Vienas draugas turėjo prisijungti vėliau. Apsukom ratą po lietuvių gyvenamą kraštą.
Senuoju caro tiestu plentu sukame link LT sienos. Visur asfaltas, tik prie pat sienos - žvyrkelis. Visur pažymėti dviračių takai.
Galadusio ežeras (tas ilgas, kuriuo eina siena).
Už ežero - Lietuva. Kažkada teko būti anoje sienos pusėje, kai dar nebuvo galima kirsti sienos.
Ežero pakrantėje lietuviškai susikalbėti sunkiau - paežerėse sodybas įsigijo didmiesčių gyventojai (ten visi mėgsta paežeres kaip ir pas mus)

Paklausėm pas vietinius, ar galima apsistoti poilsiavietėje. Sakė, kad priklauso Žukauckui iš Seinų.
Nesulaukėm Žukaucko...
Pasistengus galima įžiūrėti pasienio plūdūrą. Gali, jei nori bandyti plaukti ir per sieną...

Ryte kylam į kalną. Už ežero - Lazdijų rajonas.

Seinų lietuvių kultūros centras
Čia įsikūręs LT konsulatas, muziejus (aprodė iš Vilniaus dirbantis darbuotojas), kavinė; galima susirasti nakvynę.

Iki 1919 Seinai priklausė Lietuvai, buvo vyskupijos ir kultūros centras.
Po 1919 m. rugpjūčio pasikeitus valdžiai, lietuvių kultūra koncentravosi Punske.
Dabar Seinuose veikia lietuviška mokykla, lietuvių kultūra atsigauna.
Komentuoti: