Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

Gal koks austras ar vokietis nujaučia, kas ir kaip nuekspedijuodavo Kristijoną Bartoševičių iš Krasnūchos, kur jis galimai gyvena, Vilniuje, į teismo rūmus Panevėžyje? Nejaugi vykdavo viešuoju transportu? Kaip nebijodavo būti atpažintas ir apspjaudytas, pradedant vairuotoju, baigiant keleiviais? Gal turite kokių idėjų? O gal advokatas Olegas Šibkovas jį paimdavo iš namų? Jaučiu jie apsiskambindavo ir Bartoškė sakydavo Oliai "Tu kai privažiuosi prie mano laiptinės durų kuo arčiau, parašyk man žinutę ir aš greit išbėgsiu iš laiptinės ir įšoksiu pas tave pro duris, gerai?".
O mano įsivaizduojami jo kelionės į Panevėžį viražai autobusu, aprašyti šios temos pranešime nr. #4454.

[MedinisStrazdas]

Šiandien atkreipiau dėmesį, kad/jog šakutės, kuria valgau, galiukai kiek apibrozdinti. Nejaugi tai reiškia, kad per daugel metų, palaipsniui valgant mikrometras po mikrometro aš kartu su kiekviena maisto porcija prarydavau ir tam tikrą kiekį metalo? Galbūt tas, net ir tokių nedidelių ne-maisto medžiagos kiekių nurijimas išvysto vėžinius susirgimus? Jei tai bus moksliškai įrodyta, bus galima skirti man Šnobelio premiją!

Tai, tu praryji metalą nuo maisto įrankių. Tas nepadaro absoliučiai jokios žalos organizmui, nes pačiame maiste yra didesni jo kiekiai.

[Kristupas0220]

Tai, tu praryji metalą nuo maisto įrankių. Tas nepadaro absoliučiai jokios žalos organizmui, nes pačiame maiste yra didesni jo kiekiai.

Aš tai galvoju, Kristuko kelionė į teismą Panėvežin būna tokia: jis Gerosios Vilties st. sėda į 2G autobusą ir važiuoja iki Žemynos st., tuomet dar kiek papėdina Laisvės prospektu ir šnopuodamas užkopia laiptukais viršun į Ukmergės gatvėje esančia J.Baltrušaičio stotelę, kur laukia artimiausio tarpmiestinio autobuso į Panevėžį. Už važiavimą miesto transportu jis talonėlio neperka, PSD įmokų kaip bedarbis, jaučiu irgi nemoka, maždaug "Šitai valdžiai, nusprendusiai su manimi susidoroti, netarnausiu". Už tarpmiestinį aišku, moka, o grįždamas iš teismo Vilniun išlipa netarifinėje Žemaitės stotelėje, kur jam iki namų nebe taip ir toli. Bet ar nebus realesnis variantas, kad jį tikrai nuveža tas jo advokatas avokadas arba ponia Judita - Vilnius Mama Jazz? Kai tau pareikšti tokie baisūs įtarimai, važinėti VT tampa pernelyg rizikinga dėl užpuolimo rizikos.

[Kristupas0220]

KONKURSAS

Konkurso rengėjas: Kristupasp Pkupčinskas
Konkurso vertė: 1 euras grynais
Konkurso esmė: Skelbiamas konkursas patriotinio eilėraščio čia, forume, sukūrimui
Konkurso terminas: eilėraštis turi būti sukurtas ir publikuotas forume šioje temoje iki š. m. rugsėjo 1-osios - Mokslo ir žinių šventės
Konkurso sąlygos:

1. Eilėraščio pavadinimas turės būti "Žemė žurnalistų ir smulkintuvų"
2. Turi būti paminėtas tikrinis daiktavardis - "Dumalakas" (t.y. didžiąja raide), pageidautina daugiau negu vieną kartą
3. Turi būti aprašomas traktoriaus darbas su smulkintuvu (tokiu plokščiu kvadratiniu, kokiu dirbama šioje nuorodoje) https://www.youtube.com/watch?v=ImPrFQ-uM0c
4. Abu objektai turi būti pavaizduoti simbiozėje, t.y. abejų veiksmas vyktų šalia viens kito - tarkime Trakų gatvėse sustatytos klombos, į niekur vedantis dviračių takas Paneriuose ir už keliasdešimt kilometrų, prie 15 metų atgal pievos smulkinimą kaime stebintis forumo narys K.
5. Eilėraščio apimtis - bent 2 posmai, kurių kiekvieną turi sudaryti po 4 eilutes


Pasiūlymus ar paklausimus galite teikti čia, arba vyr. dokumentų valdymo administratoriui Bazilijui Sandanskiui el. p. bazil.sand@inbox.lt

[Austras]

Žemė žurnalistų ir smulkintuvų

Trakų gatvėse klombos stovi tyliai,
Dumalakas su traktoriu darbuojas smarkiai.
Pjauna smulkintuvas, viską griaudėdamas,
Žemė šypsosi po metaliniu glėbiu.

Dviračių takas Paneriuos vingiuoja,
Dumalakas vėl traktorių suka, svaido.
Forumo narys K. pievą prisimena,
Kur prieš penkiolika metų smulkinimas vykdytas.

[Tomas]

Žemė žurnalistų ir smulkintuvų

Trakų gatvėse klombos stovi,
Dumalakas traktorių vairuoja,
Smulkintuvas pievą šalia šienauja,
Simbiozė jų darbą vainikuoja.

Dumalakas vėl sugrįžta,
Paneriuose dviračių takas tuščias,
Traktorius ir smulkintuvas dirba,
Žurnalistų žemė juos stebi.

[Tomas]

"Žemė žurnalistų ir smulkintuvų"

Dumalakas, Dumalakas, žurnalisto širdis,
Traktorius laukuose, smulkintuvu virpintis.
Klombos Trakų gatvėse, dviračių takas Paneriuose,
Šalia veiksmas vyksta, simbiozės ratas.

Dumalakas, Dumalakas, vardas kaip šūkis,
Prie pievos, kur smulkintuvas, stebi K., laiko liudininkas.
Žemė, kur žurnalistai su smulkintuvais draugauja,
Kur kiekvienas darbas – tai meilės ir atsidavimo rūpestis.

[Kristupas0220]

Ploju atsistojęs! Tik kaip dabar įteiksiu jums abiems po 1 eurą už nuostabius kūrinius? Džiugu, kad į šia temą Dumalako stiliumi, srutų papila vis naujas narys. Dabar pakeistus rezidavimo vietą, mane lauke pagauti, iš anksto nesusitarus, gerokai sunkiau. O tiek eilę metų aš dykinėdamas prie šitos sienos laukdavau jūsų visų atvykstant pašnekėti su bonkute Dvaro/Rokiškio naminiu pienu:
https://www.google.com/maps/@54.7027...oASAFQAw%3D%3D


Aš būčiau kūręs kažką tokio:

Žemė smulkintuvų žolės nesugrėbtos
Tai kaip kapo karstas saviems
Kaddū Mala-kas užmals su MTZ
Tai kaimo požymis ir drąsos
Kaddū-Malakis mals taip, kad lakstys žolės aplink!

Kiek priešų aplink puldinėjo sakė
Nušienaukim pievą paprastai, galėsim presuot
Kiek daug niekadėjų kalbėj
Nešienaukim, nudeginkim lauką geriau

Kaddū-malakis užsiaus su "Balarus"
Traktoriumi senu, klibančiu
Kaddū-malkaas mals taip, kad žiūrės Kristupas
Veido ir judesių grimasas darydams

Kai viskas bus nusmulkinta, eisim mes per
Per vietą, trakoriaus pravažiuotą, smulkintuvo išbarškintą
Kai žolė bus ne nupjauta, o labiau tik nulenkta
Visi galėsim po ją braidyt, erkes rinkdami

Kaddū-malakis sukdamasis po dėžės apačia
Augmeniją tankią skros be ribų
Kad-Dūmala Kas užkabinęs akmenį
Bepjaudamas atšips ir sulūš, darbo nebaigęs

[Kristupas0220]

Apie tas eilėraštyje paminėtinas klombas Trakuose, apsunkinusias eismą, rėmiausi šiuo Dumalako šudstraipsniu:

https://www.lrytas.lt/bustas/nekilno...kiami-33100099

O apie gatvių humanizavimą Ž. Paneriuose, kur dūmalakis "net prie dviračių tako sugebėjo prisiknisti", rašoma čia:

https://www.lrytas.lt/auto/radaras/2...eziai-23141992

Taip pat prisegu vieno kito nario nuotrauką, kur aptikau jį kitame forume, galimai tai Jis, nes jo pranešimuose skleidžiamos klišės, kaip "Stukačioku būti nereikia", "visi eis į frontą", "nedirbu, nes likvidavo įmonę" ir kiti trumpi vieno žodžio atsakymai, duoda suprasti, jog tai tas pats kaunietis Tomas Liuksas. Nežinau ar forumui nuo to geriau, bet man atnaujintas kontaktas su juo leistų atitolinti vėl sugrįžtančias mintis apie galo sau pasidarymą, ar bent jau pabėgimą iš namų, nes naujuose namuose laikas nuo laiko apima neviltis dėl strategiškai nepatogios vietos, kai mama, galimai išsigandusi augančio mano populiarumo anoje gatvėje, nusprendė iš ten bėgti ir kartu išsitempti finansinių resursų neturintį ir todėl tenai pasilikti negalintį mane. Jei kada tapčiau turtingu, norėčiau padėti tokiems kaip aš, bet tokių žmonių su panašia situacija yra vienetai, manau. Kiekvieno likimas unikalus, todėl tikrai nešelpčiau tų, kurie naudotųsi mano gerumu - panašioje bėdoje atsidūrę dėl alkoholio vartojimo (šito pateisinti negalima niekaip) ar tų, kurie šiaip jau turi kitų draugų, kurie sugeba išlaikyti automobilį, žino kur ten atidaryti kapotą ir kokių skysčių įpilti.

[Kristupas0220]

Oba, Vėgėlė net ir Kazachstane darbuojasi! Populiarus pasirinkimas.

https://www.google.com/maps/@44.4964...oASAFQAw%3D%3D

[Kristupas0220]

Gal kas nutuokiate, kodėl užlūžusios ir nebeveikia kokiais 2009-2010 m. per TV3 televiziją lyg tarp kitko reklamuoto DOLCE BANKAS interneto svetainės, tokios kaip:

http://www.dolcebankas.lt/
https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_d...rekiu-zenklai/
https://www.imones.lt/dolce-kreditas-uab
https://www.facebook.com/p/Dolce-Cre.../?locale=nl_NL
https://www.pipedija.com/index.php/Dolce_Credit
http://www.dolcecredit.lv/
http://www.dolcecredit.eu/
https://lospaskolos.com/perziureti-s...ecredit-eu.php


???

Gal čia tikrai panašiai, kaip "Sekundės" bankas?

[Kristupas0220]

3 mano darytos nuotraukos, 3 nuostabūs paklausimai:

1. Ar tikrai elektra gali nukrėsti, kaip sakė senelis, jei prisiliesi prie tos arbatinuką laikančio pagrindo detalės (apibraukiau raudonai), kai jis įjungtas į rozetę?
2. Čia vieni baisiausių brutalistinių Justiniškių daugiabučių, tik kas tie rudai oranžiniai dariniai viduryje namo - šiukšlių šachtos ar kažkoks besisukantis, elektros energiją gaminantis įrenginys?
3. Gaila, kad į forumą negrįžta vienas narys, nes šiandien rugsėjo 1-oji, tad metas prisiminti būtų ir jo paklausti, kokia daina iškyla prieš ausis, pamačius šį garažinį numerį? Po daugiau nei 16 metų pertraukos prieš kelias savaites teko laimė pavažiuoti su 1111. Arba tiesiog užeikite į šią temą ir pasinaudoję paieškos šioje temoje laukeliu, suveskite šį garažinį numerį ir jums išmes ne vieną mano pranešimą apie tai, kas ten prieš 10 metų - 2014 m. rugsėjo 1-ąją atsitiko su tuo 1111 Laisvės pr.-Rygos-Buivydiškių g. sankryžoje.

p.s. dėl 3 nuotraukos, tai dainos pavadinimo fragmentą galite pamatyti atsargiai užvesdami pelės klavišą ant foto, bet nespausdami.

[Kristupas0220]

Toje vidurinėje nuotraukoje tas durnas daugiabutyje įmūrytas neaiškus rudas įrenginys man primena Lizos kambaryje įmontuotą "Omni Touch" bokštą (kurį pati kompanija vadino Omni Touch pažangos medžiu) iš Simpsonų:

https://getyarn.io/yarn-clip/7fe4782...9-1a8f3e397ad4

Koks jis aptekėjęs neaiškiomis substancijomis ir negražus, bet užtat kaip jis sukasi...

...

O dėl 1111-o, tai tiesa, man pirmiau prieš akis iššoka ne "Lietuvos laukai skambėjo", bet kita frazė iš tos pačios dainos, prisiminus velnišką šio troleibuso skrydį per tą sankryžą 2014-ųjų rugsėjo 1-ają su ta stora garbanota vairuotoja - tai būtų "Ūsus merkdavo į alų, geso lempa nuo kalbų". O jei rimtai, kur link būtų pakrypęs mano gyvenimas, jei aš būčiau metęs tą rankoje laikomą, auklėtojai paruoštą kardelį velniop ir vietoje mokyklos šventės staiga movęs į stotelę, įšokęs į tą 1111 ir nuskubėjęs iki "Žalgirio" stadiono stotelės? Gal susistumdymas su Cement Bobrovič? Man 2014-ieji asocijuojasi su ta Plotnikovienės avarija, kur džipu nukirto tą vaiką. Bet ten ji akivaizdžiai nekalta, ir toje vietoje net nebuvo kraujo (priešingai nei su Ilja Bialiku, kur autobusu "Volvo" suvažinėjo močiute ir anūkę) - kaip suprantu, tas vaikas žuvo nuo stipraus smūgio su galva į Vilytės vairuotojamo Toyota Land Cruiser kapotą. Jis gimęs 2005 m. tai kaip pagalvoji, šių metų pavasarį turėjo baigti mokyklą, o šiandien praverti kitos, tik biški blatnesnės mokslo įstaigos - universiteto, duris. Bet deja, jis amžiams liks sustingęs 2014-ųjų liepos 21-ojoje dienoje ir visam laikui liks mažu vaiku, nors dabar būtų gi paauglys. Amžiams liks sustingęs po to žiauraus smūgio į mašiną. Įdomu, kuo ir kaip gyvena jo mama, netekusi savo vaiko, ar dažnai jį prisimena, ar palaiko ryšius su kaltininke, ar vyko nors simbolinis jos teismas? Ar prieš laidojant palaikus sudegino ir tiesiai į karstą dėjo kūnelį, kurio daugiau niekada nebeapkabins? Kaip ta pasienietė atsitiesė po tokios nelaimės, kaip po to galima sėkmingai gyventi toliau? Ką apie jos nuotykį galvoja vyras Vasia?

Šį įvykį, kuriuo mano domėjimasis nenusileidžia keleivių kontrolės darbo procesų detalizavimu, galite rasti ir prisiminti čia:

https://www.delfi.lt/news/daily/crim...niuka-65347814

arba čia:

https://ve.lt/naujienos/kriminalai/v...=blokas&page=2

[Kristupas0220]

Ten kur kaip ne kartą aš esu sakęs, kad paimu iš interneto kažkokią citatą apie kažką didingo ir globalaus, tai tą gabaliuką leitmotyvo ar kokį nors sakinį sugretinu, prilyginu kur kas mažiau reikšmingai savo gyvenimo situacijai. Tarkime, vienas lietuvių keliautojų, kurio nuotykius dažnai skaitau, Uzbekistaną aprašo kaip "kraštą, kuriame gerą tūkstantmetį viskas iš lėto rieda žemyn". Ir pateikia pavyzdžius kaip prieš 1000 metų tenai gyveno protingiausi senovės išminčiai. Prieš 600 m. imperatorius Timūras valdė milžinišką imperiją. Prieš 400 m. žmonės statė jau gerokai kuklesnes musulmonų šventoves. Prieš 150 metų - jau tik Chivos vergų prekybos turgų dykumoje. Na ir prieš kokius 70 metų - sovietų išniekinta Aralo jūra, tremtinių dirbtinai išraustos upės... Dar pridėčiau nuo savęs, kad dabar ši šalis - viena didžiausių pigios "Aukštos kvalifikacijos specialistų - maisto išvežiotojų" siuntėja į Europos šalis, tarp jų - Lietuvą. Vienu žodžiu, apibendrinant - kas buvo pasaulio centru, tapo nuskurdusiu užkampiu. Lygiai panašiai ir su Kristupo biografija - pas jį irgi kokius ~15 metų viskas čiuožia žemyn, kaip Zuokula 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimų 2-ajame ture, kaip Arūnas(x) išsireiškė. Prisiminkime ir patyrinėkime jo gyvenimo detales:

Kristupas dar lankydamas darželį jau mokėjo skaityti ir rašyti, kai kiti net pirmon klasėn atėję raidžių nepažįsta. Jis prisimena, kad kai grupėje visi vaikučiai eidavo pietų pogulio miego, auklėtojos padarydavo jam išimtį ir leisdavo prie palangės leisti laiką skaitant knygas ar stebėti Laisvės pr. pravažiuojančius troleibusus ir užsirašinėti jų garažinius numerius. Jis po dešimtkart perskaitęs krūvą enciklopedijų, mintinai cituodavo jose surašytus faktus. Darželio grupėje viena mergaitė apie jį savo tėvams yra sakiusi, kad tai kone vienintelis berniukas grupėje, kuris nesimuša. Atėjęs į pirmą klasę be vargo mokėjo skaityti ir rašyti, o per matematiką atlikti sudėties ir atimties veiksmus taip pat būdavo nesunku. Tuomet mano giminės, pvz. senelis, matydamas tokius neeilinius vaiko atminties gabumus, pasakodavo apie tai kitiems sutiktiems žmonėms - draugams, bendradarbiams, kaimynėms. Viena jų, iš senelio pasakojimų išgirdusi apie šį vaiką ir jo polinkius, yra sakiusi "Tas vaikas turbūt prezidentu bus užaugęs". Pradinėse klasėse jis beveik niekuo nesiskyrė nuo kitų klasės draugų - kartu su jais žaisdavo gaudynes, kitus judriuosius žaidimus, būdavo linksmas ir gana mėgstamas. Baigęs 1 klasę jis vienintelis gavo diplomą, kuriame pažymima, kad 1B klasės mokinys K. P. pasiekė labai gerus mokymosi rezultatus. 3 klasėje, kai per matematiką jau reikėjo išmokti atlikti aritmetinius veiksmus, reikalaujančius daugiau logikos (pvz. dalyba kampu), rezultatai ėmė strigti. Baigus pradinio ugdymo programą, kai jo buvusi klasė buvo išskirstyta, Kristupas pateko į kito, per ankstesnius 4 metus susiformavusios klasės pagrindu suformuotą kolektyvą (prisiminkime mano prieš metu aprašytą "Maikopo" kultūrą). Ten, matydami Kristupo ramumą, uždaresnį būdą, klasės smarkuoliai ėmė prie jo kabinėtis, jam ten darėsi nesaugu, iš streso jis pradėjo lankstyti ir pirštais minkydamas kramtyti vadovėlių puslapių kraštus, ką pastebėdavęs klasiokas Mikalopas į tai atkreipinėdavo mokytojų dėmesį. Tų pačių 2011-ųjų rudenį Kristupui gyventi sename Justiniškių devynaukštyje Taikos g. tapo nejauku ir niūru ir dėl periodiškai dingstančio karšto vandens (negalėjimas nusiprausti) bei baimės, kad pakol buvo pamokose, vanduo vėl nedinginėtų. 2012-ųjų kovą jis perėjo į kitą paralelinę klasę. Ten atsirado toks Edvis, kuri irgi pastebėjo Kristupo jautrumą ir visaip užgauliodavo. 6 klasėje jį lydėjo virtinė nesusipratimų - per el. dienyną pasižiūrėjęs ir mintinai išmokęs klasiokų tėvų vardus/pavardes su klasioku Aleksu jis "prikolindavo" garsiai pasakydamas kurio nors iš klasės vaikų tėvų inicialus - būdavo įdomu stebėti klasiokų reakcijas. Viena klasiokė dėl to pasiskundė auklėtojai, tuomet Kristupas baisiai drebėjo, kad vėliau apie tai nesužinotų jo mama, kuri pati mokėsi toje pačioje mokykloje. Paskui išmokęs iš Alekso, Kristupas sugalvojo pokštą - po pamokų, išeidamas iš rūbinė, esančios rūsyje, jis išjungdavo bendrą šviesą visam koridoriui. Kažkurį kartą jį pasivijo kažkoks vyresnių klasių moksleivis, pastvėręs jį už striukės ir pasakė, jog ne pirmą kart mano mane išjungiant šviesą ir kitąkart "eisim pas direktorių". Mokykloje atsiradus spintelėms, kurios skirtos atsverti rūbinės monopoliją, klasiokai Kristupui durų spintelėje kelis kartus į rakto skylute prikišdavo visokio šlamšto. Dėl to jam iš ryto imdavo darytis bloga ir jis nenueidavo į pamokas arba išeidavo anksčiau laiko. Mokslo metų gale jis duodavo klasiokams savo telefoną, kad kiti galėtų panaršyti Google Street View. Tokiu būdu jis mamai prisuko papildomus 400 LT sąskaitos OmniTeliui. Ir kažkuriuo metu nepagalvojęs, dienyne prisijungė prie mamos dienyno (jis žinojo jos slaptažodžius) ir sudalyvavo kažkokioje apklausoje, dėl ko irgi kilo šioks toks nesusipratimas. 7 klasėje, kai pavaduotojai-istorijos mokytojai tradiciniu būtu atsistojus iš savo vietos prieš klasę garsiai reikdavo papasakoti praeitos pamokos temą apie Senovės Romą, jis, norėdamas atkreipti dėmesį į savo simpatiją - klasės pirmūnę Dominyką ir siekdamas palaikyti pusiausvyrą tarp jos ir savęs, pradėjo kažką išsikalinėti apie tai, kad jie (romėnai ir graikai) buvo gėjai ar pan. 7 klasėje jis turėjo papildomų darbų (mokinių šnekamojoje kalboje populiaresnis žodis - pataisų) iš lietuvių kalbos ir matematikos, o 8 klasėje - vokiečių kalbos. 8 klasėje taip pat netruko mini konfliktų ir apsispardymų, apsistumdymų, bet fizinio kontakto imta vengti. 9 klasėje, perėjęs į buvusią 45-ąją vidurinę, susidūrė su visu būriu chamų klasiokų, kurie siuntinėdavo mokytojus ar x ir n, taip pat nevengdavo apstumdyti ir ramiu charakteriu pasižyminčio Kristupo. 2016-ųjų vasarą jie su mama siekdami ištrūkti iš močiutės kontrolės, nesakę kur, pabėgo į Žalgirio g. prieigas. Ten Kristupas, vos tapęs naujoku Senvagės gimnazijoje, tačiau mokslai jau kurį laiką sekėsi vidutiniškai, tačiau jis ten pradėjo skųsti tuos, kurie atsinešdavo elektroninių cigarečių. Todėl naujoji klasė jo irgi nepamėgo. 11 klasė - vienintelė be "apsikaziolinimų". 12 kl. atėjo naujas mokinys, su kuriuo tik po pusės metų, gavęs iš jo dovanų maišą taros, pradėjo sveikintis ir prisirišo taip, kad negalėdamas susitaikyti su mokyklos baigimu ir natūraliai nutrūksiančiu ryšiu, daugiau nei 3 metus jį sekiojo laukdamas prie namų ar universiteto. Išlaikęs brandos egzaminus neišsirinko jokios dominančios studijų programos, o darbas = įsipareigojimai = atsisveikinimas su vaikyste, jį itin gniuždė nuo šios "darbo idėjos". Dar būnant 12 klasėje jį vis labiau ėmė nervinti, kai einant pro stotelę pamatydavo, kad kažkas kažką paima ar išleidžia su mašina ir bevaikščiodamas lik to klasioko buvimo vietų vieną dieną dėl to taip susinervino, kad nutarė kreiptis į psichiatrą, kur gavo diagnozę F41.1. Paskui sekė karantinas, tuomet trumpa be suvaržymų vasara ir rudenį, supykęs, kad greta jo namų vilkiko vairuotojas, per po ženklu paliktą mašiną negalėdamas išvažiuoti, pradėjo signalinti bei dėl kone nevaldomu tapusio potraukio siųsti intymius pasiūlymus savo buvusiems klasiokams, nusprendė kreiptis į psichiatrus pakartotinai, šįkart - Vasaros g. 5. Šįkart diagnozė F61 bei vėl 6 savaitės dienos stacionaro, tik šįkart - laisvesniu grafiku. Baigęs jis, tamsiais žiemos vakarais, kai net ir lauke reikėjo dėvėti kaukes, Kristupas išeidavo po miestą rinkti butelių, vingiuodamas ilgais atstumais ir atkartodamas įvairių VT maršrutų trasas. Vėliau staiga sustabdė veiklą ir pradėjo budėti prie namų gatvėje ir užsiimti parkavimo kontrole bei pagelbėti į gatvę atvykstantiems vairuotojams bei būti gatvės ambasadoriumi-revoliucionieriumi. Tiesa, 2021-2022 m. sandūroje jį dar ėmė kraupinti į namą einantys meistriukai su įrankių dėžėmis. O jei gręš? Kitkart, sužinojęs apie būsimą gręžimą, pasiprašiau savaitei nakvynės ligoninėje. Ją gavau. Po savaitės grįžau namo. Tuomet jis jautėsi radęs savo laimę ir gyvenimo kelią ir apie 2022-2023 m. viskas lyg ir nusistovėjo, bet mamai ėmė nepatikti vis triukšmingėjantys nevalyvi kaimynai, kasmet kylanti nuomos kaina ir augantis mano populiarumas tarp gatvės gyventojų, nusprendė išsikraustyti, kas Kristupą visiškai sužlugdė, atėmė visą gyvenimą - jau sekančią dieną jis nuvyko į mišką susideginti ir tik pabijojęs netekti regėjimo, tačiau likti gyvam, šios minties atsisakė, tačiau ir dabar rytais nubudęs ne itin jaukiame rajone, vis dar pamąsto apie pasitraukimą, nes mama nepažada, kad po metų jie persikels į labiau jam tinkantį mikrorajoną.

Tai vat, kaip matote nuo ko pradėjome - ankstyvas susidomėjimas knygomis, puikūs mokslai, draugai, kas piešė šviesią ateitį. Vėliau pamažu prastėjantys mokslai, netikėtos situacijos, tolstantys santykiai su bendraamžiais, domėjimasis "viskuo po truputį", kas trukdo pasirinkti konkrečią mokslo sritį, socialinė izoliacija po mokyklos baigimo, neįprasti hobiai ir aplinka viską sujaukė. Tos laipsniškas dardėjimas į nebūtį...

[Kristupas0220]

Kažin, ar čia pakvipo ne vieno forumiečio įžvalgomis apie "kolūkiečių transportą"?

Jo, ar bet kurio kito norėčiau paklausti tokio klausimo:

Su katruo iš šitų 4 asmenų labiausiai norėtumėte papietauti, rinkdamiesi tiek asmenybę, tiek susibėgimo vietą, tiek patiekalą:

a) Sukirsti partiją klampių šviežiai virtų ryžių su ponia Bibluja (troleibuso vairuotoja iš 1543) Vingio parke
b) Išlenkti ROKIŠKIO NAMINIS/DVARO pieno su Kristupu Pučinsku sėdint ant kelmelio po to objekto namo langais
c) Sukirsti porciją bulvių košės su Vilma Fiokla - Kiure jos medinėje troboje Anykščių raj.
d) Įkalti bokalą alaus su Spyriu-Dūriu (autobuso vairuotoju iš 500) jo namuose Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone, netoli TV bokšto
e) Sušlamšti cepelinų su L. Kasčiūnu Seimo valgykloje

[Kristupas0220]

Pateiksiu dar vieną "kažko didingo" palyginimą su kur kas infantilesniais savo nuotykiais ar mintimis. Taip kaip įslaptinta informacija yra skirstoma į 4 kategorijas, kur "Riboto naudojimo" gali pakenkti valstybės institucijų interesams, "Konfidencialiai" - padaryti žalos valstybės institucijų veiklai ar pakenkti valstybės interesams, "Slaptai" - pažeisti valstybės gynybinę galią ar sudaryti prielaidą kilti pavojų gyvybei, o "Visiškai slaptai" - sukelti grėsmę Lietuvos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.
Tai lygiai taip pat ir aš turiu tam tikros slaptos informacijos, faktų apie savo asmeninį gyvenimą, kuriuos laikau įslaptinęs. Juos skirstau į 2 kategorijas - 1. "Dalinai slapta" ir 2. "Visiškai slaptos" . Pirmos kategorijos dalykus laikau paslaptyje tol, kol randu progą papasakoti arba kai nebejaučiu baimės apie tai prabilti, tačiau dalies jų, jei viskas gerai, atskleisti gal ir neprireiks niekada. Jų atskleidimas gali sąlygoti trumpą barnį su mama, balso pakėlimą, nervingas reakcijas ir nenorius pasiaiškinimus grubesniu tonu. Antrajai kategorijai priskirtas paslaptis laikysiu bent tol, kol gyvensime su mama kartu viename namų ūkyje ir neišeisiu gyventi atskirai nuo jos. Jų atskleidimas, kol dar gyvename viename būste, gali sukelti pavojų atsidurti man gatvėje ar pakenkti mano psichinei būklei - tiesiog, tai yra labai asmeniški jautrūs dalykai, kuriuos aš noriu pasilikti sau, nes tai laikau itin privačia informacija, kuriuos mama sužinojusi, jei ir neišvys manęs iš namų, tačiau galiu kone sudegti iš gėdos, kad mama jau žino tą ar aną faktą. Pvz. muzikos visada klausausi tik per ausines, kad ji negirdėtų, nes dauguma mano klausomų muzikinių kūrinių yra itin aukšto lygio, ne kiekvienam suprantami - reikia būti atitinkamos nuotaikos, kad juos pamėgtum ir juos reikia klausyti pagarbiai, todėl jei mamai patiks vienas ar kitas gabaliukas ir ji pradės jį klausyti per savo kompiuterį garsiai - tai būtų tų dainų išniekinimas, nes ji apie jas sužinojo dirbtinai (t.y. iš manęs), o mano atveju, dažniausiai ne aš surandu vieną ar kitą dainą, bet jos susiranda ir užkabina mane. Be to, nenoriu dalintis šiuo gyvenimo džiaugsmu (savo mėgstama muzika) su žmogumi, kuris kartais elgiasi neapgalvotai mano atžvilgiu - pvz. išsitremia mane su savimi iš vietos, kurioje per 8 metus gerai įleidau šaknis ar susinervina ir nusikeikia dėl kokių nors buitinių nesėkmių. Sužinojimas apie mano pažinčių paieškas (ir dar su ta pačia lytimi) - lieptų eiti lauk iš namų ir gyventi atskirai, nes tai suaugusiųjų reikalai ir jai netinka tas dviveidiškumas, kad namuose ji man daro valgyti, skalbia drabužius, ir kitaip patarnauja kaip vaikui, o aš slapta gyvenu purvinus suaugusiųjų reikalus. Dauguma paslapčių niekur neužrašytos, jas nešiojuosi savo atmintyje. Daugiausia, žinoma, slepiu nuo mamos, tačiau vieno ar kito dalyko nepasakoju ir kai kuriems kitiems asmenims, su kuriais kontaktuoju. Kristupo paslaptis gali sudaryti:


1. Dalinai slaptą informaciją gali sudaryti:
1) Informacija apie tai, su kuriais kaimynais iš savo ar aplinkinių laiptinių jis bendrauja, kokius faktus apie savo asmeninį gyvenimą jis jiems atvirauja;
2) Smulkiausi faktai apie svarbiausią savo gyvenimo žmogų (tą sekiotą klasioką), ryšį su juo ir jo aplinka bei jo įtaką savo gyvenimui;
3) Slapyvardis, kuriuo jis pasivadinęs forume Miestai.net bei kituose socialiniuose tinkluose bei kokį avatarą užsidėjęs ir kiek daug asmeninio gyvenimo detalių šioje temoje jau paviešinęs;
4) Duomenys apie nemaloniausius savo gyvenime nutikusius, iki šiol nepasakotus incidentus su kitais žmonėmis tiek fizinėje, tiek virtualioje erdvėje;
5) Informacija apie tikslias savo stalčiuose esančių pinigų sumas nenumatytiems atvejams, kurios sukauptos iš butelių rinkimo (monetomis ir banknotais);
6) Informacija apie sveikatos būklę, būsimus vizitus pas gydytojus, psichikos dienos stacionarus ir pan.;
7) Tarpmiestinių kelionių Lietuvoje maršrutai, tikslios persėdimo vietos, stotys, miestai;
8) Naujos pažintys su autobusų/troleibusų vairuotojais ar atsitiktiniais žmonėmis, vėliau peraugančios į ilgalaikį kontakto buvimą;
9) "Čiukurovos" ir jų tikslūs judesiai ir jų svarba mano gerai savijautai - tai, mamai nematant, namuose ar lauke niekam nestebint, Kristupo daromų veido grimasų, rankų sukiojimo, plasnojimo, greito įsibėgėjimo, lankstymosi žemyn-aukštyn bei straksėjimo kojomis visuma, atliekama iš didelio džiaugsmo matant jo mėgstamos technikos judėjimą - laukuose dirbančią žemės ūkio techniką, siaurame plote manevrą atliekantį vilkiką ar per iešmą praslenkančius troleibusų srovės imtuvus.

2. Visiškai slaptą informaciją gali sudaryti:
1) Detali informacija apie Kristupo orientaciją ir romantines pažintis - kur ir kaip jis jų ieško, kokiose vietose susitikinėja, ką veikia ir pan.;
2) Dainos, atlikėjai, grupės ir muzikos žanrai, kuriuos Youtube dažniausiai klauso Kristupas, iš ko būtų galima susidaryti įspūdį apie jo muzikinį skonį;
3) Smulkmenos, kurias jis pamažu atsiveria seneliui per susitikimus, ypač susijusias su mūsų buto nuomos kainomis, vieta mieste ir naujojo mamos vyro (ne)buvimą;
4) Priežastys, dėl kurių jo labiausiai lankomi Vilniaus rajonai yra (buvo) Jeruzalė ir Saulėtekis;
5) Informacija apie mėgstamiausias Kristupo vietas Lietuvoje ir Vilniuje, kurioje jis galbūt kažkada valkataus, jei bus išvytas iš namų ar neapsikentęs išeis savo noru, taip pat užsienio šalys;
6) Jo kompiuterio dokumentų aplanke saugomi Microsoft Word failai, jų turinys ir periodiškas jų papildymas tam tikrais įrašais, taip pat ranka aprašyta paskutinių mokslo metų istorija;
7) Bandymai nusižudyti - jų būdai, vietos, laikas ir kita su tuo susijusi informacija;
8) Kiti Kristupo kliedesiai, gimę jo galvoje ir jau papasakoti klasiokams 2019 m. kovo gale apie tai, į kokią valstybę jis planuoja vykti po mokyklos baigimo, ko ten pasiprašyti vos atvykus ir planai tai įgyvendinti.

[Kristupas0220]

Bet man tikrai neduoda ramybės klausimas, kokie yra mano bendraamžių tėvų gimimo metų ekstremumai (minimumai ir maksimumai). Esu 2000 m. gimimo ir man labai rūpi, kelinti metai yra vidurkis, kelintais metais gimusių mamų/tėčių pas 2000 m. gimimo piliečius yra daugiausia. Pvz. mano mama yra 1976 m. gimimo, o tėtis (jei nemelavo) - 1969 m. (lygiai kaip, kaip išsiaiškinau, Tomas Liūtsas, Kaunas). Kiek pavyko atknisti informacijos, iš mano pažinotų klasiokų, ekstremumai tokie: jauniausia mano klasioko mama yra gimusi 1980 metais, o seniausia - net 1964! (Zambijos nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės paskelbimo) metais! Taigi intervalas - net 16 metų, bet gali būti ir didesnis. Įspūdinga, tiesa?

[Kristupas0220]

Bet tai yra koks nors logiškas išaiškinimas, kodėl šią, 2024-ųjų Mokslo ir žinių šventę - Rugsėjo 1-ąją, Lietuvos laukai ne(be)skambėjo, skirtingai nuo prieš 10 metų - 2014-ųjų Rugsėjo 1-ąją? Kad praeitais metais tikrai neskambės, iš anksto patvirtino dar vienas forumietis. Na bet kodėl? Kodėl 2014-aisiais jie skambėjo, o `24`ais jau ne? Pirmiausia derėtų aiškiai apsibrėžti, KURIOJE vietoje ir KUO jie turėjo/turėtų skambėti. Aš tai kildinu iš šių tarpusavyje (ne)susipynusių epizodų:
Kai paskutinės, 8 klasės Šeškinės vid. m-kloje, šventės išvakarėse man drybsant ant sofos, neprisimenu kokia proga, per kažkurią gavno-TV rodė koncertuojantį V. Šiškauską, kuris atlikinėjo tą bene žinomiausią savo dainą, o jau kitą dieną nešinas gėle ėjau į mokyklą, tai ten ties Rygos stotele laukdamas prie šviesoforo iš tolo pamačiau atskriejantį antikvarinį, ligi šiol (anot Arūno) KPD saugomą troleibusą, kuris vyko 19 maršrutu, o jo garažinis numeris buvo 1111, o valstybinis - BNA 451. Man rodos jau mirksėjo žalia, bet ji prazulino iki galo (ant plataus Europos kelio - nepamirškim papročių!). Jį vairavo tokia kiek stamboka moteriškė, garbanotais juodais plaukais. Ir, nors troleibusai ir važinėjimas jais man niekada nenustodavo patikti, visgi turėjau eiti į mokyklą, juk prieš akis dar 5 metai mokslo! Bet neatsimenu ar tą pačią akimirką, ar po kelių metų pagalvojau, jei susižavėjęs būčiau nuskubėjęs ne į mokslo pradžios šventę, bet per gatvę į tą stotelę, kaip liežuvį iškišęs šuo ir įšokęs į tą troleibusą, ir su juo pavažiavęs ne iki Saulėtekio (galinio punkto), bet būtent iki "Žalgirio" stadiono stotelės, (kurio liekanos dar tebestovėjo), ir kuomet pabandai įsivaizduoti, kuomet tą apniukusią, jau rudenėliu dvelkiančios pirmos rudens dienos rytą per garsiakalbį, troleibusui priplaukiant prie stotelės įvažos, nuskamba "Žalgirio stadionas". Kita - Šeimyniškių stotelė". Ir tuomet, tos senos kietos metalinės, suspaudimo atveju tau kaulus sutrupinti galinčios durys atsidarydamos kiek per garsiai pokšteli į šonus, o tu išlipi ir džiaugiesi sėkmingai pasiekęs kelionės tikslą senstelėjusiu troleibusu, kuris toje stotelėje dar kiek pastovi ir tuomet nuriaumoja toliau. Ir tuomet pamanai: "Ką? Čia ir viskas? Tik tiek ir aš jau kelionės tiksle?". O tuo tarpu mano klasės auklėtoja N. A. galvoja - kur dingo Kristupas, kodėl neatėjo į šventę? Beje, paskui lapkričio viduryje, kai oras už lango buvo niūrus, piktas ir žvarbus, o aš kažkodėl nėjau į mokyklą, tuomet Youtube atradau tos Mireille Mathieu ar kaip ji ten vadinasi, dainą "Santa Maria de la Mer", ir klausydamas šį kūrinį prisiminiau velnišką tos vairuotojos skrydį per miksintį žalią šviesoforą, įvykusį prieš kiek daugiau nei 2 mėnesius ir mintyse pradėjau kurti tos vairuotojos gyvenimo istoriją - kad neva ji baigusi kokį tai Vilniaus prekybos technikumą, buhalterės specialybę, bet vėliau, įkalbėta kaimynės draugės, nusprendė išmokti vairuoti troleibusą dar 1988-aisiais. Kad turi du vaikus - sūnų Emilį, uždarbiaujantį Norvegijoje žuvų skrodyklose, ir dukrą Bartalomėją, kuri sėkmingai atrado savo pašaukimą kirpėjos srityje. Vyras - Pavel, elektrotechnikos inžinierius.

[Kristupas0220]

O jūs tikite idėja, kad gerai įsižiūrėjus, kiekvienos transporto priemonės ratlankiai, priklausomai nuo savo formos, sako kokį nors žodį, skleidžia kokį nors nematomą garsą ar kažkaip taip? Va čia senovinių, dabar jau nurašytų keleivių kontrolės autobusiukų "Ford" metaliniai diskai. Čia vieni pirmųjų ratlankių rūšių, su kuria susipažinau dar būdamas 5 metų ar dar mažesnis. Mane jie šiek tiek baugindavo, tokie atrodo lyg ruoštųsi prabilti kažką negero. Gal ir ta Celiuk-Teliuk su tokiu ridinėjosi po Vilnių it kiaušinis? Tos 5 pailgos skylės, įgaubimai-išgaubimai, 5 prišaudyti vinukai.

[Kristupas0220]

Naujieji JUDU viešojo transporto keleivių kontrolės mikroautobusiukai!




https://judu.lt/sostines-gatvese-nau...ikroautobusai/

Užuojauta, Kristupas0220. Didieji baubai patobulėjo.

O tai reiks įsėsti į vidų, ar protokolo teks laukti lauke? Ar spausdintuvai bus tokie patys? Kodėl nėra kokio istorinio kontrolės metraščio, kur būtų viskas detaliai nupasakota - sako, senais gerais laikais būdavo tiesiog gaudavai kvitą ant kurio nėra jokių tavo asmeninių duomenų ir tiek - gali nemokėti baudos ir nieks tavęs neieškos. Paskui po 2000-ųjų tikriausiai nusivesdavo į autobusiuką, kur jau reikdavo kažką padiktuoti (bet galbūt nesumokėjus baudos antstoliams neperduodavo ir neieškodavo). Berods iki vėlyvų 2011-ųjų būdavo galima atsiskaityti grynais vietoje, kur iš tavęs paimdavo ir įteikdavo tą celiukinį baudos kvitą ir pasakydavo, kad jei dar kartą tą pačią dieną būsi pagautas - parodyk jį ir nebaus. Vėliau po 2015 liepos atsirado bendras ATPR, nuo 2017 m. sausio - ANR, į kurį jie kažkokiu mistiniu būdu patenka ar tai per interneto naršyklę ar spustelėję ant kokios ikonėlės ekrane. Kaip man ją susiinstaliuoti? Kodėl aš, toks ypatingas vilnietis, negaliu gauti prieigos prie ten? Dabar viskas rimtai kompiuterizuotai protokoluotą ir nesumokėjus perduoda išieškojimui be tavo paties sutikimo. Tik kodėl niekur viešai neskelbiama, kaip ir su kokiomis įrėmintomis pavardėmis tau atsiunčiamas laiškas, kuriuo specialistės, "išnagrinėjusios" bylą tau PADIDINA baudą? Ir ką reiškia tas, kur, įkliuvus pakartotinai bauda bus bent 16 eurų ir gali didėti iki 23 ar 30-ies? Tipo, jei spyriojiesi, ožiuojiesi, psichuoji, grasini gavęs baudą iš nevilties nebegyventi, tai padidina, jei gailiesi - pamažina? Ir ar galima lėktuvų skrydžių bilietus įsigyti užėjus pas pilotą kabinoje likus kelioms minutėms iki išskridimo, sumokant jam grynaisiais, kur jis paskaičiavęs tau grąžą, iš aparačiuko išspausdina bilietuką? Ar oro uostuose yra kasos kaip su autobusų stotimi? Negi viskas tik per programėles internetu?