Sudirbtas miestas
Ir puvėsis turi sielą!
Ruberoidas - tai dvasia!
Nesupranta žiaurūs niekšai -
Šaltis tūno širdyje.
Širdys šaltos, kaip iš stiklo,
Iš betono ir iš plieno.
Stato jie stiklinį siaubą,
Miestus niekina kas dieną.
Vilnius tampa Nursultanu
Ir Las Vegasu baisiu.
Kyla vien bedvasiai monstrai...
Mano Vilniau, kur gi tu?
Nebeatpažįstu miesto.
Suniokotas - net klaiku!
Griauna ruberoido dvasią
Suvažiavę iš kaimų...
Kada uosialapis klevas
Puošė prieigas larioko,
Kada tačką patvarkyti
Aš galėjau pas Marioką
Servise labai dvasingam -
Miela buvo ir gražu!
Žalios erdvės kai klestėjo
Pilnos usnių, dilgėlių.
Nebeliko mieste kaimo,
Tikros dvasios nebėra.
Narkomanai tiktai renkas
Palei mūrus paslapčia -
Šaltus, blizgančius stiklu.
Ir fontanai - kaip baisu!
Prausias ubagai juose,
Gąsdins bobutes nakčia.
Libeskindas įsisuko,
Išsišoko jis labai.
Nei kuklumo, nei niūrumo -
Taip netinka, negerai!
Viskas turi būti žmogui.
Medinukais plėskim Vilnių!
Į laukus, ir kuo toliau!
Link Maišiagalos, brolau!
-
Eiliuoja ne ką prasčiau nei tavo vilties neprezidentė Ingrioška.Parašė rat
https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=79139403Komentuoti:
-
Gilu ir išjausta. Ar tik atrodo, ar kiek per daug savikritikos?Parašė ratKomentuoti:
-
Nu dar vieną šedevriuką jeigu galima, Sankauskai, gerai?
Plokščia žemė
Pasidirbau kepurę iš folijos,
Kad valdžia neskaitytų minčių,
Ir per proxy prie intiko jungiaus
Pažiūrėti filmukų rimtų.
Apie plokščią mūs motiną žemę,
Apie saulę, kur kabo kaip liustra -
Netgi Jėzus to mums nepasakė,
Mahometas ir net Zaratustra!
Netgi jie šito dar nežinojo.
O dabar mes jau žinom, visi!
Kad plokščiam mes pasauly gyvenam
Antarktidos ledų apsupty.
Toks nušvitęs dabar aš jaučiuosi,
Atsidarė trečioji akis!
Nusiimčiau kepurę iš folgos -
Į lubas šautų tuoj spindulys.
Ir pradegintų ž*pas kaimynams,
Kur gyvena tamsioj nežinioj!
Gal apšviestų jų niūrią tamsybę,
Bet kažin... Jie apgaulėj gilioj.
Kada gausiu aš algą, žinokit,
Tuojau pat Antarktidon plauksiu.
Atsistosiu ant krašto žemelės,
Ir žemyn išdidžiai aš m*šiu.
Neapgaus manęs feikinis mokslas!
Visa fizika jau užmaršty!
Kad plokščia mūsų žemė - jau žino
Mūs planetos visam rutuly!Komentuoti:
-
Patelių kova dėl Alfa patino
Vai tai draskė dvi patelės
Viena kitą su nagais!
Plaukus viena kitai rovė,
Klykė nesavais balsais.
Rankinukais galvas daužė
Užsimojusios plačiai.
Iš kabluko pilvan spyrė,
Net suskaudo viduriai.
Plėšė bliuzką įsirėžus
Su nagais tarsi katė.
O kita sijoną lupo,
Klykdama „esi kalė! „
Apiplėšė viena kitą,
Maskatuoja skudurai.
Tušas jau per veidus bėga,
Taškosi aplink snargliai.
Kraujas pilasi iš nosių
Ir iš vietų pradrėkstų.
Jau mėlynės užpudruot reiks
Ant žandų ir paakių.
Parsivertusi į purvą
Savo priešę nevalyvą,
Kita ant jos užsisėdus
Kumščiais daužo tarsi slyvą.
Bet ta kablą nusimovė,
Kulniuku į galvą kirto.
Sucypė plonai panelė -
Taigi kaktą jai prakirto!
Ir kalgotkes nusimovus,
Savo priešę grubiai smaugė.
O ta kratos, neištrūksta.
Capt - ir ranką jai užlaužė!
Tai smaugikei nepadoriai.
Viskas, pagaliau paleido!
Tačiau, capt - už klyno stvėrė,
Ir mėson nagus suleido...
Jos dėl patino kovojo -
Neeilinio ir gražaus.
Raumeningo ir plaukuoto,
Natūraliai brutalaus.
Tikras alfa patinėlis,
Toks genetiškai teisingas
Tarsi persų katinėlis.
Reik manyt, kad jis vaisingas?
Jos abi su juo norėjo
Susilaukti palikuonių,
Būt su juo tarsi už sienos,
Kad jas gintų nuo pavojų.
Tačiau gavosi blogybė -
Dėmesio jis joms nerodė!
Anei vienai, anei kitai,
Nors jos taip gražiai atrodė!
Štai ir nutarė patelės
Išsiaiškint, kaip gamtoj,
Kuri genų jo vertesnė.
Kova greit parodys, tuoj!
Patinas šalia stovėjo
Ir ramiai į jas žiūrėjo.
Išsitraukęs mobiliaką
Jis filmavo visą drakę.
Ruošės kelt į internetą,
Ir prajuokint visą svietą,
Kaip dvi durnės plaukus rauna
Ir dėl patino kaip bliauna.Komentuoti:
-
Eilės mylimiausiam žmogui <3
Aš visas žvaigždes nuskinčiau,
Jūras perplaukčiau, marias,
Kopčiau į aukščiausią kalną
Dėl vienintelio savęs.
Visos gėlės tik man žydi,
Saulė šviečia vien tik man.
Tegul visos man pavydi
Meilės sau, tik sau pačiam!
Degina karščiausias jausmas -
Be savęs aš negaliu!
Vėl rašau pajūrio smėly,
Kaip karštai save myliu.
Lepinsiu save zefyrais,
Ir kebabais, apelsinais.
Tik su savimi kartu
Aš pilnatvę vėl jaučiu.
Šita meilė ne kaip seilė -
Nenutys, nebus gana.
Ach, dėkingas aš likimui -
Ačiū, kad turiu save!
Tortą su širdelėm valgiau,
Šampę su alum maišiau,
Savo atvaizdą brangiausią
Veidrodyje bučiavau...Komentuoti:
-
Sapnas.
Tai atsitiko vakar-vakar nakti,
Tave mieloji sapnavau
Ir tavo kuna svelniai buciavau
Ir savo meile tau as dalinau.
Mylejomes kartu mes taip aistringai,taip karstai!
Jauciau as tavo silto kuno dvelksma
Girdejau tavo balsa sakant:Kaip gerai!
Ir tai sukele man laimes verksma.
Bet stai staiga pakylo saule
Ir mano sapnas lyg vandens lasai-
I auksta dangu isgaravo
Ir vel pasijutau saltai.Komentuoti:
-
Forumiečių kūryba
"Davaj" čia mėtyti savo tekstus, muzika, eiles ir pan.
Mano pirmosios melodijos:
http://dwl7.yourfile.org/88300362017028/
http://dwl7.yourfile.org/26686751780002/
Antra man visai nieko.Nors esu gana kritiškas, sau.
Komentuoti: