kristupas0220]

Draugai, kaip manote, ar PM Paluckas per pirmąsias dvi premjeravimo dienas jau susipažino su slapta informacija? Ar spėjo ištransliuoti ją mūsų priešams? Mano laimei, sužinojau, kad tapimas prezidentu, premjeru ar Seimo pirmininku, nesuteikia automatinės teisės susipažinti su absoliučiai visa informacija, turinčia paslapčių žymą. Pvz. nors LLP sąrašo vedlys, maestro Eduardo Vaitkus savo programoje buvo nurodęs "pranešti visuomenei, ar dar gyva Garliavos mergaitė", tačiau apie L. Stankūnaitės buvimo vietą paklaustas anuometis premjeras Saulius Skvernelis teigė, jog "pagal pareigas jam net nepriklauso to žinoti". Kaip žinia, vienas iš nuo viešinimo saugomų dalykų ir yra informacija apie asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, apsaugos organizavimą ir taikomų priemonių naudojimą. Tai koks policijos genkomisaras gal ir gali matyti duomenis, kokioje šalyje jos paslėptos ir kaip pakeista jų išvaizda bei tapatybė, bet 3 aukščiausi valstybės valdovai to žinoti neturi. T.y. Vaitkui gal nieks ir neleistų sužinoti tos savo rinkėjų auditorijai pažadėtos informacijos.

Konkrečiai ši vieta mane nuramino dėl to, kad nekonservatorių partijos deleguotas PM`as gaus prieigą prie valstybės paslapčių:

"Tiesa, A. Anušauskas pabrėžia, kad vien leidimą turėti nepakanka. Informacijos teikėjas visada atsižvelgia, ar asmeniui pagal pareigas būtina tą informaciją žinoti, ar ne.

Taigi net turintis leidimą asmuo negali susipažinti su bet kokia įslaptinta informacija, jei jam to tik norisi, bet nėra būtina darbui."

[Kristupas0220]

Prisegu dalinai užslaptintą dokumentą, kuriame iš anksto įvairiais trumpiniais susirašiau, apie ką kliedėsime, kai, tikėtina sausio ~22 d. bus reabilituota Tomo L. - Niūkso narystė forume. Iš viso suskaičiavau apie 110 klausimų, kurie kiekvienoje atskiroje žinutėje šioje temoje laukia paruošti būti užduoti jam (tačiau spėlioti galės ir likę forumo nariai). Tikiuosi iki mano objekto gimimo dienos šioje temoje bus pasiekta 300 puslapių kliedesių žyma, o iki artėjančių metų galo, jei jis savo veiksmais neišprovokuos pašalinimo, turi ambicingų tikslų - kartu su juo prirašyti 800 nesąmonių ir kliedesių. Nes turiu papasakoti dar daug savo gyvenimo istorijų, pateikti savo požiūrio į įvairius reiškinius. Mano istorijos ir kliedesių lobynai tikras aukso fondas- jie - neišsemiami! Aš - nesustabdomas! Man lygių nėra!

[Kristupas0220]

Sapnavau tiek, kad Tomas Liuksas atbanintas bus 22 gruodžio, o ne sausio. Taip pat, siūlau nenurašyti manęs - nujaučiu, kad po kokio 100 metų mano kliedesiai iš šitos temos bus nagrinėjami mokyklose per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas ir remiantis mano mintimis bus rašomi rašiniai 12 klasės egzamine, nulemsiančiame, ar pavyks įstoti į norimą specialybę. Juk Einšteinas mokyklos laikais irgi buvo laikomas vos ne atsilikėliu kažkokiu. O dabar kuo žinomas? Tai vat, aš irgi laikau save žmogumi, gimusiu kiek per anksti - esu pralenkęs laiką - dabar turi dirbti, dirbti, dirbti, o aš noriu nedirbti, bet tuo pačiu ir nesu žmogus, apie kurį būtų galima pasakyti, kad jis kenkia visuomenei, siūlau negalvoti, jog čia tema, kurioje tiesiog "pora debilų rašo ir tiek".

p.s. jei Žemaitaitis taps Seimo vicepirmininku, tai jis irgi galės susipažinti su įslaptinta informacija? Ajajajaj...

[Kristupas0220]

Man atrodo, jog mama pagaliau rado būdą, kaip užčiaupti mano dūsavimus tema "kaip anoje gatvėje man buvo geriau ir kaip norėčiau gyventi X gatvėje, kaip alternatyva tai, iš kurios vasarą išėjome". Jau lyg ir radau nusižiūrėtą butą kitame pagal mano skonį, rajone, tai mama sakė, kad galėtų prisidėti prie nuomos man gyvenant ten vienam, bet mini sąlygėlė - eiti padirbėti kur nors į parduotuvę dėliojant prekes į lentynas ar surinkinėjant vežimėlius, tai mano acakymą kaip ir numanote... Nes tikriausiai suprantate, kad mamai nuomoti 2 butus iš savo kišenės, + atidavinėjant paskolą bankui už butą tame zombių mieste, kurio remontuoti dar nepraėjome, būtų per didelė našta. Na bet darbe aš bijau perdegti, o kai į sąskaitą pradės kapsėti pirmieji oficialūs pinigai, paskui reikės kiekvienų metų gegužės 1 atsiskaityti VMI už padeklaruotas pajamas, o ten jei kažką ne taip įvesi, ko nors nepasirinksi ar klaidingai nurodysi, gausi protokolą su administraciniu nurodymu. O jie suforminami per sistemą, prie kurios paprasti mirtingieji kaip aš, prisijungti negali, kad pasižiūrėti, koks ten ekrano vaizdas, kokios parinktys, per kur įeinama į tą ANR ir t.t. Smagu būti protokolų surašinėtoju - tu nusižengėlio adresą, kuris automatiškai atvaizduojamas ir įkeliamas iš gyventojų registro, matai, o vat pažeidėjas tavo kaip pareigūno namų adreso, kuriuo galėtų atvykti pas tave po darbo, kad "pasikalbėti apie bylą (™ - prokuroras Dainius Kunigėlis) - matyti negali. Nors verk į dangų, rėk, šok po mašinos ratais - kokia ta Lietuva didelė, kaip sužinoti, kur gyvena tave nubaudęs tarnautojas, kaip? Vat tokis vat prikolas...

[Kristupas0220]

Trumpas pasakojimas - užvedus pelės žymeklį ant nuotraukų.

p.s. gal kas žinote kokių uždegančių dainų, kurios skatintų mane pakilti nuo sofos ir imtis visuomenei naudingų darbų, statant G. Nausėdos ateities gerovės Lietuvą? Nes kaip man sakė psichologė S. Klevickaitė - kodėl mes visi dirbantys mokesčių mokėtojai turėtume tave išlaikyti ir iš savo uždirbamų pajamų mokėti tau pašalpas.

[Kristupas0220]

