Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

RU (DE). Rytprūsiai (Mažoji Lietuva) / Ostpreußen / Kaliningradskaja oblast'

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • laimutis
    replied
    Thierenbergo (Дунаевка) Ordino bažnyčia (neišliko) Semboje

    ebay.de

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Įsrutis. Senasis turgus ir Liuteronų bažnyčia, Frontoniniai namai. Apie 1914 m.


    ebay.de

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Vaizdas nuo Galtgarbių (vok. Gut Galtgarben) kalno

    ebay.de

    http://prusija.lki.lt/Vietos/Galtgarbiai/V1.html

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Piliavos vaizdas iš 250 metrų aukščio. Apie 1935 m.


    ebay.de

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Fischhausen, Žuvininkai, Приморск



    Nuotrauka iš Depeche nuorodos. Ši nuotrauka daryta 1944 m. dar tebestovi bažnyčia, o dešinėje prie Aistmarių matyti pilies priešpilio pastatai. Per karą miestas beveik sugriautas, liko pavieniai miesto pastatai, bažnyčios sienų likučiai, pilies priešpilio mūrų liekanos.

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Kažkas dar turėjo laiko fotografuoti. 1945 m. pasitraukimas iš Prūsijos. Su visais jais išėjo geresnė perspektyva ir šiais laikais Lietuvai vystytis.


    http://www.vintag.es/2013/04/color-p...from-1944.html

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Nemerkiemio, Nemirskiemio (rus. Маяковское) bažnyčia



    Ta pati bažnyčia 1945 m.



    Virtualioje parodoje Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas aplaidi klaida, ši nuotrauka įvardyta kaip Tolminkiemio bažnyčia. – 1945. – Originali fotonuotrauka. Reikia būti bukam kad nepastebėtum pastatu proporcijų ir architektūros skirtumų.
    http://www.mab.lt/Donelaitis/biografija.html

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Tolminkiemio klebonija. 1945 m.



    Šiame name 1743–1780 m. gyveno K. Donelaitis. Čia jis sukūrė poemą „Metai“. http://www.mab.lt/Donelaitis/biografija.html

    1979 literatūros tyrėjas, knygos apie K.Donelaitį autorius Vincas Kuzmickas nustatė, kad klebonija, kurioje gyveno ir kūrė poetas, tebestovi. Iki 1877 tai buvo šiaudais, o dabar dabar čerpėmis dengtas pastatas, beveik nenukentėjęs per karą ir pokarį (jau sužinojus namo istoriją, jame įvyko du nedideli gaisrai).
    1982 name gyveno 6 šeimos. 1982 Paminklų restauravimo in-tas baigė klebonijos rekonstravimo projektą. Jį finansuoti sutiko Kaliningrado srities valdžia. 1987 prasidėjo paruošiamieji darbai. K.Donelaičio muziejų iki 1990 m. per metus vidutiniškai aplankydavo apie 40 tūkst. žmonių.

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Tolminkiemio bažnyčios fasado ir tvoros likučiai. 1959 m.



    http://new.archyvai.lt/lt/vaa_virtua...cio-metai.html

    1756 m. Kristijonas Donelaitis iš lauko akmenų pastatydino naują bažnyčią. Tolminkiemio bažnyčia, kurioje tarnavo mūsų literatūros klasikas, 1948 m. stovėjo dar su stogu. Bokšto viršus per karą buvo apgriautas, o sienos sveikos (langų, durų jau nebuvo). 1950 m. bažnyčia buvo sugriauta. 1958 m. spalio 4 d. atvykę Vilniaus mokslinio restauravimo dirbtuvių darbuotojai pamatė, kad šiuo istoriniu pastatu susidomėta per vėlai. Traktoriumi buvo nugriautos sienos beveik iki palangių, o viduje augo krūmai ir medeliai. 1964 m., kai buvo minimos 250-osios poeto gimimo metinės, kilo idėja ją atstatyti. 1971–1979 m. bažnyčia Lietuvos SSR pastangomis ir lėšomis buvo atstatyta ir joje įkurtas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Atstatymo projekto autorius – architektas Napaleonas Kitkauskas. Bažnyčios tikrovišką vaizdą padėjo atkurti nuotraukos ir aprašymai, gauti iš Vokietijos, Lenkijos.
    http://www.autc.lt/Public/HeritageOb...px?id=648&oe=2

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Parašė Depeche Rodyti pranešimą
    O čia ne Stalupėnai?
    Teisingai čia Stalupėnai, susimaišiau, ačiū už pataisymą Depeche.

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    O čia ne Stalupėnai?

