Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Intelektualai, kultūra

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Parašė andyour Rodyti pranešimą
    Jeigu šviesmečiais keliauja šviesa, tai natūralu, kad matai to ko jau nebėra. Nelabai supratau ką jie vadina hologramas, bet primena totalų nusišnekėjimą
    O tau neprimena nusišnekėjimo teorija, kad žemė apvali? Nes kaip tada žmonės Australijoje nenukrenta žemyn?
    If a lion could speak, we could not understand him.

    Comment


      #62
      Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą

      Mokslinis metodas produkuoja matematinių duomenų rinkinius. Priklausomai nuo duomenų įvesties, jie gali padėti įvykdyti tam tikrą funkciją egzistuojant tam tikros būsenos tam tikrose koordinatėse (arba gali būti visiškas bulšitas, ką pastoviai įrodo viena kitą paneigiančios teorijos). Bet tai nėra objektyvios informacijos rinkiniai per se. Teiginys, kad Žemė yra apvali, yra teisingas iš tam tikro požiūrio taško, padės susiorientuoti tam tikrose koordinatėse šiandien. Bet tai nėra objektyvus faktas apie tikrovę (arba, tai potencialiai nepilnas faktas apie tikrovę) Užtenka paskaitinėti https://en.wikipedia.org/wiki/Action_at_a_distance , holograminės visatos teoriją, kvantinį erdvėlaikį ir t.t. ir pan.
      Teorija yra ne šiaip sau vadinama teorija. Teorija tapti tiesa gali tik tada, kai yra visuotinis sutarimas, remiantis turimais teoriją pagrindžinčiais duomenimis, kad tai yra realybė ir tiesa.

      Faktas, kad yra keliamos viso naujos teorijos tik įrodo, kad mokslas geba kritiškai vertinti pats save.

      Parašė mantasm Rodyti pranešimą

      Tai aš irgi klausiu - kuo mokslinis metodas padėtų šią problemą išspręsti? Nes probleminiai klausimai yra neatsakomi moksline metodika.
      Matyt nesusišnekam. Mokslinio metodo mokymas lavintų žmonių gebėjimą nuo pat mažens kritiškai vertinti jiems pateikiamą informaciją, rinkti įrodymus, juos analizuoti, kelti teorijas, jas pagrįsti ir atmesti. Galiausiai išmokytų, kad klysti yra gerai. Kuo tai susiję su "probleminiais klausimais" kaip "kokia gyvybės prasmė"?

      Galiu ir dar trumpiau bei paprasčiau parašyti: protingesni žmonės priims protingesnius sprendimus. Tai yra mano siūlymas spręsti konkrečiai įvardintai problemai - putinizmams, trumpizmams, folijų ant galvos nešiotojams ir t.t.

      Comment


        #63
        Parašė Creatium Rodyti pranešimą
        Matyt nesusišnekam. Mokslinio metodo mokymas lavintų žmonių gebėjimą nuo pat mažens kritiškai vertinti jiems pateikiamą informaciją, rinkti įrodymus, juos analizuoti, kelti teorijas, jas pagrįsti ir atmesti. Galiausiai išmokytų, kad klysti yra gerai. Kuo tai susiję su "probleminiais klausimais" kaip "kokia gyvybės prasmė"?

        Galiu ir dar trumpiau bei paprasčiau parašyti: protingesni žmonės priims protingesnius sprendimus. Tai yra mano siūlymas spręsti konkrečiai įvardintai problemai - putinizmams, trumpizmams, folijų ant galvos nešiotojams ir t.t.
        O gal svarbiau mokyti filosofijos. Nes aš sakiau, kad esminiai gyvenimo klausimai yra filosofiniai, o ne moksliniai. Filosofai būtų dar protingesni nei mokslininkai

        Putinizmas ir trumpizmas nėra proto trūkumo pasekmė. Turint tam tikras įvestis, mokslinė teorija pasakys, kad putinizmas ir trumpizmas yra logiškas kelias eiti toliau. Tavo kultūrinės aplinkos filosofija kitokia, dėl to tau putinistai ir trumpistai pagal mokslinį metodą atrodo debilai. Bet jiems, su jų filosofiniu požiūriu, putinizmas ir trumpizmas atrodo teisingas. Net ir pritaikius mokslinę teoriją

        Mokslinis metodas nepasakys, kad carinės Rusijos ir SSRS jungtinis paveldas yra blogiau už JAV, kur negrus ir indėnus skriaudė. Lygiai taip pat su tam tikrom filosofinių klausimų padiktuotom įvestim mokslinis metodas pasakys, kad Trumpas yra geriau už HRC. Nes nenori daugiau Libijų, nedokumentuotų migerių ir pan ir t.t.

        Comment


          #64
          Parašė Creatium Rodyti pranešimą
          Matyt nesusišnekam. Mokslinio metodo mokymas lavintų žmonių gebėjimą nuo pat mažens kritiškai vertinti jiems pateikiamą informaciją, rinkti įrodymus, juos analizuoti, kelti teorijas, jas pagrįsti ir atmesti. Galiausiai išmokytų, kad klysti yra gerai. Kuo tai susiję su "probleminiais klausimais" kaip "kokia gyvybės prasmė"?

          Galiu ir dar trumpiau bei paprasčiau parašyti: protingesni žmonės priims protingesnius sprendimus. Tai yra mano siūlymas spręsti konkrečiai įvardintai problemai - putinizmams, trumpizmams, folijų ant galvos nešiotojams ir t.t.
          Dar grįžtant prie pradinės diskusijos apie postmodernizmą, per didelis pasitikėjimas moksline teorija atveda į postmodernizmą. Viskas, ko negali objektyviai įvertinti su moksline teorija patampa vienodu nelyginamu gėriu. Pvz skirtingos kultūros.

          Comment


            #65
            Parašė mantasm Rodyti pranešimą

            O gal svarbiau mokyti filosofijos. Nes aš sakiau, kad esminiai gyvenimo klausimai yra filosofiniai, o ne moksliniai. Filosofai būtų dar protingesni nei mokslininkai
            Gal reikia ne filosofijos, o psichologijos? Visi geri vadybininkai, verslininkai, politikai, direktoriai, gana gerai išmano žmogaus psichologiją. Dėl to jie ir valdo visus likusius. Rusijos propaganda yra vien psichologija. Trumpas irgi užsiiminėja ne kuo kitu, kaip psichologija.
            Paskutinis taisė andyour; 2018.01.24, 21:28.

            Comment


              #66
              Parašė Creatium Rodyti pranešimą

              Teorija yra ne šiaip sau vadinama teorija. Teorija tapti tiesa gali tik tada, kai yra visuotinis sutarimas, remiantis turimais teoriją pagrindžinčiais duomenimis, kad tai yra realybė ir tiesa.
              Matai, pirmas punktas atitinka sutarimo (konsensuso) tiesos teoriją, antras punktas turbūt įeina į keleto skirtingų tiesos teorijų apibrėžtį, įskaitant akivaizdumo, loginės darnos (koherentiškumo) ir pragmatiškumo teorijas. Grįžtam prie to, kad tiesos apibrėžimą nagrinėja filosofija .
              Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.01.25, 01:31.

              Comment


                #67
                Parašė Creatium Rodyti pranešimą

                Faktas, kad yra keliamos viso naujos teorijos tik įrodo, kad mokslas geba kritiškai vertinti pats save.
                Faktas, kad neaišku, ar mokslas geba save kritiškai vertinti.

                Mokslo karai
                https://en.wikipedia.org/wiki/Science_wars

                The science wars were a series of intellectual exchanges, between scientific realists and postmodernist critics, about the nature of scientific theory and intellectual inquiry. They took place principally in the United States in the 1990s in the academic and mainstream press. Scientific realists (such as Norman Levitt, Paul R. Gross, Jean Bricmont and Alan Sokal) argued that scientific knowledge is real, and accused the postmodernists of having effectively rejected scientific objectivity, the scientific method, Empiricism, and scientific knowledge. Postmodernists interpreted Thomas Kuhn's ideas about scientific paradigms to mean that scientific theories are social constructs, and philosophers like Paul Feyerabend argued that other, non-realist forms of knowledge production were better suited to serve people's personal and spiritual needs.

                Historical background

                Until the mid-20th century, the philosophy of science had concentrated on the viability of scientific method and knowledge, proposing justifications for the truth of scientific theories and observations and attempting to discover at a philosophical level why science worked. Karl Popper, an early opponent of logical positivism in the 20th century, repudiated the classical observationalist/inductivist form of scientific method in favour of empirical falsification. He is also known for his opposition to the classical justificationist account of knowledge which he replaced with critical rationalism, "the first non justificational philosophy of criticism in the history of philosophy".[1] His criticisms of scientific method were adopted by several postmodernist critiques.[2]

                A number of 20th-century philosophers maintained that logical models of pure science do not apply to actual scientific practice. It was the publication of Thomas Kuhn's The Structure of Scientific Revolutions in 1962, however, which fully opened the study of science to new disciplines by suggesting that the evolution of science was in part sociologically determined and that it did not operate under the simple logical laws put forward by the logical positivist school of philosophy.

                Kuhn described the development of scientific knowledge not as a linear increase in truth and understanding, but as a series of periodic revolutions which overturned the old scientific order and replaced it with new orders (what he called "paradigms"). Kuhn attributed much of this process to the interactions and strategies of the human participants in science rather than its own innate logical structure. (See sociology of scientific knowledge).

                Some interpreted Kuhn's ideas to mean that scientific theories were, either wholly or in part, social constructs, which many interpreted as diminishing the claim of science to representing objective reality (though many social constructivists do not put forward this claim), and that reality had a lesser or potentially irrelevant role in the formation of scientific theories. In 1971, Jerome Ravetz published Scientific Knowledge and its Social Problems, a book describing the role that the scientific community, as a social construct, plays in accepting or rejecting objective scientific knowledge.[3]

                ...
                Interest in the science wars has waned considerably in recent years. Though the events of the science wars are still occasionally mentioned in mainstream press, they have had little effect on either the scientific community or the community of critical theorists.[citation needed]Both sides continue to maintain that the other does not understand their theories , or mistakes constructive criticisms and scholarly investigations for attacks.
                Iš esmės viskas susiveda į tą faktą, kad kalba tiesiogiai nenurodo į pasaulį. Iš čia ir skirtingos tiesos apibrėžimo teorijos. Galima ginčytis, ką gi reiškia vienas ar kitas duomenų rinkinys (teorijos).
                Filosofijos arba/bei kritinės teorijos stiprybė, yra ta, kad ji produkuoja mąstymą. Gali būt vienas lauke karys ir išmąstyti logišką išvadą ar kritišką teiginį, net jei visas pasaulis mąsto priešingai.
                Mokslas produkuoja duomenis, pasiekiamus įvairesniais instrumentais, nei tik mąstymas, bet jį galima apkaltint esant socialiniu konstruktu, pagal tai kaip jis priima arba atmeta duomenis/teorijas konsensuso būdu.

                Parašė Creatium Rodyti pranešimą

                Matyt nesusišnekam. Mokslinio metodo mokymas lavintų žmonių gebėjimą nuo pat mažens kritiškai vertinti jiems pateikiamą informaciją, rinkti įrodymus, juos analizuoti, kelti teorijas, jas pagrįsti ir atmesti. Galiausiai išmokytų, kad klysti yra gerai. Kuo tai susiję su "probleminiais klausimais" kaip "kokia gyvybės prasmė"?
                Insane Mokslinis metodas be kritinio prasmių mąstymo yra tik duomenų analizė ir duomenų instrumentika. Pvz taip galima sukurti atominę bombą ir sunaikinti pasaulį. Kur čia protas?


                Galiu ir dar trumpiau bei paprasčiau parašyti: protingesni žmonės priims protingesnius sprendimus. Tai yra mano siūlymas spręsti konkrečiai įvardintai problemai - putinizmams, trumpizmams, folijų ant galvos nešiotojams ir t.t.
                Protingesni žmonės nebūtinai priims protingesnius sprendimus.
                sorry pacituosiu angliškai iš neblogo straipsnelio apie pamąstymą, kuo vadovaujantis daryti sprendimus, ir kaip krūva superprotingų ekspertų su savo moksliniais modeliais sufailino, nes visgi kažko išmanymas moksliniu metodu, yra ne tas pats, kas išmintis.

                The Limits of Expertise
                https://geopoliticalfutures.com/the-...-of-expertise/

                Going back to the beginning of the Vietnam War, a cadre of experts served under President John F. Kennedy, and then President Lyndon B. Johnson. They included the top tier, such as Robert McNamara, Dean Rusk and Walt Rostow. Serving beneath them were hundreds of others, each an expert in a fragment of the problem they were dealing with. David Halberstam named a book after them: “The Best and the Brightest.” These were graduates of the best schools with ample experience in the areas of knowledge that fragmented into smaller and smaller areas of importance requiring increasingly narrow and focused expertise. Along with them, the leadership was able to draw on experts from the oddly named “think tanks,” including the mother of all think tanks, the Rand Corporation.

                These people’s training, polish and even brilliance were the foundations of their expertise. Together they collaborated as experts can in designing the Vietnam War. Each knew a tremendous amount about something. None knew the entirety. The presidents, sitting alone among their advisers, had to make the fundamental decision: Should the United States go to war in Vietnam? Experts in Vietnamese culture, crisis management and logistics provided their opinions. But while they were experts in their fields, they were no more qualified to answer the questions of whether the war should be waged, and to what end, than a plumber. The decision to go to war required expertise, but above all, it required an intellectual quality that was quite different: wisdom.
                ...

                The decision to go to war does not require expertise, but wisdom. It requires a deep understanding of the American people, which is more likely to come from a politician who attended a thousand barbecues than someone who attended a thousand seminars at Harvard’s JFK School of Government.
                Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.01.25, 02:28.

                Comment


                  #68
                  Parašė andyour Rodyti pranešimą

                  Gal reikia ne filosofijos, o psichologijos? Visi geri vadybininkai, verslininkai, politikai, direktoriai, gana gerai išmano žmogaus psichologiją. Dėl to jie ir valdo visus likusius. Rusijos propaganda yra vien psichologija. Trumpas irgi užsiiminėja ne kuo kitu, kaip psichologija.
                  Hmmm. Tas inžinierius, kurį išmetė iš Google, nes jis rėmėsi teorija, kodėl mažai moterų vadovių yra tech industrijoje. Nes atseit moterys yra "žmonių žmonės", o vyrai -"dalykų žmonės", t.y. nors atseit moterys intuityviai geriau išmano žmonių bendravimo psichologiją, ne tai, o abstraktaus mąstymo dėka turimas žinių bagažas nulemia lyderystę toj srity, pasak teorijos.
                  Yra daug psichologijos teorijų ir skirtingų lyderystės koncepcijų. Teoriškai gali gerai išmanyti psichologiją, ir vistiek neišnarplioti galios veikimo. Pvz. yra Foucault galios principų veikimo visuomenėje analizė, kuri yra filosofinė analizė.
                  Arba dar grįžtant prie Trumpo, yra memetika, iš kultūros/ komunikacijos teorijos, kuri remiasi analogija, paimta iš genetikos:
                  Terminas "memas" yra apibrėžiamas kaip save atkartojantis kultūros elementas, perduodamas naudojant imitaciją. Imant bendrai, memetika nagrinėja kultūrą kaip tokių kultūrinių elementų - memų - visumą, gyvenančią parazituojant šeimininkuose - žmonėse. Memai yra vertinami pagal savo gebėjimą užkrėsti šeimininką, išlikti šeimininko atmintyje pakankamai ilgai, nepakisti per ilgą laiką, užkrėsti kitą šeimininką. Nors memetikos mokslas yra labai jaunas, jau yra aprašyta metodikų, kaip memus naudoti formuojant reklaminius pranešimus, t.y. įtikinimo pranešimus.
                  http://blog.hardcore.lt/mic/archives/000737.html

                  MEME Theory: How Donald Trump used Memes to Become President:



                  Kas, jei remiesi kokia "solidžia" psichologijos mokykla, kuri atmeta memetiką kaip pseudomokslą, bet kažkas sąmoningai ar nesąmoningai pasiremia memetika, ir laimi rinkimus?

                  Pagrindinis ar vienas iš pagrindinių politechnologų Kremliuje yra toksai Surkovas, apsiskaitęs Vakarų postmodernizmo teorijos ir susipažinęs su visokiais avantgardiniais menais, ir pagal tuos principus kuruojantis Rusijos propagandą. Kaip tai mum padės suprasti psichologija, jei nebūsim susipažinę su postmodernizmo teorija?

                  http://doxa.lt/siurrealus-siuolaikin...utoritarizmas/
                  Tikroji politika nevyksta, nes politinį spektaklį režisuoja viešųjų ryšių specialistai, kuriems skirtis tarp faktų ir realybės, tiesos ir melo neegzistuoja. „Viskas yra piaras“, „viskas yra spektaklis“, – tiksliausiai Maskvos kasdienybės pulsą perteikiančios frazės, nuolat kartojamos „Ostankino“ koridoriuose ir sostinės kavinėse.
                  ...
                  Paradigminis tokio takaus, savimi pasitikinčio chameleoniškumo įsikūnijimas yra Vladislavas Surkovas, vienas įtakingiausių Putino aplinkos žmonių, „slaptasis putinizmo architektas‟, sąvokų „suvereni demokratija‟ ir „konservatyvi modernizacija‟ autorius. Šiuo metu Surkovas diriguoja informacinio karo mašinai, nukreiptai prieš Ukrainą ir Vakarus. Jis mintinai cituoja Alleną Ginsbergą, ant jo darbo stalo šalia Prezidento nuotraukos puikuojasi JAV reperio Tupaco Shakuro portretas. Surkovas persiėmęs Vakarų postmodernistų idėjomis apie vienos tiesos nebuvimą, simuliacijas ir simuliakrus, didžiųjų naratyvų žlugimą. Šios idėjos darniai sukimba su jau minėtu posovietiniu neapibrėžtumu. Tik Surkovas žengia toliau – reliatyvizmą jis gudriai išnaudoja Putino režimo stiprinimo tikslais. Mat jei nėra vienos tiesos, piliečiams galima pūsti bet kokią miglą, – juk esą kiekvienoje nuomonėje yra bent grūdas tiesos. Tokiu būdu televizijoje legitimuojamos net ir pačios ekscentriškiausios melagystės
                  Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.01.25, 07:15.

                  Comment


                    #69
                    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                    O tau neprimena nusišnekėjimo teorija...
                    Ta teorija su hologramom yra tobulas postmodernizmas - viskas ką matai, gali būti netikra. Tokie iracionalumai yra Rusijos propagandos pamatas, ji pati skleidžia tokias teorijas. Žmonės nebežinodami kas yra kas tiesiog pasimeta ir tokiais pasimetusiais lengva manipuliuoti.

                    Comment


                      #70
                      Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą

                      Hmmm. Tas inžinierius, kurį išmetė iš Google, nes jis rėmėsi teorija, kodėl mažai moterų vadovių yra tech industrijoje. Nes atseit moterys yra "žmonių žmonės", o vyrai -"dalykų žmonės", t.y. nors atseit moterys intuityviai geriau išmano žmonių bendravimo psichologiją, ne tai, o abstraktaus mąstymo dėka turimas žinių bagažas nulemia lyderystę toj srity, pasak teorijos.
                      Yra daug psichologijos teorijų ir skirtingų lyderystės koncepcijų. Teoriškai gali gerai išmanyti psichologiją, ir vistiek neišnarplioti galios veikimo. Pvz. yra Foucault galios principų veikimo visuomenėje analizė, kuri yra filosofinė analizė.
                      Faktas, kad be psicholgijos dar turi išmanyti kaip veikia pats verslas ar Trumpo atveju politika apskritai. Tačiau paprastas žmogus neturi gebėjimų išmanyti kaip veikia moderni ekonomika, politika, geopolitika, arba kas yra filosofija.

                      Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą

                      Arba dar grįžtant prie Trumpo, yra memetika, iš kultūros/ komunikacijos teorijos, kuri remiasi analogija, paimta iš genetikos:

                      http://blog.hardcore.lt/mic/archives/000737.html

                      MEME Theory: How Donald Trump used Memes to Become President:

                      Kas, jei remiesi kokia "solidžia" psichologijos mokykla, kuri atmeta memetiką kaip pseudomokslą, bet kažkas sąmoningai ar nesąmoningai pasiremia memetika, ir laimi rinkimus?

                      Pagrindinis ar vienas iš pagrindinių politechnologų Kremliuje yra toksai Surkovas, apsiskaitęs Vakarų postmodernizmo teorijos ir susipažinęs su visokiais avantgardiniais menais, ir pagal tuos principus kuruojantis Rusijos propagandą. Kaip tai mum padės suprasti psichologija, jei nebūsim susipažinę su postmodernizmo teorija?

                      http://doxa.lt/siurrealus-siuolaikin...utoritarizmas/
                      O ar visa tai nėra psichologija?
                      Paskutinis taisė andyour; 2018.01.25, 09:30.

                      Comment


                        #71
                        Parašė andyour Rodyti pranešimą

                        Ta teorija su hologramom yra tobulas postmodernizmas - viskas ką matai, gali būti netikra. Tokie iracionalumai yra Rusijos propagandos pamatas, ji pati skleidžia tokias teorijas. Žmonės nebežinodami kas yra kas tiesiog pasimeta ir tokiais pasimetusiais lengva manipuliuoti.
                        Na bet filosofija, religijos ir mokslas sugeba abejoti regima realybe ir be postmodernizmo...
                        Pvz, Dekartas suabejojo Aristotelio teiginiais, kad realybė pažįstama per pojūčius, gal koks demonas apgaudinėja pojūčius ir viskas yra iliuzija, niekada negali žinoti, jis nusprendė, kad tikra visų pirma tik tas faktas, kad jis mąsto.
                        Kvantinė mechanika teigia, kad realybę kuria stebėtojas, stebėdamas - dalelė, kol nestebima, būna dvejopos būsenos - ir dalelė ir banga vienu metu, tik tuo metu, kai ją kažkas ima stebėti, ji pasirenka realizuoti vieną iš dviejų būsenų - dalelės arba bangos.

                        Comment


                          #72
                          Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą

                          Na bet filosofija, religijos ir mokslas sugeba abejoti regima realybe ir be postmodernizmo...
                          Pvz, Dekartas suabejojo Aristotelio teiginiais, kad realybė pažįstama per pojūčius, gal koks demonas apgaudinėja pojūčius ir viskas yra iliuzija, niekada negali žinoti, jis nusprendė, kad tikra visų pirma tik tas faktas, kad jis mąsto.
                          Kvantinė mechanika teigia, kad realybę kuria stebėtojas, stebėdamas - dalelė, kol nestebima, būna dvejopos būsenos - ir dalelė ir banga vienu metu, tik tuo metu, kai ją kažkas ima stebėti, ji pasirenka realizuoti vieną iš dviejų būsenų - dalelės arba bangos.
                          Aš manau, kad priešpastatydami psichologiją vs filosifija nieko nepasieksim. Aš teigiu, kad žmonės per mažai pažįsta vienas kitą ir net patį save.
                          Pvz. Europoje egzistuojantys imigrantų getai yra visiškas neišmanimas psichologijos. Rinkimas verslininkų į valdžią yra taip pat visiškas neišmanimas psichologijos.

                          Comment


                            #73
                            O tai kaip tu įsivaizduoji tą "psichologinį švietimą"? Ateina mokytoja ir pasakoja "žmonės turi pąsamonę, turi seksualinių troškimų, potencialiai gali nusiristi į tamsiąją pusę, sužvėrėti, turi tuštumos jausmą, būna, kad kažkuom kompensuoja šeimos, pasiekimų ar draugų trūkumą, jaučia nuobodulį, neranda prasmės, trokšta turto, dažnai vadovaujasi emocijomis, jaučia norą priklausyti kokiai nors bendruomenei, juos veikia archetipai (ir taip toliau, ir panašiai). Tai dabar pabandykit visa ta racionaliai ignoruoti, pajauskit pilnatvę, ir nesileiskit manipuliuojami"?

                            Click image for larger version

Name:	image-1.jpg
Views:	66
Size:	33,2 kB
ID:	1614196

                            Comment


                              #74
                              Kam dar įdomu apie visuomenės psichologiją,
                              Adam Curtis "The Century of the Self" (2002)
                              siūlau pažiūrėti (4 dalys):

                              Comment


                                #75
                                Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
                                O tai kaip tu įsivaizduoji tą "psichologinį švietimą"? Ateina mokytoja ir pasakoja "žmonės turi pąsamonę, turi seksualinių troškimų, potencialiai gali nusiristi į tamsiąją pusę, sužvėrėti, turi tuštumos jausmą, būna, kad kažkuom kompensuoja šeimos, pasiekimų ar draugų trūkumą, jaučia nuobodulį, neranda prasmės, trokšta turto, dažnai vadovaujasi emocijomis, jaučia norą priklausyti kokiai nors bendruomenei, juos veikia archetipai (ir taip toliau, ir panašiai). Tai dabar pabandykit visa ta racionaliai ignoruoti, pajauskit pilnatvę, ir nesileiskit manipuliuojami"?
                                Ateina ir papasakoja, kaip vertybės formuojasi šeimoje ir perduodamos iš kartos į kartą. Kad afrikietis patekęs į Vokietiją, netaps net kažkelintoje kartoje vokiečiu, nes jis ne vokiečių šeimoje augęs ir jo vaikai augs jo afrikiečių šeimoje. Tada dar papasakotų apie verslininkų psichologija, apie jų troškimą pinigams. Natūraliai verslininkai negali nešališkai skirstyti valstybės pinigų, apmokestinti save patį. Taip pat papasakotų kaip marketingas nutaikytas į žmogaus psichologiją, kad jį paveikti, priversti daugiau vartoti galbūt jam nereikalingų prekių. Politikai taip pat naudoja psichologinius triukus ir vien jų žodžiais tikėti negalima, o prašyti bent kažkokių apčiuopiamų įrodymų. Suaugęs žmogus negali būti naivus kaip penkiametis, kitaip jis neturėtų teisės balsuoti kaip ir visi vaikai.
                                Paskutinis taisė andyour; 2018.01.25, 20:25.

                                Comment


                                  #76
                                  Parašė andyour Rodyti pranešimą

                                  Ateina ir papasakoja, kaip vertybės formuojasi šeimoje ir perduodamos iš kartos į kartą. Kad afrikietis patekęs į Vokietiją, netaps net kažkelintoje kartoje vokiečiu, nes jis ne vokiečių šeimoje augęs ir jo vaikai augs jo afrikiečių šeimoje. Tada dar papasakotų apie verslininkų psichologija, apie jų troškimą pinigams. Natūraliai verslininkai negali nešališkai skirstyti valstybės pinigų, apmokestinti save patį. Taip pat papasakotų kaip marketingas nutaikytas į žmogaus psichologiją, kad jį paveikti, priversti daugiau vartoti galbūt jam nereikalingų prekių. Politikai taip pat naudoja psichologinius triukus ir vien jų žodžiais tikėti negalima, o prašyti bent kažkokių apčiuopiamų įrodymų. Suaugęs žmogus negali būti naivus kaip penkiametis, kitaip jis neturėtų teisės balsuoti kaip ir visi vaikai.
                                  Multikultūrinėje visuomenėje su atitinkamu filosofiniu požiūriu viskas OK, kad afrikietis niekada netaps tikru vokiečiu. O "laikinai bankrutavusių milijonierių" visuomenėje viskas tvarkoj, kad verslas nėra nešališkas.

                                  Comment


                                    #77
                                    Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
                                    Troškimas naujų ir naujų vietų yra veikiamas vartotojiškos mašinerijos vartoti naujus ir naujus dalykus. Žinau žmonių, besiblaškančių atostogoms vis po naujas vietas pasaulyje, bet kurių akiratis nelabai ir prasiplečia, toks įspūdis, kad tos vietos kaip koks plokščias dvimatis atvirukas jiem prabėga pro akis ir tiek. Gerų knygų reik pasiimt, ir nebus nuobodu
                                    Knygos lygiai ta pati vartojimo forma, tik pigesnis variantas. Gali būti net ir substitutas - paskaitai knygą apie kokią tolimą šalį ir nebereikia keliauti

                                    Comment


                                      #78
                                      Temos pavadinimas yra kažkoks nesusipratimas. Juk intelektualumas neturi jokio tiesioginio ryšio su kultūra. Va paimkim forumiečius John su sankauskas . Niekas nepaneigs, kad jie pakankamai aukšto intelekto, nu bet kultūros tai nulis.
                                      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                      Comment


                                        #79
                                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                        Temos pavadinimas yra kažkoks nesusipratimas. Juk intelektualumas neturi jokio tiesioginio ryšio su kultūra. Va paimkim forumiečius John su sankauskas . Niekas nepaneigs, kad jie pakankamai aukšto intelekto, nu bet kultūros tai nulis.
                                        O ko tu tikiesi po tokio ilgo gyvenimo gėjropoje ir supuvusiuose Vakaruose?

                                        Comment


                                          #80
                                          Turbūt didžiausią neigiamą įtaką turėjo vaikystė Šiauliuose
                                          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                          Comment

                                          Working...
                                          X