apie zmona tai ilga istorija, bet nepasakosiu
Bet stai karta, budamas gal kokioj 6 ar tai panasiai klaseje, su savo geriausiu draugu pasidareme ragatkes is pinciku, arba, pincikines ragatkes (pincikas - tai sulengtas vinukas). Tuo metu kaip tik state Varniu tilta ir ten vaziuodavo daug sunkiosios technikos. Nutareme viena pasauti. Pamatem atvaziuojant KAMAZ'a, ir sovem abu i priekini stikla. Kadangi sovem i vaziuojant link musu, tai smugis buvo neblogas, abu pataikeme ir stiklas skilo. Mes labai tuo dziaugemes, bet cia KAMAZas sustojo, is jo issoko vairuotojas ir puole mus vytis. To nesitikejom ir puolem begti, aisku, ziauriai issigandom (persikom), kadangi atstumas nebuvo didelis, teko begti skirtingmis pusemis, issiskirti, taip sakant. Draugas su rubais per Neri bande bristi i tokia salele, pro krumus ir panasiai. Tai ji tas besivejentis senis pasirinko mane ir kaip nebutu keista, bet pagavo.
Nu pyzdec, galvojau, kas dabar bus. Sako, kur geveni? Vesk i namus. Teko vesti, bet nuvedziau i savo draugo namus, nes zinojau, kad ten bus tik jo senelis, kuris gal kazka sugalvos (veiksmas vyko dienos metu, po pamoku, kai visu tevai buvo darbuose). Nu ka, nueinam mes i ta draugo buta, Kamazistas skambina i buto duris, mane laiko uz rankos. Visa kelia laike. Beje, taip ir paliko dirbanti Kamaza su pravirom durim vidury kelio. Zodziu, atidaro duris draugo senelis, jis labai mego daryti valgyti ir tuo metu kaip tik seimininkavo virtuveje. Tai stai, vaizdelis toks, kad stovi senelis su virtuves prijuoste, laiko rankoje virtuvini peili ir ji sluosto i prijuostes sona. Kamazistas sako, va, sitas iskele man langa, o senelis, sluostydamas peili i prijuosta jam ramiu balsu atsako "tai ka as dabar padarysiu?" Tas bande kelti balsa, tipo, kur tevai, o senelis sako, tai as perduosiu vakare tevems, kai grys.
Nebuvo kito pasirinkimo, kaip mane paleisti, nes senelis su peiliu jau niekuo jam negalejo padeti. Tevams, savaime aisku jis nepasake, nes buvo auksines sielos zmogus, bet streso turejome nemazai.
Po to nubegau prie Neries ieskoti draugo, tai sutikau ji vis dar besislapstanti kazkur pakrantemis su molinais batais ir slapiomis kelnems, nes i ta sala jis, vistik, buvo nubrides.
Tokiu ir panasiu nuotykiu mano vaikysteje buvo oi ne vienas...
Bet stai karta, budamas gal kokioj 6 ar tai panasiai klaseje, su savo geriausiu draugu pasidareme ragatkes is pinciku, arba, pincikines ragatkes (pincikas - tai sulengtas vinukas). Tuo metu kaip tik state Varniu tilta ir ten vaziuodavo daug sunkiosios technikos. Nutareme viena pasauti. Pamatem atvaziuojant KAMAZ'a, ir sovem abu i priekini stikla. Kadangi sovem i vaziuojant link musu, tai smugis buvo neblogas, abu pataikeme ir stiklas skilo. Mes labai tuo dziaugemes, bet cia KAMAZas sustojo, is jo issoko vairuotojas ir puole mus vytis. To nesitikejom ir puolem begti, aisku, ziauriai issigandom (persikom), kadangi atstumas nebuvo didelis, teko begti skirtingmis pusemis, issiskirti, taip sakant. Draugas su rubais per Neri bande bristi i tokia salele, pro krumus ir panasiai. Tai ji tas besivejentis senis pasirinko mane ir kaip nebutu keista, bet pagavo.Nu pyzdec, galvojau, kas dabar bus. Sako, kur geveni? Vesk i namus. Teko vesti, bet nuvedziau i savo draugo namus, nes zinojau, kad ten bus tik jo senelis, kuris gal kazka sugalvos (veiksmas vyko dienos metu, po pamoku, kai visu tevai buvo darbuose). Nu ka, nueinam mes i ta draugo buta, Kamazistas skambina i buto duris, mane laiko uz rankos. Visa kelia laike. Beje, taip ir paliko dirbanti Kamaza su pravirom durim vidury kelio. Zodziu, atidaro duris draugo senelis, jis labai mego daryti valgyti ir tuo metu kaip tik seimininkavo virtuveje. Tai stai, vaizdelis toks, kad stovi senelis su virtuves prijuoste, laiko rankoje virtuvini peili ir ji sluosto i prijuostes sona. Kamazistas sako, va, sitas iskele man langa, o senelis, sluostydamas peili i prijuosta jam ramiu balsu atsako "tai ka as dabar padarysiu?" Tas bande kelti balsa, tipo, kur tevai, o senelis sako, tai as perduosiu vakare tevems, kai grys.
Nebuvo kito pasirinkimo, kaip mane paleisti, nes senelis su peiliu jau niekuo jam negalejo padeti. Tevams, savaime aisku jis nepasake, nes buvo auksines sielos zmogus, bet streso turejome nemazai.
Po to nubegau prie Neries ieskoti draugo, tai sutikau ji vis dar besislapstanti kazkur pakrantemis su molinais batais ir slapiomis kelnems, nes i ta sala jis, vistik, buvo nubrides.
Tokiu ir panasiu nuotykiu mano vaikysteje buvo oi ne vienas...
Comment