651 keliui kertant Varmijos-Mozūrijos ir Palenkės vaivadijų ribą, vos už 100 metrų yra trijų valstybių (LT, PL, RU) susikirtimas, lenkiškuose žemėlapiuose žymimas "Trójstyk granic".
Jis atsirado tik 1919 m. Iki tol šis taškas buvo vienas iš Rusijos - Vokietijos sienos (ėjusios iš šiaurės į pietus) stulpelių
1919 m., išvedus Fošo liniją, Rusijai priklausiusi Suvalkija realiai skilo į lietuvišką ir lenkišką dalis.
1920-1939 m. šis punktas buvo trijų šalių - LT, PL, DE susikirtimo taškas
1939 m. vokiečiai okupavo Lenkiją, o 1940 m. sovietai - Lietuvą. 1941 m. vokiečiai okupavo Lietuvą, 1944 m. - rusai "išvadavo" dalį Lietuvos ir Lenkijos.
1945 m. Lenkijai ir Sovietijai (Rusijai) atiteko po pusę Rytprūsių. Atskaitos taškas išvedant beveik tiesią PL/ RU sienos liniją buvo būtent šis punktas.
1945-1991 m. tai buvo paprastas SU / PL sienos (ėjusios jau iš vakarų į rytus) taškas
1990 m. Lietuva paskelbė, o 1991 m. realiai atgavo nepriklausomybę. Šis taškas vėl tapo trijų valstybių susikirtimo tašku.
Matosi tik rusiški ir lenkiški stulpeliai. Lietuviškas iki šiol čia neatsirado.
Dešinėje - Lenkija, tiesiai Lietuva
Lietuvos - Lenkijos siena iš arčiau. Jau matyti ir mūsų stulpeliai
Paliekame buvusius Rytprūsius, dabartinę Mozūriją.
Grįžtame į Suvalkiją
Dekui uz nuotraukas, Romai. Na del supermarketu tai lengva paaiskinti - nelabai kas investuoja i sia Lenkijos dali, nes ji labai varginga palyginus (kaip pas mus kokie Salcininkai), taigi suprantama, kad nera Hypermaxima tipo parduotuviu. Kas idomu, tai kad kortelem bent jau man pries kokius 3 metus net paprastam kaimelyje su 1 degaline (Widminy) be vargo atsiskaiciau.
Labai smagus turas po ex-baltų žemes. Nors ir gaila, kad Lietuva prarado Seinų kraštą, bet tikriausiai patiems miesteliams tai išėjo į naudą - nes dabar būtų nutriušęs merdintis Lietuvos pakraštys. Apskritai Lenkijos maži miesteliai, kurių šioje šalyje yra neįtikėtinai daug, yra gyvi ir jaukūs, visiškas kontrastas merdintiems apgriuvusiais pastatais Lietuvos "ghost-town'ams", kuriuose vienintelis atnaujintas pastatas - Maximos parduotuvė
Ačiū už atsiliepimus
Pagal oficialią statistiką pas juos BVP šiek tiek didesnis, o augimas šiek tiek lėtesnis. Deja, tai ką matėme, labiau panašu į Gladiatoriaus įspūdžius.
Teko buvoti gryztant is Vokietijos. Beje nors sita Lenkijos dalis skaitosi vos ne skurdziausia Lenkijoje, jin yra zymiai turtingesne uz salia esancia Suvalkija (ir tikriausiai bet kuri Lietuvos krasta, gal iskyrus Klaipedos rajona). Konstrastai tikrai dideli, Lenkijos dali visi namai nudazyti, gatves svarios ir be duobiu, mediniu namu beveik nera, visos zemes apdirbtos ir tt. Tuo tarpu tik ivaziavus i Lietuva pastinka zole apauge laukai, apgriuve Lazdiju komiblokai ir neblaivus kaimieciai su dviraciais, Marijampoleje gatves pilnos smelio ir duobiu. Beje nors BVP Lietuvos ir Lenkijos kaip ir panasus, bet matosi, kad Lenkija aplamai yra zymiai turtingesne ir vystosi zymiai sparciau.
Lietuvos BVP vienai galvai truputi didesnis. Turiu pripazinti kad Lietuva atrodo kur kas "švaresnė" už Lenkiją. Lenkijoje tikrai daug šiukšlynu pakelėse, bei tos reklamos ant kiekvieno pastateleio tikrai netrodo labai gerai. Bet yra ir labai teigiamu dalyku Lenkijoje kuriuos norėčiau matyti ir Lietuvoje.
Teko buvoti gryztant is Vokietijos. Beje nors sita Lenkijos dalis skaitosi vos ne skurdziausia Lenkijoje, jin yra zymiai turtingesne uz salia esancia Suvalkija (ir tikriausiai bet kuri Lietuvos krasta, gal iskyrus Klaipedos rajona). Konstrastai tikrai dideli, Lenkijos dali visi namai nudazyti, gatves svarios ir be duobiu, mediniu namu beveik nera, visos zemes apdirbtos ir tt. Tuo tarpu tik ivaziavus i Lietuva pastinka zole apauge laukai, apgriuve Lazdiju komiblokai ir neblaivus kaimieciai su dviraciais, Marijampoleje gatves pilnos smelio ir duobiu. Beje nors BVP Lietuvos ir Lenkijos kaip ir panasus, bet matosi, kad Lenkija aplamai yra zymiai turtingesne ir vystosi zymiai sparciau.
Link Elko (Ełk) važiavome ne tiesiai, o vaizdingesniu keliu
Važiuojant nuo Augustavo link Varšuvos sunkusis transportas nukreipiamas pro Balstogę (Białystok), 50 km lankstu.
Senasis kelias pro Lomžą (Łomża) buvo išmaltas provėžų. Šioje atkarpoje greit sužinodavai ką reiškia kelio ženklas "Kolejiny".
Čia lyg ir draudžiamas sunkaus transporto eismas
Bažnyčios Bargluvas / Barglów Kościelny
Raigardas / Rajgród
ES pinigai panaudoti šaligatvių tvarkymui.
Tilto remontas. Šviesoforas
Į Lietuvą, nepaisant Prezidento "veto", masiškai vežami automobiliai. Ko, gero, ne visai nauji.
Neseniai ir pas mus buvo rašyta apie ginčus dėl Augustavo aplinkkelio per Rospudos upelio slėnį tarp Augustavo gyventojų (kuriuos palaiko vyriausybė) ir ekologų (kurių pusę palaiko Europos Komisija; ne tik palaiko, bet ir grasina sankcijomis).
Nesiveldamas į didžiosios politikos ginčus įdedu keletą nuotraukų iš Augustavo gatvių.
Kadangi buvo sekmadienis, sunkiojo transporto eismas ribojamas. Kas vyksta darbo dienomis, reikia pamatyti.
Beje, didesnė dalis tų "fūrų" - iš Lietuvos. Ir tas aplinkkelis labai reikalingas ne tik lenkams, bet ir Baltijos šalims.
Pasidairykime po centrinę Augustavo aikštę. Ji, žinoma, pavadinta Žygimanto Augusto vardu.
Naujos statybos pastatas tiesiog pavadintas "Škliarnia"
Socialistinio periodo pastatai
Pavasaris
Dar vienas paminklas
Reklamos
Bevaikščiodami po tuos miestelius kažko pasigedome. Ogi hypertrypermegashoppingpramogųpirkimo centrų ir sostinių.
Mes dažnai šaipomės iš lenkų reklamų ir verslumo. Tačiau tenka pastebėti, kad smulkus verslas ten turi ne tik senesnes tradicijas, bet ir žymiai geriau atsispiria monopolistams.
Smulkus verslininkas gyvena savo galva, o pas mus "sukuriamos darbo vietos". Paprastai smulkaus verslo sąskaita.
Kadangi sekmadienis ir visi pamaldose, beveik viskas uždaryta. Gyvybės ženklus rodo dvi smulkaus verslo rūšys:
Gėlių parduotuvės
Akinių prekiautojai (ir kur aš mačiau Lietuvoje tiek akinių prekiautojų...)
Mieste gyvena apie 30 tūkst. gyventojų - kaip Utenoje ar Tauragėje.
Miestą įkūrė karalienė Bona (labai daug nusipelniusi įsisavinant Suvalkiją). Miestas pavadintas jos sūnaus Žygimanto Augusto garbei. 1555 m. pradėta įrengti 190 x 175 m aikštė (ir dabar atrodanti įspūdingai). 1557 m. Žygimantas Augustas suteikė miesto teises. 1569-1795 m. viena iš upių ėjo siena tarp LDK ir Lenkijos. Caro laikais iki 1867 buvo gubernijos centras (perkeltas į Suvalkus).
1920 m. rugpjūtį, vykstant Lenkijos - Sovietų Rusijos karui, Lietuvos kariuomenė buvo pasiekusi Augustavo kanalą, bet po mėnesio teko grįžti atgal. Tai vienas labiausiai nutylimų mūsų istorijos puslapių. Visa kariuomenė buvo sukoncentruota Suvalkijoje, o Vilniaus nebuvo kam ginti. Kas buvo likusius 20 tarpukario metų, visi žinome.
Per karus ir okupacijas sunaikinta apie 70 proc. miesto. Architektūra neįspūdinga. Vasarą čia vienas iš pagrindinių vandens sporto centrų. Nuo 1993 m. turi kurorto teises.
Kanalo poreikis kilo po 1823 m., kai Vokietija savo uostuose įvedė diskriminacinius muitus Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės (iki 1831 m. ši buvo gana savarankiška) prekėms.
Buvo ketinama sujungti Vyslos, Nemuno ir Ventos baseinus.
Lietuvoje kaip šio projekto dalis buvo pradėtas kasti Ventos - Dubysos perkasas.
Kanalas statytas 1825-1830 ir 1833-1839 m. Jis netapo svarbiu laivyninkystės keliu - Prūsijos valdžia po keleto metų grąžino ankstesnius muitus.
Augustavo kanalo ilgis net 102 km (80 km - PL, 22 km - BY). Nuo Biebžos (Vyslos baseinas) paaukštėjimas 15 metrų, o nuo Juodosios Ančios (Nemuno baseinas) - net 36 m. Buvo pastatyta 18 šliuzų (iš jų 14 - Lenkijos teritorijoje). Daugelio šliuzų būklė iki šiol puiki.
Šliuzas Przewięź (Pševienzė) vietovėje, 7 km nuo Augustavo.
Per šį tiltą teko važiuoti daug kartų, bet tik dabar atsirado laiko stabtelėti.
Seinuose gyvena tik 6100 žmonių (mažiau nei Širvintose ar Šalčininkuose), bet šis miestelis labai gražus ir įdomus.
Iki 1919 m. Seinai buvo vienas iš lietuvių tautinio atgimimo centrų. Čia buvo vyskupijos centras, vyskupu buvo ir A.Baranauskas. Beje, Lazdijų apskritis iki pat 1942 m. vadinosi Seinų apskritimi.
Pagrindinė gatvė ir aikštė
Katedra (mažoji bazilika) ir domininkonų vienuolynas iš arčiau
Baranausko paminklo nefotografavau - nebuvo kur pasistatyti mašinos. Pamaldos.
Aikštė iš kitos pusės. Beje, tai viena iš nedaugelio šiuose kraštuose "K" raidės formos aikštė
Fontanas. Keista, kad Vilniuje ar Klaipėdoje fontanus įjungia tik apie Jonines, o tokiuose Seinuose - jau balandžio mėnesį.
Lietuvių namai ir mūsų konsulatas. 1992-1995 m. lietuviškos architektūros pavyzdys.
Smulkaus verslo reklamos. Yra ir lietuviški užrašai.
Pavieto valdžios būstinės iškabos
Buv. sinagoga
Paminklas. Kažkas panašaus į Vilniaus Aušros Vartų madoną
1919 m. rugpjūčio mėnesį čia įvyko POW sukilimas ir lietuviai buvo išstumti į Lazdijus. Netrukus buvo nustumta ir Fošo linija nuo Seinos (Marycha) upės į dabartinę sienos liniją
Maliūchas (Polski fiat). Kasmet Lenkijoje jų vis mažiau
Vieną ilgojo savaitgalio dieną apvažiavome dalį Lenkijos pasienio.
Tikslas buvo aplankyti Elko siaurukus, Blindupio arkinius tiltus ir, žinoma, Punską.
Iš pradžių sausa statistika.
Įvažiavom 9:00 mūsų laiku į Lazdijų / Aradnykų postą, išvažiavom 20:00 mūsų laiku iš Budiškės / Kalvarijos posto.
Lenkijos keliais nuvažiavom apie 220 km. Dar reikia pridėti apie 350 km į Vilnių ir atgal. Bet kokiu atveju mažesnis atstumas nei iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal.
Praktinė informacija - ne tik kaimuose, bet ir rajonų (pavietų)centruose nepriima banko kortelių, todėl reikia pasirūpinti grynais.
Belaukiantiems, kol užsikraus visos nuotraukos, siūlau pažiūrėti 2005 m. liepos mėn. kelionę dviračiais po tuos pačius kraštus temoje Suvalkija // Suwalszczyzna
Aciu uz nuotraukas Romas, I had no idea that suwalszczyzna is so beautiful, it is always said thats a north polar and the poorest province of Poland, but looking at those pics I am impressed
Dabar 100 km sienos su PL - tai bambagyslė jungianti Baltijos šalis su ES. Tai labai gerai matėsi, kai užverti galvą - tuo koridoriumi skrenda begalės lektuvų.
Komentuoti: