Diskusijos apie prekybos tinklus Lietuvoje

[RoNNeR]

Nemanau kad koks Rimi ar Iki be administracijos

Visur su administracija ir vadovais, skirtumas tik tas, kad LIDL santykinai su administracija kur kas mažiau salės / kasos darbuotojų nei kokioj Maximoj, tai tas irgi augina vidutinė algą.

[Kaunietis+]

Lidl salės darbuotojų algos buvo paviešintos.
Iprastai 3,33 €/h. Kai kur daugiau, pvz. Vilniuje 3,48 €/h.
Virsvalandziai, pavadavimai, savaitgaliai ir iseigines +50%.



Kaip kituose tinkluose nezinau, bet va ka internete randu:
1) [Maxima] III invalidumo grupę turinti moteris į prekybos centrą buvo priimta dirbti valytoja, tačiau čia jai reikėjo ne tik valyti grindis ir lentynas, bet ir dėlioti prekes, pjaustyti sūrius ir net savo viršininkams bei bendradarbiams virti pietus.

2) [Maxima] Darbuotojai papasakojo apie „ypatingo“ rūpinimosi darbuotojais atvejus: leidimas eiti į tualetą griežtai, pagal sąrašus, nenormuotos dienos darbo valandos, sugedusių produktų „pirkimas“, ir ypatingą rūpestį per Naujuosius metus – pinigus už dovanas darbuotojų vaikams išskaičiavo iš jų pačių atlyginimų. Pavyzdžiui, viena iš kasininkių skundėsi, kad prireikė dirbti tris dienas paeiliui po 11–12 valandų. Pietų pertrauka trukdavo 15–20 minučių, o į tualetą būdavo galima išeiti tik jeigu vadovybė duodavo leidimą ir niekas iš kitų kasininkų tuo metu nebuvo palikęs savo darbo vietos.

3) [Norfa] VDI Vilniaus skyriaus vedėjas, sako, kad pastaruoju metu patikrinus 16 "Norfos mažmenos" parduotuvių, 12 už darbo ir poilsio režimo pažeidimus paskirtos administracinės baudos ... šiemet baudžiamos nebe pirmą kartą.

4) [Maxima ir Iki] Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, pažeidimų rasta visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Daugiausia - „Maximos“ ir „Iki“. Darbuotojai teigia, kad dirbti viršvalandžius jie verčiami nuolat, o pinigai ne visuomet sumokami.

[senasnamas]

L. Šimonis. „Maxima” prieš „Lidl”: šūvis sau į koją
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/m360/eksperto-zv....d?id=74094070

[R.A.M.]

O tai yra žinoma, kažkur viešai, kokia realiai "Maximos" marža, bent jau ar Maximos maržos vidurkis atitinka nžn: 4 - 5 proc. lyg pas Šilėną girdėjau.

Tiesa jis nesakė kad tai konkrečiai Maximos, kalba ėjo apie tai kodėl Lietuvoj taip brangu, o Lenkijoj taip pigu, tai žodžiu "debunkino" visus "piktų, išbadėjusių" lietuvių mitus, mždg euras ne prie ko, "prekybos centrų lipikavimas" taip pat, nes visi jie "parduoda su 4 - 5 proc." marža, ir jeigu sumažintų kainas, tai pardavinėtų nuostolingai.

Žodžiu kaltų nėra. "Viskas čia normalu".

[R.D.]

O tai yra žinoma, kažkur viešai, kokia realiai "Maximos" marža, bent jau ar Maximos maržos vidurkis atitinka nžn: 4 - 5 proc. lyg pas Šilėną girdėjau.

Tiesa jis nesakė kad tai konkrečiai Maximos, kalba ėjo apie tai kodėl Lietuvoj taip brangu, o Lenkijoj taip pigu, tai žodžiu "debunkino" visus "piktų, išbadėjusių" lietuvių mitus, mždg euras ne prie ko, "prekybos centrų lipikavimas" taip pat, nes visi jie "parduoda su 4 - 5 proc." marža, ir jeigu sumažintų kainas, tai pardavinėtų nuostolingai.

Žodžiu kaltų nėra. "Viskas čia normalu".

Nebūtų Šilėnas laukinės rinkos "instituto" vadovas, galbūt nekledėtų tokių dalykų. Buvo laikas (10 metų), kai mano artima giminaitė dirbo (pradėjo nuo salės, vėliau vadovaujančios pareigos) viename didžiųjų prekybos centrų. Tai tik galiu pasakyti, kad jų marža yra tikrai ne tiek, kiek tas Šilėnas nurodo ir ji gana nestabili, bet tai tikrai nesveikai didelė, kad patys darbuotojai, kurie prie prekių užsakymo ir dokumentacijos dirbdavo, tiesiog negalėdavo patikėti. Pvz., viename prekybos centre (puikiai žinau) buvo parduodamos tapkės, kurių užpirko iš Kinijos nežmonišką kiekį ir pačiai parduotuvei viena pora tapkių kainavo (litais tuomet) ~1 lt., bet pardavinėjo po 9,99, nors po kurio laiko padarė akciją ir buvo (jeigu jau gerai pamenu) ~6.99 lt.
Tai galite įsivazduoti.

[edvva]

Nebūtų Šilėnas laukinės rinkos "instituto" vadovas, galbūt nekledėtų tokių dalykų. Buvo laikas (10 metų), kai mano artima giminaitė dirbo (pradėjo nuo salės, vėliau vadovaujančios pareigos) viename didžiųjų prekybos centrų. Tai tik galiu pasakyti, kad jų marža yra tikrai ne tiek, kiek tas Šilėnas nurodo ir ji gana nestabili, bet tai tikrai nesveikai didelė, kad patys darbuotojai, kurie prie prekių užsakymo ir dokumentacijos dirbdavo, tiesiog negalėdavo patikėti. Pvz., viename prekybos centre (puikiai žinau) buvo parduodamos tapkės, kurių užpirko iš Kinijos nežmonišką kiekį ir pačiai parduotuvei viena pora tapkių kainavo (litais tuomet) ~1 lt., bet pardavinėjo po 9,99, nors po kurio laiko padarė akciją ir buvo (jeigu jau gerai pamenu) ~6.99 lt.
Tai galite įsivazduoti.

Reikėtų skirti konkrečios prekės maržą nuo pačio tinklo galutinės maržos.
Pats nesu susijęs su tinklais, anaiptol, esu kitoje barikadų pusėje, kai tinklai yra mano klientai. Ir tikrai neturiu intereso jų ginti.
Tačiau, šiuo atveju, pavyzdys su tapkėmis yra paimtas iš konteksto. Kodėl?
Visai realu, kad tas tapkės pirko po 1lt už vnt, ir pardavinėjo po 10 lt. Neaišku, ar čia vieneto kaina su pristatymu ar be, ar yra muito mokesčiai. Tai pat atsižvelgti reikia, kad lentynoj kaina yra jau su 21 proc pvm, tai maximai realiai lieka dar mažiau. Toliau, taip, kai kurių produktų grupėms gali būti taikoma nuo keliasdešimt iki kelių šimtų proc marža, bet tie produktai yra nišiniai, sezoniniai, mažai perkami. Taip yra ir su tapkėm. Jos nėra kasdienė prekė, apyvartumas labai mažas, sandėlyje guli ilgai, lentynoje guli ilgai, užima brangią PC vietą. Taip ir yra ir su kitais, reto apyvartumo produktais. O pvz, greito apyvartumo, kaip pieno, sviesto, mėsos ir pan, marža gali būti keli ar keliolika procentų, o per akciją net minusinė. Kodėl? todėl, kad ir su maža marža, bet didele apyvarta uždirbami pinigai. Kodėl marža gali būt minusinė, nes tinklai žino, kad žmogus atėjęs akcijinio sviesto, pirks dar batono, grietinės, gal sūrelį, kramtomos gumos, alaus, dantų pastos ir t.t. Visi yra skirtingo apyvartumo ir su skirtingom maržom, ir pirkinio krepšelis gaunasi teigiamas.
Taip pat reikia nepamiršti, kad ta marža uždėta ant prekės, nenueina tiesiai numavičiams į kišenę. Po ta marža palenda, prekybos ploto išlaikymas, įrengimas, elektra, šildymas, salės darbuotojai, priešgaisriniai, valymai, tvarkymai, kasininkai, logistika viduje, nerealizuotų prekių utilizavimas, nelikvidų utilizavimas, sandėlių išlaikymas, vagystės, apsauga, vadyba, jos algos, automobiliai, ofisai, reklama ir begalė kitų kaštų, reikalingų operuoti prekybos tinklą, tad iš tų didelių maržų galiausiai lieka keli proc galutinės maržos. Aišku, neginu tinklų, gali būti ir taip, kad galutinės maržos yra dirbtinai sumažinamos, pridedant įvairių papildomų kaštų, kas didelėse įmonės sunkiai sukontroliuojama. Bet teigti, kad va, maxima nusipirko tapkes po 1 lt ir pardavė per akciją po 7, tai va žiūrėkit, jos marža 700 proc ir nuo vienos tapkės ji uždirbo 6 lt gryno pelno, yra neteisinga, nes taip nėra.

[R.A.M.]

Nu bet tai aš čia kažko nesuprantu. Bet tai kokia jų filosofija tada yra? Ok, aš suprantu, kad verslas tai ne filantropija, o bet tačiau, kadangi tai konkrečių familijų verslai, ir natūralu, kad tai veikia "verslo dinastijų" principu, ta prasme, kad po tėvo persims sūnus, tai pagal šitą filosofiją, jie dabartiniais savo veiksmais (nesveikos maržos) patys degarduoja savo, vėliau jų sūnų rinką, kuri neša jiems pinigus.

Ta prasme, kodėl toliau iki tokio nesveiko lygio lupikaujama, jei rinka akivaizdžiai to "nepakelia".

Tiesiog ateitį tas verslas bus vis mažiau ir mažiau prosperuojantis. Ok, aš suprantu, kad tai "ne Maksima išguja lietuvius lauk", bet kažkiek prie to prisideda.

[R.D.]

edvva, neteigiu, kad viskas yra juoda. Mano pvz. buvo tikrai sezoninis. Turiu dar daug pvz., bet kokia prasmė komentuoti, jeigu vis tiek niekas nesikeičia. Jų grynas pelnas tikrai nemažas ir problemų jie su tuo didelių neturi (tą rodo daugelis kriterijų). Pats anksčiau dirbau maisto gamybos pramonėje ir buvome tiekėjais dviem tinklams. Visko ten būdavo: ir logiškų, ir nelogiškų dalykų. Bet galiu reziumuoti, kad jau kam, bet maximiniams reiktų patylėti.

[Tomas]

Pilnos maksimos (tame tarpe ir lidlai) žmonių, kas jau čia taip "nepakelia lupikavimo"?

[R.A.M.]

Tai gal tie, kas Suvalkus prikėlė naujam gyvenimui. Ir iš dalies emigravę (nu ne tik Maxima kalta, ok), bet kainos kažkodėl vokiškos.

Ir tie kas Seinų ir Suvalkų prekybcentrių apyvartą padaro didžiausia visoj PL.

[senasnamas]

Gerai situaciją parodo sąlyginai nebrangių ir populiarių bananų kaina. Standartinė kaina būdavo apie 1,5 eur. Dabar šiek tiek virš euro, nes Lidlo kaina 0,99 eur. Atseit bananais prekiaujama nuostolingai? Pirkėjas taip nemano . Pirkėjas verčiau manys, kad ankstesnės prekybos centrų kalbos apie rimtą konkurenciją, didelę savikainą ir mažus antkainius buvo melas. Todėl verčiau rinksis tinklą, kuriame gal ir ne viskas labai patinka, tačiau kuris dar nespėjo tiek apgauti .

[R.A.M.]

Kažkokia antipatija vitiek išlieka.

Be to nėra taip, kad pirkdamas "lietuviškoj" Maximoj, tu naudos šaliai suteiki tiek pat kiek vokiškame Lidle?

Maxima lyg 2009/10 pabėgo iš Lietuvos ir persiregistravo į Nyderlandus?

[Carl di Ortus]

Gerai situaciją parodo sąlyginai nebrangių ir populiarių bananų kaina. Standartinė kaina būdavo apie 1,5 eur. Dabar šiek tiek virš euro, nes Lidlo kaina 0,99 eur. Atseit bananais prekiaujama nuostolingai?

London Camden Sainsbury's bananai po 0,72 svaro (be jokių akcijų)

[Tomas]

Žmonės iš Lietuvos bėga ne dėl kažkokių mistiškai didelių kainų (jos tokios nėra) Lietuvoje, o dėl didesnių pajamų kitur.

O tam, kad augtų pajamos, turi augti kainos (visų pirma paslaugų). T.y. reikalinga infliacija, žymiai didesnė nei dabartinė, tik nedaug viršijanti 0%. O reiktų orientuotis į skaičių artimesnį 10%.

[Lettered]

Kažkokia antipatija vitiek išlieka.

Be to nėra taip, kad pirkdamas "lietuviškoj" Maximoj, tu naudos šaliai suteiki tiek pat kiek vokiškame Lidle?

Maxima lyg 2009/10 pabėgo iš Lietuvos ir persiregistravo į Nyderlandus?

Žiūrint kurios šalies gamintojo prekes perki.

[andyour]

Gerai situaciją parodo sąlyginai nebrangių ir populiarių bananų kaina. Standartinė kaina būdavo apie 1,5 eur. Dabar šiek tiek virš euro, nes Lidlo kaina 0,99 eur. Atseit bananais prekiaujama nuostolingai? Pirkėjas taip nemano . Pirkėjas verčiau manys, kad ankstesnės prekybos centrų kalbos apie rimtą konkurenciją, didelę savikainą ir mažus antkainius buvo melas. Todėl verčiau rinksis tinklą, kuriame gal ir ne viskas labai patinka, tačiau kuris dar nespėjo tiek apgauti .

Tai tu prieš korporacijas ar jau už? Apsispręsk. Lidl yra korporacija, ji gali didesnius kiekius pirkti ir taip gauti geresnę kainą.

[andyour]

Kažkokia antipatija vitiek išlieka.
Be to nėra taip, kad pirkdamas "lietuviškoj" Maximoj, tu naudos šaliai suteiki tiek pat kiek vokiškame Lidle?

Nueini į ūkinikų turgelį ir atitaisai tą žalą šimteriopai

[Arunasx]

Nu bet tai aš čia kažko nesuprantu. Bet tai kokia jų filosofija tada yra? Ok, aš suprantu, kad verslas tai ne filantropija, o bet tačiau, kadangi tai konkrečių familijų verslai, ir natūralu, kad tai veikia "verslo dinastijų" principu, ta prasme, kad po tėvo persims sūnus, tai pagal šitą filosofiją, jie dabartiniais savo veiksmais (nesveikos maržos) patys degarduoja savo, vėliau jų sūnų rinką, kuri neša jiems pinigus.

Ta prasme, kodėl toliau iki tokio nesveiko lygio lupikaujama, jei rinka akivaizdžiai to "nepakelia".

Tiesiog ateitį tas verslas bus vis mažiau ir mažiau prosperuojantis. Ok, aš suprantu, kad tai "ne Maksima išguja lietuvius lauk", bet kažkiek prie to prisideda.

O kodėl manai, kad rinka nepakelia? Jei apyvarta pakrito pvz.: 5% tai negi pulsi mažinti maržą viskam 10%? Juk pinigų upė teka.

O aš prieš tai balsuoju paprastai - jei bananų kaina visuose tinkluose vienoda - 0,99€, aš vistiek perku ne ten, o Lidle, nes jis "sužlugdė" bananų biznį ir marža pvz.: nuo 100% liko 20%. Tiesiog "balsuoju kojomis".

[Arunasx]

Kažkokia antipatija vitiek išlieka.

Be to nėra taip, kad pirkdamas "lietuviškoj" Maximoj, tu naudos šaliai suteiki tiek pat kiek vokiškame Lidle?

Maxima lyg 2009/10 pabėgo iš Lietuvos ir persiregistravo į Nyderlandus?

Lidl moka algas didesnes ir tu teisus, kad biznis perkeltas į Nyderlandus.

[edvva]

Matau, kad truputi nelabai susideda bendras paveikslas.
Vien tik banano kaina nieko nepasako. Ar tai €0,79 ar €0,99 ar kitokia, ji viena nieko nelemia.
Atėjus Lidl, ir savo reklaminę kampaniją ir įėjimo strategiją pastačius ant Bananų po €0,66, natūralu, kad visi kiti tinklai numažino jo kainą. Ir dabar maximoj bananai be akcijos visada kainuoja €0,99, per akcija €0,69 ar €0,79, ko iki Lidl nelabai buvo. Ši kaina nebūtinai parodo, kad maxima seniau bananus stumdė su belenkokiu pelnu. Šitą žino tik prieinantys prie duomenų. Bet gali būti taip, kad tai buvo kaip užburtas ratas, ne pirmo būtinumo ir prabangos prekė, kaina gan didelė (~€1,5/kg), tad užpirkimo kiekiai (kiekvieno tinklo atskirai) buvo palygint nedideli (ką galima buvo suprasti iš viešos info, tiek iš Lidl ar Maximos), kadangi pirkimai nedideli, bananų marža gan didelė, nes tai greit gendantis produktas, dalį tenka išmesti ir t.t. ir tas ratas ir sukosi taip.
Atėjo Lidl, ir užpirko vienu metu 10 (ar net 100 kart) daugiau bananų, nei visi kiti bendrai iki tol, ir pastatė ant to reklaminę kampaniją, pardavinėdami po belenkokią kainą, gal ir net į minusą. Minuso kaštus įtraukdami tai po reklama. Taip buvo sukeltas didelis fonas, daug reklamos (nes visi apie tai kalbėjo visur), tad reklaminė strategija pasisekė, ir Lidl turbūt iš to išlošė, nes gavo daug klientų,o jie į parduotuvę eina ne tik bananų, jie pirko ir kitas prekes.
Ką darė maxima? Ji buvo priversta nuleisti bananų kainas, nes naujas dalyvis kirto būtent per šią sritį, ir daug žmonių, potencialiai maximos klientai, ėjo į Lidl, ir pirko ne tik bananų.
Tad maxima sumažino bananų kainą, kad išlaikyti klientus, bet dėl to vargu ar patyrė didelių nuostolių, nes pirkinių krepšelis vis tiek išlieka platesnis, nei tik bananai.
Ką tai rodo? Kad atsiradus konkurencijai, iš to išlošia klientai. Akivaizdu, kad Lidl negali visų prekių dempinguoti. Turbūt yra ir tokių prekių, kur Lidl kainuoja brangiau, nei maximoj (be akcijų), bet į tai nelabai kas kreipia dėmesį, nes tiesiog pirkėjų akyse Lidl yra pigių prekių parduotuvė.
Bet kuo skiriasi Lidl ir Maxima? Lidl (aišku kaip ir visi kiti tinklai, bet lidl ypač) smaugia tiekėjus. Smaugia dar labiau nei kiti, dėl kainos, nes prašo mažos kainos, kartais be proto mažos. Ne visi tiekėjai gali tai duoti, kiti sutinka, varo į minusą, dėl įvairių priežasčių (atpigint logistiką, vežant kartu pelningesnes prekes, kertant per konkurentus, kad juos išstumt ir t.t.). Toliau, kaip dar Lidl smaugia tiekėjus? Jie verčia daryti specialias pakuotes, ne tik įpakavimą, bet ir antrines dėžes, kurios yra spalvotos, brangios. Kuo tai skiriasi nuo maximos? Maximoj lentynos yra brangesnės, sudėtingesnės, gražesnės ir t.t. o Lidl, lentynos yra gan paprastos, vieno standarto, perkamos dideliais kiekiais, bet daug paprastesnės, nes ant jų susideda tiekėjų spalvotos gražios dėžės, maximoj tuo tarpu dažniausiai visos prekės išimamos iš antrinių pakuočių ir sudedamos gražiai į įvairias gražias lentynas, pritaikytas pagal prekių kategorijas.
Lidl tą dalį parduotuvės įrengimo permeta ant tiekėjo. Iš to išlošia pirkėjas, nes jam ne taip svarbu ar parduotuvėj gražios lentynos ar ne, jam svarbu kaina, o kaina bus mažesnė dėl mažesnių Lidl kaštų parduotuvės įrengimui, bei to kaina numetama tiekėjui.
Taip pat, lidl yra daug labiau viskas optimizuota, išspaudžiant kuo didesnę apyvartą iš kvadratinio centimetro parduotuvėje. Todėl Lidl asortimente bus labai ribotas prekių kiekis, ir bus dauguma tų, kurios turi didžiausią likvidumą ir apyvartumą. Tuo tarpu Maximoj asortimentas N kartų didesnis, kas reiškia, reik didesnių sandėlių, ilgiau įšaldyti pinigus į likučius, ne visos prekės juda taip greit ir vienas kv. centimetras vidutiniškai sugeneruoja mažiau pajamų.
Toliau, Lidl kaip ir minėjau turi ir kitų prekių, ne tik pigiausių, tad einant į Lidl pigiakų, vidutinis pirkėjas vistiek perka kažką, kas yra su didesne marža.
Dar galima būtų kalbėti apie darbų optimizavimą, užpirkimą, logistiką ir t.t. Čia lidl stiprybė, ir ji gali duoti gerą kainą.
Maximos bėda ta, kad ji daug metų buvo rinkos lyderis, diktavo sąlygas, galimai lentynos kainas, tad tiekėjai buvo priversti panašias kainas duoti ir kitiems tinklams, kad nelaužyti rinkos, nes geriau nesipykti su maxima ir turėti vien tik su ja ~45 proc rinkos, kai kiti turėjo po kelis ar keliolika procentų.
Ką matom dabar? Maxima po daug metų augimo, pirmą kart 2016 metais pajuto kritimą. Nes Lidl atėmė dali maximos klientų (gal ir kitų tinklų). Atsirado didesnė konkurencija, pirkėjai iš to tik laimi.
Kokią galimą išvadą padaryti? Kad ir koks kietas bebūtum, rinkos lyderis ar pan., tai negali trukti amžinai, ir anksčiau ar vėliau baigiasi dominavimas.