Święta Lipka/Heiligelinde netipinė bažnyčia su vienuolynu buvusiuose Rytprūsiuose. Kuomet Varmija buvo tiesiogiai pavaldi Lenkijos karūnai, čia pastatytas barokinis ansamblis, matyt noras parodyti protestantams, katalikišką puošnumą. Pavadinimas tiek lenkų, tiek vokiečių kalbomis reiškia "šventa liepa". Pasak legendos čia buvusi liepa, su Šv. Marijos skulptūra, po kuria įvyko ne vienas stebuklas, kuri manoma, buvo šventos senųjų prūsų giraitės dalis. Bažnyčia su vienuolynu pastatyta 1693-1730. Fasadas įspūdingas, neįprastas ir Lietuvai, tačiau prisižiūrėjus Vilniaus baroko interjerų, šios bažnyčios interjeras niekuo nenustebins.
PL (DE) Varmija ir Mozūrai (P. Rytprūsiai ) / Warmia i Mazury / Süd-Ostpreußen
Kuriu naują temą, kadangi senoji, po Suvalkiją ir Mozūriją neatitinka formato. Turiu nemažai fotografijų apie platesnį (ne tik Mozūrijos) regioną. O be to šioji buvusių Rytprūsių dalis nėra kažkuo mažiau neprūsiška (daugeliu prasmių) nei, pavyzdžiui, Kaliningrado sritis.
Pradžiai
Teko paėjėti pesčiomis apie 4 km senuoju skaldytais akmenimis grįstu keliu nuo Kwiedzinos/Queden iki "Vilko irštvos". Maniau, kad toks gražus kelias yra čia tik dėl to, kad jis veda į minėtą "Vilko irštvą", tačiau, kaip vėliau pastebėjau, greičiausiai jis nutiestas dar prieš įsikūriant čia vienai iš pagrindinių IIPK vadaviečių. Tokių kelių buvusiuose Rytprūsiuose ne vienas, tas rodo, ką ir dabar, kad infrastruktūros išvystymas visada buvo vienas iš krašto išsivystymo rodiklių.
Keli senosios statybos pavyzdžiai Kwiedzinoje/Queden
Nežinau kaip tiksliai pavadinti šį įtvirtintą kelio apsaugos postą, kuris neblogai apgadintas granatos sprogimo ar panašiai.
Matosi, kad kelias nėra saugomas, daugelyje vietų jis smarkiai suardytas miškovežių.
Nerealios pilys! Lenkijai labai pasisekė, kad jas gal ir nelabai pelnytai po karo gavo. Tiesa, toliau jau jų pačių sumanumas, darbštumas ir patriotiškumas tas pilis prikeliant iš griuvėsių ir sutvarkant. Gražu.
Lietuvos valdovai 1410-1466 gerokai susimovė, tai būtume gal ir mes gavę kokią Tvankstą su Tilže kaip kuriam laikui Lenkija Karališkuosius Prūsus, kuriuos galėjo sau kolonizuoti ir įtraukti į istorinę atmintį...
Na, tiek jau tos, žiūrim ką turim. Reiktų ir Lietuvai savo pilis atkūrinėti. Medininkai - puiku, Trakai - gražu, Valdovų Rūmai - super, Skirsnemunė - nuostabu! Taip po truputį ir judėsim.
Po Danzigo įspūdžių patraukiau link Malborko/Marienburgo miesto. Buvau taip įsidėmėjęs senuosius vokiškus pavadinimus, kad kartais betranzuodamas ir paklausdavau žmogaus ar nevažiuoja į kokį Allensteiną ar Marienburgą. Vieną kart likau ir nesuprastas.
Taigi Tczew/Dirschau miestas piečiau Danzigo, buvęs Lenkijos pasienio miestas su Rytprūsiais, tačiau po padalijimų, miestas atiteko Prūsijai ir įgavo tokį pat vaizdą, kaip ir daugelis vokiškųjų miestų, iki pat II pasaulinio karo vokiečių čia buvo dauguma. Miestas įdomus ir tuo, jog per šio miesto Vyslos tiltą pabėgo daugelis Rytprūsių gyventojų.