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Gumbinė - Aeronuotrauka, apie 1930-1940 m.



    http://www.didszun-fritz.de/Didszun.html

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Pilkalnis, Rytų Prūsija - Aeronuotrauka 1935 m.


    ebay.de

    Miestas pavadinimą gavo nuo piliakalnio, ant jo vėliau buvo pastatytas vandens bokštas (nuotraukos dešinėje).

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Pilkalnis/Pillkallen/Добровольск. Turgaus aikštė 1926 m.


    ebay.de

    1736–1818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Pilkalnio apskrities centras. 1945 m. sausio 16 d. miestą su didžiuliais nuostoliais užėmė Raudonoji armija. Miestas kelis kartus ėjo iš rankų į rankas, todėl buvo labai sugriautas.
    Dabar menkas miestelis Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko kaimo gyvenvietės centras.

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Parašė laimutis Rodyti pranešimą
    Gilija / Gilge / dabar Matrosovo.
    Žvejų Lepkojų šeimos namas (XVIII a.) 1906 m. Fotografai Richard Dethlefsen arba K. Rechholz

    Atvaizdas


    http://www.ldm.lt/Parodos/Mazoji_Lietuva.htm

    Gilijos žiotys. Apie 1930 - 1940 m.

    Atvaizdas


    www.bildarchiv-ostpreussen.de

    Musų Minijos kaimo atitikmuo.
    Iš tiesų įdomi senųjų pastatų tendencija juos nubalinti, su tuo pačiu susidūriau peržvelgdamas ir konkrečiai Lietuvos teritorijoje inventoriuose aprašomus, kad ir XVII a. pr. medinius pastatus.

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Gilija / Gilge / dabar Matrosovo.
    Žvejų Lepkojų šeimos namas (XVIII a.) 1906 m. Fotografai Richard Dethlefsen arba K. Rechholz



    http://www.ldm.lt/Parodos/Mazoji_Lietuva.htm

    Gilijos žiotys. Apie 1930 - 1940 m.



    www.bildarchiv-ostpreussen.de

    Musų Minijos kaimo atitikmuo.

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Laukstyčių (Lochstädt) pilies rekonstrukcija 1890 m. Autorius Conrad Steinbrecht (1849-1923)



    http://lt.wikipedia.org/wiki/Lauksty%C4%i%C5%B3_pilis

    Prūsijos karaliaus Frydricho I įsakymu XVIII a. pr. per 1700–1721 m. Šiaurės karą nugriauti du korpusai ir didysis bokštas, pusiau apgriautas danskeris, išardyta galerija, gynybinė siena. Akmenys ir plytos panaudotos Piliavos tvirtovei statyti. 1884 m. pilis pertvarkyta į mokyklą. Po 1888 m. gaisro sunyko priešpilis. XX a. pr. pilis suremontuota. Pilis nukentėjo per 1945 m. TSRS–Vokietijos kariuomenių kovas dėl Piliavos. Po karo iki 1989 m. ją sugriovė Kaliningrado sritis gyventojai – ieškota Gintaro kambario. 2000 m. liekanos su rūsiais visiškai išgriautos.

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Stebuklas, kad išgelbėjo.
    O kiek sudegė ir dar kiek buvo sudeginta krosnyse...

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Laukstyčiai (vok. Lochstädt, rus. Pavlovo), bažnytkaimis, dvaras ir valsčiaus centras Semboje, Fischhauseno apskrityje, nuo Fischhauseno nutolęs 5,0 km, Aistmarių nerijos šiauriniame gale. Sovietmečiu Laukstyčiai nusiaubti, ten įsikūrė sov. kariškiai. Pilis iš kart po karo griauta ir sprogdinta, ieškota Gintaro kambario, kitų vertybių, dar vėliau ir pamatai iškasinėti (po 1990 m.), dabar teliko menkos pamatų žymės.



    Laukstyčių (Lochstädt) pilies griuvėsiai tuoj po mūšių. – 1945. – Originalios fotonuotraukos.
    Šioje pilyje 1945 m. TSRS MA organizuotos archeografinės ekspedicijos metu Povilas Pakarklis surado Kristijono Donelaičio „Metų“ rankraštį, keletą profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos rankraščių ir nemažai senovinių spaudinių lietuvių kalba. http://www.mab.lt/Donelaitis/kuryba.html



    Paskutinis taisė laimutis; 2014.06.11, 23:13.

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
    Kelintais kunigaikščių rūmus nugyveno?
    SSRS valdymo metais Narkyčiai suniokoti: rūmai ir beveik visa dvaro sodyba nugriauti, bažnyčia paversta sandėliu, po 1985 m. apleista sugriuvo.

    Komentuoti:

Working...
X