Karių kapai ir paminklai užsienyje

[Romas]

Lvovo Lyčiakovo kapinės

Žymiausios Lvovo kapinės, įkurtos 1786 m. Nuo 1991 m. paskelbtas istorinis - memorialinis draustinis. Čia palaidota daug žymių lenkų ir ukrainiečių veikėjų.

Lyčiakovo kapinėse palaidota apie 3000 vadinamųjų "Lvovo ereliukų", žuvusių kovose dėl Lvovo (cmentarz Orląt Lwowskich). Šios kapinės turbūt žinomiausios tarpukario Lenkijos karo kapinės. Iki šiol dėl šių kapinių vyksta ginčai tarp lenkų bei ukrainiečių, nors šalys ir padarė didžiulę pažangą santarvės link.

Kadangi lenkiškos ir ukrainietiškos pasakojimo versijos labai skirasi, pateikiu nuorodas abiem kalbomis (jei kils noras, galima pagal šiuos žodžius atlikti ir išsamesnę paiešką).
PL: Cmentarz Łyczakowski we Lwowie: http://pl.wikipedia.org/wiki/Cmentarz_%C5%81yczakowski
UKR: Личаківський цвинтар [Lyčiakivs'kij cvintar]: http://uk.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%...82%D0%B0%D1%80

Centrinis įėjimas

Įėjimas - 5 UAH (2,50 Lt). Paklausus kur rasti tuos "ereliukų" kapus, prižiūrėtoja mandagiai parodė kryptį. Bet nustojo šypsotis.

[Romas]

Duamono koplyčia / Ossuaire de Douaumont

Per Verdeno kautynes 1916 m. vasario - gruodžio mėn. žuvo apie 230.000 ir sužeista apie 700.000 karių
Prie Duamono forto yra kapinės, kuriose palaidota 15.000 karių. Apie 130.000 neidentifikuotų prancūzų ir vokiečių karių palaikų palaidota koplyčioje, kuri atidengta 1932 metais.

[Romas]

Verdeno mūšis / Bataille de Verdun

Šiek tiek istorijos prieš talpinant Verdeno mūšio vietos nuotraukas

1915-1916 m. Vakarų fronto linija stabilizavosi. Vokiečiams taip ir nepavyko užimti strategiškai svarbaus Verdeno. 1916 m. vokiečiai nutarė staiga užimti kelis Verdeno fortus. Vienas iš tikslų buvo, kad nukraujuotų Prancūzijos armija, kuri bet kokia kaina siektų atgauti Verdeną. Verdenas buvo apsuptas iš trijų pusių ir aprūpinimas vyko tik vienu Gyvybės keliu arba Šventuoju keliu (Voie Sacrée) tarp Bar-de-Luc ir Verdeno.
1916 m. vasario mėn. vokiečiai pradėjo puolimą ir užėmė fortus Douamont (Duamon) ir Vaux (Vo). Fortai ėjo kelis kartus iš rankų į rankas. Per kelis puolimus Vokiečiai pasislinko apie 2 - 3 km
1916 m. spalio-gruodžio mėnesį prancūzai atgavo abu fortus - Douamont ir Vaux. (punktyrinė linija). Fronto linija po to mažai keitėsi iki pat paliaubų 1918 m.

Kas ten per pragaras, aišku iš Douamont forto nuotraukos.

Foto iš: http://www.firstworldwar.com/photos/battlegrounds4.htm

Dabar tą mena apkasai




Per 90 metų užaugo medžiai, bet duobės išliko


Prancūzai I pasauliniam karui atminti pastatė daugiau paminklų nei vėlesniam karui. Ypač daug jų Verdeno apylinkėse

[Romas]

Verdenas / Verdun

Šiuo metu Verdenas yra nedidelis (apie 20 tūkst. gyventojų) miestas. Čia vyko didžiausi I pasaulinio karo mūšiai. Apie tai primena daug paminklų ir karių kapinių.

[Romas]

Geldapė / Gołdap / Goldap

Geldapė yra prie pat Kaliningrado sienos. Per karą mieste sugriauta 90% pastatų, todėl nelabai yra į ką žiūrėti. Dabar mieste gyvena 13.800 žmonių.

1970 m. pastatytas paminklas sovietų kareiviams. Stovi iki šiol. Jei lenkai bijo judinti tokius paminklus, tai reikia žavėtis estų drąsa. Nufotografavau paminklą iš visų pusių. Gal kitą kartą jo čia nebus. Nors buv. Rytprūsiuose lenkai taip vienareikšmiškai negalėtų vadinti rusų okupantais...


Dabar apie paminklą esančia erdve intensyviausiai naudojasi dviratininkai ir riedutininkai

[Romas]

Per Jonines teko būti Latvijos pasienyje.
Prasukau kampą pro pietrytinę Latvijos dalį, vadinamą Sėlija arba Augšzeme
Šis kraštas kairiajame Dauguvos krante, nors ir priklausęs liuteroniškai Kuršo kunigaikštystei (vėliau Kuršo gubernijai), bet įsiterpęs tarp katalikiškos Latgalos ir Lietuvos. Todėl čia gyvena įvairių tautų žmonės, vyrauja katalikybė.

Kairiame Dauguvos krante - Augšžemė, dešiniame - Latgala


Čevonka yra tarp Subatos ir Eglainės - ten, kur plentas nutolsta nuo Lietuvos sienos.
Červonka. Katalikų kapinės
Lietuvių karių kapai.





Keletas mažiau žinomų faktų
1. Nežinomo kario palaikai Kaune perkelti būtent iš šių kapinių
2. Jei lenkai nebūtų grasinę užimti Vilnių 1920 m., ko gero, ši dalis kairiajame Dauguvos krante iki pat Kalkūnės (prie Daugpilio) priklausytų Lietuvai - išviję bolševikus 1919 m. rugpjūtį, lietuviai čia buvo iki 1920 m. spalio.
Latviai pasinaudoję proga užėmę (tiksliau, atsiėmė) šią sritį. Po to dėl šio incidento buvo įtampėlė tarp kaimyninių tautų. Gal ir gerai, kad tų nemalonių dalykų niekas beveik neatsimena.

Laši (Lašai) prie pat Eglainės
Šventoriuje - vokiečių I pasaulinio karo kapai

[Romas]

Karių kapai ir paminklai užsienyje

Rygoje aplankiau garsiąsias kapines.

2004 birželis
Brāļu kapi / Brolių kapinės.

[Romas]

Sukurta tema apie karių kapus.
Šioje temoje turbūt tinka ir karo aukų bei paminklų kariams nuotraukos.

Į naują temą atkeltos nuotraukos iš įvairių temų. Kas rasit daugiau nuotraukų, atsiųskit nuorodą - įkelsiu.
Kol kas į vieną temą sudėtos ir Lietuvos, ir kaimyninių šalių (kur kariavo ir lietuviai), taip pat tolimesnių šalių (Ukrainos ir Prancūzijos) nuotraukos.
Ateityje gal bus kelios atskiros temos:
- Karių kapai Lietuvoje
- Lietuvių karių kapai užsienyje (dabar yra tik Červonkos ir Berznyko kapai)
- Karių kapai Lietuvoje

Gal išsiplėtus temoms bus galima sukurti atskiras temas pagal laikotarpius.

Pagal tautybes karių neskirsčiau - juk, pvz., tie patys lietuviai kovojo rusų ir vokiečių pusėje. Žuvęs karys net ir karo metu civilizuotoms tautoms nebuvo priešas.
Istorijos santraukų čia yra ir bus, bet politinių diskusijų šioje temoje nereikėtų perdaug plėtoti. Į kapines galima žiūrėti ne tik kaip į istorijos, bet kaip į meno paminklus.

Nauja tema sukurta 2009.05.13

Papildyta 2013.05.29
Užsienio nuotraukos iškeltos į atskirą temą