Neogotikinio-Klasicistinio stiliaus parapijos bažnyčia 1767-1811 m. statybos. Iš pradžių bažnyčia buvo barokinė iki kilusio gaisro 1765 m. Vėliau Liudviko Mykolo Paco reikalavimu bažnyčia perstatyta neogotikiniu stiliumi ir baigta 1811 m., architektas Chrystian Piotr Aigner. 1823-1824 m. bažnyčiai buvo pridėti neoklasicistiniai elementai, kuriuos padarė architektas Henrikas Markonis. Bažnyčios baldų ir interjero dizainą kūrė italų architektai, kurie dirbo Pacų rūmuose Dauspudoje. Bažnyčios sienos ir lubos buvo padengtos polichromija. Be pagrindinio altoriaus bažnyčios šonuose dar buvo 8 altoriai, po 4 kiekvienoje pusėje, kuriuose buvo daug skulptūrų ir paveikslų. XIX a. pabaigoje Wojciech Gerson bažnyčiai davė Šv. Pranciškaus ir Madonos su kūdikiu paveikslus. 1933-1934 m. bažnyčioje buvo pridėti du nauji praėjimai, altorių skaičius sumažintas iki 4, o presbiterija papuošta spalvingais vitražais iš kurių viename pavaizduota Liudvikas Pacas su karininko uniforma. Per II pasaulinį karą vitražai ir bažnyčios varpinė buvo sunaikinti. Bažnyčioje yra du marmuriniai bareljefai, kuris primena stelos akmenis. Kuriuos tikėtina kūrė architektai Antonio Canova ar Liudovikas Kaufmanas. Kiti šventi kūriniai yra: medinė Šv.Jono Nepomuko skulptūra, du bronziniai kryžiai ir keturios XIX a. vidurio bronzinės žvakidės. (iš Wikipedijos).
Išorė:
Komentuoti: