RU (DE). Karaliaučius / Калининград / Königsberg

[music]

kovojo lietuviai ir už Karaliaučių, prisiminkime "Tilžės aktą". Šitas dokumentas apraizgytas visokiomis paslaptimis(kurios buvo iš vokiečių pusės), tačiau faktas tas, jog lietuviai egzistavo, ir būtą jų nemažai. Štai dar skaičiukai : 1910 m. – 99245 tiek save laikančių lietuviais buvo, nekalbu apie tuos kuriems save laikyt lietuviu buvo nelygis.

dabartinėje Kaliningrado srityje lietuvių buvo labai nedaug- iki keliolikos proc., o pietinėje dalyje praktiškai nebuvo. Klaipėdos krašte jų buvo kiek daugiau.
Šiuo metu ten 950 000 gyv., lietuvių 13 500, maždaug toks pats procentas kaip lietuvoje ukrainiečių, tad mąstyti "atgauti" tas žemes tas pats kas Ukrainai galvoti apie Lietuvos atgavimą

Slavai taip pat gyveno dabartinio Berlyno teritorijoje, bet deja prieš 700 metų...

Reik bent Klaipėdos kraštą sutvarkyti, darbų dar daugybė, Kaliningradas ar prieš 50 metų, ar dabar, tik nuskurdintų Lietuvą, būtų didžiulė našta...

Žinoma visi norėtų Vienos ar Berlyno 150 km nuo Lietuvos, bet vokiečiai patys kalti, o ir protėviai savo brolių per sukilimą negelbėjo...

[Xmaster]

Čia dar kelios gražios Königsberg/Kaliningrad nuotraukos iš SSC. Šaltinis: http://www.skyscrapercity.com/showthread.php?t=196145





Tikras grožis...

Bei kitas šaltinis: http://canitz.org/?p=35

[aviDer]

Siūlyčiau paskaityti (Pikaso 1-5) komentarus apie Prūsijos gyventojų genocidą ir šiaip šios "buvusios" tautos istoriją.

Pikasas

Tas imperijos karinis kumštis yra pūlių pritvinkusi votis, kuri gali sprogti Europai pačiu nepalankiausiu metu. Tokios iniciatyvos kaip ši, bent jau gali atkreipti didesnį visuomenės dėmesį į šią dar iš sovietinio laikmečio išlikusią koloniją, kurios visas valdymo teises yra perėmusi "putiniškos demokratijos" Rusija. Šiai šaliai tarptautinės sutartys, matomai negalioja, nors ji yra perėmusi visus SSRS įgaliojimus ir įsipareigojimus. Tikėtis, kad Rusija greitu laiku gali spręsti situaciją tarptautinės teisės lygmenyje yra pakankamai naivu, tačiau turime nepamiršti, kad Karaliaučiaus krašto išsivadavimas gali ateiti ir kitu, ekonominiu keliu, nuolat mažinant srities priklausomybę nuo Kremliaus. Žinoma, tai ilgas procesas, jį jau pajuto imperinės jėgos struktūros, bandydamos tokiam procesui trukdyti. Dalykas tas, kad šio regiono gyventojai vis su didesniu pavydu žvalgosi į kaimynines šalis ir į kitas ES šalis ir jie patys supranta, kad laisvėjant jiems nuo metropolijos, atsiveria visai kitos padoresnio gyvenimo galimybės. Tam, kad geriau suprastumėm, ko mes siekiame, verta susipažinti su šio krašto istorija. Tik jos atminties išsaugojimas gali padėti mums kada nors ateityje sėsti prie būsimų derybų stalo kaip lygiaverčiais derybų partneriais. Nesu istorikas, bet jau senokai domiuosi šio krašto istorija, tad pabandysiu kai ką iš amžių glūdumos priminti.

Pikasas2

Ir materialinės ir dvasinės kultūros srityse tarp lietuvių ir prūsų XIII amžiuje buvo daug bendra. Prūsai su lietuvių ir latvių giminėmis priklausė vadinamūsų baltiškųjų (baltų) tautų šeimai. Kai prūsų ir vakarinių lietuvių sukilimas buvo vokiečiams pralaimėtas, Lietuva svetingai atvėrė vartus prūsų , sūduvių , nadruvių ir skalvių bėgliams už Nemuno radusiems savo neują tėvynę. Buitinė - medžiaginė prūsų kultūra , ypač Sambijoje ir kitose pajūrio srityse XII amžiuje nenusileido to meto krikščioniškųjų kaimynų - lenkų ir skandinavų kultūrai. Vokiečių agresija nutraukė tolesnę savitos prūsų kultūros raidą. Prūsai, nadruviai, skalviai ir sūduviai savo atkakliu pasipriešinimu Teutonų ordinui atitraukė vokiečių jėgas nuo Lietuvos labai kritišku jai momentu. Visa vėlesnioji prūsų istorija , tai istorija nelaimingos tautos, kurią teutonų riteriai palaipsniui visiškai sugebėjo kolonizuoti. Prūsai, kaip savarankiškas vienetas jau niekada istorijoje nepasirodė. Vėlesnis Prūsijos vardas labiau tiko vokiečių istorikams, bandžiusiems įrodinėti, kad prūsai priklausė vokiečių giminėms. Tokie istorijos falsifikavimai platesnėje istorijos mokslo erdvėje nėra pripažinti.

Pikasas3

Lietuvai priėmus krikščionybę, vis daugiau lietuvių grįždavo į savo buvusių protėvių - vakarų lietuvių žemes ir palyginus greitai užpildė visą, taip tada vadinamą Prūsų Lietuvą. Net patys vokiečiai prūsų lietuvių tautą prieš 1709 ir 1710 marą vadindavo "Preussusch - Lithauen". Per maro epidemiją Rytprūsiuose išmirė 11000 ūkių gyventojai, kurių net 9000 buvo lietuvių gyvenamose vietose. Apytikriais apskaičiavimais per baisųjį marą mirė apie 45 tūkst. lietuvių. Prūsų hercigas Albrechtas netgi matė būtinybę įkurti Karaliaučiaus Universiteto lietuviškus įvairių mokslų skyrisu, lietuviškas mokyklas, išleido lietuvių kalba šv.Raštą ir kitas dvasinio pobūdžio knygasAnų laikų vokiečių rašytojai pripažįsta, kad Įsručio apskrityje (dabar Černiachovsk) beveik visi gyventojai buvo lietuviai. Lietuvių kalba, kaip dominuojanti išliko iki XIX amžiaus pabaigos. Nuo 1732 metų Prūsų Lietuvos kolonizacija buvo toliau tęsiama. Zalcburgiečiai apgyvendino krašte apie 26 tūkst. vokiečių. Nors tai sudarė nedidelę 172tūkst. bendro gyventojų skaičiaus dalį, tačiau vokietinimas buvo toks atkaklus, kad jam priešintis lengva tikrai nebuvo. Kolonistų įsiviešpatavimui labai pagelbėjo ir minėto maro pasekmės. (šiam komentarui pasinaudojau "Lietuvių Balso" leidžiamo Rygos lietuvių straipsnio kai kuriais duomenimis)

Pikasas4

Vokietijos Rytų Prūsijos žemėje iki 1944 m. gyveno apie 2,6 mln. žmonių, kurių dalis buvo ir etniniai lietuviai (lietuvininkai). Per paskutinįjį Antrojo pasaulinio karo pusmetį (1944 m. rudenį – 1945 m. pavasarį) Rytų Prūsijos gyventojų sumažėjo daugiau nei 4 kartus: šis kraštas tapo negailestingo etninio valymo vieta. Puolanti sovietų kariuomenė Rytų Prūsijos pakelėse palikdavo į pakaušius nušautų pabėgėlių kūnus, o ramiuose vokiškuose ir lietuviškuose kaimeliuose – išprievartautas ir nukankintas moteris, mergaites. Tūkstančiai pabėgėlių rado savo kapus Baltijos jūros dugne, kai laivus, kuriais jie plaukė, nuskandino sovietų torpedos. Po karo šiame krašte, kurio dalis atiteko Sovietų Sąjungai, o vėliau Rusijos Federacijai, nebeliko beveik jokių ankstesnių tautų ir kultūrų pėdsakų.
Rytų Prūsijoje, be vokiečių ir lietuvininkų, buvo nemažai ir kitų tautybių gyventojų. Tačiau Raudonosios armijos kareiviams buvo išaiškinta, kad tai fašistų (tai yra, priešų) teritorija, kad Rytprūsiai esąs karų židinys, o jo gyventojai – vokiečiai – prūsai, kuriems reikią keršyti už visas skriaudas Rusijai. Ir sovietiniai kariai ėmė keršyti.
Naikinti vietinius Rytprūsių gyventojus kvietė ir rašytojas Ilja Erenburgas, Baltarusių III fronto štabo propagandistas. Jo atsišaukimai – lapeliai buvo spausdinami šimtatūkstantiniais tiražais. Prieš pirmąjį Karaliaučiaus krašto puolimą jis taip kreipėsi į savo karius: "Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau, kaip savo teisėtą grobį. Žudykite, narsieji raudonarmiečiai!".
Tikroji Rytprūsių genocido pradžia – 1944 m. spalio 16 d. Tuomet, Sovietų Sąjungos didvyrio generolo Ivano Černiachovskio III Baltarusių fronto 5-ajai ir 11-ajai armijoms pavyko įsiveržti į Rytprūsius – į Karaliaučiaus kraštą. 1944 m. spalio 21 d. raudongvardiečiai Nemerkiemyje (vok. Nemmersdorf), į pietus nuo Gumbinės, surengė beginklių civilių gyventojų skerdynes. Buvo sadistiškai nužudytos 72 moterys, o 50 prancūzų karo belaisvių, šio susidorojimo liudininkų, sušaudyti. Tarptautinė gydytojų komisija, čia atvykusi po sėkmingo vokiečių kontrpuolimo, nustatė, kad net 8 – 12 metų mergaitės ir 84 metų senutė buvo išprievartautos, pastarajai kareivišku kastuvėliu nukirsta pusė galvos.

Pikasas5

Visur, kur ėjo raudonarmiečiai, dėjosi tas pats – sadistiškas moterų, mergaičių ir senučių prievartavimas, jas bandžiusių užstoti vyrų, tėvų, senelių korimas ar šaudymas. Prienų gyventojas Olaf Pasenau prisimena: "Man buvo 11 metų. Kai Karaliaučių užėmė sovietų armija, moterys buvo masiškai prievartaujamos, o nukankintos likdavo negyvos gulėti, kitoms nupjaudavo galvas ir pamaudavo ant tvoros… Mažos mergaitės mirdavo vietoje suplėšytos. Taip tęsėsi tris paras. Paskui liautasi viešai žudyti".
Daugybė Karaliaučiaus krašto ir Rytprūsių centrinės dalies civilių gyventojų bandė (vieni krantu, kiti ledu) traukti prie Piliavos (vok. Pillau, rus. Baltijsk) uosto, kad pabėgtų nuo raudonojo teroro. Juos negailestingai bombardavo lėktuvai. Sovietai paskandino 73 laivus su pabėgėliais iš Karaliaučiaus krašto. Didžiausia tragedija įvyko Vokietijos keleiviniam laivui "Wilhelm Gustloff". 1944 m. sausio 30 d. virš 10 000 žmonių, tikėdamiesi išsigelbėti, išplaukė perpildytu laivu. 9343, iš jų 3000 vaikų, žuvo (sovietiniai šaltiniai nurodo 6600 žuvusių žmonių). Baltijos jūroje laivą užtikęs sovietų povandeninis laivas sėkmingai atakavo, paleisdamas 3 torpedas. "Wilhelm Gustloff" nuskendo. Kitų vokiečių laivų įgulos išgelbėjo tik per 900 žmonių, atsidūrusių vos 2°C temperatūros vandenyje ir 18°C oro šaltyje.
Po karo ši rusų povandeninio laivo ataka įtraukiama į pavyzdinių atakų sąrašą. Šios atakos iniciatorius ir vykdytojas povandeninio laivo kapitonas Aleksandras Marinesko buvo apdovanotas. Jam pagerbti, o ne jo aukoms atminti (!), 1990 m. Kaliningrade buvo pastatytas architekto V.Prichodko sukurtas paminklas!
Po karo meto teroro išlikę gyventojai buvo gaudomi ir varomi į Karaliaučiaus, Ysruties (Įsručio), Prūsų, Ylavos, Gastų, Tolminkiemio ir kitus lagerius. Ten kentė alkį, šaltį, ligas. Antai, Prūsų Ylavos lageryje 1945 – 1948 m. buvo numarinta per 10 tūkst. žmonių. Karaliaučiaus lageryje, kuriame 1945 m. viduryje buvo apie 14 tūkst. žmonių, birželio pabaigoje liko tik 6 tūkstančiai. Karaliaučiaus mieste raudonarmiečiai vertė vaikus kasti duobes net ligotiems ir išsekusiems žmonėms gyviems užkasti.

[Aleksas666]

dabartinėje Kaliningrado srityje lietuvių buvo labai nedaug- iki keliolikos proc., o pietinėje dalyje praktiškai nebuvo. Klaipėdos krašte jų buvo kiek daugiau.
Šiuo metu ten 950 000 gyv., lietuvių 13 500, maždaug toks pats procentas kaip lietuvoje ukrainiečių, tad mąstyti "atgauti" tas žemes tas pats kas Ukrainai galvoti apie Lietuvos atgavimą

Slavai taip pat gyveno dabartinio Berlyno teritorijoje, bet deja prieš 700 metų...

Reik bent Klaipėdos kraštą sutvarkyti, darbų dar daugybė, Kaliningradas ar prieš 50 metų, ar dabar, tik nuskurdintų Lietuvą, būtų didžiulė našta...

Žinoma visi norėtų Vienos ar Berlyno 150 km nuo Lietuvos, bet vokiečiai patys kalti, o ir protėviai savo brolių per sukilimą negelbėjo...

Apie atgavimą aš nekalbu(tik kasnakt sapnuoju ), Ir kada gi ukrainiečiai Lietuvėlę paturėjo, kad atgaut turėtų. Šiuo atvėju mano nuomonė tokia: Vokiečiai nekalti, kad Hitlerio makaulėje buvo daug smegenų ir daug psichinių ligų, o ir Stalinas buvo neilinis psichopatas, o to pasėkmė nebėra pusės europos paveldo. Apie dabartinį Karaliaučių kalbėt net ne verta, nes iš vieno gražiausio europos miesto liko gal tik vienas kitas pastatas, o visa kitą nunešė velniop "šviesusis rytojus" su traktoriukais. O iš ekonominės pusės mes pasekmes jau matome: konkurencija, monopolininkų išsidirbinėjimas, atominės katostrofos grėsmė, kontrobanda ir t.t.

[aviDer]

2009-07-09

Mažlietuviai: Taikos konferencija dėl Karaliaučiaus krašto turi įvykti

Penki Mažosios Lietuvos atstovai, žinomi visuomenės veikėjai kreipėsi į naujai išrinktus europarlamentarus iš Lietuvos, primindami, kad Taikos konferencija, turėjusi galutinai išspręsti Karaliaučiaus krašto ateitį, iki šiol neįvyko, kad Prūsijos kultūros naikinimas vyksta ir šiandien. Savo kreipimesi, pavadintame mažlietuvių atmintine “Dėl taikos sutarties, kurią privalu sudaryti” Ieva Jankutė, Martynas Purvynas, Kristijonas Kraštinaitis, Kęstutis Milkeraitis ir Vytautas Gocentas rašo:

“Žiauriausio pasaulinio karo pabaigoje valstybės nugalėtojos Berlyno-Potsdamo 1945 m. konferencijoje gan skubotai priėmė sprendimą dėl istorinės Prūsijos, kuri vėliau, kraštą įjungus į Vokietijos valstybę, vadinta Rytprūsiais, klausimų nagrinėjimo Taikos konferencijoje. Bet ši konferencija ir šiandien vis dar nėra surengta.

Po karo kraštą pasidalinus Sovietų Sąjungai (nuo 1990 m. gruodžio 31 d. teisių perėmėja – Rusijos Federacija) ir lenkų komunistams, įvykdytas precedento neturintis gyventojų sunaikinimo arba gyvųjų išvarymo nusikaltimas. Jo metu, motyvuojant vokiškojo militarizmo židinio naikinimu, Tėvynės neteko ne tik milijonai vokiečių, bet ir mažlietuviškų, kuršiškų, senprūsiškų šaknų vietos gyventojai, krašto senbuviai, tokiu būdu pašalinant autochtonišką baltišką genofondą.

Tokio masto ir ilgai besitęsiantis Prūsijos naikinimas neturi analogų. Dėl tebevykstančio išvarytųjų žmonių teisių pažeidinėjimų mirtinai tyli Europos ombudsmenas ir Žmogaus teisių komisaras. Nors krašto teritorijoje daugybę metų sistemingai naikinamos tiek baltiškosios, tiek vokiškosios kultūros, religijos ar buities paveldas, kapinės ir nekropoliai, architektūros statiniai ar grobstomos išlikusio kilnojamo turto vertybės – visa tai, kas vadintina prūsiškaja civilizacija, tačiau UNESCO elgiasi taip, tarsi veiksmai vyktų tolimoje galaktikoje, o ne Europos viduryje.

“Nepaprastai militarizuotoje krašto dalyje, Rusijos pavadintoje Kaliningrado sritimi, gamtinių resursų pasisavinime ar tiesiog grobime nebepaisoma jokios gamtosauginės logikos. Ar tai būtų Baltijos jūros šelfas, ar kažkada gerai tvarkytų miškų masyvų likučiai, naudojimo pobūdį lemia imperiniai nūdienės Rusijos valdžios poreikiai. Tai ypač akivaizdžiai pastebima, kuomet falsifikuojama rašytinė krašto istorija ar imperatorienei Jekaterinai statomas paminklas Piluvoje (rus. Baltiysk), teigiant ar bandant net ir mokslu pagrįsti, jog Prūsija – “iskono russkije zemli” (nuo seno rusiškas kraštas).

Ši Baltijos pakrantė vokiškojo militarizmo židiniu niekada nebuvo. Tai, kad Berlynas savinosi Prūsijos žemės vardą, ne pastarosios kaltė. Ir ne Rytprūsiai atsakingi, kad praeityje germaniškieji ir rusiškieji kareivos nuolat sudarinėjo aljansus bendram veikimui prieš regiono tautas, kartais, karinių siekių vardan, net pasidovanodami ir “Gintaro kambarius”, padarytus iš užgrobtų kraštų gamtinių turtų.

Būtų svarbu žinoti, ar projektu, vadinamu “Nord stream’u”, neatsinaujins nusikalstamų aljansų tradicija, ar jis liks tik ekonominiu projektu, nenukreiptu prieš regiono valstybių ateitį.

Mes, savo tėvų ir gentainių, Prūsijos senbuvių vardu, Lietuvos europarlamentarams keliame užmirštos taikos sutarties esminį klausimą, kuris turi tapti ir stabilumo bei taikios ateities Europos centre klausimu. Ir daugybės žmonių, siekiančių atgauti Tėvynę šioje planetos vietoje, žmogaus teisių klausimu bei panaikinimu tokių nuostatų tarpvalstybinėje elgsenoje, kuomet galima pripažinti armėnų genocidą, bet negalima net ir kalbėti, kas, valstybių nugalėtojų bendruomenėms sutartinai tylint, yra įvykdyta Prūsijoje – ar tik ne toks tylėjimas ir virto naujomis žmonių kančiomis dabar jau Kaukaze, Čečėnijoje?

Taikos konferencijos sušaukimas – tai II pasaulinio karo valstybių nugalėtojų, kurių dauguma šiandien yra susibūrusios Europos Sąjungoje, valioje. Tikimės iš Lietuvos atstovų veikimo, tam pasikviečiant ir kitus brolius baltus – latvius, inicijuojant Baltų etnoregionui priklausančių teritorijų bei jų žmonių teisių atkūrimo klausimų kėlimą tokioje Taikos konferencijoje”.

[music]

Apie atgavimą aš nekalbu(tik kasnakt sapnuoju ), Ir kada gi ukrainiečiai Lietuvėlę paturėjo, kad atgaut turėtų. Šiuo atvėju mano nuomonė tokia: Vokiečiai nekalti, kad Hitlerio makaulėje buvo daug smegenų ir daug psichinių ligų, o ir Stalinas buvo neilinis psichopatas, o to pasėkmė nebėra pusės europos paveldo. Apie dabartinį Karaliaučių kalbėt net ne verta, nes iš vieno gražiausio europos miesto liko gal tik vienas kitas pastatas, o visa kitą nunešė velniop "šviesusis rytojus" su traktoriukais. O iš ekonominės pusės mes pasekmes jau matome: konkurencija, monopolininkų išsidirbinėjimas, atominės katostrofos grėsmė, kontrobanda ir t.t.

Ukrainiečiai niekada, bet ir Prūsija ne visai Lietuva ir Lietuvai niekada nepriklausė, tik kad giminaičiai baltai, be to Vilniuje ukrainiečių visada tam tikras skaičius buvo, kaip ir lietuvninkų Prūsijoje. Pvz. http://lt.wikipedia.org/wiki/Konstantinas_Ostrogiškis

Deja nieko negalime pakeisti, pasakų Karaliaučius pražuvo... Nebeturime Vienos prie pat Lietuvos sienos ir niekada neturėsime

Patys kalti, kad protėviai neatsiėmė prūsų žemių. Sukilimas pralaimėjo, Žalgirio pergalės reikšmė taip pat buvo nedidelė, žemės neprisijungtos.

[Tomas]

Apie atgavimą aš nekalbu(tik kasnakt sapnuoju ), Ir kada gi ukrainiečiai Lietuvėlę paturėjo, kad atgaut turėtų. Šiuo atvėju mano nuomonė tokia: Vokiečiai nekalti, kad Hitlerio makaulėje buvo daug smegenų ir daug psichinių ligų, o ir Stalinas buvo neilinis psichopatas, o to pasėkmė nebėra pusės europos paveldo. Apie dabartinį Karaliaučių kalbėt net ne verta, nes iš vieno gražiausio europos miesto liko gal tik vienas kitas pastatas, o visa kitą nunešė velniop "šviesusis rytojus" su traktoriukais.

Kaip jau ne kartą minėjau - Kionigsbergą sugriovė anglai. Rusai tik "išvalė" griuvėsius. Tą patį beje darė patys vokiečiai. Po karo Vokietijoje (tiek VFR, tiek VDR) atstatinėta palyginti nedaug - tik reikšmingiausi architektūros paminklai. Visos kitos griuvenos buvo išvalytos ir miestai užstatyti per naują.

Beje, tame pačiame Kaliningrade paėjus šiek tiek į šoną nuo miesto centro - vis dar sėkmingai stovi ištisi vokiški kvartalai, kurių niekas negriovė ir neketina griauti.

[music]

Kaip jau ne kartą minėjau - Kionigsbergą sugriovė anglai. Rusai tik "išvalė" griuvėsius. Tą patį beje darė patys vokiečiai. Po karo Vokietijoje (tiek VFR, tiek VDR) atstatinėta palyginti nedaug - tik reikšmingiausi architektūros paminklai. Visos kitos griuvenos buvo išvalytos ir miestai užstatyti per naują.

Beje, tame pačiame Kaliningrade paėjus šiek tiek į šoną nuo miesto centro - vis dar sėkmingai stovi ištisi vokiški kvartalai, kurių niekas negriovė ir neketina griauti.

Nevisai tiesa. Turbūt ne anglai 7-9 deš. sprogdino likusias bažnyčias
Iki saunaikinimo kai kurios net buvo veikiančios- ne griuvenos.

[Salvijus]

Kaip jau ne kartą minėjau - Kionigsbergą sugriovė anglai. Rusai tik "išvalė" griuvėsius. Tą patį beje darė patys vokiečiai. Po karo Vokietijoje (tiek VFR, tiek VDR) atstatinėta palyginti nedaug - tik reikšmingiausi architektūros paminklai. Visos kitos griuvenos buvo išvalytos ir miestai užstatyti per naują.

Beje, tame pačiame Kaliningrade paėjus šiek tiek į šoną nuo miesto centro - vis dar sėkmingai stovi ištisi vokiški kvartalai, kurių niekas negriovė ir neketina griauti.

Nenorėčiau sutikti su pažymėtu teiginiu - palygimui galima pateikti Niurnbergą ir kitus miestus, iš kurių buvo likusi griūvėsių krūvos.

Nekalbant apie kitus vokiškus miestus likusius anapus Vokietijos sienos - Gdanską, Vroclavą.

[oranger]

Ir kada gi ukrainiečiai Lietuvėlę paturėjo, kad atgaut turėtų.

1267–1269 metais prie Švarno

[Tomas]

Nevisai tiesa. Turbūt ne anglai 7-9 deš. sprogdino likusias bažnyčias
Iki saunaikinimo kai kurios net buvo veikiančios- ne griuvenos.

Aš jokiu būdu neteisinu sovietų valdžios politikos. Bet dalį Kionigsbergo grožio galima pamatyti ir šiais laikais (išlikę net vokiški šaligatviai, berods ir kai kurie gatvių pavadinimai nepakeisti ar sugrąžinti).

Dėl Niurnbergo ir kt. - taip, atstatymų būta, bet palyginus su sugriovimais - nedaug. Kitas dalykas, kad Kionigsbergo centrą suniokojo sovietiniai urbanistai ir architektai.

[Salvijus]

Aš jokiu būdu neteisinu sovietų valdžios politikos. Bet dalį Kionigsbergo grožio galima pamatyti ir šiais laikais (išlikę net vokiški šaligatviai, berods ir kai kurie gatvių pavadinimai nepakeisti ar sugrąžinti).

Dėl Niurnbergo ir kt. - taip, atstatymų būta, bet palyginus su sugriovimais - nedaug. Kitas dalykas, kad Kionigsbergo centrą suniokojo sovietiniai urbanistai ir architektai.

Arba gerai, kad jo neužstatė devyniaaukščiais. Dabar puoselėjami planai atstatyti Knypavos ir Senamiesčio senąjį užstatymą bei pilį - ten dabar želia žolė ir krūmai.
Manau, kad taip ir bus - srityje sparčiai restaruojami senamiesčiai ir bažnyčios (ypač vakarinėje dalyje, įspūdžiai iš pernai metų kelionės).
Kaliningrade iš buvusių 37 bažnyčių liko 7 - gana daug nei tikėjausi.

[laimutis]

Arba gerai, kad jo neužstatė. Dabar puoselėjami planai atstatyti Knypavos ir Senamiesčio senąjį užstatymą bei pilį - ten dabar želia žolė ir krūmai.
Manau, kad taip ir bus - srityje sparčiai restaruojami senamiesčiai ir bažnyčios (įspūdžiai iš pernai metų kelionės).

Čia tai įdomu butų pamatyti reportažą apie tvarkomus senamiesčius ir bažnyčias, gal turi vaizdų iš tos kelionės?

[Salvijus]

Paskutinioji iki karo (1937 m. arba 1939 m.) statyta liuteroniška bažnyčia priemiestyje. Pokariu joje įrengtos mechanizacijos dirbtuvės. Apie 2000 m. ją restauravus įrengta pravoslavų cerkvė.








Restauruoti Karališkieji vartai.


Pradžiai tiek. Reikia kitas nuotraukas sumažinti (o tai užtruks). O kitiems miestams reikėtų atskuiros temos.

[Salvijus]

Tęsiu toliau. Nepamenu tiksliai visų objektų pavadinimų - reikia paieškoti asm. archyve (vėlaiu info papildysiu).
Pokariu rekonstruotas teatras. Šalia jo stovi vienas iš 2 išlikusių paminklų - Šileriui (kitas Kantui - prie universiteto).








Kairėje pusėje stiklinis daugiauakštis (geriau negu blokinis devyniaaukštis). Kolegos iš Kaliningrado sakė, kad tokių daugiau šioje vietoje nestatytis.
Dešinėje - vad. "Žvejų kaimelis". Tiesa pasakius nelbai vykusi rekonstrukcija, tačiau šiek tiek uždengė vaizdą nuo katedros į blokinius devyniaaukščius.





Aukščiau minėto "Žvejų kaimelio" pastati pagyvimo niūrų sovietinį koloritą.









Per karą apgriauta Luizės bažnyčia. Dabar jame veikia lėlių teatras.


Buvęs teatro pastatas - dabar jame įsikūręs srities muziejus. Nuo šios vietos link salos planuojama atsatyti senamiesčio kvartalus.


Viena iš išlikusių priemiesčio bažnytėlių.


Viena iš priemiesčio vilų. Šiaip priemiesčiai paliko gerą įspūdį - tvarkinga, pastatai atnaujinti, naujai statomi atsižvelgiant į senąsias statybas.

[Salvijus]

Senasis biržos pastatas, vėliau po restauracijos apie 1980 m. - žvejų kultūros namai.




Jei neklystu per karą apgriauta lietuvių bažnyčia. Dabar veikia valstybinė filharmonija.




Vaizdas kokį mačiau prieš 10 m. gerokai pasikeitė. Tikėkimės, kad dar po 10 m. miestas pasikeis neatpažįstamai.

[laimutis]

Labai įdomus reportažas, na kažkiek tvarkosi miestas, ne be tas vaizdas koks buvo sovietmečiu.

[enigma]

Savotiškas , kai kuriais atžvilgiais, Sankt - Peterburgas....

[Tomizmas]

Gana įdomus straipsnis apie senojo Kionigsbergo su civiliais gyventojais sunaikinimą.

http://gyvenimas.delfi.lt/stories/ne....d?id=48117487

[Al1]

Oi, provakarietiškas Delfis pavarė ne ant rusų...