PL. Varmija ir Mozūrija / Warmia i Mazury / Süd-Ostpreußen

[Eimantas]

Kelionė vien dviračiais?

[Romas]

Ne, buvo gana blogas oras, tai tik porą dienų buvom išsitraukę dviračius.

Kažkada važinėjau Suvalkijoje Lenkijos pusėje, tai ten patiko - beveik visi keliukai asfaltuoti, kiekviename miestelyje kas 10-15 km yra po užeigą.
Mozūruose infrastruktūra ta pati. Reljefas gana lygus, daug ežerų. Yra visos sąlygos daryti linijinį arba radialinius žygius.

[Romas]

Mozūrų kanalas / Kanał Mazurski

Mozūrų kanalas (lenk. Kanał Mazurski, vok. Masurische Kanal ) buvo pradėtas tiesti dar prieš I pasaulinį karą, darbai atnaujinti tarpukariu. Jis turėjo sujungti didžiuosius Mozūrų ežerus su Priegliaus baseinu.
Šiuo metu yra 5 šliuzai Lenkijos ir 5 - Rusijos pusėje. Lenkjoje vienas šliuzas baigtas, o kitų užbaigtumas nuo 15 iki 75 proc.
Šliuzai gigantiški - aukščių perkritimas apie 10 metrų.

Nuotraukos nuo sienos link Mozūrų ežeryno

Kałki. Tiltas apie puskilometrį nuo Rusijos sienos


Pasienyje yra tikras prieškarinių vokiškų kelių skansenas


Tas miškas - jau Rusijoje


Kažkokie įrengimai prie Bajory Wielkie. Bet ne šliuzas


Pasiklausinėdami suradom Bajory Wielkie šliuzą


Bajory Małe bažnytėlė.
Ten irgi yra šliuzas, bet jis labai sunkia pasiekiamas, tik matėm nuo tilto


Žemėlapyje pažymėtas keliukas Guja - Bajory Małe. Tame miško kelyje vos neužklimpom.


Vienintėlis veikiantis šliuzas - Guja. Jis iki šiol saugomas ir ten patekti neįmanoma.
Taip ir nepavyko rasti atsakymo, kodėl 65 metus saugo daiktą, kurio vargu ar kada reikės...

[Romas]

Mozūrų kanalas / Kanał Mazurski

Žymiausi Mozūrų kanalo šliuzai yra prie pat kelio Srokowo - Węgorzewo, Leśniewo vietovėje

Žemutinis Leśniewo šliuzas (Śluza Leśniewo Dolne)
Vaizdas nuo plento


Vaizdas nuo parkingo



Paėjus apie 800 m palei kanalą aukštyn yra įžymiausias Mozūrų kanalo šliuzas - Aukštutinis Leśniewo šliuzas (Śluza Leśniewo Górne)


Hitlerininkų emblemos likučiai

[Romas]

Kruklanki

Krukliankų (Kruklanki) miestelis yra neblogai sutvarkytas
Čia gyvena daug ukrainiečių, prievarta atkeltų 1947 iš Karpatų. Miestelyje matėsi ukrainietiški plakatai, kviečiantys dalyvauti miestelio šventėje. Vietinis radijas irgi turi dažnas laidas ukrainiečių kalba.


Šioje aikštėje veikia bevielis internetas



Šalia Krukliankų yra po karo sugriautas geležinkelio tiltas.
Gerai būtų ten nuvažiuoti, kai vaizdo neužstos medžiai

[BiSa]

Puikūs vaizdeliai Dalis šių vietų puikiai tiktu kokiam nors kino filmo kūrimui... būtų įspūdingi reginiai

[Romas]

Šioje temoje jau rodyta Rapos piramidė - baronų von Fahrenheid'ų kapavietė

[Romas]

Giżycko (vok. Lötzen) - vienas iš populiariausių Mozūrijos ežeryno kurortinių vietovių, įsikūrusi tarp kelių didelių ežerų
Vikipedijoje yra pateikiamas net lietuviškas pavadinimas - Lėcius.
Miestelis gana tvarkingas, yra daug išlikusių vokiškų namų

Pora šūvių pro langą.
Promenada link ežero


Vandentiekio bokštas, kurio viršuje nesenai atidarytas restoranas su apžvalgos aikštele


Ten aplankėm tik Bojeno tvirtovę (vok. Feste Boyen).
Tvirtovė pastatyta 1843-1846 metasi (per 3 metus...). Ji pavadinta Prūsijos generolo Hermann von Boyen (1771-1848). Jo vardais pavadinti trys bastionai - Herman, Leopold, Ludwik, o kiti trys bastionai pavadinti Recht (dešinė), Schwert (kalavijas), Licht (šviesa).
Nors tvirtovė vaidino labai svarbų vaidmenį I pasaulinio karo metais, bet viduje - nė žodžio apie tą istorijos laikotarpį - kažkokios lokalios istoirnės ir dailės parodos (nors gana įdomu buvo pažiūrėti, kaip tas miestas atrodė 1956 metais)











Generolas H. von Boyen



Norintiems daugiau pasiskaityti - informacija Boyen tvirtovės tinklapyje

http://www.boyen.gizycko.pl/lt/main_lt.html
Pasirodo, kad lietuviškai galima paskaityti ne tik Mikolaikų akvaparke ar Gdynės uoste

[Romas]

Tiesiog pakerėjo kelias Kętžyn- Węgožewo (grįstas akmenimis) arba tarpuežeriais vinguriuojantis (gerai truputį duobėtas) asfaltuotas keliukas (tarp ežerų Mamry ir Dargin).
Atvaizdas


Atvaizdas

Besidomintiems II pasaulinio karo laikų fortifikacija Kentšyno (Kętrzyn, Rastenburg) ir Vengoževo/ Unguros (Węgorzewo, Angerburg) apylinkės yra labai įdomios. Be žymiosios Volfšancės (Wolfsschanze) yra išlikusi sausumos kariuomenės (OKH) vadavietė ir keli pavieniai bunkeriai.


Žemėlapis iš http://mapa.targeo.pl/

Kelias tarp dviejų žymiausių fortifikacinių kompleksų, bent atkarpa Radzieje-Stawiska-Kamionek Wielki, irgi išlikęs nuo II pasaulinio karo laikų (pažymėtas žemėlapyje).
Skubantiems ta kryptimi geriau pasirinkti asfaltuotą kelią Kętrzyn-Stara Różanka-Srokowo

Bandėme užsukti į Reicho kanceliarijos šefo vadavietę ties Radzieje / Rosengarten
Lauko keliukas


Kelias perkastas, teko grįžti atgal


Kelias tarp Hitelrio būstinės ir OKH (Sausumos kariomenės) vadavietės. Atkarpa Radzieje - Kamionek Wielki














Nuoroda į bunkerius




Asfalto pradžia






Mamerki / Mauerwald. Parkingas

[Romas]

Nors absoliuti dauguma vietinių kelių Lenkijoje asfaltuota, bet pačiame Kaliningrado srities pasienyje galima rasti daug prieškarinių vokiškų kelių. Tiesiog skansenas Vokietijos kelių istorijos tyrinėtojams...


Žemėlapis iš: http://mapa.targeo.pl/

Parkingas prie žymiosios Rapos piramidės


Nuklydom keliu nuo Rapos tiesiai link sienos. Kelias vis blogėjo, kol teko gręžtis atgal.


Kelias Rusijos pasienyje tarp Rapos ir Ołownik




Visiškas užkampis - Meduniškės (Mieduniszki Wielkie)




Bruką keičia plytelės




Dąbrówka. Šioje gyvenvietėje išlikęs dvaras



Ołownik Wieś - Pochwałki



Kita dvaro gyvenvietė - Pochwałki




Kelias Pochwałki - Ołownik (PGR)

[Depeche]

PL (DE). Pietiniai Rytprūsiai/Ostpreussen

Kelionė autostopu per Allensteiną/Olsztyną, Elbingą/Elbląg'ą , Dancigą/Gdanską, Dirschau/Tchew'ą ir Marienburgą/Malborką, pradžiai Alštynas

Per keturias dienas nuėjau virš 100 km pesčiomis. Keliavau su draugu, tačiau jis tranzavo atskirai. Įspūdis pakankamai geras, lenkai tvarko vokišką paveldą, na tik yra pakankamai įsimaišę beskonybės. Lietuviai daug peikė lenkiškus kelius, tačiau bent šis regionas jau ko gero beveik lenkia Lietuvą kelių kokybe. Varmijos -Mazūrijos vaivadijos teritorija beveik visiškai atitinka buvusia Rytų Prūsijos sieną, kertant dabartinės vaivadijos ribą iki šiol matomas valstybinės sienos griovys, vaizdas iš esmės visiškai pasikeičia tik privažiavus pirmąjį kaimelį, čia pasitinka mums jau pažįstami ,iš Klaipėdos krašto, architektūros pastatai.

Taigi miestą pasiekiau vakarop, čia kelionė autostopu nėra lengva. Pervažiavus Elką mane išleido vienoje vietoje miške šalimais kelio kur patogiau tranzuoti. Miške pastebėjau, jog ten kažkas yra, paėjes pastebėjau senąsias vokiečių kapines, tačiau dėja to vaizdo nenufotografavau; antkapių beveik nebėra, o kapinių teritorijoje pakelės šiukšlynas
Iš keliavimo autostopu, pastebėjau tai, jog lenkai labai nustemba, jog nekalbėjau rusiškai, kai kurie, net apsidžiaugdavo kai pasakydavau, jog esu iš Lietuvos, muziejaus darbuotojas net įleido nemokamai į muziejų kai sužinojo, jog esam iš Lietuvos. Vieni galvojo,kad lietuvių kalba yra labai panaši į lenkų, o kiti galvojo, kad apsimetinėjam, kad nesuprantam lenkiškai. Miegojom hosteliuose, na o paskutinė naktis - nakvynė Žalgirio mūšio lauke.

Pirmoji diena lietuje ir šlapdriboje, miestą pasiekiau jau vakarėjant, ir pirmas sudominęs pastatas





keletas naktinių fotografijų iš miesto centro


miesto vartai


tie patys vartai jau dieną, buvo geras oras




ta pati aikštės dalis, jau ryte


Gotika su renesanso priemaišomis ir glazūruotomis plytomis, vienas dalykas gana erzinantis Lekijoje, tai savotiškas Jono Pauliaus II kultas, jį rasi ant bet kokios bažnyčios.







Senoji rotušė, tiek savo architektūra, ir beveik identišku tūriu panaši į Merkinės.


Pilis


Neogotika


Pilies kiemelyje






Šalia tos pačios savotiškos neogotikinės bažnyčios


Bažnyčia iš toliau


kiti miesto panoraminiai taškai





Naujoji rotušė




ir pabaigai, aš su vaizdu į kryžiuočių ordino pilį, tiesa pasakius, nors tai buvo tuo metu bene mūsų didžiausi priešai, tačiau į juos žvelgiu su didžiausia pagarba

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Koperniką už nosies čiupinėjai?

[Depeche]

Koperniką už nosies čiupinėjai?

Nežinau kodėl, bet į jį išvis nekreipiau dėmesio.

[laimutis]

Nežinau kodėl, bet į jį išvis nekreipiau dėmesio.

Šauni buvo kelionė po senąją Prūsų šalį pėsčiomis ir autostopu.

[Depeche]

Šios temos pavadinimas nevisiškai atitinka mano kelionės tikslus, Varmija ir Mozūrija yra buvusi Rytų Prūsija, o vokiško paveldo vis dar terasi beveik kiekviename kaime, šio regiono aura vis dar telieka vokiška, kad ir kaip bebūtų.

Dienos pradžiai

Göttkendorf, po 1946 m. Gutkowo, šalia Alštyno, paminklas I pasauliniame kare žuvusiems kariams bažnyčios kiemelyje, kažkas pasistengė numušti vokiškus užrašus.



Gotikinės bažnyčios sienoje tikra gotika






Prie bažnyčios vokiški kryžiai taip pat suniokoti, buvusieji vokiški įrašai numušti, paliktas tik vienas kryžius kur užrašyta lenkiškai. Nesuvokiama neapykanta.

[Al1]

Nesuvokiama neapykanta.

Suvokiama. Vokiečiai - okupantai. Pas mus irgi tas pats.

[Depeche]

Suvokiama. Vokiečiai - okupantai. Pas mus irgi tas pats.

Kaip bebūtų paradoksalu, šiame krašte okupantai lenkai su raudonosios armijos pagalba Na įdomu būtų palyginti, koks lietuvių yra nusistatymas prieš vokiečius ir koks lenkų.

[Depeche]

Taigi tęsiu savo kelionę, teko gana nemažai pasimalti po Alštyną kol galu gale pasiekiau kelią į Elbingą (Elbąg). Sustojo tralas su viena naujutėle mitsubishi. Per gražiuosius kaimelius apie pusę 6 vakare pamačiau tolumoje Elbingo miesto dominantės bažnyčios bokštą, kuris tiesiog traukte traukė prie jos. Teko nemažai dar paejėti kol pasiekiau centrą. Miestas kaip matyti buvo iš esmės sunaikintas tačiau bent jau stilizuotai lenkai jį pastatė iš naujo, tačiau yra išlikę tikrai vertingų ir įdomių paveldo objektų.







Šulinio dangtis dar nuo vokiečių laikų



Net nežinau kaip tas arkas apibūdinti architektūrinėmis sąvokomis, tačiau čia įėjus įspūdis pasakiškas.







Bažnyčios viduje skliautų nėra, greičiausiai jie neatkurti po subombordavimo.






Elbingo senoji gotika




Jaučiasi Dancigo įtaka


Pabaigai dalelytė buvusios didingos Elbingo gynybos sistemos


Elbingas 1945 m.

http://www.aefl.de/ordld/AK%20Elbing...olairuine2.jpg


http://www.many-roads.com/genealogy/...irche-1945.jpg

[laimutis]

Įdomi kelionė po Elbingą, net nestikėjau kad taip miestas buvo sunaikintas, o dabar gražiai atstatytas ir nauji namai dera su senąja architektūra, puikus pavyzdys Elbingas.

[Aleksas666]

Bažnyčios viduje skliautų nėra, greičiausiai jie neatkurti po subombordavimo.
Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas

Skliautų ten senokai nebuvo ir praktiškai net negalėtų būti, nes gležnios sienelės neatlaikytų tokios apkrovos, ypač be kontraforsų. Tokios lubos bažnyčioje buvo dar prieš abu pasaulinius karus, nors drįsčiau daryti prielaidą, kad bažnyčia perstatyta į neogotiką ir iki perstatant turėjo skliautus.