Karių kapai ir paminklai užsienyje

[oranger]

Kažkaip makabriškai atrodo...
Meninėje visumoje esmė tarsi priešinga: vienas likęs tarp griuvėsių kareivis, nuleidęs galvą, sako "atleiskite, kad neapgyniau..."

[Romas]

Didžioji Berestovica (Вялікая Бераставіца / Vialikaja Bierastavica)
Foto 2010.05







Lenta su užrašu "Nikto nie zabyt, ničto nie zabyto" (Niekas neužmirštas, nieko nepamiršta)


Kareivis išvaduotojas griuvėsių fone

[Romas]

Baltarusijoje yra išlikęs paprotys jaunavedžiams dėti gėles ant karių kapų.
Tradicija kaip tradicija (buvo populiari ir tarp Vilniaus rusų), bet kapų ir plastmasinių vainikų fone labai savotiškai atrodo tos pamergių suknelės su skeltukais vos ne iki pažastų

Naugardukas (Навагрудак /Navahrudak)

[Romas]

Gardinas (Гродна / Hrodna, Гародня / Harodnia)
Žymusis tankas priešais Bernardinų bažnyčią

[Romas]

Tankas - nugalėtojo ginklas
Baltarusijoje mačiau tris tankus

Ružanai (Ружаны / Ružany), prie kelių P44 į Volkovyską ir P50 į Zelvą kryžkelė


TIR'ų vairuotojams čia turėtų būti ramu su tokia apsauga



Slonimas (Cлонiм / Słonim)
Tankas iš visų pusių

[Depeche]

Beskonybės daug

[Romas]

Aviacijos motyvai karių paminkluose Baltarusijoje

Volkovyskas (Ваўкавыск / Vaŭkavysk)


Arabovščina, Baranovičių r. (Арабаўшчына / Arabaŭščyna)

[Romas]

Paminklai Baltarusijoje

Baltarusijoje labai daug paminklų II pasauliniam karui atminti. Kaip ir beveik visoje buv. Sovietijoje, jis ten vadinasi Didysis Tėvynės karas (Вялікая Айчынная вайна / Vialikaja ajčynnnaja vajna)
Įdedu baltarusiškus vietovardžius, užrašytus kirilica ir łacinka, kol jie neišnyko. Gudų kalboje:
- č,š,ž, tariama kietai;
- l tariama minkštai o ł - kietai;
- garsas ŭ - kaip lietuviškame "au" arba kaip angliškas "w"


Foto 2010.05
Kadangi Gudijoje neseniai buvo švenčiama "Dzień pieramohi" (pergalės diena), tai visiškai neblogai buvo išsilaikę vainikai. Teisa, dauguma tų vaininkų iš dirbtinių gėlių.

Podoroskas, Volkovysko r., (bltr. Падароск / Padorosk)



Žirovičiai, Slonimo r. (Жыровічы / Žyrovičy)



Mažeikava, Lydos r., (bltr. Мажэйкава / Mažejkava)







Baranovičiai (Барaнавічы / Baranavičy)


Baranovičiai, paminklas sunaikintam žydų getui




Nesvyžius (Нясвіж /Niasviž)

[Romas]

LV. Asare

Paminklas Aukštutinės Kuržemės partizanams, kovojusiems su bolševikais 1919-1920 m.
Septyni akmenys simbolizuoja 7 Lietuvos pasienio valsčius - Aknīste, Asare, Dviete, Gārsene, Prode (dab. Subate), Rubeni, Suseja. Paminklą 1924 m. atidengtė Latvijos prezidentas Čakste, o 1929 m., įamžinant kritusių Lietuvos karių atminimą, buvo pritvirtinti Gedimino stulpai su Lietuvos herbu. 1934 m. įrengta lenta su 39 kritusių partizanų pavardėmis

[HSV]

Varšuva. Memorialas 1944 m. Varšuvos sukilėliams:

[oranger]

Naivaus meno pavyzdys.
Neseniai atstatytas (buvo sugriautas sovietinių okupantų) 1920 m. paminklas visiems kovotojams už Ukrainos laisvę.
Strilkivci k., Borščivskij r., Ternopilio apskr.

[HSV]

Viena. Deutschmeister-Denkmal (paminklas Austrijos-Vengrijos imperijos kariams)

[HSV]

Bagdadas, Irakas

Monumentas nežinimam kareiviui

[HSV]

Lenkija, pakelėje tarp Seinų ir Suvalkų (panašu, kad krito nuo lietuvių kulipkų 1920 m.)

[HSV]

Geitesburgo mūšio lauko memorialas Pensilvanijos valstijoje, JAV (1863 m. pilietinis karas)

[oranger]

Labai gera tema, manau, kad greitai ir aš papildysiu.

[Romas]

Latvija, Daugpilio r.

Foto 2009.05

Lenkijos veiksmai Lietuvoje 1919-1920 m. vertinami daugiausiai neigiamai
Tuo tarpu Latvijoje yra kitaip. Latgalą ir Daugpilį lenkai ir latviai išvadavo iš bolševikų tik 1920 m. sausio mėn.

Lenkų legionierių kapinės Laukesoje (Laucesa) Daugpilio r.




1915-1918 m. prie Dauguvos ilgam nusistovėjo frontas. Yra daug I pasaulinio karo kapų Daugpilio apylinkėse, prie kelių į Subatą, Zarasus, Demenę. Kadangi Rusijoje kilo revoliucija, niekas rusų kapų netvarkė, daugiausia liko vokiečių kariams atminti pastatytų ženklų.
Vokiški kryžiai prie kelio Daugpilis (Daugavpils) - Demene - Tilžė

[Romas]

Berznykas/ Berżniki
Pirmas miestelis atvažiuojant senuoju neseniai atidarytu keliu nuo Kapčiamiesčio
Foto 2008 03

1919 m. (vad. Seinų sukilimas) ir 1920 m. dėl šio punkto vyko lietuvių ir lenkų kovos. 1920 m. rugpjūtį lietuviai buvo pasiekę net Augustavo kanalą, bet ten sukoncentravo per daug kariuomenės ir prarado Vilnių.
Nereikia nutylėti ir to pas mus ne itin reklamuojamo fakto, kad tuomet lietuviai kariavo boševikinės Rusijos pusėje - jei tuomet bolševikai būtų nugalėję, jau 1920-ais būtų Litovskaja SSR...

Iki I pasaulinio karo Berznyke buvo mišri parapija, kurioje buvo nemenkas lietuvių ir lenkų priešiškumas. Tarpukariu lietuviška parapija įsikūrė Kučiūnuose (Lazdijų r.). Taigi, jei kam nors norisi surasti lietuvius su lenkais kiršinančių faktų, jų Berznyke toli ieškoti nereikia

Kapinėse palaidoti ir lietuvių kariai, žuvę 1920 metais




Dėl paminklo lietuvių kariams ilgai vyko ginčai su lenkais.
Galų gale leista statyti paminklą, bet ne aukštesnį, nei lenkų kariams, žuvusiems tais pačiais 1920-aisiais.

Paminklas lenkų kariams, žuvusiems 1920 m.


Paminklas lietuvių kariams.
Tolumoje esantys kryžiai, imituojantys beržus - lenkams, žuvusiems Paneriuose (užrašas Ponary) II pasaulinio karo metu.


Pieta


Lietuvių karių kapai Berznyke lankomi retai

Lietuvių karių kapai yra ir Krasnapolyje

[Romas]

Už Ukrainos sukilėlių kapų yra garsiosos lenkų karių kapinės.

1918 m. pabaigoje, žlugus Austro-Vengrijos imperijai, Lvove paskelbta Vakarų Ukrainos liaudies respublika. Lenkų šaltiniai tai aiškina tuo, kad lenkų kariniai dalinia buvo toli, o Lvove buvo dislokuoti ukrainiečių kariniai daliniai. Tuo metu Lvove kilo spontaniškas lenkų sukilimas. Kovoj daugiausia 18-20 metų jaunuoliai. Netrukus atvyko ir kariniai daliniai. Ukrainiečiai buvo išstumti, o po to keletą mėnesių lenkų laikomas miestas buvo apgultas ukrainiečių.
1920 m. netoli vyko kovos su Budiono ir Stalino bolševikais.
Praėjus keletui metų visi palaikai perkelti į Lyčiakovo kapines. Jose buvo įrengtas Lvovo karių kapinės, dažnai vadinamos "Lvovo ereliukų" kapinėmis / Cmentarz Orląt




1939 m. jos atrodė taip (kolonada neišliko):




Po karo bolševikai po truputį naikino kapines, o 1971 bandė galutinai nugriauti paminklus. Viršutinėje terasoje įrengti sandėliai ir dirbtuvės
1971 m. foto


Tokia būsena buvo iki 1997 m.


Visos archyvinės nuotraukos iš http://en.wikipedia.org/wiki/Cemeter...s_of_Lw%C3%B3w

Po 1998 m. "stichiškai" vyko memorialo tvarkymas ir atstatymas, dėl ko priešinosi ukrainiečiai, laikydami memorialo (ar kai kurių jo dalių) atkūrimą lenkų šovinizmo apraiška.
Ukrainiečių požiūrį į šią problemą išdėsto Memorialinio draustinio direktoriaus pažyma: http://city.litech.lviv.ua/lychakiv/content.html
Šiek tiek keistai ten atrodo frazė: "Місцеві органи вади весь цей період не припиняли робіт по відновленню могил і надмогильних хрестів, а, навпаки, сприяли цьому. В результаті цього було дано дoзвiл на демонтаж всіх господарських споруд в зоні розташування катакомб без будь-якої компенсації їх вартості з боку Польщі. Загальна площа цих споруд 345 м2." - "Vietos valdžios organai nestabdė kapų ir antkapių atnaujinimo, o priešingai, rėmė šiuos darbus. Ryšium su tuo buvo leista demontuoti visus ūkinius įrenginius katakombų zonoje be jokios jų vertės kompensavimo iš Lenkijos pusės. Jų bendras plotas 345 m2". (gal kas nors tiksliau išvers)

Kaip ten bebūtų, bet Lenkijos ir Ukrainos prezidentai 2005 m. kartu atidengė lenkų ir ukrainiečių karių memorialą.




Lenkų karių memorialas Lvovo Lyčiakovo kapinėse








Kolonados likučiai


Sugriovimų pėdsakai








Ten yra paminklai prancūzams ir amerikiečiams, padėjusiems kovojant su bolševikais 1920 m.

[Romas]

Čai palaidoti II pasaulinio karo Ukrainos sukilėliai




Apatinėje terasoje įrengiamos kapinės II pasaulinio karo ir pokario sovietų teroro aukoms