Naujos kartos bankai

[MedinisStrazdas]

Man tai patinka šitas projektas tuo, kad nebus VISA censoravimo. Dabar VISA/Mastercard cenzuruoja verslą nes grasina tieisog nepalaikyti atsiskaitymų (pvz nesenas skandalas su Valve, bet yra daug tokių atvejų). Aišku nėra garantijų kad EU necenzuruos skaitmeninio euro naudotojų.

[Tomas]

Kol nėra skaitmeninio euro, yra toks lėtai pirmyn judantis projektas Wero:
https://wero-wallet.eu/about

Tai yra kelių vakarų Europos bankų elektroninė piniginė. Ir kaip priklauso tikram europietiškam projektui - jis kuriamas didžiausio pasipriešinimo keliu ir stumiamas tokioje į grynus pinigus orientuotoje rinkoje kaip Vokietija, o žymiai labiau elektroninius mokėjimus palaikanti rytų ir šiaurės Europa ignoruojama. Tiesa prie Wero nesenai prisijungė ir Revolut, tai paslaugos prieinamumas turėtų pagerėti. Tik tiek, kad ta rusiška įstaiga nekelia pasitikėjimo ...

[Arunasx]

Devyni Europos bankai suvienijo jėgas kurdami stabilią euro monetą https://www.traders.lt/page.php?id=39590

Devyni didžiausi Europos bankai suvienijo jėgas, kad paleistų į rinką su euru susietą stabiliąją monetą (stablecoin). Skaitmeninis turtas atitiks ES kriptovaliutų rinkų reglamento (MiCA) nustatytas taisykles. Bankai, kartu dirbantys prie stabilios euro monetos, yra ING, Banca Sella, KBC, Danske Bank, DekaBank, UniCredit, SEB, CaixaBank ir Raiffeisen Bank International. Ši informacija patvirtina CoinDesk portalo išvadas. Prieš savaitę jo žurnalistai pranešė, kad Nyderlandų bankas ING dirba prie stabilios monetos projekto su kitomis finansų įstaigomis.
Paskelbtame pranešime spaudai teigiama, kad skaitmeninė mokėjimo priemonė, kurią palaiko devyni bankai ir kuri naudoja blokų grandinės technologiją, siekia tapti Europos mokėjimų standartu skaitmeninėje ekosistemoje. Pasak dalyvaujančių institucijų, projektas sukurs perspektyvią europietišką alternatyvą JAV dominuojamai stabiliųjų monetų rinkai, prisidėdamas prie Europos strateginės autonomijos mokėjimų srityje. Tikimasi, kad stabilioji moneta bus paleista 2026 metų antroje pusėje.
Iniciatyvos pranešime spaudai teigiama, kad stabilioji euro moneta užtikrins beveik momentinius ir nebrangius mokėjimus bei suteiks prieigą prie tarpvalstybinių mokėjimų visą parą, programuojamų mokėjimų ir patobulinimų tiekimo grandinės valdyme bei skaitmeninio turto atsiskaitymuose. Devyni pradžioje paminėti bankai sudaro į stabiliąją monetą orientuotą konsorciumą, kuris Nyderlanduose įsteigė naują bendrovę. Ji bus licencijuota ir prižiūrima Nyderlandų centrinio banko kaip elektroninių pinigų įstaiga. Steigėjai yra atviri priimti į konsorciumą papildomus bankus. Narių įstaigos galės teikti savo papildomas paslaugas, pagrįstas bendra stabiliąja kriptovaliuta.

[Arunasx]

Tiesioginių mokėjimų A2A revoliucija: kitąmet laukite proveržio https://www.vz.lt

Tiesioginiai mokėjimai („account-to-account“ arba A2A), leidžiantys atlikti mokėjimus iš banko sąskaitų tiesiogiai, apeinant kortelių schemas (tokias kaip VISA ar „Mastercard“), atrodė kaip gera idėja dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuomet gimė Europos taupomųjų bankų finansinių paslaugų iniciatyva. Neišgyveno. 2008 metais pradėtas kur kas ambicingesnis Europos projektas „Monetta“ žlugo 2012-aisiais. Toks pats likimas ištiko ir regioninius mėginimus sukurti tiesioginio mokėjimo sistemas, įskaitant ir Šiaurės šalių bankų iniciatyvą P27, mirusią 2023-aisias.
Ir toks momentas atėjo – vieningoje mokėjimų eurais zonoje (SEPA) įdiegta „SEPA Request-to-Pay“ (RTP) paslauga sukuria užklausų terpę, kuri leidžia realiu laiku aktyvuoti mokėjimus tiesiogiai iš sąskaitų ir atlikti juos naudojantis SEPA mokėjimų infrastruktūra. Keičiasi ir kontekstas: geopolitinės slinktys gerokai sustiprino Europos Sąjungos politinę valią skatinti tokias iniciatyvas, leidžiančias mažinti priklausomybę nuo JAV ir kitų šalių verslo subjektų. Proveržis? Bus.
„Antroji mokėjimo paslaugų direktyva PSD2, suteikusi trečioms šalims prieigą prie bankinių sąskaitų iš esmės pagimdė fintech, o realiai veikiantis A2A leis atskleisti tikrąjį fintech potencialą.

[Gator]

Paprastas pervedimas Iban to iban irgi apieinant visa. Banklink mokėjimas irgi apieinant visa.
Kuo tai skiriasi?

[MedinisStrazdas]

Tiesioginius mokėjimus seniai turime. Lietuvoje vadiname "bankiniu pavedimu".