Va, pirmas kartas po daugiau nei 5 m. pertraukos, kai pagaliau išspaudžiau rišliau suregztą sakinį, kurį dabar kartosiu kiekvienam, kuris manęs paklaus, kodėl aš taip jį terorizavau rymodamas ant kelmelio po langais ar prie universiteto ant suoliuko apsimesdamas, kad tipo kažko laukiu.
Dėl veiklos pakeitimo - dabar aš jaučiuosi, kad mano gyvenimas žlugęs, nes nebematau savęs niekur kitur tokio pilnaverčio kaip tenai. Kas kita - kai perduodamas dovaną tam, sužinojau, kad jis manęs nepageidauja. Tuomet kaip tik man buvo toks kaip žaidimas persiorientuoti į kitą veiklą, dar kurį laiką galvojau, kuo reiks pakeisti laiką, skiriamą lankantis prie ano namų/universiteto. Ir kažkaip pavyko - daugiau laiko gatvėje parkavimo kontrolei... Net pasididžiuodamas kitiems kaimynams pasakodavau, kaip mane išspyrė iš ten. Bet buvau laimingas savaip, netekęs sekiojimo užsiėmimo. O dabar - tarsi visa kas geriausia, jau praeityje.
Dėl veiklos pakeitimo - dabar aš jaučiuosi, kad mano gyvenimas žlugęs, nes nebematau savęs niekur kitur tokio pilnaverčio kaip tenai. Kas kita - kai perduodamas dovaną tam, sužinojau, kad jis manęs nepageidauja. Tuomet kaip tik man buvo toks kaip žaidimas persiorientuoti į kitą veiklą, dar kurį laiką galvojau, kuo reiks pakeisti laiką, skiriamą lankantis prie ano namų/universiteto. Ir kažkaip pavyko - daugiau laiko gatvėje parkavimo kontrolei... Net pasididžiuodamas kitiems kaimynams pasakodavau, kaip mane išspyrė iš ten. Bet buvau laimingas savaip, netekęs sekiojimo užsiėmimo. O dabar - tarsi visa kas geriausia, jau praeityje.
Comment