MM. Mianmaras (Birma)

[enigma]

Neskanūs pomidorai, bet gal "ekologiški"?

[vytauc]

a_p, ačiū labai. Tai vienas iš puikiausių reportažų šiame forume per kelis metus. Puikios nuotraukos, puikūs, išsamūs komentarai, visapusiškai apžvelgtas gyvenimas tolimoje šalyje

[a_p]

Neskanūs pomidorai, bet gal "ekologiški"?

Turbūt, gi auga grynai ant vandens. Kitas klausimas kiek ten vitaminų.

[a_p]

21. "Kultūra"

Taigi, pasidairius po "verslus" laikas susipažint su dvasiniu regiono gyvenimu.

Budistų koplyčios, norint užsukt pasimelt reikia laivelio:



Vienuoliai čia irgi neblogai motorizuoti, negi dabar imsi ir irkluosi?





Statybos. Sprendžiant iš dydžio turbūt koks nors viešas pastatas (šventykla?):



Vidudienis yra labai nedėkingas laikais fotografuot, fotoaparato dinaminio diapazono visiškai nepakanka kad aprėpti tokį žiaurų kontrastą...





Sprendžiant iš vaikino su sidabriniu puodu - tradicinių aukų rinkėjai artėjančiai mėnulio pilnaties šventei, pakeliui į šventyklą. Gerai matosi irklavimo maniera:











Vienas iš 3 ar 4 ritualinių laivų kuriais įpatingų švenčių proga Budos plukdomos po ežerą. Tiesa kiek supratau tradiciją teko "sustabdyti", nes kažkada nelabai senai per tokią ceremoniją vienas laivas su Buda staiga ėmė ir nuskendo. Galima įsivaizduoti apokaliptinį šio nutikimo traktavimą (vietiniai yra ganėtinai religingi) ir kodėl tokių nuotykių niekas daugiau nenori.

[a_p]

22. Šeip

Labai patiko va toks "kelrodis". Galima pagalvoti, kad po tą ežerą plaukioja nors vienas nevietinis nepažįstantis to ežero kaip savo 5 pirštų



Kažkas nežinia kas. Bet savo modernumu atrodo kaip svetimkūnis. Degalinė? Žiamrausė?

[a_p]

23. Buitis

Vietinis komiblokas? Užtat su muzika



Tiesa pasakius nesiimčiau spręsti ar čia gyvena "skurdžiai" ar "vidutiniokai". Viena vertus, "šiaudinės" sienos lyg ir "pigu". Kitą vertus, tenykščiame klimate labai praktiška nes gerai vėdinasi. Viskas ant vandens:



Be abejo neišvengiamas apsilankymas "pas draugus", nesvarbu ar to nori ar ne Ten parodys visą vietinių rankdarbių gamybos technologiją (manau kaip ir visur azijoje tokiose vietose daugiau show nei reali gamyba) beigi pasiūlys ką nors nusipirkti. Teko apsilankyt pas verpėjus-audėjus (iš lotoso stiebų), vietinį kalvį (irgi ant vandens ) beigi viskių ten dėžučių gamybą.

Štai čia verpia Padaung genties moteriškės su nerealaus ilgio kaklais, kuriuos nuo pat vaikystės "augina" žalvarinių apykaklių pagalba. Kiek supratau, ši tradicija kilo dėl ankščiau buvusios baimės, kad užpuolikai neišsivestų "suluošintų" moterų. Be tos žalvarinės apykaklės manau banaliai nusilaužtų sprandą. Vėliau matyt tiesiog patapo "gražu":



Vietinis restoranas turbūt specialiai turistams. Mūsų gidas laimei neprievartavo užsukt:



Tipiškos vietinio kaimo "gatvės". Jei geriau pažiūret, tai išvedžiota elekta, neretai stirkso palydovų antenos, t.y. žmonės gyvena anaiptol ne skudžiai.
Kiemo vartelių vaidmenį atlieka skersai įvažiavimo plūduriuojantis rąstgalis, atrodo ganetinai egzotiškai.





Plaukiojanti degalinė:



Turbūt kažkokios viešos įstaigos, gal kokia seniūnija ar pan., gidas nelabai suprato ko jo klausiu:



Mokykla. Sakyčiau kad atrodo netgi labai padoriai. Tai apskritai kiek stebina, nes net ir pačiame skurdžiausiame azijos kampelyje rasi padoriai atrodančias mokyklas. Palyginus su jomis (ir įvertinus jų/mūsų pragyvenimo lygio skirtumą) mūsų lietuviškos mokyklos atrodo tiesiog kaip vargo vakarienė.

[a_p]

Be galo įdomu.

Dėl fotografavimo "vidurdienį". Tai problema bemaž visur. Bet ar nebandei naudoti cirkuliarinio polaraizerio?

Bandžiau. Tiesą pasakius, nemažai šių nuotraukų su juo ir padarytos. Bet viskas gelbsti tik iki tam tikro lygio, vėliau jau niekas nebepadeda.
Pvz tas ežeras gana aukštai virš jūros lygio, oras matomai ganėtinai sausas ir UV spinduliavimas tikrai juntamai "piktesnis" šeip kur tvankioje pakrantėje. Jei kiek užsižiopsot, tai nudegt odą jokių problemų, nors atrodo lyg ir nekaršta.

Ir/arba šaudyti RAW formate (o ne JPG)? Su RAW tą išdegusį dangų turėtų būti galima nesunkiai patamsinti ir smarkiai sumažinti kontrastą. Aš pats iki visai neseniai nežinojau RAW formato privalumų ir supratau, kiek dėl to praradau.

Galima. Bet kažkada mečiau tą užsiėmimą viską iš eilės pleškint RAW, nes atsibodo konvertuot. Nutariau, kad mano "menas" to nevertas, t.y. pirma reik išmokt fotografuot, tada bus galima žiūrėt kas varžo kūrybinę laisvę

Ir taip prireikė pusmečio kad bent truputį atrūšiuočiau anos kelionės nuotraukas. Jau nekalbant apie kokį nors "tampymą". Canono konverteriai veikia tik po windowsais ir galbūt macos, o aš tiesa pasakius vien dėl konverterio labai tingiu krauti vmwarą. O visokie Rawtherapee reikalauja specifinių refleksų ir daug terlionės.

[a_p]

Tai kad nereikia jokių konverterių ir rawterapeewhatever. Photoshopai ir Paint Shopai dabar atidaro RAW failus, kaip ir kokius JPG t.y. be jokių "konvertavimų" (aišku, tai įvyksta kažkur background'e, bet mes to net nepastebime) tik prieš tai gali savo nuožiūra pakeisti kai kurias nuostatas (tonus, tamsumą ar kokį ten velnią... net pats gerai nežinau), kurios iškart "pagydo" išdegusio dangaus problemas RAW formato failuose (JPG to padaryti neišeitų). Tai užima porą sekundžių ir vieną-du pelės paspaudimus, o toliau jau editini, kaip ir bet kurį JPG failą.

Užtat kiekvieną nuotrauką reikia atskirai čiupinėt. Ir priklausomai nuo kompo tos pora sekundžių patampa gerokai daugiau. Man ilgainiui atsibodo.

O jei nenori nieko keisti, tiesiog iškart spaudi "edit". Taip kad laiko prasme nieko per daug nesugaiši. Tai kelia problemų nebent senesniems ir lėtesniems kompams, kurie sunkiau valgo didelės apimties RAW failus ir užima daug atminties konvertuodami ir įkeldami visokias nuostatas.

Tie vidurdienio shotai su dangumi ir debesiukais būtų gavęsi daug geriau.

RAW šiuo atveju nelabai gali kuo gali pagelbėt. RAW privalumas tame, kad esamą fotoaparato matricos dinaminį diapazoną "supjausto" į 12 ar 14 bit'ų (priklausomai nuo modelio).
Tokiu būdu tiksliau užfiksuojami šešėliai ir konvertuojant į JPEG (8-bitus) galima "ištraukt" šešėlius.

Minėtose nuotraukose taip blogai dar nebuvo, detalių šešėliuose dar pakankamai ir JPEG'e. Bet tada juos reiktų selektyviai šviesinti kas vėlgi padaroma, bet norint gerai padaryt daug terlionės. Fotografuojant RAW būtų visos tos pačios problemos.

Nors aišku tai nėra esminis dalykas. Svarbiausia pamatyti vaizdelius ir aprašymus. Kada nors galbūt apsilankysiu tose vietose

Po kokių 5-ių metų manau tai bus visai kita šalis.

[a_p]

24. Viešbutis etc.

Turistinė infrastruktūra šiame ežere išvystyta visai neblogai. Va taip atrodo vidutinis viešbutis kuriame gyvenome:



Turbūt prabangiausi bungalow norintiems gyventi tiesiai ant vandens:



Viešbutis iš ežero pusės:



Tipiška vakaro panorama.



"Tikras" tropikų lietus, laimei pylė labai saikingai tai praktiškai netrukdė



Bulvių, pupų ir pan. laukai ant kalvų šlaitų:



Turgus. Tiesa pasakius nepaliko jokio įspūdžio, gal nebent įdomesni "kažkas" žalio. Spėju kokia nors "tofu" rūšis. Moterėlė žinoma nesuprato ko klausiu, o aš nesupratau kas tai yra ir kaip vadinasi:



Merginas tuose kraštuose garantuotai sudėtinga pradžiuginti, tokie lotuso žiedai ten visur auga vos ne kaip piktžolė. Na panašiai kaip lietuvoje atnešt puokštę pienių. O kitokių gėlių praktiškai nesimato.

[deep'as]

Dar kartą dėkui už vieną įdomiausių "Už sienos" temų. Jei planuosiu vykti į aziją tai ši šalis yra viena prioritetinkių, bet ko gero ji jau bus stipriai pasikeitusi, ypač po tokių ką tik pasibaigusių rinkimų rezultatų.

[deep'as]

Praktiškai to tikriausiai ir lauksiu t.y. kol bus patvarkytas transportas (oro uostai, keliai ir pan.).

Na praktiškai tuomet neliks dabartinio žavesio.

[a_p]

Na praktiškai tuomet neliks dabartinio žavesio.

Taip, bus Tailandas II ir tiek. Žmonės pelips į džinsus, nustos tepliotis žandus ir viskas pataps kaip ir visur.

[a_p]

25. Ngwe Saung

Na ir žinoma kvaila trenktis į tropikus ir nesuplanuot bent savaitės "tikrų" atostogų kur nors prie vandens.

Mianmaras turi pakankamai ilgą Bengalijos įlankos ir Andamanų jūros pakrantę ir tikrai nuostabių pliažų. Iš jų pasirinkom Ngwe Saung, toks dar nevisai "nujotas" niolikos kilometrų švaraus smėlio ruožas ant Bengalijos įlankos kranto.

Maloniai nustebino pliažo ir vandens švara. Kaip kokiam kelionių kataloge: jokių šiukšlių (skirtingai nuo kitoje pusėje esančios Tailando ilankos), vandenyje nei žolių nei medūzų nei šeip kokių žuvų. Visiškai nieko išskyrus po smėlį begiojančius krabus.

Smagu kai kokoso riešutai auga tiesiai virš galvų ir paprašius viešbučio staffas atneša šviežiai nuraškytą



Daugiau nuotraukų bus kai mažumėlę atrūšiuosiu.

[a_p]

26. Ngwe Saung paplūdimys

Kaip jau rašiau, Ngwe Saug paplūdimys mano nuomone yra labai netoli idealo. Plati švarais smėlio juosta, švari jūra su smėlėtu dugnu, nedaug žmonių. Smėlis turbūt galėtų būti kiek baltesnis, bet čia jau kabinėjimasis dėl kabinėjimosi. Čia truputis iliustracijų:







Vanduo švarus ir skaidrus kaip tiesiai iš šaltinio:



Įlanka baigiasi uolėtu iškyšuliu:



Kitam gale sala į kurią atoslūgio metu galima nubrist nesušlapus batų. Kičo mėgėjai jos deja nepaliko be dėmėsio ir parūpino undinėlę:



Žvejų valtelės. Panašu, kad dieną jie tiesiog ilsisi:



nors matyti ir vienas kitas braidantis su tinklais (o gal surenkantis pamestus tinklus?):



Tikra žvejyba prasideda leidžiantis saulei. Valtis išplukdo tinklus:



kai tuo tarpu likę žvejai lieka ant kranto su tinklo galu ir kiek supratau tuos tinklus tada ištraukia su laimikiu:

[a_p]

27. Ngwe Saung "infrastruktūra"

Kaip ir visi pajūrio kurortai, Ngwe Saung miestelis ištysęs palei jūros pakrantę.
Pietuose kiek demokratiškesni viešbučiai, centre pats miestelis, na o šiaurėje daugumoje prabangūs 5* viešbučiai kur naktis kainuoja šimtais USD.
Tiesa nelabai aišku kaip ten nusigauna adekvatūs turistai, nes 6 valandos duobėtais keliais net ir prabangiausiam džipe nėra malonesnės nei autobuse. Nebent plaukt laivu iki Pathein'o ir paskutinius ~50km važiuot žeme.

Viešbutis kuriame buvom apsistoję, paliko labai neblogą ispūdį:



Aplink pilna ir visiškai apleistų kažkada buvusių gana prabangių viešbučių. Panašu į tai, kad tai tiesiog "investicijos". Kažkas "privatizavo" kaip žemę su mintim ateityje paspekuliuot ir patys jokios veiklos vystyt neketina. Ten beje mačiau nemažai kiniečių nepanašių į turistus. Greičiausiai "investuotojai".





Eilinį kartą stebina vietinės tvorų tradicijos, va tipiškas pavyzdys. Galima pagalvot, kad kaimynas (stačios stiklo šukės) pavojingesnis už gatvę (visi norintys gali ramiai perlipti):



Taip pat labai žavingi vietiniai infrastruktūros sprendimai.
Palei jūrą už viešbučių nulietas praktiškai idealus betoninis kelias:



kuris pasibaigia kaip tik ties miestelio riba. Toliau miesteliu eina dulkėtas vieškelis, pro restoranus, parduotuves etc. Čia nelabai kokia naktinė nuotrauka, bet manau galima pajust "dvasią":



Už miestelio vėl prasideda viešbučiai ir toks pat idealus betonuotas kelias

Galima pagalvot, kad miestelio gyventojai tiesiog kam reikia nedavė kyšio, todėl juos paliko "daryt išvadų".

[a_p]

28. Ngwe Saung. Šis bei tas

Taigi, pabaigai dar pora paveikslėlių.

Mūsų viešbutyję buvo apsistojusi vietinė modelių agentūra ir sprendžiant iš visko užsiiminėjo drabužių katalogo gamyba. Man kaip visiškam šios srities diletantui buvo pakankamai keista matyti gražuoles apsirėdžiusias biznio kostiumėliais besivoliojančias ant šlapio smėlio. T.y. visas menas iškart tinkamai atsigult, nes antro bandymo nebebus. Na ka gali žinot, gal čia taip reikia ir katalogas atrodys nuostabiai. Štai minėta grupė daranti paskutines vakaro nuotraukas:



Iki vakaro visas pliažas pasidengdavo labai taisyklingais vietinių krabų urvais:



O štai ir pats krabas (pačiame viduryje):



Paruošti kūlimui ryžių pėdai. Pati kūlimo technologija pakankamai paprasta: po tokią krūvą kurį laiką ratuku varinėja jautį kuris kanopomis juos "iškulia":





Pakeliui teko matyti ir "modernesnių" variantų: ryžius ilgais dryžiais pakloja ant asfalto kad per juos važiuotų mašinos.

Vakarienei paprastai valgydavome kokią nors žuvį ar jūros bjaurybę. Ech...

[a_p]

Čia kažkada žadėjau įdėt filmuką apie tenykščius kelius. Pagaliau prisiruošiau. Iškart sakau, tai ne specialiai parinkta "horror story", o maždaug normali būsena. Kartais - geriau, dažnai dar blogiau. Čia apibendrinimas iš maždaug kokių 1200km nuvažiuotų tarpmiestiniais Mianmaro autobusais. Fotoaparatą beje bandžiau laikyt kiek įmanoma stabiliau, kas iš to gavosi puikiai matosi.

Tie žavingi pasipypsėjimai beje irgi normalaus eismo dalis. Šiuo atveju pvz autobuso vairuotojas komunikuoja su priešais atvažiuojančiom mašinom. Pasipypsi, kažkaip nelabai suprantamai pasimirksi posūkiais ir tokiu būdu nusprenžia kuriam trauktis link kelkraščio.