Šiandien sapnavau, kaip liepos pabaigoje buvau tame močiutės kaime prie namų ir pamačiau, kad kažkuriame lauke tolumoje su kombainu Niva SK-5 darbuojasi ūkininkas Romas Radzevičius. Norėjau nueiti pasižiūrėti. Jis dirbo ne lauke, į kurį patenkama tiesiai iš pagrindinio kaimo vieškelio, bet giliau, kuris, skaičiuojant nuo pagrindinio kaimo kelio yra gal koks 3-ias. Ir nespėjus prieiti prie kombaino artyn, pamačiau, kaip šio servitutinio keliuko https://www.google.com/maps/@55.1075...oASAFQAw%3D%3D pradžioje stovi tokios vienos mano kaimynės juodas BMW. ji sėdėjo jo viduje ir pro langą šnekėjosi su lauke stovinčia savo drauge. Aš specialiai pasistengiau praeiti taip, kai ji bus laisva ir galėsiu su ja pasisveikinti. Taip ir padariau. Ji paklausė manęs kaip sekasi, na ir aš vietoje to, kad atsakyčiau tipinį "Gerai", pasakiau, kad viskas eina blogyn, kad sekančią dieną po išsikraustymo vos netapau R. Kalanta2, ir aš kažkaip atsidūriau pas ją mašinoje ir mes kalbėjomės ir kuo toliau baigėsi sapnas, neatsimenu. Ta kaimynė su savo vyru/draugu, jie kai pradėjo su manimi sveikintis (realiame gyvenime), aš kaip visuomet, pagalvojau, kad radau gerus draugus ir kad jie mane gal net pasikvies į svečius ar pakvies kažkur važiuoti... Na kaip su tuo klasioku panašiai. Faktas tas, kad tas mūsų išsikraustymas mane traumavo visam gyvenimui ir kuo toliau, tuo labiau skaudės. Mama neatmeta, kad jei ten būsiu laimingesnis, ji radusi butą už prieinamą kainą, išnuomotų man, tačiau kartu ir pabrėžia ne kartą girdėtą frazę, katrą ji man sakydavo santykių su močiute atkūrimo kontekste - "Grįžti kartais yra vulgaru". T.y. žmonės jau išmoko gyventi be tavęs, atitinkamai pertvarkė savo gyvenimus, o dabar lyg niekur nieko tu vėl pasirodai, ir jie nebežinos - tai kaip su tavim bendrauti dabar. Bet kur buvo mano mamos protas, kuomet ji vasarą priėmė sprendimą išsikelti į mano ne per labiausiai mėgstamo seno mikrorajono pakraštį? Psichologas (kaip alternatyva internetiniam forumui) vargiai padės, nes jis vienas, su savo asmenine nuomone (eik dirbti), na o forume turime unikalius-aktyvius 562 narius su savo nuomone, kurie gali pamatyti mano situaciją iš šalies ir pasakyti - ar galima teigti, kad mama 2016 m. atkeldama mane į man prigijusį rajoną, o vėliau, kuomet ten spėjau įleisti šaknis, iš jo išrovusi, sugadino man gyvenimą?

[digital]

Be abejo. Visada kaltink kitus, tik ne save.

[Kristupas0220]

Čia ironizuojate ar sakote rimtai?
Ką aš gyvenime turėjau daryti kitaip, kad galėčiau gyventi pagal savo poreikius?

[digital]

Čia ironizuojate ar sakote rimtai?

Kaip sako - negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Galite man sakyti "tu".

[Kristupas0220]

Supratau, žodžiu, tikrosios ir vienintelės tiesos šioje temoje rasti nelabai įmanoma. Bet anais laikais, t.y. mano senelio jaunystės laikais, už tokį veltėdžiavimą ko gero būčiau suimtas ir kur nors įtaisytas priverstiniam darbui arba patupdytas į belangę. O dabar viskas paliekama natūraliai atrankai - nedirbi, nepragyveni, neturi socialinių įgūdžių - eik miegoti į mišką ir lauk, kol tave nakčia pražudys koks makedonų fūristas ar kitas bomžas užmins su kanopa. Nežinau kas geriau...
Kaip kažkurioje diskusijų laidoje prof. V. Landsbergis - asmeninė atsakomybė (nepriklausomoje Lietuvoje) turbūt geriau nei kolektyvinė atsakomybė (kaip seniau). T.y. kad dabar turi kapstytis ir motyvuoti save ieškoti išeičių pačiam, o ne laukti, kol valdžia tau duos paskyrimą į kokią gamyklą. Na bet kaip man save patempti ir eiti ieškotis darbo, jei mama visą gyvenimą laikė mane arti savęs, viską už mane galvodavo ir spręsdavo, kad nelabai buvo sudarytos sąlygos pačiam imtis veiksmų? Todėl iš dalies ir užaugau toks neveiklus ir be tikslų. Jei būdavo kokių bandymų kažką improvizuoti - vienaip ar kitaip būdavau nugesinamas. Pvz. pakvietė klasiokai - einam ant turniko. Pajudame, tačiau lyg tyčia prie mokyklos esančioje stotelėje sustoja autobusas ir iš jo išlipa mano mama (kuri vyko iš susirinkimo darbe), kuri viską stebi ir iš paskos seka. nueiname į aikštelę, jau pasidedu kuprinę. Žiūriu, iš galo stovi mama ir viską stebi. Tuomet atsiprašau klasiokų, pasiimu kuprinę ir su mama pareiname namo. Kitas pavyzdys - ji vis sakydavo, kad nepadaryčiau jai gėdos, nes dalis mane mokiusių pedagogų dar dėstė ir mamai, kai ji mokėsi toje pačioje 48 vidurinėje. Tai tiesiog, karta viena mokytoja parašė laišką, kad aš pamokų metu būnu išsiblaškęs, sukiojuosi į tokį neklaužadą Edviną... Na ir ką, tas Edvinas baigė mokslus SMK ir dirba Litcargus`e, kur registruoja keleivių bagažą, tvarko skrydžių dokumentus. O kokie mano pasiekimai?
Taigi, kaip mama mane išmokė būti pernelyg paklusniu per pamokas, toks ir likau ir po 10 metų, nors šiuo metu už gražias akis atlyginimo nieks nemokės, mokykla baigėsi, laikas būti veržliam ir pačiam ieškoti galimybių. O vat tie klasės išdykėliai, nuo kurių mama liepdavo atsiriboti, jie šiuo metu stovi šviesmečiais aukščiau. Tai ar toks auklėjimo metodas "nepadaryti gėdos mamai" buvo teisingas? Ar jis padėjo susikurti šviesią ateitį? Mokyklos laikais tai gal ir buvo tinkama, bet dabar reikia pradėti žiūrėti kitaip. O to mokytis jau vėlu. Va kai gyvenau anoje gatvėje, bendraujant su vienu iš tuose pastatuose dirbančių žmonių, jis išklausęs mano 5 valandas trukusį monologą apie mano gyvenimo istoriją, sužinojęs, kad ji neturi vyro, o tik mane, kaip sūnų, galbūt todėl iškart ir konstatavo "Mama tavęs [niekada] nepaleis".

[digital]

Koks antras geras dalykas, ko tave išmokė mama?

[Kristupas0220]

Atleiskite, pirmiausia pasidalinsiu post`u, kurį buvau paruošęs sekančiai dienai. Kaip diena, taip naujas kliedesys, pakol grįš Tomas Niuksas:

https://www.15min.lt/naujiena/aktual...oja-59-2364314

42 m. dviratininką pražudė 19-metė vairuotoja. Paskaičiuokime ką tai reiškia: ogi kad kai ta 19-metė gimė, tam po beveik 20 m. žūsiančiam dviratininkui buvo 23 metai. Ir po 19 metų kas galėjo pagalvoti, kad jį pražudys tuomet ką tik gimusi maža mergytė. Pvz. mano atveju, jei mane pražudys 23 metais jaunesnis žmogus, tai reikštų, kad jis gimė 2023 metais - t.y. šiuo metu jam kiek daugiau nei 1 metukai, na o kažkada jis užaugs ir 2042 m. bus pasiruošęs visus taranuoti... Kas galėjo pagalvoti - tu jau buvai mokyklą, o gal ir studijas baigęs, kažkuriame šalies gale ką tik gimė naujagimis, toks gležnutis, bejėgis, tačiau už keliasdešimties metų jis padarys viską, kad tu būtum negyvas...

...

Dabar koks antras dalykas, ko mane išmokė - gal būti sąžiningam, nebijoti neteisybės, išdrįsti pasipriešinti netvarkai. Ji pasakojo (ir aš pats atsimenu) kaip 200* metais mūsų daugiabutyje buvo užsiveisęs narkomanų lizdas. Visą naktį non-stop važinėdavo liftas, laiptinėje stovinčiuose gėlių vazonuose prismaigstyta švirkštų, laiptinėje sėdėdavo visokie neaiškūs tipai. Tai mano mama nebijodavo kviesti policiją, pasakydama savo adresą, o vieną kartą yra prilaikydama juos už nugaros taip iki galo išstūmė juosi į lauką. Galiausiai, jie visi buvo susodinti į kalėjimus ir taip iškeldinti. Tai gal kažkiek drąsos, taip sakant. Atsimenu vieną drąsų savo veiksmą 2023 m. kovo 9 d. Geležinkelio stoties prieigose man pradėjus atlikti tam tikrą veiksmą, paskambinu nr. 112. Sakau, Vilnius, Geležinkelio g. 6, kažkokie iš pastato išlindę pusbomžiai trukdo man nuimti skelbimą, vyksta konfliktas. Apie ką skelbimas? - paklausia BPC operatorė. Apie dingusį žmogų - sakau, juk Tvarkymo ir švaros taisyklėse yra parašyta, kad draudžiama tvirtinti įvairaus pobūdžio, turinio skelbimus ant...>. Tuomet perskambina budėtojas ir jam patikslinus už kelių minučių prisišvartuoja policija. Užsirašo mano duomenis, pakalba su tais neaiškiais, kurie dar bandė kažką grasinti, kad pakvies kažką, kad man paaiškins kažką. Pasirodo, anie už viešbučio durų viduje stovintys chroniai pažįsta tą dingusįjį, todėl pergyvena dėl jo, taip man paaiškino pareigūnas. Tiesa, tas dingusysis irgi ne šventas - pagooglinus randu, kad praeityje vartojęs narkotikus, su motociklu sprukęs nuo pareigūnų. Taigi policija leido man pašalinti tą skelbimą, nes aš ir žinojau, kad tiesa - mano pusėje ir ją reikia atstovėti. Už poros savaičių tą žmogų rado negyvą PC tualete. Taigi, kartais drąsos atsiranda, bet ne tiek, kad imčiau ir kažkur bėgčiau gyventi atskirai, tad lieka plaukti pasroviui. Nes puikiai supranti, kad neišsilaikysi vienas. Bet pakovoti su smulkiais ir vidutinio dydžio nusižengimais - taip. Bet nesu tikras ar tai mamos dėka ar savaime.

[Kristupas0220]

Pašnekam apie keleivių kontrolę, jos baisumą, tą momentą, kai per žioplumą nepasiimi Vilniečio kortelės, tuomet augaloti budeliai tave išsitempia, išprašo dokumento ir paleidžia apsipylusį ašaromis ir tuomet pasijunti toks blogas, kai kiti keleiviai mato. Vat kitiems tądien/anądien pasisekė - jie nepamiršo pasižymėti talonėlio, o tu? Čia reikia prisiminti nepaliaujamus profesoriaus žodžius, kur jis teigia, kad šiuolaikinėje, jo iškovotoje Laisvoje Lietuvoje asmeninė atsakomybė yra geriau nei kolektyvinė kaip Šiaurės Korėjoje, kur už vieno piliečio nusižengimą baudžiamos net 3 kartos. Dar baisu tai, kad jie pildo tau protokolą per sistemą, prie kurios kažkodėl net neatskleidžia, per kur jungiasi.Kaip žinia, prie ANR prieinama 3 būdais*:

1. Saugaus valstybės duomenų perdavimo tinklo (SVDPT-R) atveju
2. VPN atveju
3. Išorinio portalo atveju (šį būdą ko gero naudoja nedidelės institucijos - tokios, kurioms protokolų rašymas nėra pagrindinė funkcija, pvz. gal kokia Kalbos inspekcija, Prabavimo rūmai, KVJŪ direkcija ir panašios).

Man kažkodėl atrodo, kad SĮSP (DŽUDU) kontrolieriai jungiasi 2-uoju būdu - per VPN.

* - mano informacijos šaltinis - Informatikos ir ryšių departamentas (IRD) https://www.ird.lt/lt/paslaugos/tvar...i-nusizengimai

[Kristupas0220]

Nu kas čia per pavardės...

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...ere-nuobaraite

Jei susitiktų Aleksio su Liūtsu, kuris laimėtų? Jei ten dėl AL1 pašalinimo užuomina buvo man, tai man visiškai nesinori rėkti dėl jo pašalinimo. Aš pats už tai, kad komunizmo agitatorius reikia paleisti vėjais lauk kuo toliau. Vat su Aleksio norėčiau susitikti ir aptarti jo schizofreniją. Jis ir su manimi asmeninėse žinutėse yra įžeidžiamai bendravęs, bet man jo prasivardžiavimai skamba juokingai. O liūtas tai tiesiog alkoholiopcainas. Užliuobia - ir varo gąsdinimus, kad visi mirsim ir t.t.

Sapnavau, kad buvau su močiute kaime ir ten dingo elektra ar tai šaka kažkokia užvirtusi skersai kelio buvo, tai skambinau į ESO, bet kai jų mašina priartėjo prie mūsų trobos, tai tiek ji, tiek aš ėmėme trauktis ir slėptis, nes kažkaip prieš akis mums nusipiešė vaizdinys, kad ta elektrikų brigada mus įtaisys į Nepalo kalėjimą, kur miegama tiesiog ant grindų, šliaužioja tarakonai, skraido gyvatės...

[dr.]

(...)Jei susitiktų Aleksio su Liūtsu, kuris laimėtų? Jei ten dėl AL1 pašalinimo užuomina buvo man, tai man visiškai nesinori rėkti dėl jo pašalinimo. Aš pats už tai, kad komunizmo agitatorius reikia paleisti vėjais lauk kuo toliau. Vat su Aleksio norėčiau susitikti ir aptarti jo schizofreniją.

Nemanyčiau, kad užuomina skirta jums. Naudodamasis proga siūlyčiau labiau koncentruotis į kokio nors pastovaus darbo paieškas, galima pamėginti ir nuotoliu. Pagalvokite apie tai.

[Kristupas0220]

Aš labiau jau įsivaizduoju save ne dirbantį (nes neturiu ką sugalvoti, ką galėčiau veikti nuotoliniu būdu), bet gaunantį kapeikas iš ANTAA. Vat sausio 7 einu pas psichiatrę, jei pasiseks, ji tąpačdien įkels mano ligos išrašus esveikaton ir galėsiu iškart keliauti į vos už kilometro esančią tą įstaigą, kur užpildysiu klausimyną, kurį kartu su ligų išrašais siųs į kitą miestą, kur per mėnesį nutars... Taip, neoru, tačiau taip bent simboliškai parodysiu špygą žmogui, kurio dėka esu nelaimingiausioje būsenoje per pastaruosius 24 savo gyvenimo metus - mama gi liepia nevaidinti invalido, žiūrėk paskui dar tikrai įsijausi į tą būseną ir pradėsi siautėti mėtydamas daiktus per langą, kabinėdamasis gatvėje prie žmonių ar pan.
Taip, kai psichologė pasakė "Kodėl mes dirbantieji turėtume iš savo mokesčių išlaikyti tave pašalpomis". Tai kai ji pasakė "mes dirbantieji", aš pirmiausia pagalvoju apie tą troleibuso vairuotoją Aleksandrą, kurį dar vadinu Kupčinsku. Jis nors ir žiauriai rūko, tačiau jau kelis dešimtmečius įsitrynęs vairuoja troleibusą ir nieko nesiruošia keisti, jam gerai ir rūkymas niekaip neatsiliepia jo sveikatai. Tiksliai nesimato kas už vairo, bet man rodos čia ir yra tas Kupčinskas, nes jis jau kurį laiką dirba su 2588: https://transphoto.org/photo/1975583/ Aišku, gaunant pašalpą tiksliai nesužinosi, iš kurio dirbančio mokesčių mokėtojo kišenės nuskaičiuotų pinigų man buvo išmokėta nedalyvumo pašalpa, tačiau kažkodėl pagalvoju būtent apie šitą rūkantį, tačiau sveiką vairuotoją.
O tuo tarpu aš tuoj įsibūsiu į Houmerio Simpsono būklę, kur jis tyčia pradėjo ryti kuo daugiau nesveiko maisto, kad sustorėtų ir galėtų iš namų dirbti atominės elektrinės saugumo kontrolieriumi. Apsirengsiu rožinį chalatą ir prisijungęs prie E.valdžios vartų paspausiu šitą mygtuką (man rodos anksčiau vadinosi, ir kiečiau skambėdavo "Tapau neįgaliu":