Centre pasitinka pakankamai jaukus senamiestis su gotikine bažnyčia ir pilies liekanomis
Teko pakeliauti gerokai per laukus kol pasiekiau kelią į Marienburgą...
Sveiki
noriu įterpti kelis pastebėjimus
daug metų ruošiausi nuvažiuoti iki Vilko irštvos, Malborko ir Gdansko
pagaliau prisiruošiau
nerašysiu apie kelionę tik:
Vilko irštva neverta nė sudilusio grošio - mes tryse sumokėjom 50 zlotų (bilietai ir parkingas) - pasivaikščiojom po mišką, pamaitinom uodus ir pasižiūrėjom į betono luitų laužą. Lenkai visiškai neparuošę šios vietos turistams. Visiškas mėšlas - mano nuomone.
BET - tik už kilometro yra tikrai verta dėmesio vieta - Gierlozy Miniatūrų parkas - Čia visų Varmijos ir Mozūrijos pilių maketai, karinės technikos muziejus - mašinose galima pasėdėti, pabūklus galima paliesti, ant 1938 m. BMW motociklo galima pasėdėti, ginklus galima pasimatuoti. www.miniatury.com.pl
Toliau Malborkas - Pilis verta visų ten išleistų pinigų, geriausia vis dėlto imti gidą, nes audio gidas - pateikia tik sausą informaciją.
Malborke radom ir dar vieną labai vertą dėmesio vietą - Judančių Dinozaurų Parkas.
Čia yra apie 40 dinozaurų statulų, kurios priėjus pradeda riaumoti ir judėti. nedidelis zoologijos sodas, žaidimų aikštelė - su vaikais galima praleisti gerą laiką. www.dinopark.malbork.pl
Gdanskas - puikus miestas - sunku su parkingu.
Pliažai - dėmesio - ten nėra persirengimo kabinų. tai neįprasta.
Skliautų ten senokai nebuvo ir praktiškai net negalėtų būti, nes gležnios sienelės neatlaikytų tokios apkrovos, ypač be kontraforsų. Tokios lubos bažnyčioje buvo dar prieš abu pasaulinius karus, nors drįsčiau daryti prielaidą, kad bažnyčia perstatyta į neogotiką ir iki perstatant turėjo skliautus.
Įdomi kelionė po Elbingą, net nestikėjau kad taip miestas buvo sunaikintas, o dabar gražiai atstatytas ir nauji namai dera su senąja architektūra, puikus pavyzdys Elbingas.
Taigi tęsiu savo kelionę, teko gana nemažai pasimalti po Alštyną kol galu gale pasiekiau kelią į Elbingą (Elbąg). Sustojo tralas su viena naujutėle mitsubishi. Per gražiuosius kaimelius apie pusę 6 vakare pamačiau tolumoje Elbingo miesto dominantės bažnyčios bokštą, kuris tiesiog traukte traukė prie jos. Teko nemažai dar paejėti kol pasiekiau centrą. Miestas kaip matyti buvo iš esmės sunaikintas tačiau bent jau stilizuotai lenkai jį pastatė iš naujo, tačiau yra išlikę tikrai vertingų ir įdomių paveldo objektų.
Šulinio dangtis dar nuo vokiečių laikų
Net nežinau kaip tas arkas apibūdinti architektūrinėmis sąvokomis, tačiau čia įėjus įspūdis pasakiškas.
Bažnyčios viduje skliautų nėra, greičiausiai jie neatkurti po subombordavimo.
Elbingo senoji gotika
Jaučiasi Dancigo įtaka
Pabaigai dalelytė buvusios didingos Elbingo gynybos sistemos
Suvokiama. Vokiečiai - okupantai. Pas mus irgi tas pats.
Kaip bebūtų paradoksalu, šiame krašte okupantai lenkai su raudonosios armijos pagalba Na įdomu būtų palyginti, koks lietuvių yra nusistatymas prieš vokiečius ir koks lenkų.
Šios temos pavadinimas nevisiškai atitinka mano kelionės tikslus, Varmija ir Mozūrija yra buvusi Rytų Prūsija, o vokiško paveldo vis dar terasi beveik kiekviename kaime, šio regiono aura vis dar telieka vokiška, kad ir kaip bebūtų.
Dienos pradžiai
Göttkendorf, po 1946 m. Gutkowo, šalia Alštyno, paminklas I pasauliniame kare žuvusiems kariams bažnyčios kiemelyje, kažkas pasistengė numušti vokiškus užrašus.
Gotikinės bažnyčios sienoje tikra gotika
Prie bažnyčios vokiški kryžiai taip pat suniokoti, buvusieji vokiški įrašai numušti, paliktas tik vienas kryžius kur užrašyta lenkiškai. Nesuvokiama neapykanta.
Kelionė autostopu per Allensteiną/Olsztyną, Elbingą/Elbląg'ą , Dancigą/Gdanską, Dirschau/Tchew'ą ir Marienburgą/Malborką, pradžiai Alštynas
Per keturias dienas nuėjau virš 100 km pesčiomis. Keliavau su draugu, tačiau jis tranzavo atskirai. Įspūdis pakankamai geras, lenkai tvarko vokišką paveldą, na tik yra pakankamai įsimaišę beskonybės. Lietuviai daug peikė lenkiškus kelius, tačiau bent šis regionas jau ko gero beveik lenkia Lietuvą kelių kokybe. Varmijos -Mazūrijos vaivadijos teritorija beveik visiškai atitinka buvusia Rytų Prūsijos sieną, kertant dabartinės vaivadijos ribą iki šiol matomas valstybinės sienos griovys, vaizdas iš esmės visiškai pasikeičia tik privažiavus pirmąjį kaimelį, čia pasitinka mums jau pažįstami ,iš Klaipėdos krašto, architektūros pastatai.
Taigi miestą pasiekiau vakarop, čia kelionė autostopu nėra lengva. Pervažiavus Elką mane išleido vienoje vietoje miške šalimais kelio kur patogiau tranzuoti. Miške pastebėjau, jog ten kažkas yra, paėjes pastebėjau senąsias vokiečių kapines, tačiau dėja to vaizdo nenufotografavau; antkapių beveik nebėra, o kapinių teritorijoje pakelės šiukšlynas
Iš keliavimo autostopu, pastebėjau tai, jog lenkai labai nustemba, jog nekalbėjau rusiškai, kai kurie, net apsidžiaugdavo kai pasakydavau, jog esu iš Lietuvos, muziejaus darbuotojas net įleido nemokamai į muziejų kai sužinojo, jog esam iš Lietuvos. Vieni galvojo,kad lietuvių kalba yra labai panaši į lenkų, o kiti galvojo, kad apsimetinėjam, kad nesuprantam lenkiškai. Miegojom hosteliuose, na o paskutinė naktis - nakvynė Žalgirio mūšio lauke.
Pirmoji diena lietuje ir šlapdriboje, miestą pasiekiau jau vakarėjant, ir pirmas sudominęs pastatas
keletas naktinių fotografijų iš miesto centro
miesto vartai
tie patys vartai jau dieną, buvo geras oras
ta pati aikštės dalis, jau ryte
Gotika su renesanso priemaišomis ir glazūruotomis plytomis, vienas dalykas gana erzinantis Lekijoje, tai savotiškas Jono Pauliaus II kultas, jį rasi ant bet kokios bažnyčios.
Senoji rotušė, tiek savo architektūra, ir beveik identišku tūriu panaši į Merkinės.
Pilis
Neogotika
Pilies kiemelyje
Šalia tos pačios savotiškos neogotikinės bažnyčios
Bažnyčia iš toliau
kiti miesto panoraminiai taškai
Naujoji rotušė
ir pabaigai, aš su vaizdu į kryžiuočių ordino pilį, tiesa pasakius, nors tai buvo tuo metu bene mūsų didžiausi priešai, tačiau į juos žvelgiu su didžiausia pagarba
Komentuoti: