Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Panevėžio gėda!!!

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Panevėžio ,,Verdenės,, pagrindinė mokykla













    Comment


      #22
      Topoliu al.12.....turbut jau nebesitiketi pastato atnaujinimo, nes buvo skelbtasi prieš beveik pusantrų metų apie pastato atnaujinimą, deje jokių darbų nesimato ir turbut nesimatys dar ilgai... ....Kadaise buvo darželis-lopšelis

      Comment


        #23
        Perkūno gatvės skersgatvis

        Comment


          #24
          V. Karpenkos per metus nuveikti darbai.....

          Comment


            #25
            Nebaigtą statyti mokyklą Panevėžyje nesėkmingai bandyta parduoti dvyliktą kartą



            Panevėžio miesto savivaldybės skelbia aukcionus, kuriuose buvo bandoma parduoti nebaigtą statyti Pilėnų mokyklos pastatą, buvusią „Verdenės“ mokyklą ir administracinį pastatą Nevėžio g. 38.

            Tačiau nė vienas pirkėjas kol kas minėtais aukcionais nesusidomėjo.
            Pilėnų mokyklą Savivaldybės bando parduoti 12 kartą, „Verdenės“ mokyklą – antrą, o pastatą Nevėžio gatvėje – pirmą.

            Naujasis aukcionas vyks kovo 9 d.

            Susidomėjusių nėra

            Panevėžio miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Petrauskė naujienų portalui JP teigė, kad nei vienų iš trijų skelbtu aukcionu susidomėjusiųjų nėra.

            „Pilėnų mokyklą pardavinėjama 12 kartą, buvusi „Verdenės“ mokykla – antrą, o administracinis pastatas Nevėžio gatvėje – pirmą kartą. Vasario 14 d. aukcionas neįvyko, tačiau pastatų pardavimai vyks ir toliau.“, – aiškino J. Petrauskė.

            Teismų įkelti nepavyko

            Dvyliktą kartą parduodama dar 1999 metais pradėta statyti Pilėnų mokykla parduodama su daugiau kaip 3 ha žemės sklypu. Bendra pradinė kaina – 510 tūkst. eurų.

            Už pastato apsaugą savivaldybė saugos tarnyboms kas mėnesį Savivaldybė sumoka 3 tūkst. eurų arba 36 tūkst. eurų per metus.

            Bene prieš 19 metų pradėta statyti ir niekaip neužbaigta Pilėnų mikrorajono mokyklos pastatas vaiduoklis iki šiol stovi nejudinamas, nors planų būta grandiozinių.

            Realiausias svarstomas variantas buvo po vienu stogu įkurdinti Panevėžio miesto apylinkės ir Panevėžio apygardos teismus. Tačiau planas taip ir liko planu.

            2011 metais Panevėžyje net lankėsi tuometinis teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir susitiko su miesto Savivaldybės, Panevėžio apygardos bei apylinkės teismų vadovais, apžiūrėjo Alanto gatvės mokyklos pastatą.
            Tuomet buvo tikimąsi gauti finansavimą iš Finansų ministerijos. Tačiau 2013 metais paaiškėjo, kad jokie veiksmai susiję su šiuo pastatu nebus vykdomi – Finansų ministeriją neskyrė paramos.







            Pirmas pardavimas

            Kadaise buvo Policijos komisariatas

            Pirmą kartą parduodamas dviejų aukštų rąstinis administracinės paskirties pastatas Nevėžio g. 38. Jam priskirtas 0,29 ha žemės sklypas. Pradinė pardavimo kaina 98 tūkst. 121 eurai. Pastatas baigtas statyti dar praėjusiame šimtmetyje – 1930 metais.


            Antras pardavimas



            Antrą kartą aukcione parduodamas buvusios „Verdenės“ mokyklos pastatas. Pradinė pardavimo kaina 348 tūkst. 837 eurai. Mokykla statyti baigta 1976 metais.

            Buvusios mokyklos priežiūra per metus kainuoja apie 22 tūkst. eurus. Pastato šildymas seniai išjungtas.


            Mokykla neveikia jau beveik penkerius metus, bet Panevėžio miesto valdžia nenusprendė, ką darys su nuniokotų pastatu. Nors buvo planuojama vietoje mokyklos statyti naują socialinį daugiabutį su 48 butais.

            Be to, vietoje buvusios mokyklos planuota įrengti dvi sporto sales ir viešbutį sportininkams.

            Prireikė 18 aukcionų

            Ilgiausiai Panevėžio savivaldybė pardavinėjo civilinės saugos sandėlį Tiltagalių kaime. Tam prireikė net 18-a aukcionų. Pastatas nupirktas už 22 tūkst. eurus, o pradinė kaina siekė 58 757 eurus.

            Buvusioms Baltoskandijos akademijoms patalpoms Panevėžio centre, Vasario 16-osios g., Savivaldybei parduoti prireikė trylikos aukcionų. Patalpos parduotos už mažiau nei 30 tūkst. eurų.
            Paskutinis taisė Audrys; 2019.03.27, 15:09.

            Comment


              #26
              Pilėnų mokyklą reikia ne pardavinėti, o baigti statyti ir pritaikyti kitoms reikmmėms. Verdenės - pastatą nurašyti, atiduoti griauti ir leisti susimalti betoną. Sklypą parduoti, o gautas lėšas skirti Pilėnų pastato užbaigimui. O rastinukas tai man naujas atradimas. Manau už tokią kainą turėtų kas nors nupirkti.

              Comment


                #27
                Vilniaus gyventojo tipo verslininkas V. Karpenkos darbai











                Ar tik ne pono verslininko automobilis,,



                Keičiami vamzdynai , nemanau, kad V. Karpenkos nuopelnas









                Comment


                  #28
                  Salia Panevezio yra Berciunu miskelis, Panevezieciai tikrai zino.......panasu, kad virsta i Cernobili...
                  Berčiūnų miško parkas virsta sąvartynu

                  Aplink Panevėžį yra nemažai gražių vietų, tačiau dažniausiai žmonės traukia poilsiauti į Nevėžio ir Sanžilės upių santakoje įsikūrusius Berčiūnus. Panevėžio miesto tylioji viešoji zona Berčiūnų miško parkas panevėžiečiams – atgaiva ir poilsis nuo kasdienių rūpesčių, bet ilsėtis šiukšlėse nėra labai malonu ir patogu.

                  Daugiau info cia ir daug nuotrauku... https://jp.lt/berciunu-misko-parkas-virsta-savartynu/

                  Comment


                    #29
                    Panevėžio centras, Ukmergės g. 2, 4, 6 šie namai,nu tikrai prašosi atnaujinimo... Gadina miesto vaizda,,,



                    Comment


                      #30
                      Centras .....Panevėžio Bataliono g. 3

                      2017m. pavasarį buvo įtrauktas į renovuojamu namu sarašą, deje kolkas jis dar toks...as tikiuosiu, kad nebus su plokštėmis....

                      Comment


                        #31
                        Panevėžį puošia ir galėtu buti miesto simbolis ir herbas malunai, vienas tikrai puošia,tik gaila, kad nėra jame jokios veiklos, kitas visai apgailėtinas, o sutvarkius antrąjį lygiai taip pat vaizdas tikrai gražesnis butu... Antrame malune galėtu buti ir muziejus.



                        Prašosi atnaujinimo....

                        Comment


                          #32
                          Apgailėtinas vaizdas ir Stetiškiu mikrorajone esantis aerodromas http://www.aeroklubas.lt







                          Comment


                            #33
                            Vaizdelis nekoks. Laisvės a. 1



                            Laisvės a. 2 kolkas jokiu darbu tik seni pamatai. Butent šitoj vietoj yra numatytas naujas projektas, kuris neaišku ar bus įgyvendintas... nu, bet pagyvensim pamatysim....

                            Comment


                              #34
                              Po Kranto g. 36 pastato atnaujinimo ir padarius ji daugiabuti su pirmame aukšte nuoma verslui, atsiveria patraukli vieta pramogoms ir poilsiui, deje yra šalimais labai nepatraukliu pastatu dar vis gadinantys bendra vaizda...jei visus atnaujintu ir padarytu i daugiabučius, biurus, parduotuves, kavines, butu išties puiki vieta verslui bei gyventi. Verslininkai kur jus.....geras objektas...













                              Comment


                                #35
                                Respublikos g. 34a

                                Daug metu apleistas stovi, o galėtu kas nors susidomėti ir koki tikrai gera projekta padaryti, ar tai kotedziuka nedideli, ar ofisa nedideli...... geroj vietoj randasi.....









                                Paskutinis taisė Audrys; 2019.03.27, 15:07.

                                Comment


                                  #36
                                  Panevėžio centrą „puošia“ piktžolės

                                  Panevėžiečiai gali didžiuotis centrinę Panevėžio miesto dalį puošiančiais gėlynais. Jų gausa ir spalvos džiugina ne tik panevėžiečius, bet ir miesto svečius.

                                  Piktžolių darželiai
                                  Tačiau Laisvės aikštę puošia ne tik gėlynai, bet sužėlusios piktžolės, kurios auga tarp dviejų Laisvės aikštės pastatų.

                                  Ne ką gražiau atrodo kiek toliau, Vasario 16-osios ir Kranto gatvių kampe esantis apgriuvęs buvęs viešasis tualetas. Ant jo stogo žydi ne tik laukinės žolės, bet ir auga medžiai.

                                  Pažadų neištesėjo

                                  Panevėžio vicemeras Aleksas Varna naujienų portalui JP prisipažino, kad ir jam nesmagu matyti centrinėje miesto dalyje griūvančius ir piktžolėmis apaugusius verslininkui Vladimirui Karpenkai priklausančius pastatus.
                                  „Prieš metus atrodė, kad ledai pajudėjo. V. Karpenka pradėjo tvarkyti savo turtą – net Vasario 16-osios gatvėje pastatą, pažymėtą 11-uoju numeriu, aptvėrė pastoliais. Jis aiškino, kad pradės fasado remonto darbus. Tačiau tai buvo tik pažadai. Pernai žadėjo susitvarkyti iki Panevėžio gimtadienio šventės, o paskui perkėlė datą į šiuos metus – iki liepos 1 dienos. Abi datos praėjo, bet jokie darbai neprasidėjo“, – pasakojo vicemeras A. Varna.

                                  Priversti negali

                                  Pasiteiravus apie piktžolėmis apžėlusį V. Karpenkai priklausantį buvusį tualetą ir apie želiančias laukines žoles Laisvės aikštės šiaurinėje dalyje, vicemeras A. Varna svarstė:

                                  „V. Karpenka – pažadukas. Jam ne vienas pastatas priklauso Vasario 16-osios gatvėje. Kai kurie jų yra išnuomoti, o nuomininkai tvarkosi patys. Savivaldybė verslininkui siunčia įspėjimus, kvietimus, bet į juos V. Karpenka nereaguoja. Šalies įstatymai tokie, kad negalime priversti jį tvarkyti savo turtą. Jam galime skirti tik baudas, bet ir jos nėra didelės. Mano galva, reikia keisti įstatymus.“

                                  Tvarko savininkai

                                  Panevėžio miesto vicemeras JP teigė, kad želiančios piktžolės ir jam nepatinka.

                                  „Sklypas Laisvės aikštės šiaurinėje dalyje, kurį pridengė odontologijos klinikos reklama, priklauso trims savininkams: bendrovėms „Aukštaitijos renovacija“ ir „Gedsta“, o žemės sklypas Nacionalinei žemės tarnybai. Jie ir privalo sklypą prižiūrėti“, – teigė A. Varna.

                                  Paklausus, kaip bus su V. Karpenkai priklausančiu „darželiu“ ant buvusio viešojo tualeto stogo, paaiškino: „Jį turi sutvarkyti V. Karpenka, jeigu šis apgriuvęs pastatas priklauso jam.“

                                  Neturi laiko

                                  Beje, prieš porą metų, šis centre, Vasario 16-osios ir Kranto gatvių kampe stovintis pastatas pasižymėjo ir kitkuo – šalia gyvenantys žmonės bei verslininkai skambino pavojaus varpais dėl tuntais lakstančių nusipenėjusių žiurkių. Šie gyvūnėliai plūdo iš V. Karpenkai priklausančio buvusio tualeto.

                                  Prisiskambinti garsiajam verslininkui V. Karpenkai – pavyko. Tačiau, išgirdęs, kad su juo apie neprižiūrimus pastatus nori kalbėtis naujienų portalo JP žurnalistai, ištarė esą neturi laiko ir mobilųjį telefoną išjungė.

                                  https://jp.lt/panevezio-centra-puosia-piktzoles/

                                  Comment


                                    #37
                                    Miesto bėda – amžinos statybos

                                    Panevėžio savivaldybei rengiantis iš esmės atnaujinti miestą rekonstruojant viešąsias erdves, jame liks apstu privačių apleistų pastatų ir teritorijų, kurioms sutvarkyti neturima rimtų svertų.



                                    Įstatymai nekilnojamojo turto savininkų atžvilgiu tokie, jog savivaldybėms dažnai belieka apeliuoti į jų sąžinę ir gėdos jausmą. Pavyzdžiui, Lietuvoje leidimas statyti išduodamas neterminuotam laikui, tad realiai, net ir taikant tam tikrus įstatyme numatytus formalumus, gali vykti „amžinos“ statybos.

                                    Vienas tokių ilgamečių statybų pavyzdys – kone pačioje Panevėžio širdyje, Ramygalos gatvėje, stūksantys pamatai. Prieš dešimtmetį buvo užsimota čia įgyvendinti ambicingą projektą. Pradėtas statyti prestižinis septynių aukštų 25 butų gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis ir požeminiu garažu. Į pastarąjį automobilius turėjo nuleisti specialus, automobiliams skirtas liftas. Iš ambicingo projekto teliko didžiulė duobė, apaugusi jau suvešėjusiais krūmais ir medžiais. Įmonė, planavusi įgyvendinti šį projektą, jau kurį laiką bankrutavusi. Per du pastaruosius mėnesius čia jau dukart virto statybvietę saugančios tvoros, buvo įlūžęs apsauginio praėjimo stogas.

                                    Statybvietės pašonėje gyvenantis panevėžietis Romualdas įsitikinęs, kad ši vieta – arti tragedijos. Anksčiau čia žaliavo pieva, žaisdavo vaikai, o dabar pavojinga, apleista teritorija, kur bet kada gali nugarmėti neatsargus žmogus. Vyro teigimu, nieko tokio, jei laiku būtų iškilęs naujas pastatas. Anot jo, statybų terminui turi būti taikomos sveiko proto ribos.

                                    „Eina gal jau antras dešimtmetis, kai vietoje buvusios pievos styro metaliniai strypai, betono luitai. Turbūt įprasta, kad kol neatsitinka nelaimė, tol niekas nieko nedaro“, – piktinosi Romualdas.

                                    Anot jo, dėl tokių amžiaus statybų kenčia ir Panevėžio įvaizdis. Netoliese veikia garsi maitinimo įstaiga, joje lankosi daug miesto svečių. Be to, čia – pats Aukštaitijos sostinės centras: miesto Savivaldybė vos už poros šimtų metrų. „Gėda miestui, kai pačiame jo centre šiais laikais paliktas toks vaiduoklis. Nepagarba patiems sau, gyventojams ir svečiams“, – pastebi Romualdas.

                                    Miesto skauduliai

                                    Mirties taške įstrigusi statybvietė Ramygalos g. – ne vienintelė Panevėžyje. Kniaudiškių g. stūkso daugiabučio pamatai, ilgametės statybos gąsdina ir Rožyno mikrorajone, taip pat ir pramoninėje miesto dalyje.



                                    Nors statinių priežiūra užsiima savivaldybės, tačiau nebaigtos statybos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) kompetencija. Inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė patvirtino, kad per daugelį metų gautas ne vienas skundas dėl nebaigto statyti daugiabučio Ramygalos gatvėje. Vieno jų sulaukta dar 2012-aisiais dėl palikto per siauro praėjimo – dalis statybvietę juosiančios tvoros stovėjo net ant šaligatvio. Šiuo metu inspekcija gavusi pranešimą, kad situacija statybvietėje sparčiai blogėja: teritorija netvarkoma, neprižiūrima, iškasos šlaituose auga želdiniai, didėja šlaito nuošliaužų pavojus, taip pat kyla pavojus ir aplinkinių sklypų dangų stabilumui. Spalio 2-ąją atlikus patikrinimą, nustatyta, kad statybvietės duobėje sumontuoti monolitiniai pamatai, tačiau šlaitų slinkimo ekspertai nepastebėjo. Nors teritorija aptverta, įspėjamųjų ženklų nėra. L. Luščiauskaitės teigimu, skundas dėl statybvietės dar nebaigtas nagrinėti.

                                    Į VTPSI plaukia skundų ir dėl kitų nebaigtų statinių. Praėjusį pavasarį panevėžiečiai į statybų inspektorius kreipėsi dėl nebaigto gyvenamojo namo statybvietės Kniaudiškių g. Čia darbai nevykdomi nuo 1995 metų. Savininkui buvo nurodyta sutvarkyti statybvietę. Šių metų vasarį atliktas pakartotinis patikrinimas, nuvykę į vietą sutartu laiku, inspektoriai teritoriją rado sutvarkytą.

                                    Pernai gautas skundas ir dėl neaptvertos statybvietės kitoje Kniaudiškių gatvės vietoje. Statytojas nurodymą aptverti apskundė teismui. Šis skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą statytojas apskundė aukštesnės instancijos teismui. Byla, pasak L. Luščiauskaitės, dar tebenagrinėjama.

                                    Baudos negąsdina

                                    L. Luščiauskaitės teigimu, procedūras bei konservavimo darbų, kuriuos reikia atlikti sustabdžius statinio statybą, mastą nustato statybos techninis reglamentas.
                                    Konservavimo darbų privalomumas ir mastas priklauso nuo to, dėl kokios priežasties sustabdoma statyba. „Kai statybą sustabdo pats statytojas savo sprendimu, konservavimo darbų mastas neribojamas, bet jis turi užtikrinti nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją, priešgaisrinę apsaugą, aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės“, – aiškino VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams. Statinio konservavimo darbai turi būti atlikti per 30 kalendorinių dienų nuo statybos sustabdymo.

                                    Gavusi informacijos apie netvarkingas, žmonių saugumui pavojų keliančias apleistas statybvietes, kuriose statybos darbai nevykdomi, inspekcija atlieka patikrinimus. Tokiais atvejais pareigūnas statytojui surašo privalomąjį nurodymą per tam tikrą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus.

                                    Administracinių nusižengimų kodeksas už pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą numato fiziniams asmenims baudą nuo 60 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1 500 eurų. Pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo 550 iki 900 eurų fiziniams asmenims ir nuo 850 iki 5000 eurų įmonių vadovams.

                                    Skaudulys centre

                                    Panevėžio skaudulys – ne tik ilgalaikės statybvietės, bet ir neprižiūrimi pastatai. Nors tam tikrų svertų jų savininkus priversti tvarkytis turima, tačiau jie nėra tokie veiksmingi, kaip galbūt galėtų būti. Pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekse numatoma, kad apleisto nekilnojamojo turto savininkus galima bausti, tačiau pirmą kartą baudžiamiems pakanka sumokėti tik 30 eurų.

                                    Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Lauraitienė pripažįsta, jog priversti žmones susitvarkyti savo privatų turtą – beveik bergždžias reikalas: privačią nuosavybę gina Konstitucija.

                                    „Jei tai yra apleistas privatus namas, bet jis nekelia grėsmės, ką jam padarysi? Nieko“, – sako V. Lauraitienė. Be to, Civiliniame kodekse numatyta, kad savininkas pats atsako už jo turto keliamą grėsmę.

                                    Vienas didžiausių Savivaldybės galvos skausmų – pačiame centre, prestižine galinčioje būti Vasario 16-osios gatvėje esantis verslininkui Vladimirui Karpenkai priklausantis turtas. Pasak V. Lauraitienės, savininkui skirta bauda, tačiau bėdos tuo nesibaigė. Civiliniame kodekse nurodyta, kad pažeidėjui du kartus turi būti siunčiamas kvietimas atvykti, o šiam nepasirodžius, įteikiamas surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Bet kaip jį įteikti, jei žmogus neateina kviečiamas ir nepriima kvietimų? Pasak specialistės, verslininkas, sulaukęs Savivaldybės nurodymo, nesiginčija – pažada tvarkytis. Vasario 16-osios gatvėje ties apleistu pastatu netgi pastatė pastolius. Vėliau vėl Savivaldybei ėmus savininką judinti, nuo stogo nuimta dalis čerpių ir užtiestas paklotas. Pasak V. Lauraitienės, teoriškai judesys vyksta, tačiau realybėje jis fantastiškai lėtas. Specialistė stebisi, kodėl verslininkui atrodo geriau pūdyti savo nuosavybę, nei ją remontuoti ir kažkam išnuomoti ar tiesiog – parduoti.

                                    Įsisuka į užburtą ratą

                                    Nors už apleistą nekilnojamąjį turtą taikomas didesnis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, pasak V. Lauraitienės, tokios sankcijos mažai kas sulaukia. Šįmet į miesto Tarybą kreiptasi dėl didesnio tarifo mokesčio vos trylikos objektų savininkams. Mat toks mokestis netaikomas gyvenamosios paskirties iki 200 tūkst. eurų vertės turtui – daugumai butų, privačių namų savininkų turtui šio mokesčio tiesiog nėra. Jo nemoka ir nebaigtų statybų savininkai.

                                    „Visi miestai vargsta su tuo lygiai taip pat, kaip ir mes“, – pripažįsta V. Lauraitienė. Anot jos, Panevėžį kertančioje J. Basanavičiaus gatvėje, kuri yra pagrindinė arterija važiuojantiesiems per Panevėžį link Rygos, stovi nemažai aptriušusių namų, bet jų savininkams negalima pritaikyti jokių sankcijų.

                                    „Nepavyko miestui. Žmonės įpratę savo turtą saugoti, prižiūrėti, o čia tiesiog pūdo ir net vidury miesto centro. Turbūt toks mentalitetas“, – svarsto specialistė. Kita vertus, ir patys savininkai kartais atsiduria tarsi užburtame rate. Pavyzdžiui, Panevėžyje stovi apdegęs privatus benamių lankomas namas, tačiau jo savininkas sėdi kalėjime. Yra šeimininkų, kurie norėtų nugriauti seną, apleistą namą, tačiau netgi tai nėra paprasta užduotis.

                                    „Inžinerinių tinklų nepaliksi atvirų: nei atvirų elektros laidų, nei atviro dujotiekio, nei bėgančio vandens, o norint sutvarkyti, reikia projekto“, – sako V. Lauraitienė. Prieš keletą metų ji pati domėjosi, kiek toks projektas kainuoja. Vien laidų perkėlimas ant stulpo tąkart atsiėjo apie 5 000 litų. „Žmogus norėtų namą nugriauti, bet reikalingi projektai, kad atjungtų komunikacijas. Niekas iš banko tam paskolos neima“, – užburtą ratą mato V. Lauraitienė.

                                    Specialistė svarsto, kad reikėtų griežtinti įstatymus. Užsienyje ne vienoje šalyje apleistą nekilnojamąjį turtą sutvarko savivaldybė, o savininkui išsiunčia sąskaitą. Lietuvoje įstatymas leidžia nugriauti tik grėsmę keliantį statinį ir pinigus išieškoti iš jo savininko, bet dėl to reikia kreiptis į teismą. Ne su vienu apleisto pastato savininku V. Lauraitienė kalbėjosi apie pardavimą, tačiau dažniausiai nenorima pigiai parduoti kadaise brangiai pirktą turtą. „Žmonės per save neperlipa, laukia geresnių laikų, tikisi, kad kainos pakils. Bet gal to iš viso nebus ?“ – specialistė stebisi, kad žmonėms geriau leisti savo turtui dar labiau nuvertėti jo tinkamai neprižiūrint, nei pigiau parduoti.

                                    Geras pavyzdys užkrės

                                    Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės nuomone, Lietuva bijo taikyti pasaulinę praktiką ir nesiryžta skirti didelių mokesčių tiek už neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą, tiek už amžiaus statybas. Dabar leidimas statyti išduodamas neribotam laikui. Nors įstatymai numato tam tikrų reikalavimų statant ilgą laiką, tačiau jie – daugiau formalūs.

                                    D. Gasiūnienė tikisi, kad Panevėžio savivaldybei per artimiausius metus sutvarkius viešąją infrastruktūrą, sukūrus patrauklią aplinką, apsileidėliams taps paprasčiausiai gėda. Anot jos, pasaulinė praktika rodo, kad viešųjų erdvių sutvarkymas paskatina apleisto nekilnojamojo turto šeimininkus tvarkytis arba jį parduoti.

                                    Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...#comment-42880

                                    Comment


                                      #38
                                      Panevėžyje esančio sovietinio stendo stiklus nuo išdaužymo saugo kandidato į prezidentus reklama

                                      Panevėžio miesto centre, Respublikos gatvėje, šalia modernių, atnaujintų valstybinių ir privačių įstaigų vis dar stovi sovietų laikus menantys masyvūs akmeninių plokščių stendai. Du iš jų įstiklinti, o viename jų puikuojasi Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvaujančio filosofo Arvydo Juozaičio politinės reklamos plakatas.



                                      Šiuo pakrypusiu ir neišvaizdžiu stendu nesidžiaugia nei Panevėžio apygardos prokuratūra, nei kitoje gatvės pusėje esančios Juozo Balčikonio gimnazijos kolektyvas.

                                      Turėjo derinti

                                      Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius naujienų portalui JP paaiškino, kad šis sovietmečio laikus menantis stendas priklauso Savivaldybei.



                                      „Sovietmečiu jis priklausė Vykdomajam komitetui, o dabar Panevėžio savivaldybei. Rekonstruojant Respublikos gatvę, stendas bus nušluotas nuo žemės paviršiaus. Jeigu ten yra politinės reklamos plakatas, jo pakabinimą turėjo derinti su Savivaldybe. Tačiau niekas nesikreipė dėl leidimo pakabinti stende kandidato į šalies prezidentus A. Juozaičio plakato. Gal į ką nors kitą buvo kreiptasi, bet neteko girdėti“, – gūžčiojo pečiais miesto dizaineris.

                                      Pinigų gauti nesitiki

                                      Kandidato į šalies prezidentus A. Juozaičio plakatą stende pakabino panevėžietis, buvęs „Rambyno“ bėgimo klubo ir dar vis mažųjų dviračių sporto klubo „Ekstrimas“ vadovas Stanislovas Kavaliauskas.

                                      „Nuo senų laikų, kai dar dirbau tuometiniame Sporto skyriuje, turėjau raktus nuo dviejų stendų. Jie taip ir liko pas mane – niekas neatėmė. Laikas nuo laiko, vis ką nors pakabinu tuose stenduose. Jeigu juose nieko nebūna pakabinta, išdaužomi stendo stiklai. Kituose keturiuose stenduose, kur niekas nereklamuojama, stiklų jau nėra. Tai pakabinau ir A. Juozaičio reklaminį plakatą, o kitame – apie sveikatingumo klubo išvykas ir laimėjimus“, – prisipažino S. Kavaliauskas ir teigė, kad jokių pinigų, dalyvaujančio Lietuvos prezidento rinkimuose A. Juozaičio, gauti nesitiki.

                                      Rinkimų reklamas reikia derinti

                                      Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė naujienų portalui JP aiškino, kad šalies prezidento rinkimų kampanija prasidėjo nuo pernai metų lapkričio 12 dienos.

                                      „Reklaminius plakatus kabinti galima ir už ją iš rinkiminės kampanijos susimoka pats kandidatas. Reklamą būtina suderinti su savininku, kam priklauso stendas arba kita vieta. Jeigu stendas išnuomotas, viskas tvarkoje. Tačiau, jeigu stendas priklauso Panevėžio savivaldybei, būtina žinoti, ar suderinta su įstaiga reklamos viešinimas. Galbūt nuomotojas, kam nors pernuomojo stendą? Reikia išsiaiškinti visus niuansus“, – kalbėjo L. Matjošaitytė ir paprašė persiųsti stendo nuotraukas.

                                      https://jp.lt/panevezyje-esancio-sov...entus-reklama/

                                      Išorinė reklama

                                      Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą: ant statinių, kuriuose veikia valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos; ant transporto priemonių ir viešajame transporte; automobilių keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti pavojų eismo dalyviams, taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus; ant skulptūrų ir paminklų; 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa; neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo; vietose, nepatvirtintose savivaldybės rinkimų komisijos.

                                      Comment


                                        #39
                                        Namas gražuolis beveik centre Š. Mero 5 g Click image for larger version

Name:	IMG_5597.JPG
Views:	145
Size:	315,3 kB
ID:	1713488

                                        Click image for larger version

Name:	IMG_5599.JPG
Views:	159
Size:	310,7 kB
ID:	1713489

                                        Click image for larger version

Name:	IMG_5602.JPG
Views:	145
Size:	249,5 kB
ID:	1713490

                                        Šitoj gatvėj realiai tiktu va tokie namučiai.

                                        Click image for larger version

Name:	IMG_5601.JPG
Views:	152
Size:	245,7 kB
ID:	1713491

                                        Comment


                                          #40
                                          Kol Vilniaus verslininkas turės Panevėžy pastatus, tol niekas nevyks. Per trys metus sugebėjo tik tokį stogą palopyti.... GĖDA....

                                          Click image for larger version

Name:	IMG_5612.JPG
Views:	145
Size:	287,9 kB
ID:	1713582

                                          Comment

                                          Working...
                                          X