Karių kapai ir paminklai užsienyje

[Romas]

Rumunija po I pasaulinio karo išėjo kaip nugalėtoja ir padidėjo bent dvigubai. Tačiau Transilvanijioje neteko matyti nė vieno I pasaulinio karo paminklo
Netyčia nuotraukoje aptikau paminklo fragmentą Domnešti kaime, Valachijos Ardžešo apskrityje (Domnești, judeţ Argeș)
Foto 2023.07




Išdidintas fragmentas

[Romas]

Šiaurės Makedonija, Bitola (buv. Manastir)
Prancūzijos karių kapai


Sunku įsivaizduoti, kad šiame ossuariume ar mauzoliejuje (ossuaire) iilisi 7000 žuvusių kareivių palaikai


Vaizdas nuo paminklo laiptų




Pranzūzijos vėliava




Paminklą pastatė ginklo draugai

[Romas]

Šiaurės Makedonija, Bitola (buv. Manastir)
Prancūzijos Salonikų (Makedionijos) fronto karių kapai
Po dvejus metus trukusio atkaklaus Serbijos pasipriešinimo Austro-Vengrijos ir Vokietijos kariuomenėms Serbija krito 1915 metų pabaigoje, kai į karą įstojo Bulgariją kuri okupavo (o gal išvadavo) dabartinę Šiaurės Makedioniją. 1916 m. rugpjūtį Antantęs pusėje karą pradėjo Rumunija, kurios puolimas Transilvanijoje greit ėmė strigti. Siekdama atitraukti Bulgarijos kariuomenę nuo Rumunijos Prancūzija ir jųs Antantė sąjungininka iš "neutralios" Graikijos 1916 m. rudenį pradėjo puolimą Rytuose - Salonikų arba Makedionijos fronte.
Po atkaklaus bukgarų ir sąjungininkų pasipriešinimo Antantė vis dėlto užėmė Manastiro (dab. Bitolos) miestą, frontas beveik iki karo pabaigos nusistovėjo į šiaurę nuo šio miesto

Makedonijos fronte žuvo dešimtys tūkstančių karių. Aplink Bitolą yra prancūzų, serbų, vokiečių ir bulgarų karių kapai.

Prancūzijos karių kapai Bitoloje. Šiose kapinėse .didelę žuvusiųjų dalį sudarė mobilizuoti Prancūzijos kolonijų gyventojais iš Afrikos Indokinijos ir kitų tolimų šalių

1923 m. rugsėjo 15 d. atidarytose Bitolos karių kapinėse saugomi identifikuoti 6134 prancūzų ir kolonijinių šalių karių kapai, 128 neatpažinti kapai ir mauzoliejus (ossuaire), kuriame yra apie 7000 karių palaikai.
https://mk.ambafrance.org/Presentati...cais-de-Bitola

Foto 2023.05








Kapai iki šiol prižiūrimi, pjaunama žolė





Musulmonų kapai vietoj kryžiaus paženklinti pusmėnuliais

[Romas]

Latvija, Krustpilis (Jekabpilio dalis dešiniajame Dauguvos krante)
Paminklas žuvusiems 1918-1920 m. nepriklausomybės kovose
Foto 2024.07

[Romas]

Vengrija, Šiofokas (Siófok).
Paminklas I pasaulinio karo aukoms
Foto 2024.05

[Romas]

Vengrija, Estergomas (Esztergom).
Paminklas I pasaulinio karo aukoms
Foto 2024.05

[Romas]

Paminklas Budapešto Laisvės aikštėje (Szabadság tér)1944-1945 m. fašistinės Vokietijos okupacijos aukoms (A német megszállás áldozatainak emlékműve)
Vengrija ir Vokietija beveik visą karą buvo sąjungininkės, tik karo pabaigoje vokiečiai jau nepasitikėjo vengrais ir 1944 m. remiami vietinių ekstremistų įsivedė kietą okupacinį režimą
Foto 2024.05

[Romas]

Budapešto centre tebėra paminklas 1945 m. žuvusiems Sovietijos kareiviams
Foto 2024.05

[Romas]

Budapešte (kaip ir daugelis mažesnių Vengrijos miestų) yra daug įspūdingų paminklų.
Ypač daug tarpukariu pastatytų paminklų I pasaulinio karo aukoms. Po šio karo pagal plėšikišką trianono sutartį Vengrija neteko daug žemių, o keli milijonai vengrų atsidūrė už savo valstybės ribų.

Budapeštas, paminklas name Andrássy út ir Izabella utca kampe skirtas Didžiajame kare žuvusiems geležinkelininkams
1914-1918 Világháború vasutas hőseinek




Įspūdingas paminklas Transilvanijos 2-ojo (sekelių) pulko husarams
Az erdélyi 2-es (székely) huszárok emlékműve

[Romas]

Budapeštas. Honvéd-szobor.
1849 m. Budos pilį užėmusių laisvės kovotojų garbei paminklas buvo pastatytas 1893 metais.

[Romas]

Rumunija, Transilvanija. Aiud / Nagyenyed
Kuklus paminklas po Vengrijos 1848- 1849 m. revoliucijos vykusių žudynių aukoms aukoms. Tuo metu Transilvanijos siautėjo ne tik ne tik Austrijos imperatoriaus pakviesta carinės Rusijos kariuomenė. Nagyenyed apylinkėse vyko ir Austrijos imperijos remiamų rumunų pogromai prieš vengrų gyventojus.

[Romas]

Graikija, Kretos sala
Foto 2023.09
Rethymno. 1930 m. pastatytas, paminklas I Pasauliniame žuvusiam nežinomam kareiviui.
Kai kurie vietinai atidarant paminklą buvo nepatenkinti, nes kareivis yra su prancūziška uniforma

[Romas]

Graikija, Kretos sala
Foto 2023.09
Chania (Chanija). Paminklai nepriklausomybės kovų su turkais didvyriams

[Romas]

Šalia Rytų Čekijos miesto Hradec Králové (vok. Königgrätz) yra vietovė Sadová, kur 1866 m. liepos 3 d. vyko lemiamas Austrijos - Prūsijos karo mūšis (vok. Schlacht bei Königgrätz ček.Bitva u Hradce Králové)

Mūšyje susikovė Austrijos Imperijos (kartu sąjungininkais iš Saksonijos Karalystės) su Prūsijos Karalystės kariuomene. Iš abiejų pusių dalyvavo po 215 - 220 tūkstančių kareivių . laimėjo Moltkės vedama Prūsijso kariuomenė.
Žuvo 7587 žmonės (5658 austrų ir saksų, 1929 prūsų), dingo be žinios 7410 austrai ir 276 prūsai, sužeista 7574 austų ir 6948 prūsų kariai, paimta į nelaisvę 22.170 austrų.

Georg Bleibtreu (1828 – 1892)
Der preußische König Wilhelm I., Bismarck und General Moltke beobachten die größte Umfassungsschlacht der Kriegsgeschichte

https://cs.wikipedia.org/wiki/Bitva_...C3%A1lov%C3%A9

Po šio mūšio sudarytoje Nikolsburgo (Mikulovo) taikoje Austrija buvo nušalinta Vokietijos suvienijimo reikalų. Kancleris Bismarckas parodė ne tik kietumą, bet ir išmintį neatimdamas jokių žemių iš Austrijos neskatindamas jos revanšizmo. Tuo pat metu vyko Austrijos - Italijos karas, Austeija neteko Venecijos srities.
Austrija po karo turėjo persitarkyti ir nukreipti savo interesus į Vidurio Europą. 1867 metais atsirado dualistinė Austro - Vengrija (Cisleitanija ir Transleitanija), iškilo Vengrija, Lenkišak galiciaj, atgimė kitos tautos - Galicijos lenkai, čekai, slovėnai, kroatai. Jau po 5 metų, 1871 m., Vokietija vadovaujama Prūsijos buvo paskelbta Imperija.

Paminklas Žuvusiųjų baterija (Pomník Baterie mrtvých) pastatytas 1893 m.
Foto 2022.07

[Knope]

Šį savaitgalį apsilankėme Salaspilyje. Tikslas - Salaspilio memorialas. Sukurtas 1967 m. Įspūdingas sovietinės brutalistikos pavyzdys. Gaila, kad nusėdo fotikas, bet bendras įspūdis matysis.

[Romas]

Jajce, Bosnija ir Hercegovina
Prieš Bosnijos karą mieste gyveno 38,6% bosnių musulmonų, 35,1% kroatų ir 19,2% serbų
1992 m. prasidėjus neramumams iš miesto evakavosi serbų gyventojai. 1992.10.29 d. serbų kariuomenė užėmė miestą. Kelios dešimtys tūkstančių pabėgėlių traukėsi ilgose kolonose Travniko link. Mieste buvo sugriautos katalikų bažnyčios ir mečetės. Pranciškonų vienuolyne įrengtas kalėjimas belaisviams. 1995 m. rugsėjį per operaciją Maestral 2 miestą užėmė kroatų pajėgos. Iš miesto buvo evakuoti ar pabėgo beveik visi serbai
Dabar Jajcės miestas priklausio FBiH (Bosnijos ir Hercegovinos federacijai).
2013 m. mieste gyveno 48,7% bosnių, 46,1% kroatų ir tik 1,8% serbų

Foto 2019.09
Labai egzotiškas vaizdas matyti Kroatijos vėliavą mečetės minareto fone


Bosnijos ir Hercegovinos bei kroatų vėliavos


Dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos bei 1992-1998 m. naudota valstybės vėliava, kurią tebenaudoja bosniai musulmonai


Paminklas žuvusiems musulmonams - jų išvardinta ne mažiau nei 300




Paminklas kovose su serbais kritusiems kroatams

[Romas]

Mostaras, Bosnija ir Hercegovina

Didžiausias Hercegovinos miestas buvo kroatų ir bosnių tarpusavio kovų vieta 1992 balandį-birželį ir 1993 m. birželį-1994 m. balandį
Žuvo virš 2000 žmonių, kelios dešimtys tūkstančių žmonių tapo pabėgėliais.

Dabar šiame fantastiško grožio mieste yra daug turistų, veikia parduotuvės ir kavinės, atstatytas per Bosnijos karą sugriaustas XVi a. Senasis tiltas (Stari most). Mostaro dešinajame upės krante yra daug kulkų ir skeveldrų suvarpytų pastatų.









Ant Senojo tilto - šokinėtojai į Neretvos upę


Šone - karo nuotraukų paroda


Senasis tiltas anksti ryte, kai nėra žmonių


Don't forget 1993

[Romas]

Višegrad / Вишеград, Bosnija ir Hercegovina
Šiame Rytų Bosnijos mieste per 1992-1995 m. karą vyko civilių žudynės, mandagiai vadinamos etnininiu valymu.
1991 m. Višegrado opštinoje (savivaldybėje) gyveno 31,8% serbų ir 63,6% bosnių musulmonų
2013 m. serbai sudarė 87,5%,o bosniai- tik 9,8% gyventojų

Serbai gedi savo didvyrių




Paminklo aplinka, apsupta kavinių skėčių, atrodo labai savotiškai - ypač vakare, kai prasideda linksmybės

[Romas]

Sarajevas, Bosnija ir Hercegovina
Sarajevo apgultis truko nuo 1992 m. balandžio 5 d. iki 1996 m. vasario 29 d.

https://www.123rf.com/photo_21119849_war-sarajevo.html

Per virš 3 metų ir 10 mėnesių trukusią apgultį žuvo 13.812 žmonių - daugiau nei per virš 5 metų vykstantį karą Donbase.
Aukų buvo daugiau nei Sovietų karių aukų per 10 metų trukusią invaziją Afganistane

Ir dabar šiame gražiame mieste yra likę karo pėdsakų

Foto 2019.09


Srebrenicos žudynių memorialas. Ten buvo nužudyta 8000 musulmonų

[Romas]

Sarajevas, Bosnija ir Hercegovina,

Paminklas ne karo aukoms.
1914 m. birželio 28 d. čia buvo nužudyti Austro-Vengrijos sosto įpėdinis erchercogas Franz Ferdinand ir jo žmona Sophie
Tai buvo kibirkštis parako statinėje. Po mėnesio kilo I pasaulinis karas, nusinešęs 18 ar net 20 mln. gyvybių

Foto 2019.09


Austro-Vengrijos valdžia buvo pastačiusi paminklą pasikėsinimo aukoms

https://www.minnpost.com/politics-po...s-anniversary/

Po karo susikūrė 1918 m. Jugoslavija (Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė).
Šis paminklas buvo nugriausta kaip okupacijos prisiminimas.